Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2013-09-17 · Civilinė byla Nr. 2-1759-723/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-09-17Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-03-12Vilniaus apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2015-04-30Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-09-17
Bylos Nr.
2-1759-723/2013
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01042-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilmantas Ambrulevičius
Atsakovas
L. A.
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Kategorijos
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 95.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 95.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 104.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1759-723/2013Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01042-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 44.2; 44.2.4.1; 44.5.2.17; 95.1; 95.2; 99.1; 99.5; 104.9; 106.1; 113.1; 113.4; 114.2; 114.9.3; 114.9.3.2; 114.11; 116.4.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 17 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,sekretoriaujant D. Dubakienei,dalyvaujant ieškovo atstovei M. Š.,atsakovui L. A., jo atstovui A. A.,

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui L. A. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo 1195,28 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-3).

Ieškovas nurodo, jog 2012-06-29 (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo sugadinta S. S. priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl šio įvykio metu padarytos žalos ieškovas išmokėjo 1195,28 Lt draudimo išmoką. Eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovas L. A., kuris vairavo jam priklausančią techniškai netvarkingą krovininę transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai ją naudoti draudžia teisės aktai. Tai, kad transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga patvirtina pats rato atitrūkimo nuo transporto priemonės faktas ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties, t.y. jei ratas nebūtų atitrūkęs, kita transporto priemonė nebūtų apgadinta. Atsakovas buvo sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su ieškovu. Kadangi autoįvykio metu atsakovas vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją.

Atsiliepimas

Atsiliepimu atsakovas su ieškiniu nesutiko (b.l. 23-28). Atsiliepime patvirtino, kad 2012-06-29 eismo įvykio metu vairavo jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios valdytojų civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraudęs ieškovas. Sutiko, kad būtent dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis. Tačiau visiškai nesutinka su ieškovo reikalavimais. Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė, ar atsakovas eismo įvykio metu vairavo techniškai tvarkingą (ar kaip teigia ieškovas – netvarkingą) transporto priemonę. Mano, kad ieškovas ieškinyje nenurodė svarbių faktinių aplinkybių, reikšmingų teisiniam ginčo išsprendimui. Žala nukentėjusiojo asmens turtui padaryta atsakovo transporto priemonės ratui atitrūkus nuo transporto priemonės, tačiau svarbi aplinkybė ir tai, ar ratas atitrūko dėl netinkamai užtikrintos transporto priemonės geros techninės būklės, ar dėl kitų priežasčių. Pažymėjo, kad rato atitrūkimą sąlygojo prieš susidūrimą su kita transporto priemone įvykęs įvykis. Atsakovui važiuojant sunkiu kroviniu pakrauta transporto priemone, pastaroji užvažiavo ant gatvėje buvusio objekto (statybinės atliekos), ko pasekoje ne tik atitrūko transporto priemonės ratas, bet ir buvo sugadintos kitos atsakovo vairuotos transporto priemonės dalys (deformuotas kėbulas, kito rato ratlankis ir kt.). Ieškovas nereikalavo atvykti, o ir pats neatvyko apžiūrėti draudėjo transporto priemonės. Taip pat pažymėjo, kad ieškovo nurodytos bylos Nr. (duomenys neskelbtini)ir nagrinėjamos bylos ratio decidenti nesutampa, nes nurodytoje byloje atsakovai gynėsi senatimi ir neginčijo paties transporto priemonės sugedimo fakto, o šioje byloje atsakovas nesutinka su ieškovo nurodyta aplinkybe, kad jo vairuota transporto priemonė buvo netvarkinga tiek iki eismo įvykio, tiek jo metu. Nurodytoje kasacinio teismo byloje ieškovas aplinkybę, kad automobilis buvo netvarkingas, įrodinėjo ikiteisminio tyrimo (baudžiamosios bylos medžiaga). Šioje byloje tokių duomenų nėra. Atsakovo nuomone, aplinkybė, jog atsakovas vairuota transporto priemonė turėjo galiojančią techninės apžiūros rezultatų kortelę turi ypatingą teisinę reikšmę. Valstybės įgalioto juridinio asmens išduotas techninės apžiūros talonas (kortelė) yra oficialus didesnės įrodomosios galios rašytinis įrodymas, sukuriantis prezumpciją, jog konkreti transporto priemonė yra techniškai tvarkinga, kol nėra įrodyta priešingai. Ieškovas aplinkybę , jog atsakovo vairuota transporto priemonė eismo įvykio metu buvo techniškai netvarkinga bei šios aplinkybės įtaką žalai įrodinėja teisiškai nereikšmingomis prielaidomis, teigdamas, esą „tai patvirtina rato atitrūkimo nuo transporto priemonės faktas“ ... „jeigu ratas nebūtų atitrūkęs, kita transporto priemonė nebūtų apgadinta“. Vertina, kad ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio ieškovo nurodytas aplinkybes, kad eismo įvykis įvyko būtent dėl atsakovo vairuojamo automobilio techninių defektų.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad žalos padarymo faktas suponuoja atsakovo veiksmus. Rašytiniuose įrodymuose, S. S. paaiškinimuose ratas nuo priekabos atsisuko ir atriedėjo iki jo automobilio. Kad atsakovas turėjo techninės apžiūros galiojantį taloną, tai dar nereiškia, jog transporto priemonė tvarkinga, jei nuo jos krenta ratai. Yra priežastinis ryšys, o atsakovas sako, kad tai atsitiktinis atvejis. Deklaraciją pasirašė atsakovas ir S. S.. Eismo įvykio aplinkybės užfiksuotos deklaracijoje, kuri patvirtinta parašais. Pagal bylos duomenis nukrito 5 priekabos ratas.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. S. nematė įvykio aplinkybių. Atsakovas užvažiavo ant kliūties, ratas montuojamas iš apačios, už tilto kliūtis nulaužė kablį, ratas atsitrenkė į priekabą ir nuriedėjo. Nukritęs ratas buvo plokštumoje, jį užkabino priekaba, jis nuriedėjo ir atsitrenkė į S. automobilį. Eismo įvykio priežastis – kliūtis. Stabdė, bet nesustojo, nepastebėjo kliūties, priekyje važiavo mašina, jie apvažiavo. Galvojo, kad draudiminis įvykis, surašė deklaraciją. Blokelis betono buvo ant kelio. Sutiko, kad kaltas, išsiblaškęs gal buvo. Sutinka, kad kaltas, dėl to ir draudėsi. Mano, kad tai draudiminis įvykis, jis ieškovo pastovus klientas. Savo automobilį remontavo pats. Deklaraciją pildė jis. Atsakovas profesionalus vairuotojas, vairuoja jau 17 metų, tačiau neturi patirties pildant deklaraciją, pirmą kartą jam taip įvyko. Automobilio technine būkle rūpinosi nuolat.Įvyko kažkoks stebuklas. Per veidrodį matė, kad šuoliuoja ratas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

