Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-01-10 · Civilinė byla Nr. 2A-59/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-10
Bylos Nr.
2A-59/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidija Tamošiūnienė, Konstantinas Gurinas, Danutė Milašienė
Atsakovas
L. M., E. M., R. M.
Ieškovas
AB „Šiaulių bankas“
Kategorijos
  • 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-59/2014Procesinio sprendimo kategorija: 35.6.1; 121.21
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Danutės Milašienės, Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių L. M. ir E. M. (atstovė pagal įstatymą L. M.) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-182-368/2012 pagal ieškovo AB „Šiaulių bankas“ ieškinį atsakovams L. M., R. M. ir E. M. (atstovė pagal įstatymą L. M.) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas AB „Šiaulių bankas“ (toliau - bankas) 2006-01-20 kreditavimo sutartimi Nr. SVV-2006-001-00 (toliau kreditavimo sutartis) su vėlesniu jos 2008-02-27 pakeitimu kredito gavėjui UAB „Senoji smuklė" suteikė 2 000 000 Lt kreditą (1 tomas, 9-19 b. l.).

Prievolių pagal kreditavimo sutartį tinkamam įvykdymui užtikrinti 2006-01-20 laidavimo sutartimi Nr. 0601-01 laidavo atsakovė L. M., kuri įsipareigojo atsakyti bankui visu savo turtu, jei UAB „Senoji smuklė" tinkamai neįvykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal kreditavimo sutartį (toliau laidavimo sutartis) (laidavimo sutarties 1.1, 1.2, p.).

Atsakovai L. M. ir R. M. 2009-10-23 dovanojimo sutartimi vaikaitei E. M. perleido nekilnojamąjį turtą.

Kredito gavėjui UAB „Senoji smuklė" tinkamai nevykdant prievolių pagal kreditavimo sutartį, bankas 2009-12-29 raštu pranešė UAB „Senoji smuklė", kad nutraukė kreditavimo sutartį (1 tomas, 29 b. 1.) ir pareikalavo iš laiduotojos (atsakovės) L. M. iki 2010-01-20 grąžinti UAB „Senoji smuklė" skolą bankui (1 tomas, 32 b. 1.), tačiau nei įmonė, nei minėta atsakovė skolos ieškovui negrąžino.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismo 2010-03-18 nutartimi UAB „Senoji smuklė" iškelta bankroto byla (1 tomas, 30-31 b. 1.).

Šalies argumentai

Ieškovas AB Šiaulių bankas kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti negaliojančia L. M., R. M. ir E. M. atstovės pagal įstatymą L. M. 2009-10-23 sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 12636; pritaikyti restituciją - grąžinti L. M. ir R. M. pagal 2009-10-23 dovanojimo sutartį Nr. 12636 perleistus nekilnojamuosius daiktus:

a) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);

b) sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini).

Taip pat prašė priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovams ginčijamu sandoriu perleidus nekilnojamąjį turtą jokio kito nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, pas juos neliko. Ieškovo manymu, ginčijamu sandoriu buvo siekta išvengti prievolės pagal laidavimo sutartį įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį patenkino, taip pat išsprendė ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos. Pažymėjo, kad ginčo sandorio sudarymo dieną ieškovas turėjo galiojančią reikalavimo teisę atsakovei, kaip solidariajai skolininkei, ieškinio senaties terminas nėra praleistas, o atsakovai padovanoję nekilnojamąjį turtą, kurio vidutinė rinkos vertė viršija 100 000 Lt, pablogino savo finansinę padėtį ir, atitinkamai, kreditoriaus galimybes patenkinti savo finansinį reikalavimą.

Teismas pažymėjo, kad atsakovė L. M. nenurodė jokios galiojančios finansinės prievolės atsakovei E. M. bei atsižvelgęs į sandorio sudarymo metu galiojusias tiek kreditavimo, tiek ir laidavimo sutartis atsakovės norą pagerinti savo vaikaitės E. M. turtinę padėtį nelaikė imperatyvu, sukėlusiu L. M. neišvengiamą teisinę pareigą sudaryti ginčo sandorį.

Konstatavo, kad atsakovė L. M., būdama skolininko bendrovės ,,Senoji smuklė“ akcininkė, privalėjo žinoti, kad jau nuo 2009 m. liepos bendrovė netinkamai vykdė prievolę bankui, be to, ginčo sandoris, sudarytas tarp artimų giminaičių, kas patvirtina sandorių šalių nesąžiningumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovės L. M. ir E. M., pagal įstatymą atstovaujama L. M., prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad yra visos sąlygos actio Pauliana instituto taikymui, nes ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas neturėjo neabejotinos ir neginčytinos reikalavimo teisės, nes ieškovas įgijo teisę išieškojimą nukreipti į laiduotojo turtą nuo to momento, kai buvo nutraukta kreditavimo sutartis. Be to, ginčas dėl pačios laidavimo sutarties galiojimo dar nėra pasibaigęs, nes apeliantė L. M. apskundė Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 12 d. sprendimą, kuriuo buvo atmestas jos reikalavimas dėl laidavimo sutarčių, kurių pagrindu ieškovas kildino savo reikalavimą nagrinėjamoje byloje, pripažinimo negaliojančiomis, kas reiškia, kad ir šiai dienai ieškovas neturi reikalavimo teisės atsakovei.Pirmosios instancijos teismas nedetalizavo, kuo remiantis buvo nustatytas apeliantės nesąžiningumas. Apeliantė turtą perleido sūnui ir vaikaitei t. y. savo artimiesiems šeimos nariams, dar nežinodama apie tai, kad ji, kaip laiduotoja, turi įvykdyti bendrovės ,,Senoji smuklė“ prievolę, o kitoje byloje vykstantis ginčas dėl laidavimo sutarties galiojimo parodo, kad ji apskritai nežinojo apie savo prievolę (apeliantei buvo duoti pasirašyti tik antrieji sutarčių lapai kartu su kitais dokumentais).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą AB Šiaulių bankas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą.

Nurodo, kad ieškovo reikalavimo teisę patvirtina tiek 2006 m. sausio 20 d. kreditavimo sutartis, tiek ir tą pačią dieną sudaryta laidavimo sutartis.

Žemesnės instancijos teismas

Atitinkamai Šiaulių apygardos teismas 2012 m. balandžio 12 d. sprendimu atsakovės L. M. priešieškinį, kuriuo, be kita ko, buvo ginčijama laidavimo sutartis, atmetė. Tuo tarpu aplinkybių, kad ieškovas nėra atgavęs visų jam priklausančių sumų bendrovės ,,Senoji smuklė“ bankroto byloje apeliantai neginčija.

Atsakovės nesąžiningumą patvirtina tai, kad jai kaip bendrovės akcininkei turėjo būti žinoma tiek apie sunkią bendrovės finansinę situaciją, tiek ir apie tai, kad jau nuo 2008 metų bendrovė netinkamai vykdė savo prievolės ieškovui, o turtas buvo padovanotas vaikaitei t. y. artimai giminaitei.

Atsakovas R. M. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą padavė tik atsakovės L. M. ir E. M., todėl byla nagrinėjama tik šio apeliacinio skundo ribose. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 320 str. 1 d.).

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmę turinčias aplinkybes, tinkamai taikė materialios bei procesinės teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis kolegija sutinka (CPK 263 str.). Šiuo atveju pabrėžtina, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

Nesutikdamos su skundžiamu sprendimu apeliantės teigia, kad ginčo sandorio sudarymo metu ieškovas neturėjo neabejotinos bei neginčytinos reikalavimo teisės skolininkui, nes dovanojimo sutartis buvo sudaryta prieš nutraukiant kreditavimo sutartį. Tačiau sutikti su tokiais argumentais nėra pagrindo, nes nagrinėjamu atveju kredito sutarties teisėtumas bei ieškovo reikalavimo teisė į skolininką bendrovę ,,Senoji smuklė“, už kurio prievolių įvykdymą laidavo atsakovė, nėra ginčijami, o pagal formuojamą teismų praktiką ieškinio actio Pauliana pagrindu pareiškimo metu nereikalaujama, jog reikalavimo teisė būtų vykdytina, o sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo, kaip pirmosios actio Pauliana sąlygos, neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą, o neįvykdytos kreditavimo sutarties pateikimas iš esmės yra pakankamas pagrindas pirmajai actio Pauliana sąlygai – kreditoriaus reikalavimo teisei patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Tuo tarpu atsakovių teiginys, kad ieškovas neginčytinos reikalavimo teisės neturėjo ir apeliacinio skundo pateikimo dienai, nes nėra pasibaigęs ginčas dėl laidavimo sutarties, kurios pagrindu ieškovas kildina savo reikalavimą, pripažinimo negaliojančia, nėra pagrįstas, nes Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistas Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 12 d. sprendimas, kuriuo buvo atmestas atsakovės L. M. reikalavimas dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Patenkinęs ieškinį pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovei L. M. turėjo būti žinoma, kad bendrovė ,,Senoji smuklė“ jau nuo 2009 m. liepos netinkamai vykdė prievoles bankui. Apeliaciniame skunde patikimų argumentų, paneigiančių šią teismo išvadą, nėra. Be to, apie sandorių šalių nesąžiningumą liudija ir įvykių seka: bendrovė nuo 2009 m. liepos mėn. pradėjo vėluoti atsiskaityti su banku, ginčo sutartis buvo sudaryta tų pačių metų spalio mėnesį, o jau 2009 m. gruodžio mėn. kreditavimo sutartis buvo nutraukta, o bankroto byla bendrovei buvo iškelta 2010 m. kovo 18 d. nutartimi.

Išdėstytų argumentų visuma neleidžia teigti, kad byloje buvo paneigta atsakovių nesąžiningumo prezumpcija (CK 6.67 str. 1 p.). Be to, sutinkamai su CK 6.66 str. 2 d., neatlygintinas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.

Dėl išvardinto naikinti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Apeliacinį skundą atmetus ieškovui priteisiamos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas nurodo, kad jis už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 1 998,54 Lt bylinėjimosi išlaidų. Tačiau atsižvelgiant į bylos sudėtingumą bei ieškovo pateikto procesinio dokumento apimtį ieškovui priteisiama 1 000 Lt suma, kuri, kolegijos nuomone, atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti lygiomis dalimis ieškovui akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“ (į. k. 112025254) iš atsakovių L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Lt (vienas tūkstantis litų) išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 500 Lt, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

TeisėjaiKonstantinas Gurinas Danutė MilašienėEgidija Tamošiūnienė