Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-10-21 · Civilinė byla Nr. e2A-927-265/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-21
Bylos Nr.
e2A-927-265/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
Ieškovas
I. R.
Atsakovas
R. L.
Trečiasis asmuo
J. J., S. S., A. K., V. Ž., uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, O. J., D. J., valstybės įmonė „Registrų centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Vitės valdos“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-927-265/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01855-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. R. patikslintą ieškinį atsakovams R. L.–P, G. S., I. K.–B., A. D., A. Z., D. S., R. S., S. S., I. G., V. B., G. N., J. M., P. L., T. F. dėl nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių registravimo be sutikimo, tretieji asmenys J. J., S. S., A. K., V. Ž., uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, O. J., D. J. (D. J.), valstybės įmonė „Registrų centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Vitės valdos“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. R. patikslintu ieškiniu prašė:

1) nustatyti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams nuosavybės teises į neįrengtą palėpę – palėpės plotas 294,83 kv. m., palėpės žymėjimas – 19-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tokiomis dalimis:

- R. L.–P., gim. (duomenys neskelbtini), palėpės plotas 15,57 kv. m., dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje – 528/10000;

- V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), palėpės plotas 11,69 kv. m., dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje – 396/10000;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), palėpės plotas 20,03 kv. m., dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje – 679/10000;

- G. S., gim. (duomenys neskelbtini), palėpės plotas 15,35 kv. m., dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje – 521/10000;

- I. K.–B., gim. (duomenys neskelbtini), palėpės plotas 11,68 kv. m., dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje – 396/10000;

- A. D., gim. (duomenys neskelbtini), palėpės plotas 20,39 kv. m., dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje – 692/10000;

- A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), palėpės plotas 15,45 kv. m., dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje – 524/10000;

- D. S., gim. (duomenys neskelbtini), palėpės plotas 12,25 kv. m., dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje – 415/10000;

- R. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. S., gim. (duomenys neskelbtini), palėpės plotas 20,37 kv. m., dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje – 691/10000;

- O. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. J. (D. J.), gim. (duomenys neskelbtini), palėpės plotas 15,23 kv. m., dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje – 517/10000;

- A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. S., gim. (duomenys neskelbtini), palėpės plotas 17,16 kv. m., dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje – 582/10000;

- I. G., gim. (duomenys neskelbtini), palėpės plotas 15,20 kv. m., dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje – 516/10000;

- V. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. N., gim. (duomenys neskelbtini), palėpės plotas 15,24 kv. m., dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje – 517/10000;

- J. M., gim. (duomenys neskelbtini), palėpės plotas 16,52 kv. m., dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje – 560/10000;

- P. L., gim. (duomenys neskelbtini), palėpės plotas 20,25 kv. m., dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje – 687/10000;

- I. R., gim. (duomenys neskelbtini), palėpės plotas 15,43 kv. m., dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje – 523/10000;

- J. J., gim. (duomenys neskelbtini), palėpės plotas 16,55 kv. m., dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje – 561/10000;

- T. F., gim. (duomenys neskelbtini), palėpės plotas 20,47 kv. m., dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje – 695/10000.

2) leisti be atsakovų R. L.–P., G. S., I. K.–B., A. D., A. Z., D. S., R. S. ir S. S., I. G., V. B. ir G. N., J. M., P. L., J. J. bei T. F. sutikimo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 294,83 kv. m ploto palėpę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

3) priteisti iš atsakovų išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatytu teisiniu reglamentavimu buvo parengta ginčo palėpės kadastrinių matavimų byla, apskaičiuotos kiekvienam bendraturčiui tenkančios palėpės dalys bei parengtas susitarimas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre neįrengtą palėpę bei įregistruoti daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teises (konkrečias joms tenkančias dalis) į šį daiktą. Dalies butų ir kitų patalpų savininkų pasirašytas susitarimas yra parengtas tiksliai laikantis teisės aktų reikalavimų. Ieškovės teigimu, atsakovai nepagrįstai nesutinka palėpės įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nustatytomis dalimis, kadangi minėto daikto įregistravimas jokių neigiamų pasekmių atsakovams nesukelia ir negali sukelti. Atsakovai nepagrįstai varžo tiek ieškovės, tiek kitų asmenų teises bei teisėtus interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

Žemesnės instancijos teismas

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino ir nusprendė:

1) nustatyti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams nuosavybės teises į neįrengtą palėpę – palėpės plotas 294,83 kv. m., palėpės žymėjimas – 19-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškinyje nurodytomis dalimis;

2) leisti be atsakovų R. L.–P., G. S., I. K.–B., A. D., A. Z., D. S., R. S. ir S. S., I. G., V. B. ir G. N., J. M., P. L., J. J. bei T. F. sutikimo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 294,83 kv. m ploto palėpę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

