- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-30
- Bylos Nr.
- 2A-1043-302/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-14905-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- R. K., B. K.
- Ieškovas
- B. K.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almos Urbanavičienės ir Andžejaus Maciejevskio,
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei kitų, susijusių su santuokos nutraukimu, reikalavimų, o taip pat trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams B. K. ir R. K. dėl skolos bei delspinigių priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė B. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama teismo santuoką, sudarytą su atsakovu R. K., nutraukti; pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę K.; nustatyti nepilnamečio sūnaus A., gimusio 2008-05-09, gyvenamąją vietą su motina; priteisti iš tėvo išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010 metų vasario mėnesio iki sūnaus pilnametystės; pripažinti atsakovo R. K. asmenine nuosavybe trijų kambarių butą, 1/48 negyvenamosios patalpos – parkingo, 74/4779 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), o taip pat asmenine atsakovo R. K. prievole AB „Citadelė“ bankui pagal 2007-07-20 kreditavimo sutartį Nr. BKS/14/1148 šiam turtui pirkti; padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, priteisiant ieškovei natūra šaldytuvą 6000 Lt vertės, o atsakovui virtuvės baldų komplektą 9000 Lt vertės; pripažinti skolą UAB „Ūkio banko lizingui“ asmenine ieškovės skola; pripažinti skolą UAB „Bitė Lietuva“ asmenine atsakovo skola; pripažinti skolas UAB „Vilniaus energija“ ir AB „City Service“ solidariomis abiejų sutuoktinių skolomis.
Nurodė, kad santuoka su atsakovu sudaryta 2007-10-27. Su atsakovu bendras ūkis nebuvo vedamas, jis šeimos išlaikymui pinigų neskirdavo. Dar iki santuokos sudarymo atsakovas nepasitaręs su ieškove paėmė kreditą iš banko, nors ieškovė tokiam sprendimui nepritarė. Pagal 2008-05-15 pirkimo – pardavimo sutartį atsakovas nupirko butą ir žemės sklypo dalį, esančią po pastatu bei parkingo dalį, kuriam panaudojo pinigus, gautus pagal suteiktą kreditą. Kadangi ieškovei šis turtas nėra reikalingas, ji grįžo gyventi pas tėvus, įsipareigojimai prisiimti šio turto įsigijimui pripažintini asmenine atsakovo prievole. Nuo 2009 metų sutuoktinių tarpusavio santykiai tapo įtempti dėl nuolatinio pinigų trūkumo. Ieškovė nedirbo, nes studijavo aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, atsakovas pasiėmė tėvystės atostogas prižiūrėti vaiką, šeima negalėjo pragyventi iš tėvystės pašalpos ir ieškovės tėvų paramos. Sutuoktinių sutarimu 2010-02-25 atsakovas išvyko uždarbiauti į Didžiąją Britaniją, žadėjo siųsti uždirbtus pinigus skoloms mokėti ir šeimai išlaikyti, tačiau savo pažado netesėjo, nustojo bendrauti su šeima, domėtis sūnumi, skirti lėšų jo išlaikymui. Dabartinė atsakovo buvimo vieta ir veikla ieškovei nežinomos. Dėl atsakovo neatsakingumo, nerūpestingumo ir nenoro prisidėti prie šeimos gerovės ieškovė buvo priversta su sūnumi grįžti gyventi pas savo tėvus. Faktiškai santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.
Tretysis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, UAB „Vilniaus energija“ ieškiniu prašė priteisti solidariai iš R. K. ir B. K. 3088,59 Lt skolą ir 200,54 Lt delspinigius, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat patirtas 102 Lt bylinėjimosi išlaidas (b.l. 78-79), nurodydamas, kad už laikotarpį nuo 2009-10-01 iki 2010-08-30 sutuoktiniai nesumokėjo 3088,59 Lt už šilumos energiją, už nesavalaikį atsiskaitymą paskaičiuoti 200,54 Lt delspinigiai.
Kreditorius AB „Citadelė“ bankas (buvęs „Parex“ bankas) nurodė, kad 2007-07-20 su atsakovu R. K. sudarė kreditavimo sutartį Nr. BKS/14/1148, pagal kurią jam suteikė 148322 EUR kreditą butui pirkti. Įsipareigojimams užtikrinti buvo įkeistas nupirktas butas, kurio savininkais hipotekos lakšte nurodyti R. K. ir B. K.. Nors sutartis sudaryta su R. K., tačiau sutuoktinė B. K. šiai sutarčiai pritarė. Sutartis sudaryta šeimos poreikių tenkinimui, ji neprieštarauja šeimos interesams, todėl sutarties nevykdymo atveju R. K. ir B. K. prieš banką turi atsakyti solidariai (b.l. 101-102).
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. birželio 14 d. sprendimu ieškovės B. K. ieškinį patenkino iš dalies, o trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, UAB „Vilniaus energija“ ieškinį patenkino visiškai. Santuoką, įregistruotą 2007-10-27 Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr. 4615) tarp R. K. ir B. K. (ikisantuokinė pavardė S.), nutraukė. Pripažino kaltu dėl santuokos iširimo R. K.. Po santuokos nutraukimo paliko ieškovei santuokinę pavardę K. Nustatė nepilnamečio sūnaus A. K. gyvenamąją vietą su motina B. K.. Priteisė iš R. K. nepilnamečiui sūnui A. K. išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2010-08-25, kol sūnus sulauks pilnametystės, ir 1900 Lt išlaikymo įsiskolinimą, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio sūnaus įstatyminei atstovei, - motinai B. K., priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Pripažino R. K. asmenine nuosavybe nekilnojamąjį turtą - trijų kambarių butą, 1/48 negyvenamosios patalpos – parkingo, 74/4779 žemės sklypo Fizikų g. 16 (duomenys neskelbtini), o taip pat asmenine atsakovo R. K. a.k(duomenys neskelbtini) prievole AB „Citadelė“ bankui pagal 2007-07-20 kreditavimo sutartį Nr. BKS/14/1148 šiam turtui pirkti. Padalino santuokoje įgytą turtą ir priteisė R. K. virtuvės baldų komplektą, kurio vertė 9 000 Lt, B. K. - šaldytuvą, kurio vertė 6000 Lt. Pripažino skolinius įsipareigojimus UAB „Ūkio banko lizingas“ asmenine B. K. skola. Pripažino skolinius įsipareigojimus UAB „Bitė Lietuva“ asmenine R. K. a.k(duomenys neskelbtini) skola. Pripažino skolinius įsipareigojimus AB „City Service“ bendra R. K. ir B. K. skola, už kurią jie atsako solidariai. Priteisė iš R. K. ir B. K. solidariai 3088,59 Lt skolą, 200,54 Lt delspinigius, 5% dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2010-09-22, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo UAB „Vilniaus energija“.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, kad santuoka nutraukiama, pripažįstant, kad ji iširo dėl atsakovo kaltės, nes 2010-02-25 atsakovas R. K. išvykęs uždarbiauti į užsienį, nutraukė visus ryšius su šeima, daugiau kaip vienerius metus jis su šeima nebendrauja, paliko šeimai savo skolas, neteikia materialinio išlaikymo net savo sūnui, vengia pranešti savo buvimo vietą ir pajamas, sutuoktiniai nuo 2010-02-25 kartu negyvena, tarpusavio ryšių nepalaiko, duomenų, kad vedybinis gyvenimas galėtų būti atnaujintas, nėra. Ieškovės pasirinkimu po santuokos nutraukimo jai paliko santuokinę pavardę K. (CK 3.69str.1d.).
Teismas konstatavo, kad nepilnamečio sūnaus A. gyvenamoji vieta nustatytina su motina – ieškove, nes jis nuo gimimo gyvena su ja, B. K. dalyvauja sūnaus auklėjime, išlaiko ir tinkamai prižiūri savo sūnų. Kadangi, ieškovės teigimu, tėvas su sūnumi nebendrauja, jo dabartinė buvimo vieta ir veikla nežinomos, todėl teismas sprendė, kad tėvo bendravimo su sūnumi tvarką teismo sprendimu nustatyti netikslinga (CK 3.170 str.).
Spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, teismas padarė išvadą, kad R. K., būdamas jauno amžiaus ir darbingas, privalo elgtis sąžiningai ir skirti kiekvieną mėnesį bent po 400 Lt sūnui išlaikyti (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str. 1 d.1 p.). Ieškovei pripažinus, kad nuo 2010-02-25 iki ieškinio padavimo, t.y. 2010-08-25, yra gavusi iš atsakovo 500 Lt, už laikotarpį nuo 2010-02-25 iki 2010-08-25 priteisė iš atsakovo sūnui A. 1900 Lt išlaikymo įsiskolinimą (400 Lt x 6 mėn. – 500 Lt).
Dėl santuokoje įgyto turto ir skolų padalijimo teismas sprendimą motyvavo tuo, kad R. K. įgytas turtas už lėšas, gautas iki santuokos sudarymo, yra pripažįstamas jo asmenine nuosavybe. Tai, kad asmeninis turtas perduodamas kitam sutuoktiniui pastarojo poreikiams tenkinti, nekeičia turto priklausomybės, jis išlieka asmenine sutuoktinio nuosavybe (CK 3.89 str.). R. K. finansiniai įsipareigojimai AB „Citadelė“ bankui atsirado prieš įregistruojant santuoką su ieškove, AB „Citadelė“ bankas yra tik vieno R. K. kreditorius, nes jokių sutarčių su B. K. nesudarė, o pasirašytas B. K. hipotekos lakštas reiškia, kad R. K. kreditorius AB „Citadelė“ bankas, kurio reikalavimai užtikrinti turto įkeitimu (hipoteka) turės pirmenybę prieš kitus kreditorius vykdant skolų išieškojimą.
Kilnojamąjį turtą įgytą santuokoje padalijo natūra ieškovės pasiūlytu būdu. Kadangi šaldytuvas pirktas 2008-07-16 sudarius išperkamosios nuomos sutartį su UAB „Ūkio banko lizingas“, todėl įsipareigojimus šiam kreditoriui teismas pripažino asmenine B. K. skola. Skolą kreditoriui UAB „Bitė Lietuva“ teismas pripažino atsakovo asmenine skola, nes ji priteista iš jo Vilniaus miesto 1 apylinkės 2010-05-06 teismo įsakymu. Teismas konstatavo, kad kreditoriui AB „City Service“ abu sutuoktiniai atsako solidariai, nes prievolės, susijusios su šeimos gyvenamosios patalpos išlaikymu, priskiriamos prie bendrų sutuoktinių prievolių, už kurias sutuoktiniai atsako solidariai ( CK 3.109 str. 1 d. 3 p.). Tokio paties pobūdžio prievole teismas pripažino kreditoriaus UAB „Vilniaus energija“ reikalavimą, kurio pareikštą ieškinį tenkino visiškai. Už laikotarpį nuo 2009-10-01 iki 2010-08-30 susidariusį 3088,59 Lt įsiskolinimą bei 200,54 Lt delspinigius priteisė iš R. K. ir B. K. solidariai, o kreditoriaus patirtas 102 Lt bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis iš kiekvieno sutuoktinio.
Šalies argumentai
Kuratorė šioje byloje Svetlana Brencienė atsakovo R. K. vardu apeliaciniu skundu apskundė sprendimo dalį dėl turto padalinimo ir prašo padalinti nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis, paskiriant kiekvienai šaliai po ½ dalį nekilnojamojo turto ir skolų kredito įstaigai.
Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismo sprendimas dalyje dėl įgyto nekilnojamojo turto ir skolų padalijimo neteisėtas, todėl keistinas. Teismas, pasak apelianto, nepagrįstai pripažino atsakovo asmenine nuosavybe butą, 1/48 negyvenamosios patalpos – parkingo, 74/4779 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), taip pat asmenine atsakovo prievole bankui pagal 2007-07-20 kreditavimo sutartį.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad teismas turėjo sutuoktinių prievolę pagal kreditavimo sutartį, sudarytą su banku, aiškinti per CK 6.193 str., t.y. per tikruosius šalių ketinimus. Pasirašydamos sutartinius dokumentus šalys išreiškė bendrą, vieną ir tą patį norą už gautą kreditą įsigyti butą, todėl laikytina, kad jie abu bendrai vienos iš sutarties šalių pusėje (kredito gavėjo pusėje) tapo kredito davėjo bendraskoliais pagal atsiradusią prievolę grąžinti kreditus. Į bylą pateikti dokumentai įrodo, kad abiejų artimas bendravimas prasidėjo iki santuokos sudarymo, imamas kreditas buvo ieškovės žinioje, už kreditą pirktas butas buvo įregistruotas kaip sutuoktinių jungtinė nuosavybė, nes įgytas santuokos metu.
Atsiliepimas
Ieškovė B. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pripažino (duomenys neskelbtini) , esantį butą atsakovo asmenine nuosavybe. Butas buvo įsigytas už banko suteiktą paskolą, jos gavėjas buvo vienas atsakovas, o tai, kad buto dalimi buvo leista naudotis ieškovei su vaiku, nekeičia turto nuosavybės priklausomybės.