2012-06-29 (duomenys neskelbtini)gatvių sankryžoje, eismo įvykio metu buvo apgadintas V. S. priklausantis S. S. vairuotas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, kad atsakovui L. A. vairuojant jam priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stabdant atsisuko ratas ir trenkėsi į S. S. vairuojamą transporto priemonę (b.l. 7). Pagal šią deklaraciją atsakovas pripažino,kad V. S. automobilio sužalojimas kilo dėl jo kaltės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-09-09 tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovo L. A. buvo sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta transporto priemonės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė už eismo įvykio metu padarytą žalą (b.l. 10-11).

Dėl to už eismo įvykio metu apgadintą automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas automobilio savininkui V. S. išmokėjo 1195,28 Lt dydžio draudimo išmoką (b.l. 12-18). Ieškovas 2012-08-01 pretenzija pareikalavo atsakovą per 15 dienų ieškovui grąžinti 1195,28 Lt apgadintos transporto priemonės savininkui išmokėtos draudimo išmokos (b.l. 6).

Eismo įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių redakcijos (galiojusioje nuo 2012-06-14 iki 2012-07-01) 15 p. buvo įtvirtinta, kad draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų (toliau – techniniai reikalavimai) neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę. Jeigu važiuojanti transporto priemonė sugenda ir dėl to neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, išskyrus šių taisyklių 246 punkte nustatytus atvejus.

Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalį draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties.

