Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. B. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarimo O. B. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. B. Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje ir nubaustas 600 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. O. B. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. gruodžio 30 d., 17.52 val., (duomenys neskelbtini), su keliu (duomenys neskelbtini) sankryža, būdamas akivaizdžiai neblaivus, kai nustatyti girtumą atsisakė, vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinkęs saugaus greičio nuvažiavo nuo kelio, tačiau nieko neapgadino. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9,14, 17 punktų reikalavimus. O. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį, tačiau nei pačiame administracinio teisės pažeidimo protokole, nei bylos medžiagoje jokių duomenų apie O. B. padarytą kitokį KET pažeidimą, išskyrus numatytus ATPK, nebuvo nurodyta, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Jonavos rajono apylinkės teismas, pripažinęs O. B. padariusiu ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktines pažeidimo aplinkybes, O. B. kaltė yra įrodyta objektyviais duomenimis ir abejonių nekelia, o versija, kad automobilį vairavo kitas asmuo, nepatvirtinta jokiais įrodymais.Apeliaciniame skunde O. B. prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, taip pat prašo teisme apklausti liudytojus A. L. ir R. P., išreikalauti iš pagalbos tarnybos 112 duomenis apie 2016 m. gruodžio 30 d., apie 17.50 val. skambutį iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Skunde apeliantas teigia, kad byloje nėra nei vieno objektyvaus įrodymo, kad jis vairavo automobilį, kuris nuo kelio nuvažiavo į griovį. O. B. nesuprantama, kodėl teisėjas nusprendė, jog jis kažkuriuo metu pripažino savo kaltę, tokią išvadą darydamas iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir policijos pateikto vaizdo įrašo. Teisėjas visiškai girto ir nesuvokiančio aplinkos žmogaus bandymus atsakyti į pareigūnų klausimus, o tiksliau sakant – iš to kylančias prielaidas – vertino neobjektyviai, tendencingai ir išskirtinai tik apeliantui nepalankia linkme. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo nieko neprisimenantis apie tą vakarą vykusius įvykius, kadangi buvo tikrai labai girtas. Peržiūrint filmuotą medžiagą pasirodė, kad pareigūnai sąmoningai uždavinėjo menamus klausimus, stengdamiesi gauti jiems reikiamus atsakymus. Nei į vieną klausimą nebuvo atsakyta kategoriškai teigiamai ar kategoriškai neigiamai. Teisėjas kaip kaltės įrodymais remiasi ir policijos pareigūnų T. M. ir E. Š. parodymais. Tačiau kokiais įrodymais gali būti pareigūnų parodymai, jei jie nematė nei paties įvykio, nei kas vairavo automobilį? Teismo teiginys, kad pareigūnai į įvykio vietą atvyko po 3 minučių, yra niekuo neparemtas. Atvirkščiai, iš policijos pateikto vaizdo įrašo matyti, kad pareigūnai, važiuodami iš (duomenys neskelbtini), pravažiavo įvykio vietą, t. y. po to turėjo nuvažiuoti apie 5 km į Kauno pusę, kad galėtų apsisukti ir grįžti atgal. Pareigūnai iš (duomenys neskelbtini) pajudėjo tikrai ne per minutę nuo pranešimo iš 112 tarnyboje gavimo, kur operatorės užduoda skambinančiam daug klausimų. Iš to galima daryti prielaidą, kad pareigūnai įvykio vietą geriausiu atveju pasiekė po 10-15 min. To laiko tikrai pakako V. G. pasišalinti iš įvykio vietos, o apeliantui atsisėsti į vairuotojo vietą ir užmigti. Deja, teisėjas į šią administracinę bylą pasižiūrėjo visiškai formaliai ir su išankstine nuostata dėl apelianto kaltumo, todėl pareigūnų užduodamus klausimus ir apelianto atsakymus įvertino kaip objektyvius įrodymus ir todėl priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą. O. B. nuomone, nutarimas yra grindžiamas vien tik prielaidomis ir tų prielaidų pagrindu suformuota asmenine teisėjo nuomone. Administracinių teisės pažeidimų bylose galioja nekaltumo prezumpcija ir ją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą. Šiuo atveju policijos pareigūnams pakako tiktai fakto, kad jie rado administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį miegantį automobilyje, vairuotojo sėdynėje. To pakako ir teisėjui. Teisėjas neįvertino objektyvių įrodymų, kurie buvo išnagrinėti teisme ir kurie įrodo apelianto nekaltumą: V. G., kuris prisipažino vairavęs automobilį, parodymų, liudytojų J. Ž., V. K., kurios matė, kad ne apeliantas sėdo už vairo, parodymų. Taip pat teismui abejonių nekėlė aplinkybė, kad automobilio priekinis stiklas vairuotojo pusėje yra įskilęs, tačiau apeliantui jokie sužalojimai nepadaryti. O. B. nurodo, kad jis protokolo surašymo metu šių aplinkybių nežinojo, todėl pats, visiškai neprisimindamas įvykio, galėjo sutikti su policijos pareigūnų peršama įvykio versija. Tačiau vėliau, pats netikėdamas, kad neblaivus galėjo vairuoti automobilį, pradėjo aiškintis įvykio aplinkybes ir išsiaiškino, kad automobilį vairavo V. G.. Tik jam pagrasinus, kad apeliantas gali netekti vairuotojo pažymėjimo, kad yra liudytojai, kurie matė V. G. sėdant už automobilio vairo, šis sutiko paliudyti teisme. Apelianto įsitikinimu, teismas pažeidė teisingumo, objektyvumo ir nekaltumo prezumpcijos principus, taip pat nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teismas ne tik nebandė pašalinti byloje esančių akivaizdžių abejonių ir neaiškumų, neįpareigojo tai padaryti protokolą surašiusios institucijos, tačiau atvirkščiai – visus juos traktavo išskirtinai apelianto nenaudai, kaip jo kaltės įrodymus.Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkė prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarimą palikti nepakeistą ir O. B. skundo netenkinti.Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo O. B. savo apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. B. apeliacinis skundas netenkinamas. Apeliaciniame skunde O. B. neigia savo kaltę dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo tvirtindamas, kad 2016 m. gruodžio 30 d. automobilį vairavo ne jis, o kitas asmuo. Aplinkybės, kad tuo metu buvo neblaivus, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija.Siekiant patikrinti O. B. skunde nurodytas aplinkybes ir motyvuotai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus bei apelianto prašymus, apeliacinėje instancijoje buvo atliktas įrodymų tyrimas, apklausti į įvykio vietą vykę patruliai E. Š., T. M., apeliaciniame skunde nurodyti asmenys A. L., R. P., išreikalauti duomenys iš Bendrojo pagalbos centro. Aukštesnysis teismas, ištyręs paminėtus duomenis ir juos įvertinęs kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, aprašytais bei įvertintais skundžiamame nutarime, sprendžia, kad naujų įrodymų, kurie patvirtintų O. B. skunde nurodytas aplinkybes ir iš esmės paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl jo kaltės, apeliacinėje instancijoje negauta. Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimu O. B. nubaustas už tai, kad būdamas akivaizdžiai neblaivus, kai nustatyti girtumą atsisakė, vairavo automobilį, nepasirinko saugaus greičio ir nuvažiavo nuo kelio. Jau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme O. B. kėlė versiją, kad automobilį vairavo ne jis, o jo draugas V. G.. Ši versija buvo patikrinta ir, aukštesniojo teismo vertinimu, pagrįstai atmesta. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai patvirtino, kad automobilyje buvo tik vienas asmuo – O. B.. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus, prie vairo miegojo, nesiorientavo aplinkoje. Taip pat patvirtino, kad įvykio vietoje buvo ir apie nuo kelio nuvažiavusį automobilį pranešęs vairuotojas, kuris apie tai, kad automobilyje buvo ir kitas asmuo, neužsiminė. Pareigūnų paaiškinimai dėl esminių šiai bylai aplinkybių buvo nuoseklūs, atitiko aplinkybes, nurodytas jų tarnybiniuose pranešimuose, taip pat neprieštaravo ir filmuotai vaizdo medžiagai, kurioje, be kita ko, užfiksuota ir tai, kad pareigūnai nuo pranešimo gavimo į įvykio vietą atvyko apytiksliai per 3 minutes. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad O. B. ir V. G. paaiškinimai apie tai, kad automobilį vairavo V. G., iš esmės prieštarauja iš kitų įrodymų šaltinių, kurių patikimumu nėra pagrindo abejoti, gautiems duomenims, pagrįstai šių asmenų parodymus vertino kritiškai, kaip nelogiškus ir prieštaraujančius kitiems byloje esantiems įrodymams. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai E. Š. ir T. M. patvirtino savo pirmosios instancijos teisme duotus parodymus ir jokių naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nenurodė (b. l. 81, 82, 89, 90). Liudytojais apklausti R. P. ir A. L. nurodė, kad matė, jog iš nuo kelio nuvažiavusio automobilio išlipo du žmones, aukštesnis (O. B.) išlipo iš keleivio vietos, o vairuotojas pasišalino (b. l. 82, 83). Nors šie liudytojai patvirtino O. B. versiją dėl to, kad automobilį vairavo kitas asmuo, tačiau jų paaiškinimai iš esmės prieštarauja aukščiau paminėtiems įrodymams, taip pat duomenims, gautiems iš Bendrojo pagalbos centro. Bendrasis pagalbos centras informavo, kad 2016 m. gruodžio 30 d. buvo gauti pranešimai dėl nesaugaus vairavimo ir dėl eismo įvykio, per kurį nukentėjo žmogus. Iš viso užfiksuoti trys pranešimai iš dviejų skirtingų telefono numerių, pateiktos skaitmeninės šių pranešimų įrašų kopijos. Išklausius garso įrašus, juose jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad nuo kelio nuvažiavusiame automobilyje, be O. B., buvo daugiau asmenų, neužfiksuota. Priešingai, minėti įrašai patvirtina, kad Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie vairuotoją, pavojingai manevruojantį ir netrukus nuvažiavusį nuo kelio bei užmigusį prie vairo. Taigi, Bendrojo pagalbos centro pateikti duomenys paneigia O. B. ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų R. P. ir A. L. parodymus ir tuo pačiu patvirtina skundžiamame nutarime padarytas išvadas, kurias apeliantas ginčija. Vertinant paties O. B. paaiškinimus atkreipiamas dėmesys, kad nors apeliantas neigia vairavimo faktą, tuo pačiu nurodo, kad dėl neblaivumo šio įvykio aplinkybių neatsimena, pabudo surakintas policijoje. Nežino, kas įvyko, nes tą dieną padaugino.Aukštesnysis teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, konstatuoja, kad šioje byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo iširti bei įvertinti įrodymai, taip pat papildomi įrodymai, surinkti ir ištirti nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, iš esmės paneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versiją, kad automobilį vairavo ne jis. Ši faktinė aplinkybė nustatyta objektyviais įrodymais, kurių patikimumas patikrintas teisminio bylos nagrinėjimo metu. Atkreipiamas dėmesys, kad O. B. buvo nubaustas ne už vairavimą esant neblaiviam, o už tai, kad atsisakė tikrintis neblaivumą. Ši aplinkybė byloje nustatyta neabejotinai ir apelianto nebuvo ginčijama. Pats O. B. patvirtino, kad įvykio metu buvo neblaivus, šią aplinkybę nurodė ir posėdyje apklausti liudytojai, taip pat byloje esanti vaizdo medžiaga. Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad faktinės aplinkybės šioje byloje nustatytos teisingai, taip pat pagrįstai konstatuota, kad O. B. kaltė padarius pažeidimą įrodyta patikimais ir abejonių nekeliančiais įrodymais. Skundžiamame nutarime įrodymai aprašyti ir įvertinti laikantis įrodymų vertinimą reglamentuojančių normų, motyvuotai pasisakyta, kodėl vienais įrodymais teismas tiki ir jais vadovaujasi spręsdamas dėl O. B. kaltės, o kitus atmeta, kaip nepatikimus ir jais nesivadovauja. Aukštesnysis teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nenustatęs įrodymų vertinimo klaidų pirmojoje instancijoje, skundžiamo nutarimo motyvų dar kartą nekartoja. Apeliantas skundą grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo nurodytos ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių skundžiamame nutarime yra pasisakyta. Vien tai, kad O. B. įrodymus vertina kitaip, negu teismas, nereiškia, kad įrodymai buvo įvertinti netinkamai, o teismo išvados yra neteisingos ir