Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. L. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nuosprendžio, kuriuo S. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 6 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista iš nuteistojo S. L. nukentėjusiajai G. B. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteista iš nuteistojo S. L. 332 Lt advokato išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

S. L. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. birželio 4 d. apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini), bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą nepilnametės nukentėjusiosios G. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu – sudavė du smūgius iš rankos į dešinės pusės žandą ir, grasindamas nepilnametei nukentėjusiajai G. B. fiziniu susidorojimu bei atimdamas galimybę priešintis, einant pro šalį įsitempė į lovą, numovė kelnaites, po to per prievartą įkišo savo lytinį organą į nepilnametės nukentėjusiosios G. B. lytinius organus ir atliko lytinį aktą su nepilnamete nukentėjusiąją prieš jos valią, padarydamas nepilnametei G. B. mergystės plėvėje šviežius plyšimus, kraujosruvas kairiame dilbyje, dešinio kelio sąnario srityje, ties girnele ir kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimus dešiniame pakinklyje, kairio kelio sąnario srityje, ties girnele, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, taip lytiškai santykiavo su nepilnamete prieš šios valią panaudodamas fizinį smurtą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkini, nukentėjusioji, jos atstovas ir prokurorė prašė nuteistojo apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis ginčija tik kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą, ir tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“). Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl S. L. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 3 dalyje.

Apeliantas teigia, kad jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė ir jo nekaltumą patvirtina specialisto išvados, o remtis vien nukentėjusiosios išgalvotais parodymais pirmosios instancijos teismas negalėjo. Tačiau nuteistojo parodymus, jog jis nepadarė jam inkriminuoto nusikaltimo, paneigė nukentėjusiosios, byloje apklaustų liudytojų parodymai bei kiti byloje ištirti duomenys.

Nukentėjusioji G. B. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios bei teisme parodė, kad nuėjus į kambarį, kuriame buvo kompiuteris ir kuriame miegojo S. L., jai einant pro šalį, S. L. griebė jai už rankos, įsitraukė į lovą, numovė jai apatines kelnaites, pakėlė jos vilkėtą suknelę, užgulęs ją grabinėjo. Ji pradėjo šauktis pagalbos, o S. L., būdamas ją užgulęs, ranka nestipriai jai kelis kartus sudavė per dešinį skruostą, viena ranka laikė jos abi rankas per riešus, o kita ranka išsitraukė savo lytinį organą nenusimovęs kelnių ir apatinių kelnaičių, kišo savo lytinį organą jai į makštį, tačiau jam nepavyko, todėl į makštį kišo pirštus, po to vėl lytinį organą. Nukentėjusioji parodė, kad ji jautė labai didelį skausmą, kadangi tai buvo jos pirmi lytiniai santykiai, be to, ji garsiai šaukė, prašė jo „taip nedaryti“. G. B. taip pat parodė, kad jos žaginimo metu į kambarį buvo atėjęs S. Š., tačiau S. L. piktai jam pasakė išjungti šviesą ir uždaryti duris. Kai šaukėsi pagalbos, girdėjo kaip iš gretimo buto kaimynė balkone šaukė, jog iškvies policiją. Nukentėjusioji parodė, kad neprisimena, kaip ji ištrūko nuo S. L. ir neieškodama kelnaičių, pasiėmusi basutes parbėgo namo, ten savo motinai pasakė, jog ją S. L. išprievartavo, todėl nesiprausė ir kartu su motina nuvažiavo į ligoninę, o iš ten į policiją. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad po nusikaltimo iš karto gavo S. L. jai siųstą SMS žinutę, kurioje jis jos atsiprašė, taip pat skambino jai ne vieną kartą, tačiau ji su juo nekalbėjo, kalbėjo jos motina, kad pas juos buvo atėjęs jo draugas ir perdavė, jog S. L. siūlo didelius pinigus, jog jos viską baigtų. Tokius pačius parodymus apie jos atžvilgiu S. L. atliktus neteisėtus veiksmus nukentėjusioji davė ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisme (1 t. 4, 32–33, 35–36, 37, 38 b. l., 2 t 83–85 b. l.). Tai, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu vis papildydavo savo pirminės apklausos metu duotus parodymus, nėra pagrindas nukentėjusiosios parodymus vertinti kaip iš esmės nenuoseklius, neteisingus, nes G. B. vienodai nurodė esmines įvykio aplinkybes, t. y. apie jos atžvilgiu S. L. atliktus prievartinius veiksmus. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, kad pirminius parodymus nukentėjusioji davė iš karto po nusikaltimo, būdama susijaudinusi, šoko būsenos, todėl akivaizdu, kad pirmosios apklausos metu ji tiksliai ir detaliai negalėjo nurodyti visų įvykio aplinkybių.

Nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios duotais parodymais, nes aplinkybę, jog ją išžagino S. L., nukentėjusioji G. B. iš karto, tą pačią dieną po jos atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo, nurodė ne tik savo motinai, medikams ligoninėje, bet ir policijos pareigūnams, pareiškime pradėti ikiteisminį tyrimą bei pirminės apklausos metu (1 t. 4, 25, 32–33, 35–36 b. l.).

Liudytoja J. K. parodė, kad į namus grįžusi jos dukra buvo išsigandusi, verkė, jai papasakojo, jog ją S. L. išprievartavo, todėl ji kartu su dukra nuvažiavo į ligoninę. Ten dukters niekas neapžiūrėjo, nes atvykęs policijos pareigūnas nurodė, kad ją apžiūrės teismo medicinos ekspertas. Liudytoja taip pat patvirtino, kad sužinojusi apie jos dukters atžvilgiu padarytą nusikaltimą, ji paskambino S. L., išvadino jį gyvuliu, kad po to S. L. norėjo su ja pasikalbėti, atsiprašinėjo, žadėjo atsilyginti. Tokius parodymus liudytoja davė ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisme (1 t. 46, 47 b. l., 2 t. 85 b. l.). Taigi, liudytoja buvo pirmoji, kuriai nukentėjusioji pasipasakojo apie jos atžvilgiu atliktus neteisėtus S. L. veiksmus. Kadangi tiek nukentėjusioji, liek liudytoja parodė, jog S. L. pažįsta apie 15 metų, su juo anksčiau, t. y. iki to įvykio santykiai buvo draugiški, piktumų neturėjo, todėl nėra pagrindo manyti, kad nukentėjusioji ir jos motina nuteistąjį apkalba. Be to, vienas iš pirmųjų asmenų apie nusikaltimą sužinojo ir nukentėjusiosios patėvis Z. Š., kuris teisme parodė, kad parbėgusi į namus G. B., pasišaukė motiną ir jai papasakojo apie išprievartavimą. Liudytojas teisme parodė, jog nukentėjusioji pasakojo, jog ji sėdėjo prie kompiuterio, kad S. L. užrakino kambario duris, pradėjo kabinėtis prie jos, draskyti ją, parvertė ant lovos. Nors tokių aplinkybių (pvz., kad „sėdėjo prie kompiuterio“, „užrakino duris“, „draskė ją“) nenurodė pati nukentėjusioji, tačiau šios liudytojo nurodytos aplinkybės iš esmės atitinka nukentėjusiosios nurodytas, nes ji parodė, kad nuėjo prie kompiuterio parinkti muzikos, kad S. L. ją įsitraukė į lovą, numovė kelnaites, pakėlė suknelę, kažkam liepė uždaryti duris, todėl liudytojo Z. Š. parodymai ne paneigia G. B. parodymų, kaip skunde teigia nuteistasis, bet priešingai, patvirtina nukentėjusiosios parodymus. Be to, liudytojas nurodė, kad jis smulkiai įvykio aplinkybių nesiaiškino, nes skambino savo draugui, prašė nuvežti į ligoninę, taip pat po trijų parų prie namo laiptinės buvo sutikęs S. L., kuris prašė pakalbėti su J. K., kad „ant jo nepultų, nes nieko nebuvo, kad atsilygins“.