Atsakovo nurodomos aplinkybės-kliūtis kelyje(„..blokelis betono buvo ant kelio“...stabdžiau,bet nesustojau...,nepastebėjau kliūties...“ (b.l.51),bet matė,kaip priekyje važiavęs automobilis ją apvažiavo(b.l.51), tai ką nurodo atsakovas yra nelogiška) buvo tokio aukščio,kad buvo žemesnė už tarpą tarp priekinės ašies ir žemės(priešingu atveju blokelis būtų užstrigęs už priekinės ašies, ir didesnis už užpakalinės ašies tarpą iki atsarginio rato tvirtnimo vietos tiek,kad „nuplėšė“ atsarginį ratą(bet nesužalojo tiek,kad šis po to galėjo riedėti,kas vėl nesuprantama),po ko ratas nenukrito ant žemės,bet buvo „pastumtas“ kažkokia priekabos dalimi taip,kad „išvažiavo“(„stovintis“ ratas būtų parblokštas,nes jo aukštis daug didesnis už automobilio klirensą ir priekabos išsikišusios apatinės dalies atstumą iki žemės,kas reiškia,kad jis jokiu būdu negalėjo „atsistoti“) iš po priekabos ir „atsistojo“ ant žemės,buvo neparblokštas,o atsidūrė šalia automobilio,nenuvirto,bet jau automobilio važiavimo kryptimi ėmė riedėti ne kur nors į šoną ,bet ėmė riedėti priešinga nuplėšimo poveikio krypčiai,t.y. lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) pasišokinėdamas tiesiai(tai paties atsakovo žodžiai) iki V. S. automobilio, techniniu požiūriu yra neįmanomos,nes prieštarauja fizikiniams ir mechanikos dėsniams šioje konkrečioje situacijoje(b.l.54-56).Teismas daro tokią išvadą,nes turi techninių žinių autotechninių įvykių ekspertizės srityje(teisėjas turi įgytą Vilniaus Gedimino technikos universitete Automobilių ir autoūkio inžinieriaus-mechaniko kvalifikaciją, oficialiai jam suteikta eksperto-autotechniko kvalifikacija).

Teismas taip pat mato,kad atsakovas nepateikė šiai savo versijai patvirtinančių jokių objektyvių įrodymų-nei paties rato,nei automobilio atsarginio rato tvirtinimo dalies fotonuotraukų, ant kurių vienareikšmiškai būtų likę nuplėšto rato pėdsakai, automobilio apžiūros po autoįvykio kokių nors duomenų(nes tokio mechanizmo iš principo negalėjo būti).Teisiškai nereikšmingi atsakovo atstovo argumentai,kad ieškovas turėjo nustatyti atsakovo automobilio pažeidimus ir pateikti teismui įrodymus.

Kaip aukščiau nurodyta,teismas mato,kad autoįvykis kilo todėl,kad nuo atsakovo automobilio kairės pusės užpakalinės dalies atsisuko ratas(jei atsisuktų iš priekio,tai atsakovas nematytų jo per galinio vaizdo viedrodėlį),kuris nuriedėjęs sužalojo V. S. transporto priemonę.Atsisukęs ratas rodo,kad atsakovas važiavo su netvarkinga transporto priemone,nes tinkamai nepritvirtintas automobilio ratas suponuoja tokio fakto konstataciją.Negalima eksploatuoti transporto priemonės su netinkamai prisuktu ratu,nes jam nukritus pasekmės gali būti pavojingos ir neprognozuojamos visų eismo dalyvių atžvilgiu.

Automobilio MB-312 ratas užveržiamas 5 varžtais,kad būtų kiek įmanoma saugiau eksploatuoti,t.y. atsisukus vienam, dviem ir net trim keturiem varžtams ratas dar nenukris.Tačiau šiuo atveju atsisuko visi rato varžtai.Tai rodo,kad ratas nebuvo tinkamai užsuktas didesne varžtų dalimi arba visi varžtai nepakankamai užveržti.Ratų ir varžtų priežiūra yra išimtinai transporto priemonės vairuotojo atsakomybės dalis ir neturi reikšmės kada buvo praeita techninė automobilio patikra.Patikra rodo,kad patikros dieną automobilis buvo techniškai tvarkingas.Kas ir kaip eksploatuoja automobilį vėliau-pagal atliktą patikrą nustatyti neįmanoma.Transporto priemonės savininkas gali keisti ratus kasdien.Tačiau keisdamas ar prižiūrėdamas ratus ir prieš patikrą ,ir po patikros, jis turi būti įsitikinęs,kad visi automobilio ratai priveržti techniškai tinkamai ir nebus pavojaus atsisukti ratų varžtams.Prezumpcija,kad po techninės patikros visada ratai yra techniškai tvarkingi, šiuo klausimu negalima.

Todėl teismas daro išvadą,kad V. S. transporto priemonės sužalojimas įvykio dėl atsakovo kaltės,kuris eksploatavo iki autoįvykio techniškai netvarkingą transporto priemonę.

CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinas 72 Lt dydžio žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 185 str., 259-270 str.,

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, į.k. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 185 str., 259-270 str.,, iš atsakovo L. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 1195,28 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt penkis litus 28 ct) išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-04-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72 Lt (septyniasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius