- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-06
- Bylos Nr.
- e2YT-2938-266/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00438-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zita Gavėnienė
- Pareiškėjas
- G. M.
- Suinteresuotas asmuo
- R. M.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. M. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. M., atstovaujamai įstatyminio atstovo G. M., VĮ Turto bankui dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė močiutė A. V. iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). A. V. buvo pareiškėjos mamos R. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mama. Po močiutės mirties pareiškėja ir suinteresuotas asmuo, t. y. jos nepilnametė sesuo G. M., tapo A. V. turto paveldėtojos. Po A. V. mirties liko 1,0800 ha žemės ūkio paskirties sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis 2,5300 ha miško ūkio paskirties sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), namų valdos 0,0400 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas su priklausiniais. Pareiškėja nurodė, kad gyvena ir mokosi Vilniuje. Dėl visuotinio karantino, draudimo vykti į kitų savivaldybių teritorijas, negalėjo dalyvauti močiutės laidotuvėse. Todėl nei apie savo teisę paveldėti močiutės turto dalį, nei apie konkretų jos vardu mirties dienai registruotą turtą nebuvo žinoma. Ji nėra teisininkė, todėl nežinojo, jog reikia kreiptis į notarų biurą per tris mėnesius nuo palikėjos mirties. 2021-05-20 atsitiktinai sužinojo apie močiutei jos mirties dienai priklausiusį turtą ir kreipėsi į notarų biurą, tačiau ten paaiškino, kad išduoti paveldėjimo teisės liudijimo į močiutės turtą negali, nes praleistas trijų mėnesių palikimo priėmimo terminas. Dėl močiutės mirties dienai priklausiusio turto paveldėjimo niekas nesikreipė, nes teisėtos antros eilės įstatyminės paveldėtojos, t. y. pareiškėja ir jos nepilnametė sesuo, nesikreipė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. M., atstovaujama įstatyminio įpėdinio G. M., pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriame prašė pareiškėjos patikslintą pareiškimą tenkinti, atnaujinti pareiškėjai G. M. terminą priimti palikimą, atsiradusį po močiutės A. V. mirties (duomenys neskelbtini).
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą A. V. palikimui priimti, suinteresuotas asmuo pareiškėjo pareiškimo patenkinimui neprieštaraus.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, šalys nepareiškė prašymų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl byla išnagrinėta šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.
Patikslintas pareiškimas tenkintinas.
Iš medicininio mirties liudijimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. V. (dokumentas zip. priedų sąraše), iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose (dokumentas zip. priedų sąraše). Iš medicininio mirties liudijimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė R. M., pavardė iki santuokos – V. (dokumentas zip. priedų sąraše), t. y. pareiškėjos G. M. ir suinteresuoto asmens R. M. mama, A. V. dukra.
Pareiškėja G. M. ir suinteresuotas asmuo R. M. yra pirmos eilės įstatyminės įpėdinės atstovavimo teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų nustatyta, kad po A. V. mirties liko jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 0,0400 ha žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas su priklausiniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); 0,1700 ha žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis statinių, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (dokumentai zip. priedų sąraše).
Pareiškėja teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą. Šios kategorijos bylos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK XXXVIII skyriuje nustatytas proceso taisykles (CPK 442 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šia tvarka sprendžiami klausimai dėl praleistų materialiųjų teisinių terminų atnaujinimo. Su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendžiant klausimą atnaujinti ar neatnaujinti praleistą materialųjį terminą, būtina įvertinti: 1) kilsiančias pasekmes terminą prašančio pratęsti asmens ir kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai; 2) termino praleidimo priežastis, trukdžiusias pareiškėjui laiku įgyvendinti savo teise ir pareigas. Sprendžiant, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos teikia pagrindą atnaujinti terminą, reikia atsižvelgti į prašomo atnaujinti termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).
Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, tai yra apsispręsti, kad nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Jeigu įpėdinis praleidžia įstatyme nustatytus palikimo priėmimo terminus, teismas jo teisę į paveldėjimą gali apginti tik tada, kai terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Pagal suformuotą teismų praktiką terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-46/2006, 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-627/2006).
Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos patikslintame pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėja pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jo valios, t. y. visuotinio karantino suvaržymų, teisinių žinių stokos, gana jauno amžiaus, todėl šios aplinkybės teismo pripažintinos svarbiomis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad suinteresuotas asmuo R. M., atstovaujama įstatyminio įpėdinio G. M., prašo pareiškėjos patikslintą pareiškimą tenkinti, vadovaujantis ištirtų įrodymų visuma – byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais pripažįstama, kad priežastys, dėl kurių pareiškėja G. M. praleido terminą palikimui priimti po savo močiutės A. V. mirties yra svarbios, todėl patikslintas prašymas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 5.57 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje yra sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis (dokumentas zip. priedų sąraše). CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad žyminis mokestis bylose, nagrinėjamose ypatingosios teisenos tvarka – 50 Eur. O procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant tik elektroninių ryšių priemonėmis mokėtinas žyminis mokestis - 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Nustatyta, kad šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis 38 Eur. CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuojama, kad nustatęs CPK 87 straipsnio nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjai grąžintina 37 Eur žyminio mokesčio permoka. Nagrinėjamoje byloje susidarė 5,82 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš pareiškėjos. Atsižvelgiant į tai, kad iš pareiškėjos į valstybės biudžetą priteistina 5,82 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl pareiškėjai grąžintina žyminio mokesčio permoka mažintina priteistinai pašto išlaidų sumai ir pareiškėjai grąžintina 31,18 Eur žyminio mokesčio permoka.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Patikslintą pareiškimą patenkinti.
Pareiškėjai G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, atsiradusį po močiutės A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Grąžinti G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) už pareiškėją sumokėjusiam žyminį mokestį šioje byloje 31,18 Eur (trisdešimt vieną eurą 18 ct) dydžio žyminio mokesčio permoką, sumokėtą 2021-06-22, visa sumokėta suma – 75 Eur. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.
Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui atskiruoju skundu, paduodant atskirąjį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.