nepagrįstos. Aukštesnysis teismas, sutikdamas su nutarime padarytomis išvadomis dėl O. B. kaltės, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vis tik neteisingai išsprendė O. B. padaryto pažeidimo kvalifikavimo klausimą. Įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naują ANK, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.O. B. padarytas pažeidimas buvo kvalifikuotas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį. Už šio pažeidimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda nuo 579 Eur iki 868 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų arba administraciniu areštu nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų. ANK 422 straipsnio 7 dalies, kurioje numatyto nusižengimo požymius atitinka O. B. veiksmai, nurodyta, kad asmuo už šį nusižengimą gali būti baudžiamas bauda nuo 1000 Eur iki 2000 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 4 metų. Nors ANK piniginė bauda numatyta didesnė, negu ATPK, tačiau ANK ir ATPK teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino vidurkis yra vienodas – 2,5 metai. Be to, pagal ANK nebeliko galimybės asmeniui už šio nusižengimo padarymą skirti administracinį areštą. Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad palankesnis asmeniui reglamentavimas šiuo atveju yra įtvirtintas ANK, todėl O. B. veiksmai, jam žinant apie tokią galimybę, iš ATPK 126 straipsnio 4 dalies perkvalifikuotini į ANK 422 straipsnio 7 dalį. Perkvalifikavus padarytą nusižengimą, iš naujo spręstinas administracinės nuobaudos skyrimo klausimas. ANK 32 straipsnyje, apibrėžiančiame bendruosius administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus, nurodyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimo, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymo bendrosios nuostatos įtvirtintos ANK 34 straipsnyje. O. B. savo kaltę dėl administracinio nusižengimo neigė. Atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl nusižengimo neigiamų padarinių nekilo. O. B. neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų nusižengimo padarymo metu neturėjo. ANK 422 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio pažeidimo padarymą asmeniui skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. Šio straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad už šį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki ketverių metų. Aukštesnysis teismas, įvertinęs O. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis, padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą, kitas aukščiau paminėtas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai O. B. atžvilgiu gali būti pasiekti jam skiriant lygią sankcijoje numatytam vidurkiui baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Specialiosios teisės atėmimo terminas nustatytinas artimas vidurkiui. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs O. B. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nutarimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad vairuotojo pažymėjimas laikytinas atimtu nuo nutarimo priėmimo dienos. Pažymima, kad vairuotojo pažymėjimo paėmimo faktas, pats savaime, asmens teisės vairuoti transporto priemones nepanaikina (nepariboja). Tokia administracinė nuobauda, kaip vairuotojo pažymėjimo paėmimas, nei ATPK, nei ANK nėra numatyta. Teisinius padarinius asmeniu sukelia teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kuris šiuo atveju O. B. ir paskirtas. Atsižvelgiant į tai, paminėtas netikslumas nutarimo rezoliucinėje dalyje ištaisytinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarimą pakeisti: O. B. padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, perkvalifikuoti į administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje ir nubausti 1500 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Patikslinti nutarimo rezoliucinę dalį nurodant, kad teisė vairuoti transporto priemones laikytina atimta nuo apylinkės teismo nutarimo priėmimo dienos.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.