- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-24
- Bylos Nr.
- e2-496-892/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03536-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
- 2.6.1.1Prievolės samprata, jos šalys, objektas, turinys ir forma
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 2.6.39.2.13Kitos draudimo rūšys
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.4.2Įrodymų sąsajumas
- 3.2.4.3Įrodinėjimo priemonių leistinumas
- 3.2.4.9.3.2Oficialūs rašytiniai įrodymai
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą dėl 1216,72 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka priteisimo iš A. K.. Ieškinyje nurodė, kad 2008-01-05 apie 22 val. 30 min. A. K., prie kultūros namų, esančių Vilniaus rajone, Sužionių seniūnijoje, Vieriškių kaime, būdamas apsvaigę nuo alkoholio, asmeninio konflikto su A. P. metu, tyčia sudavė vieną kartą nudaužto butelio šuke A. P. į kairiąją veido pusę, taip padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko 2008-01-12 12 val. 50 min. A. P. mirė ligoninėje. 2008-11-05 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-243 2008 m. A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. Ieškovas nurodė, jog Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2016-07-28 raštu Nr. 9R-A-9428 informavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrių, kad A. K. teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka Marijampolės pataisos namuose. Ieškovas nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 34 str. 1 d., mirusio (nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu) asmens sutuoktinis bei vaikai (įvaikiai) turi teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių ar valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją. Šio įstatymo 40 str. 1 d. numato, kad valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka VSDFV teritoriniai skyriai. 2016-06-16 VSDFV Vilniaus skyriuje buvo gautas O. S. prašymas skirti nužudytojo A. P. dukrai A. S. valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją. 2016-07-04 VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. PE-SP1-16147 A. S. laikotarpiu nuo 2015-06-16 iki 2024-09-30 paskirta valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, o VSDFV Vilniaus skyrius laikotarpiu nuo 2015-06-16 iki 2016-08-31 A. S. iš Fondo biudžeto lėšų išmokėjo 1216,72 Eur našlaičių pensijos. Ieškovas ieškinį grindžia Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d., numatančia, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.290 str., kuriuo nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. LR CK 6.263 str. 2 d. numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti kaltas asmuo. LR CK 6.280 str. 1 d. nustato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Pagal LR CK 1.125 str. 8 d. sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Ieškovas paaiškina, kad LR CK 1.127 str. 4 d. nustato, jog iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Šiuo atveju, ieškovas nepraleido trejų metų senaties termino, kadangi valstybinio socialinio draudimo našlaičių pensija A. S. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu buvo paskirta 2016-07-04. Kadangi A. P. mirtis, dėl kurios jo dukrai A. S. buvo išmokėta valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, priežastis yra neteisėta atsakovo A. K. veika, Fondo biudžetui padarytą 1216,72 Eur materialinę žalą turi atlyginti atsakovas A. K..
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, jog atsakovas A. K. sužalojo A. P., dėl ko jis paskui mirė ligoninėje. Atsakovas A. K. kaltas dėl A. P. nužudymo. Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymas numato žuvusiojo vaikams mokėti našlaičio pensiją. Prašymą ieškovas gavo 2016-06-16, o 2016-07-04 sprendimu paskirta našlaičio pensija už metus. Ieškinys pateiktas 1216,72 Eur sumai. Taip pat nurodė, jog Civilinis kodeksas nustato, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo. Pagrindinė prievolė pradėta vykdyti tik 2016 metais, todėl ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, ieškovas negali skirti išmokų tol, kol nėra asmens prašymo. Paaiškino, kad Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymas 30 straipsnis numato, kad galima skirti atgaline data našlaičio pensijos išmoką ne daugiau kaip už 12 mėnesių (nuo prašymo pateikimo), 38 straipsnis numato subjektus, turinčius teisę gauti našlaičio pensiją. A. S. paskirta našlaičio pensija iki jai sueis 18 metų, už laikotarpį nuo 20015-06-16 iki 2016-08-31 buvo išmokėta 1216,72 Eur pensijos. Remiantis civilinio kodekso 6.290 str. ieškovas turi teisę į jau išmokėtas išmokas, ieškovas nuo išmokėjimo tik po 4 mėnesių kreipiasi su ieškiniu.