3) priteisti iš ieškovės 144,78 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

4. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 4 dalimi, nepriteisė ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų. Teismas pripažino, kad ieškovė nedėjo pastangų išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, išaiškinti bendraturčiams savo veiksmų naudingumo ir ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo, nesiėmė visų priemonių ginčą išspręsti ne teismo keliu, kad nagrinėjant ginčą teisme nepatirtų atstovavimo išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliaciniu skundu ieškovė I. R. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimą – priteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės nuomone, teismas priėmė iš esmės pagrįstą sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino, tačiau ieškovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta ieškovei nepriteisti jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

5.1. Teismas vertino ne ieškovės procesinį elgesį, o jos elgesį iki teismo proceso pradžios, be to, buvo vertintas ieškovės elgesys/santykiai su kaimynais. Ieškovė nurodo, kad ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko visas procesines pareigas, pareiškė pagrįstus reikalavimus, kuriuos teismas tenkino, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių bei taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį.

5.2. Ieškovė iki ieškinio pateikimo teismui ne kartą bendravo su kaimynais dėl palėpės įregistravimo. Taip pat 2019 m. rugsėjo 26 d. gyventojų susirinkimo metu buvo tartasi ir balsuota dėl palėpės įregistravimo, gyventojams buvo pateiktas palėpės įregistravimo projektas, susirinkime dalyvavo ieškovės įgaliotas asmuo, kuris gyventojams paaiškino visas aplinkybes, susijusias su palėpės įregistravimu. Nors minėto gyventojų susirinkimo protokolas surašytas nenuosekliai, tačiau jo turinys akivaizdžiai įrodo, kad susirinkimo metu buvo tartasi ir balsuota dėl palėpės įregistravimo. Be to, atsakovai turėjo daugiau nei metus laiko sutikti su ieškinio reikalavimais, tačiau tai padarė tik posėdžio metu.

5.3. Kadangi dalis savininkų nepagrįstai atsisakė pritarti susitarimui įregistruoti neįrengtą pastogę, siekdama apginti savo pažeistas teises I. R. buvo priversta kreiptis į teismą, dėl to patyrė nepatogumų.

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą P. L. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas mano, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas. Nurodo, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. gyventojų susirinkime ieškovė nedalyvavo, jos atstovu pasivadinęs asmuo įgaliojimo nepateikė. Susirinkime palėpės įregistravimas nesvarstytas, nes tokio punkto net nebuvo dienotvarkėje, o pačių namo gyventojų iniciatyva buvo įtrauktas tik punktas dėl palėpės įrengimo. Kadangi susirinkimo protokolas buvo surašytas nenuosekliai ir jame įtraukti punktai, kurie susirinkime svarstyti nebuvo, jis, kaip susirinkimo pirmininkas, susirinkimo protokolą pasirašyti atsisakė. Be to, 2020 m. spalio mėnesį ieškovei buvo siūlyta ginčą išspręsti taikiai – sukviesti kaimynus, supažindinti su savo planais dėl palėpės, atsiprašyti ir tokiu būdu gal būt susitarti, tačiau ieškovė pasiūlymą atmetė pavadinusi nekorektišku, kito taikos sutarties varianto nepateikė. Atsakovo nuomone, ieškovė nebendradarbiavo ir nesikooperavo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

8. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

9. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovės ieškinio reikalavimai dėl nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių registravimo be bendraturčių sutikimo pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo patenkintas. Teismo sprendimo dalis dėl ieškinio reikalavimo tenkinimo apeliacine tvarka neapskųsta. Apeliaciniu skundu ieškovė I. R. nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada nepriteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

10. Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

11. Nagrinėjimu atveju svarbu atsižvelgti į teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, specifiką. CK 4.75 straipsnio, reglamentuojančio bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą, 1 dalis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Pažymėtina, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų visų ar dalies bendrojo naudojimo patalpų suformavimas ir įregistravimas atskiru turtiniu vienetu yra šių patalpų teisinės padėties pakeitimas (disponavimas bendrąja daline nuosavybę), todėl yra galimas tik visų bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2014). Vadovaujantis, CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Taigi kiekvienas bendraturtis turi teisę valdyti, naudotis ir disponuoti bendrąją dalinę nuosavybę, tad ir inicijuoti procesą dėl bendrojo naudojimo patalpų suformavimo atskiru daiktu, tačiau tiek, kiek tai leidžia teisės aktai, nepažeidžiant kitų bendraturčių teisių į bendrąją dalinę nuosavybę. Bendraturčiai gali atsisakyti duoti sutikimą atlikti tam tikrus veiksmus ir ginčyti tokios disponavimo teisės (teisės nustatyti objekto teisinę padėtį) įgyvendinimo būdą, įrodinėdami, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus.

12. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, vertino bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis (įvertino ieškovės veiksmus iki kreipimosi į teismą) ir konstatavo, kad ieškovė šias išlaidas patyrė dėl savo pačios nepakankamo bendradarbiavimo su bendraturčiais siekiant ginčą išspręsti ne teismo keliu. Apeliaciniame skunde ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškovės elgesio iki teismo proceso pradžios, nurodo, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. gyventojų susirinkimo metu buvo tartasi ir balsuota dėl palėpės įregistravimo, gyventojams buvo pateiktas palėpės įregistravimo projektas, susirinkime dalyvavo ieškovės įgaliotas asmuo, kuris gyventojams paaiškino visas aplinkybes, susijusias su palėpės įregistravimu. Atsiliepime į apeliacinį skundą P. L. nurodė, kad minimame 2019 m. rugsėjo 26 d. gyventojų susirinkime ieškovė nedalyvavo, o jos atstovu pasivadinęs asmuo nepateikė įgaliojimo; taip pat nurodė, kad susirinkime palėpės įregistravimas nesvarstytas, nes tokio punkto net nebuvo dienotvarkėje, o pačių namo gyventojų iniciatyva buvo įtrauktas tik punktas dėl palėpės įrengimo, be to, susirinkimo protokolas buvo surašytas nenuosekliai ir jame įtraukti punktai, kurie susirinkime svarstyti nebuvo, P. L., kaip susirinkimo pirmininkas, susirinkimo protokolą pasirašyti atsisakė. Iš šalių nurodytų argumentų matyti, kad šiuo atveju bendraturčiai skirtingai vertina ieškovės iki kreipimosi į teismą atliktų veiksmų informatyvumą.

13. Įvertintina, kiek šalių veiksmai priežastiniu ryšiu lėmė pagrindą bylinėjimosi išlaidoms susidaryti. Anksčiau nurodyti duomenys sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad ieškovės iniciatyva ir interesas dėl palėpės įregistravimo po 2019 m. rugsėjo 26 d. gyventojų susirinkimo bendraturčiams turėjo būti žinomas. Šią aplinkybę patvirtina ir kartu su ieškiniu pateiktas 2019 m. susitarimo dokumentas, iš kurio matyti, kad kai kurie bendraturčiai (V. Ž., UAB „(duomenys neskelbtini)“, O. J., D. J. (D. J.)) susitarimą pasirašė, o tai sudaro pagrindą pripažinti, kad bendraturčiai turėjo galimybę susipažinti su ieškovės siekiamais atlikti teisiniais veiksmais ir jų motyvais. Iš byloje procesinius dokumentus pateikusių atsakovų atsiliepimų matyti, kad bendraturčiams buvo žinoma apie palėpėje ieškovės atliekamus statybos darbus. Nors procesiniuose dokumentuose atsakovai akcentuoja ieškovės bendradarbiavimo stoką, tačiau nepateikta duomenų, kad susitarimo nepasirašę bendraturčiai taip pat domėjosi ir dėjo pastangas derinti bendro daikto likimą. Pažymėtina, kad nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki ieškovės kreipimosi į teismą su ieškiniu 2020 m. kovo 16 d. praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas.

14. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju sprendžiat klausimą dėl galimybės nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės tenkinus ieškinio reikalavimus būtina, kaip tai numatyta CPK 93 straipsnio 4 dalyje, įvertinti visų proceso šalių procesinį elgesį civilinės bylos nagrinėjimo metu. Nustatyta, kad atsakovai P. L., G. S., R. L., S. S., R. S., J. M. ir T. F. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovės reikalavimu dėl palėpės įregistravimo iš esmės nesutinka dėl to, kad nebuvo supažindinti su palėpės įregistravimo projektu. Kiti atsakovai atsiliepimo į ieškovės ieškinį byloje nepateikė ir taip nenurodė nesutikimo su ieškovės ieškinio reikalavimais motyvų.

