Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškovės A. V. ieškinio atsakovui L. S. priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė Kauno apylinkės teisme reiškia atsakovui ieškinį. Reiškiamo ieškinio dalyką suformulavo taip: „prašau priteisti iš atsakovo 400 (keturių šimtų) eurų dydžio periodines išmokas, reikalingas nepilnamečio sūnaus U. S. išlaikymui, skaičiuojant nuo 2016 metų sausio mėnesio iki sūnui sueis pilnametystė, mokant išmokas kas mėnesį, išmokas indeksuojant kasmet vyriausybės nustatyta tvarka“.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pažymi, kad konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas (kaip ir bet kuri kita asmens teisė) turi būti įgyvendinamas laikantis tam tikros tvarkos. Konstitucijos įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos nustatytos įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). Konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai. Konstitucijos nuostatos nustato tik teisę kreiptis į teismą, bet ne šios teisės įgyvendinimo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-518/2002; 2011 m. gruodžio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011). Todėl aiškinant ir taikant atskiras visuomeninių santykių sritis reglamentuojančius įstatymus, negali būti paneigta konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą. Tačiau pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą, pasirenka pats ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-06-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2013). Todėl tai, dėl kokio ieškinio dalyko yra reiškiamas ieškinys, pasirenka pats ieškovas savo ieškinyje suformuluodamas ieškinio reikalavimą. Teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą jau šioje civilinio proceso stadijoje privalo patikrinti ar ieškinys su jame suformuluotu ieškinio dalyku gali būti priimtas ir nagrinėjamas teisme. Tuo atveju, jeigu ieškinys su jame suformuluotu ieškinio dalyku negali būti priimtas ir nagrinėjamas teisme, įstatymas įpareigoja teismą tokį ieškinį atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalis).

Kaip jau yra nurodyta nutartyje aukščiau, teismui pateiktu ieškiniu ieškovė reiškia reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui U. S. priteisimo iš sūnaus tėvo atsakovo L. S.. Teismų informacinės sistemos Liteko medžiaga (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2419-485/2011 iš atsakovo L. S. jo sūnaus U. S. išlaikymui yra priteistos periodinės išmokos po 600 Lt kas mėnesį, mokant nuo 2011-09-14 iki U. S. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Todėl ieškinys, kurio dalyku yra prašoma išlaikymą tam pačiam nepilnamečiui vaikui priteisti iš to paties atsakovo antrą kartą, negali būti priimtas ir nagrinėjamas teisme. Priešingu atveju galėtų susiklostyti teisinė situacija, kai ieškinio tenkinimo atveju byloje turėtų būti išduotas vykdomasis raštas dėl išlaikymo išieškojimo (į vykdomąjį raštą turi būti perkeliama teismo sprendimo rezoliucinė dalis pažodžiui) ir jis turėtų būti vykdomas, o vykdomasis raštas kitoje aukščiau paminėtoje jau baigtoje civilinėje byloje dėl iš dalies to paties išlaikymo išieškojimo taip pat turėtų būti vykdomas. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybės ieškinį, kurio dalyku yra prašoma išlaikymą tam pačiam nepilnamečiui vaikui priteisti iš to paties atsakovo antrą kartą, atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Ieškovei išaiškintina, kad šiuo atveju ji bendra tvarka teisme gali pareikšti atsakovui ieškinį, kurio dalyku būtų prašoma pakeisti įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2419-485/2011 iš atsakovo jau priteisto nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydį (CPK 137 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 3 dalimi, 290-291 straipsniais,

nutaria:

Atsisakyti priimti A. V. ieškinį, kurio dalyku yra prašoma išlaikymą tam pačiam nepilnamečiui vaikui U. S. priteisti iš to paties atsakovo L. S. antrą kartą.

Išaiškinti ieškovei A. V., kad šiuo atveju ji bendra tvarka teisme gali pareikšti atsakovui L. S. ieškinį, kurio dalyku būtų prašoma pakeisti įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2419-485/2011 iš atsakovo jau priteisto nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydį.

Gražinti ieškovei ieškinio priedus.

Siųsti ieškovei nutarties patvirtintą kopiją.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.