Kreditorius AB „Citadele“ bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti nustatant po santuokos nutraukimo solidarią R. K. ir B. K. atsakomybę už prievoles bankui pagal 2007-07-20 kreditavimo sutartį Nr. BKS/14/1148.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Apeliantas ginčija teismo sprendimą dalyje dėl turto padalinimo, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, pasisako tik dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies.
Byloje kilo ginčas dėl bendrų sutuoktinių prievolių prigimtie bei jų iš bendro santuokoje įgyto turto. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą atsakovo asmenine nuosavybe ir nurodė, kad jis atsako AB “Citadelė bankui“ pagal kreditavimo sutartį. Kolegija su tokiais argumentais nesutinka.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys santuoką sudarė 2007-10-27 Vilniaus miesto CMS (t 1, b.l. 7). Atsakovas dar iki santuokos sudarymo, t.y. 2007-07-20 d. su AB „Citadelė bankas“ (buvęs AB Parex bankas“ sudarė kreditavimo sutartį 148 322 EUR buto pirkimui (t 1, b.l. 141-142, 145-155, 175-179), sutarties įvykdymo užtikrinimui atsakovas įkeitė savo butą, esantį Laukininkų g. 2-47, Klaipėdoje (t 1, bl. 143-145). Už gautą kreditą, šalims jau esant santuokoje, 2008-05-15 jie nupirko nekilnojamąjį turtas - trijų kambarių butą, 1/48 negyvenamųjų patalpų – parkingo, 74/4779 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) . Po šio turto įgijimo sandorio sudarymo, kreditavimo sutarties įvykdymui šalys įkeitė bankui ir nupirktą nekilnojamąjį turtą (t 1, b.l. 156-159).
Ieškovės prašymu teismas už aukščiau nurodytą paskolą pirktą turtą pripažino atsakovo R. K. asmenine nuosavybe. Kolegija daro išvadą, kad teismas teisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus dėl nekilnojamojo turto įgijimo aplinkybių bei padarė pagrįstą išvadą, kad jis įgytas už atsakovo asmenines lėšas. Kaip jau minėta, būtent atsakovas dar iki santuokos su ieškove sudarymo sutarė su AB „Citadelė bankas“ dėl kredito suteikimo buto pirkimui ir be ieškovės pritarimo dar iki santuokos sudarė kreditavimo sutartį. Nors atsakovo atstovė skunde nurodo, kad ieškovė pritarė, tačiau ieškovė šią aplinkybę neigia, o apelianto nurodytą aplinkybę patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikta. Taip pat iš pačios sutarties teksto taip pat nėra pagrindo daryti išvadai, kad ieškovė davė sutikimą atsakovui dėl kredito grąžinimo ir prisiėmė atsakomybę, ar sudarė kokią nors kredito grąžinimo užtikrinimo sandorį. Pažymėtina, kad būtent atsakovas, o ne ieškovė kredito gavimo metu jo grąžinimą užtikrino taip pat savo asmeniniu turtu – įkeisdamas butą, esantį (duomenys neskelbtini). Į bylą nėra pateikta duomenų apie ginčo nekilnojamojo turto įgijimo sutartį, jos sąlygas, todėl nėra pagrindo spręsti, jog atsakovė pritarė ir kokiomis sąlygomis pritarė dėl kredito panaudojimo šio turto pirkimui. Tokiu būdu teismas nepažeidė skunde nurodyto CK 6.193 str. nuostatų ir aiškindamas šalių ketinimus kredito sutarties sudarymo metu, padarė pagrįstą įrodymais išvadą, kad ieškovė šiame sandoryje niekaip nedalyvavo. Nors ginčo turtas yra registruotas nekilnojamojo turto registre abiejų sutuoktinių vardu, tačiau vienu iš ieškinio reikalavimų ieškovė ir siekia pripažinti, jog ginčo turtas jai nepriklauso, nes jis buvo pirktas už atsakovo asmenines lėšas, t.y. jam asmeniškai susitarus su banku dėl būsimo buto pirkimo finansavimo, ir tuo pačiu panaikinti jos vardu registruotą nuosavybę. Vien ta aplinkybė, jog ieškovė su vaiku apsigyveno ginčo bute ir kelis kartus sumokėjo savo vardu įmokas bankui pagal kreditavimo sutartį už savo sutuoktinį, nekeičia nustatytų aplinkybių dėl buto priklausomybės teise atsakovui.
Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, todėl apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo turėtos pašto išlaidos (4,20 Lt) neviršija 10 Lt, todėl nepriteistinos vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.