Specialisto išvadoje Nr. G 138/11(13) nurodyta, kad G. B. mergystės plėvėje rasti švieži plyšimai, kurie galėjo atsirasti lytinių santykių metu, užduotyje nurodytu laiku (t. y. 2011-06-04 apie 00.30–01.00 val.), taip pat rastos kraujosruvos kairiame dilbyje, dešinio kelio sąnario srityje, ties girnele, ir kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimai dešiniame pakinklyje, kairio kelio sąnario srityje, ties girnele, šie sužalojimai padaryti kontaktų su kietais bukais daiktais metu (1 t. 27–28 b. l.). Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad tepinėliuose ir tampone su G. B. makšties turiniu spremijų nerasta, o tampone rasti sperminio skysčio pėdsakai. Tyrimo metu rasti švieži plyšimai mergystės plėvėje ir sperminio skysčio pėdsakai patvirtina, kad nukentėjusioji turėjo lytinių santykių, ir tai taip pat patvirtina nukentėjusiosios parodymus.

Iš bylos matyti, kad iš karto po nukentėjusiosios pranešimo apie jos atžvilgiu įvykdytą nusikaltimą buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir ten rastos nukentėjusiosios paliktos kelnaitės bei auskaras (1 t. 7–19 b. l.). Nors šie protokole užfiksuoti duomenys, kaip pavienis įrodymas, neturi įrodomosios reikšmės, tačiau šiuos duomenis sugretinus su nukentėjusiosios parodymais, akivaizdu, kad įvykio vietoje rastos kelnaitės, auskaras patvirtina nukentėjusiosios parodymus. Be to, byloje apklausti liudytojai S. ir G. Š. parodė, kad tame kambaryje miegojo būtent S. L.. Duomenų, kad bute ar toje lovoje įvykio metu būtų miegojęs kitas asmuo (pvz. vaikinas, vardu Karolis), nenurodė nė vienas liudytojų. Pats nuteistasis neneigė, kad būtent jis miegojo tame kambaryje ir toje lovoje (1 t. 85, 88, 92 b. l., 2 t. 83 b. l.). Nors teisme nuteistasis teigė, kad nukentėjusiajai nieko nedarė, nebuvo sugriebęs jos už rankų, netempė jos į lovą, tačiau apklaustas iš karto po įvykio S. L. parodė, kad, įėjus į kambarį nukentėjusiajai, jis ją sugriebė už rankų ir prisitempė prie lovos, apie ką kalbėjo, neprisimena, kadangi buvo girtas (1 t. 85 b. l.). Taigi, paties nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės, jog jis buvo sugriebęs nukentėjusiajai už rankų, prisitempė ją prie lovos, patvirtina nukentėjusiosios parodymus. Liudytojas S. Š., nors teisme parodė, kad jis į kambarį, kuriame miegojo S. L., buvo nuėjęs tik vieną kartą, kai išjungė muziką, ir nematė, kada ir kas prievartavo G. B., tačiau, apklaustas iš karto po nusikaltimo, parodė, kad dėl girtumo neprisimena, kas vyko bute, nepamena, ar buvo užėjęs į kambarį, ar S. L. liepė jam išjungti šviesą ir uždaryti duris. Įvertinus tai, kad liudytojas S. Š. yra nuteistojo draugas, įvykio metu buvo girtas ir neprisimena visų įvykio aplinkybių, šio liudytojo parodymai nepaneigia nukentėjusiosios parodymų, kaip skunde teigia apeliantas.

Byloje apklausta liudytoja I. G. parodė, kad naktį negalėjo užmigti, nes gretimame bute, kuriame gyvena du broliai, buvo triukšmaujama, garsiai grojo muzika, ji girdėjo merginų ir vaikinų balsus, kad beldė į sieną, bet niekas nereagavo, todėl išėjusi į balkoną šaukė, jog iškvies policiją, kažkas jai atsakė „kviesk“, bet ji policijos neiškvietė, triukšmas ir muzika nutilo po 20–30 minučių. Liudytoja nurodė, kad negirdėjo, jog kas šauktų ar klyktų mergina, nes garsiai grojo muzika (1 t. 57 b. l., 2 t. 90 b. l.). Liudytojas V. B. patvirtino, kad girdėjo, kaip I. G. grasino iškviesianti policiją, nes jis jai atsakė „kviesk“. Kaip matyti, šios liudytojos parodymai taip pat patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad ji girdėjo, kaip kaimynė balkone sakė iškviesianti policiją. Kiti byloje apklausti liudytojai V. B., D. M. parodė, kad jie apie 23–24 val. išėjo pas S. Š. kaimynę, vardu Indrė, ir daugiau į S. ir G. Š. butą tą vakarą nebuvo grįžę, patys nematė, kaip buvo prievartaujama G. B., nieko negirdėjo, o apie G. B. išžaginimą sužinojo jau pradėjus tyrimą (1 t. 52, 53 b. l., 2 t. 88–89, 95 b. l.). Įvertinus tai, kad I. G. patvirtino įvykio metu girdėjusi garsiai grojant muziką ir triukšmaujant, daroma išvada, kad dėl garsios muzikos liudytojai negirdėjo nukentėjusiosios riksmų, pagalbos šauksmo.

Liudytoja L. M. parodė, kad ji iš S. ir G. Š. buto išėjo, nes bijojo S. L., kadangi pastarasis to buto tualete jai sudavė porą kartų ranka per veidą, įplėšė jos palaidinę, atėmė mobiliojo ryšio telefoną bei liepė žiūrėti, kaip jis šlapinasi. Liudytoja taip pat parodė, jog neabejoja G. B. parodymai, jog ją S. L. išprievartavo, kadangi S. L. yra agresyvus, ir ji iš kitų asmenų girdėjo, jog jis ne vieną merginą išprievartavo.

Įvertinus visumą šių įrodymų, nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais ir juos vertinti kaip išgalvotus, nes jie yra nuoseklūs, o byloje apklaustų liudytojų parodymai, apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, teismo medicinos specialisto išvadoje užfiksuoti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, atitinka nukentėjusiosios parodymus, todėl paneigia nuteistojo parodymus, jog ne jis išprievartavo nukentėjusiąją. Nėra pagrindo manyti, kad dėl girtumo nukentėjusioji galėjo klaidingai nurodyti ją išžaginusį asmenį. Nors nukentėjusiajai iš karto po jos atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo nustatytas 2,25 promilių girtumas, pati nukentėjusioji pripažino ir liudytojai parodė, jog įvykio metu jie visi vartojo alkoholinius gėrimus – vaikinai degtinę, o merginos sidrą, tačiau nukentėjusiosios parodymai iš karto po įvykio ir vėlesnėse apklausose buvo nuoseklūs, ir tai rodo, kad girtumas įvykio metu neturėjo esminės įtakos įvykio aplinkybėms suvokti. Taip pat teisėjų kolegija nenustatė, jog nukentėjusioji turėjo tikslą apklabėti apeliantą, nes tiek pati nukentėjusioji, tiek ir nuteistasis bei liudytoja J. K. parodė, kad tarp jų nesutarimų nebuvo, susipykę anksčiau nebuvo, buvo draugiški santykiai. Taigi, pagrįstai apylinkės teismas nukentėjusiosios G. B. parodymus pripažino nuosekliais ir jais rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.

Specialisto išvadose Nr. S 309/211(01), S 533/11(01) nurodyta, kad atlikus DNR tyrimą, G. B. tampone su makšties turiniu gautas vieno asmens haplotipas, kuris nesutampa su S. L. haplotipu (1 t. 128–129, 140–142 b. l.). Nors apeliacinės instancijos teisme apklausta ekspertė D. Bunokienė patvirtino šias specialisto išvadas, jog rastas haplotipas yra ne S. L., o kito vyriškos lyties asmens, tačiau nurodė, kad negalima atmesti galimybės, jog gautas profilis yra ne iš spreminio skysčio, kadangi buvo rasti sperminio skysčio pėdsakai, t. y. rastas labai mažas kiekis, kad kišant pirštus į makštį galėjo būti užnešta taršos, be to, ant tampono paėmus sperminio skysčio, šis mėginys yra veikiamas ir aplinkos, pirštais užneštų priemaišų. Įvertinus tai, kad nusikaltimo metu nukentėjusiajai buvo menstruacijos, kad nuteistasis nukentėjusiajai į makštį kišo ne tik lytinį organą, bet ir pirštus, kad specialisto tyrimo metu buvo rasti tik sperminio skysčio pėdsakai, bei atsižvelgus į tai, kad nukentėjusioji kategoriškai nurodo, jog ją žagino būtent nuteistasis, kad jos parodymai apie įvykio aplinkybes yra nuoseklūs, ir juos patvirtina visuma kitų byloje esančių įrodymų, daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai šių specialisto išvadų nepripažino S. L. teisinančiu įrodymu, nes nuteistojo kaltę patvirtina kiti byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma.

S. L., panaudojęs nukentėjusiosios atžvilgiu fizinį smurtą (sudavė du smūgius ranka į dešinės pusės skruostą) ir atimdamas galimybę priešintis (laikė rankas per riešus, buvo užgulęs nukentėjusiąją), numovęs nukentėjusiajai kelnaites, per prievartą įkišo savo lytinį organą į G. B. lytinius organus ir atliko lytinį aktą su nukentėjusiąja prieš jos valią, padarydamas mergystės plėvėje šviežius plyšimus ir kitus specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus. Kadangi nusikalstamos veikos metu nukentėjusioji buvo dar nepilnametė (17-os metų), o nuteistasis tiek nukentėjusiosios motiną, tiek pačią nukentėjusiąją pažinojo apie 15 metų, akivaizdu, kad nuteistasis žinojo, jog G. B. yra nepilnametė, todėl S. L. padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 149 straipsnio 3 dalį.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad visuma byloje esančių ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų patvirtina S. L. kaltę padarius BK 149 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, todėl skundžiamas nuosprendis iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, teismo padarytos išvados dėl nuteistojo kaltės yra motyvuotos, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota. Dėl to nėra pagrindo naikinti skundžiamą nuosprendį ir apeliantą išteisinti pagal BK 149 straipsnio 3 dalį.

Taip pat teisėjų kolegija nenustatė, kad nuteistajam paskirta bausmė yra neteisinga, nes pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, pagrįstai S. L. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, lygią sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Taigi, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Be to, apeliantas skunde neginčija jam paskirtos bausmės.

Nustačius, kad S. L. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti priteistas pagrįstai, nes nukentėjusioji dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos patyrė šoką, didelius išgyvenimus, fizinį skausmą, iki šiol jaučia baimę, stresą, todėl atsižvelgiant į teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydžius, daroma išvada, kad nukentėjusiosios naudai priteistas 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas nėra per didelis, atitinka proporcingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus, todėl nėra pagrindo jo mažinti.

S. L. atžvilgiu priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš nuteistojo priteisė proceso išlaidas – už nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą (BPK 103–106 straipsniai). Nukentėjusiosios atstovas adv. V. P. pateikė pažymas, patvirtinančias išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai apeliacinės instancijos teisme (2 t. 124–125 b. l.). Iš šių pažymų matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 440 Lt. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo atžvilgiu paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį, todėl išlaidos už nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo (BPK 105 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 105 straipsniu,

n utaria:

atmesti nuteistojo S. L. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nuosprendžio.

Iš S. L. į Lietuvos Respublikos biudžetą išieškoti 440 Lt proceso išlaidų už nukentėjusiajai G. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.