15. Nustatyta, kad kartu su ieškovės 2020 m. kovo 16 d. ieškiniu į bylą buvo pateiktas 2019 m. susitarimo dokumentas ir palėpės padalijimo projektas. 2020 m. birželio 8 d. ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus. Reikšminga aplinkybe nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija pripažįsta ir tai, kad keli atsakovai (A. K. ir S. S., J. J.) jau po ieškovės kreipimosi į teismą su ieškiniu sutiko pritarti susitarimui įregistruoti neįrengtą palėpę ir ieškovė pakeitė jų procesinę padėtį į trečiuosius asmenis (dėl A. K. ir S. S. ieškinio patikslinimu ir ieškinio reikalavimų atsakovei J. J. atsisakymu) bei nereikalavo iš jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. 2021 m. gegužės 25 d. teismo posėdyje dalyvavęs atsakovas P. L. iš esmės nesutiko su ieškovės reikalavimų pateikimo būdu, o ne su pačiais ieškinio reikalavimais; kiti atsakovai į teismo posėdį neatvyko. Byla iš esmės išnagrinėta 2021 m. gegužės 25 d. teismo posėdyje po bylos iškėlimo praėjus daugiau nei metams laiko.

16. Atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių pobūdį, kai reikalingas visų namo patalpų bendraturčių susitarimas dėl teisinio veiksmo atlikimo dėl bendrojo naudojimo patalpos, net ir esant vieno iš bendraturčių nesutikimui, kito bendraturčio, siekiančio bendrojo naudojimo patalpos suformavimo ir įregistravimo atskiru daiktu, teisė disponuoti bendrąja daline nuosavybe yra apribojama. Teisėjų kolegija įvertina anksčiau nurodytas nustatytas aplinkybes, kad bendraturčiams apie ieškovės iniciatyvą dėl palėpės įregistravimo turėjo būti žinoma pakankamai ilgą laiką iki teismo proceso pradžios. Nors atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas P. L. nurodo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovei buvo siūlyta sudaryti taikos sutartį, o ieškovė pasiūlymą atmetė, tačiau įvertintina ir tai, kad ieškovei iškėlus civilinę bylą teisme atsakovai bylos nagrinėjimo metu, užtrukusiu ilgiau nei metus laiko, nenurodė konkrečių nesutikimo su ieškovės pareikštu ieškiniu motyvų dėl reikalavimo dėl nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių registravimo be bendraturčių sutikimo nepagrįstumo ar tokio reikalavimo neigiamų pasekmių atsakovams. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes ir bylos šalių procesinį elgesį teisėjų kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatytos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarkos ir dėl to nepagrįstai nepriteisė ieškovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovų. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

17. Ieškovė ieškiniu buvo pareiškusi reikalavimą priteisti iš atsakovų išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 1 275 Eur (1 200 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai ir 75 Eur žyminis mokestis). Ieškovės apeliacinio skundo reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų pripažinus pagrįstu ieškovei I. R. priteistinos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų R. L.–P., G. S., I. K.–B., A. D., A. Z., D. S., R. S., S. S., I. G., V. B., G. N., J. M., P. L., T. F., iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 91,07 Eur (5,36 Eur žyminio mokesčio ir 85,71 Eur atstovavimo išlaidų) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

18. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovei apeliaciniu skundu iškėlus klausimą dėl neteisingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo skundžiamu teismo sprendimu ir pripažinus ieškovės teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teisme, keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovės I. R. valstybei priteista 144,78 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi išnagrinėjus bylą ieškovės ieškinys buvo patenkintas, nurodytos išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovų R. L.–P., G. S., I. K.–B., A. D., A. Z., D. S., R. S., S. S., I. G., V. B., G. N., J. M., P. L., T. F., iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 10,34 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

19. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 29 Eur žyminį mokestį. Apeliantės skundą patenkinus, šių jos apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovų R. L.–P., G. S., I. K.–B., A. D., A. Z., D. S., R. S., S. S., I. G., V. B., G. N., J. M., P. L., T. F., iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 2,07 Eur (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti ieškovei I. R. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovų R. L.–P., G. S., I. K.–B., A. D., A. Z., D. S., R. S., S. S., I. G., V. B., G. N., J. M., P. L., T. F., iš kiekvieno atsakovo ieškovei priteisiant po 91,07 Eur (devyniasdešimt vieną eurą, 07 ct).

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovės I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei priteista 144,78 Eur (šimtas keturiasdešimt keturi eurai, 78 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą iš atsakovų R. L.–P., G. S., I. K.–B., A. D., A. Z., D. S., R. S., S. S., I. G., V. B., G. N., J. M., P. L., T. F., iš kiekvieno atsakovo priteisiant valstybei po 10,34 Eur.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei I. R. apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovų R. L.–P., G. S., I. K.–B., A. D., A. Z., D. S., R. S., S. S., I. G., V. B., G. N., J. M., P. L., T. F., iš kiekvieno atsakovo ieškovei priteisiant po 2,07 Eur (du eurus, 07 ct).

Teisėjai Raimonda AndrulienėAlbina PupeikienėAlvydas Žerlauskas