Atsiliepimas
Atsakovas savo atsiliepime prašė ieškovo reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi suėję yra ieškinio senaties terminai (pagal CK 1.125 str. 8 d.). Į teismo posėdį atsakovas neatvyko, bylos duomenys patvirtina, kad apie teismo posėdį atsakovui buvo tinkamai pranešta, atsakovas atsiliepime nurodė, kad dalyvaus teismo posėdyje, tačiau į posėdį neatvyko, apie neatvykimą pranešdamas telefonu ir paaiškindamas, jog galimybės pateikti savo poziciją raštu neturi. Atsakovas pranešdamas telefonu informavo, jog neprieštarauja bylos nagrinėjimui jam nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Asmuo, savo veiksmais pažeidęs šias elgesio taisykles, privalo visiškai atlyginti žalą, padarytą asmeniui, turtui (CK 6.263 str. 2 d.). CK 6.290 straipsnio 1 dalis nustato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o to paties straipsnio 3 dalis numato, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi nurodytuose įstatymuose įtvirtinta valstybinio socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios draudimo išmoką, regreso teisė į žalą padariusį asmenį bei tokio asmens pareiga šią žalą atlyginti. Pagal Lietuvos A. T. formuojamą praktiką, socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios draudimo išmokas, įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį ta apimtimi, kuria atlyginta kaltojo asmens veiksmais padaryta turtinė žala (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 3K-3-400/2007).
Ieškovo atstovės paaiškinimais bei byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2008-11-05 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, o būtent dėl to, kad tyčia nužudė A. P.. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai), todėl prejudicinis faktas – A. K. neteisėti veiksmai (kaltė), priežastinis ryšys, kilusios pasekmės šioje civilinėje byloje nebeturi būti nustatinėjama ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad A. S. tėvas yra A. P.. A. S. 2016-06-16 pateikė ieškovui prašymą skirti socialinio draudimo našlaičių pensiją. Pagal Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją (toliau – našlių pensija) ar valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją (toliau – našlaičių pensija) turi šio įstatymo 35 ir 38 straipsniuose nurodyti mirusiojo (nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu) asmens sutuoktinis bei vaikai. Minėto įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teisę gauti našlaičių pensiją turi mirusiojo vaikai ir įvaikiai iki 18 metų (Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalis). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2016-07-04 sprendimu Nr. PE-SP1-16147, laikotarpiu nuo 2015-06-16 iki 2024-09-30 A. S. (a/k (duomenys neskelbtini) buvo skirta 80,63 Eur per mėnesį valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, iš viso laikotarpiu nuo 2015-06-16 iki 2016-08-18 ieškovas iš VSDF biudžeto lėšų išmokėjo 1216,72 Eur našlaičių pensijos. Atsakovas yra atsakingas dėl ieškovo išlaidų, patirtų našlaičių pensijoms mokėti, kurių ieškovas nebūtų patyręs, jeigu A. P. būtų gyvas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, kurio sprendimu A. S. buvo išmokėta 1216,72 Eur išmoka, įgijo regreso teisę reikalauti kompensacijos iš asmens, dėl kurio kaltės padaryta žala, tai yra atsakovo (CK 6.263 str., 290 str. 1 d., Vilniaus apygardos teismo 2016-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr e2A-906-619/2016 ).
Atsakovas, nesutikdamas su ieškovu, pareiškime teigė, jog ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, nes nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas atsikirsdamas teigė, jog nepraleido trejų metų senaties termino, kadangi valstybinio socialinio draudimo našlaičių pensija A. S. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu buvo paskirta 2016-07-04.
Teismas, esant reikalavimui taikyti ieškinio senatį, privalo patikrinti, ar šis terminas tikrai yra praleistas. Lietuvos Respublikos CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Lietuvos Respublikos CK 1.127 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolė įvykdymo momento (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 3K-3-438/2006, 3K-3-382/2009). Kaip minėta, ieškovas draudimo išmoką išmokėjo už laikotarpį nuo 2015-06-16 iki 2016-08-18 sumokėdamas įmoką 2016-08-10, ieškinio senaties termino eiga prasidėjo nuo 1216,72 Eur draudimo išmokos sumokėjimo datos, tai yra 2016-08-10. Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo teisme gautas 2016-08-22 . Esant išdėstytam, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškinys teisme pareikštas nepraleidus įstatymo nustatyto sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).
Byloje nesant duomenų, kad atsakovas atlygino ieškovui 1216,72 Eur žalą, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1216,72 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka pagrįstas, todėl tenkintinas.
Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovo priteistina 27 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei nustatytą minimalią sumą, todėl valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 92 str., 96 str. 6 d., Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) 1216,72 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiolika eurų 72 ct) žalos atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 27 Eur (dvidešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a. s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.