Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2011-03-18 · Administracinė byla Nr. I-301-583/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2011-03-18Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2011-11-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-18
Bylos Nr.
I-301-583/2011
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00100-2011-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Remigijus Arminas
Pareiškėjas
J. U.
Kategorijos
  • 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-301-583/2011 m.Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00100-2011-0 (S)Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2; 73;
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. kovo 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, susipažinęs su pareiškėjos J. U. skundu dėl nusavinto M. S. palikimo ir rašytinio proceso tvarka spręsdamas skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja J. U. kreipėsi į teismą prašydama iškelti bylą dėl „pavogto“ (taip tekste) M. S. gyv. JAV, Čikagoje palikimo. Pareiškėjos teigimu kiti asmenys yra nusavinę S. M., gyv. JAV, Čikagos mieste, palikimo dalį ir generalinė prokuratūra yra pripažinusi, kad yra pažeistos jos teisės ir patarė kreiptis į teismą. Generalinės prokuratūros patarimu kreipėsi į Klaipėdos m. savivaldybę dėl nemokamo advokato. Merija išdavė raštą ir nusiuntė į antrinę teisinę pagalbą, tačiau advokatas neskirtas nes turtas viršija normą.

Nurodydama aplinkybes pareiškėja taip pat teigia, kad dėl S.M. palikimo yra įvykęs teismas, jos motina S., kurios turtą ji paveldėjo į teismą pakviesta nebuvo, teismo procesinis dokumentas joms nebuvo išduotas. Advokatų kontoros „Foresta“ advokatas R.Brazauskas nurodė, kad palikimą gavo du žmonės.

Pareiškėja su skundu pateikė ir Klaipėdos miesto 8 –ojo notarų biuro išduotą testamentą, kuriuo S. A., šiuo testamentu savo mirties atveju paveldėtą visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį Čikagos m., JAV, kuris priklausė jos mirusiai motinai M. – N. – D. O., P., palieka savo dukteriai U. J.

Taigi iš pareiškėjos skundo turinio galima teigti, kad yra kilęs ginčas dėl paveldėjimo teisinių santykių tarp paveldėtojų.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teismų steigimo įstatymo 1 straipsnis numato, kad skundams (prašymams) dėl viešojo ir vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo (t.y. pareigų nevykdymo) nagrinėti steigiami specializuoti administraciniai teismai. Administracinių teismų kompetenciją nustato Administracinių bylų teisenos įstatymas ir kiti įstatymai. ABTĮ 15 straipsnis apibrėžia bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai ratą. Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, CPK 22 straipsnis). Taigi, bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį.

Sprendžiant bylos rūšinio teismingumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, iš kokių teisinių santykių – civilinių ar administracinių – suinteresuotas asmuo kelia savo reikalavimus. Pareiškėja teikiamu prašymu prašo teismo iškelti bylą dėl „pavogto“ (taip tekste) M. S. gyv. JAV, Čikagoje, palikimo ir siekia įgyvendinti turtinę reikalavimo teisę į jos motinai tenkančio palikimo dalį. Taigi toks pareiškėjos reikalavimas (teisė) kildinamas iš paveldėjimo teisinių santykių, reguliuojamų civilinės teisės normų (Civilinio kodekso 5 knyga). Ginčas dėl paveldėjimo (įpėdinio) teisių yra civilinis teisinis ginčas, priskirtas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 1 str. 1 d., 22 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pareiškėjos J. U. reikalavimas kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, o bylos teismingumas (teismas į kurį pareiškėja turi kreiptis) nustatytinas pagal CPK IV skyriaus taisykles priklausomai nuo pareikštų reikalavimų ir atsakovo gyvenamosios vietos ar buveinės adreso (CPK 1 str. 1 d., 22 str. 1 d., 29 str.).

Todėl nustačius tai, kad ginčas dėl paveldėjimo teisinių santykių nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, o ne administraciniame teisme, pareiškėjos skundą atsisakoma priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 105 - 106 straipsniais,

nutarė:

pareiškėjos J. U. skundą dėl bylos iškėlimo dėl nusavinto M. S. palikimo, atsisakyti priimti.

Įsiteisėjus nutarčiai, skundą su priedais grąžinti pareiškėjai.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Remigijus Arminas