- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-24
- Bylos Nr.
- 2-704/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Virginija Čekanauskaitė, Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- Richter Gedeon Vegyeszeti, Richter Gedeon Vegyszeti Gyar
- Ieškovas
- Bayer
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Richter Gedeon Vegyeszeti Gyar Reszenytarsasag atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 19 d. nutarties dalies, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-7934-798/2010 pagal ieškovo Bayer Schering Pharma AG ieškinį atsakovui Richter Gedeon Vegyszeti Gyar Reszenytarsasag dėl uždraudimo atlikti veiksmus, pažeidžiančius išimtines teises į patentus, ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Bayer Schering Pharma AG kreipėsi į teismą ir ieškiniu atsakovui Richter Gedeon Vegyeszeti Gyar Reszvenytarsasag prašė pripažinti, kad atsakovas pažeidė patentus Nr. 1214076 ir Nr. 1380301; iki patentų Nr. 1214076 ir Nr. 1380301 galiojimo termino pabaigos uždrausti atsakovui tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis Lietuvos Respublikoje gaminti, sandėliuoti, naudoti, platinti, siūlyti parduoti, reklamuoti, parduoti, importuoti ir eksportuoti vaistinius preparatus, kurių veiklioji medžiaga yra etinilestradiolio ir drospirenono, esančio mikronizuotoje formoje arba kitoje greitą ištirpimą įgalinančioje formoje, farmacinė kompozicija, šiuo konkrečiu atveju vaistinį preparatą „MIDIANA“; įpareigoti atsakovą nedelsiant nutraukti vaistinių preparatų, turinčių etinilestradiolio ir drospirenono, farmacinę kompoziciją (šiuo atveju – vaisto „MIDIANA“) pardavimą ir reklamą Lietuvoje, pašalinti iš Lietuvos rinkos jau patiektus vaistinius preparatus „MIDIANA“ ir susilaikyti nuo ieškovo patentinių teisių pažeidimo ateityje, t. y. iki galutinio sprendimo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovui tiesiogiai arba per trečiuosius asmenis gaminti, sandėliuoti, naudoti, platinti, siūlyti parduoti, reklamuoti, parduoti, importuoti ir eksportuoti vaistinį preparatą „MIDIANA“, kurio veiklioji medžiaga yra etinilestradiolio ir drospirenono, esančio mikronizuotoje formoje arba kitoje greitą ištirpimą įgalinančioje formoje, farmacinė kompozicija, Lietuvoje; įpareigoti atsakovą kompensuoti visus ieškovo nuostolius, atsiradusius dėl patentų Nr. 1214076 ir Nr. 1380301 pažeidimo, kurių suma bus nustatyta teisminio nagrinėjimo metu, bet ne mažiau kaip 16 142 Lt; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą nedelsiant nutraukti vaistinių preparatų, turinčių etinilestradiolio ir drospirenono, esančio mikronizuotoje formoje arba kitoje greitą ištirpimą įgalinančioje formoje, farmacinę kompoziciją (šiuo atveju – vaisto „MIDIANA“) pardavimą ir reklamą Lietuvoje, pašalinti iš Lietuvos rinkos jau patiektus vaistinius preparatus „MIDIANA“ ir susilaikyti nuo ieškovo patentinių teisių pažeidimo ateityje, t. y. iki galutinio sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovui tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis gaminti, sandėliuoti, naudoti, platinti, siūlyti parduoti, reklamuoti, parduoti, importuoti ir eksportuoti vaistinį preparatą „MIDIANA“, kurio veiklioji medžiaga yra etinilestradiolio ir drospirenono, esančio mikronizuotoje formoje arba kitoje greitą ištirpimą įgalinančioje formoje, farmacinė kompozicija, Lietuvoje. Nurodė, kad atsakovui ginčo laikotarpiu atlikus laikinosiomis apsaugos priemonėmis uždraustus veiksmus, o ieškinį patenkinus, teismo sprendimo įvykdymas pasidarytų nebeįmanomas, o pats ieškinys nebetektų tikslo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 19 d. nutartimi ieškovo Bayer Schering Pharma AG prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir ieškovo Bayer Schering Pharma AG ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos uždraudė atsakovui Richter Gedeon Vegyeszeti Gyar Reszvenytarsasag tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis parduoti ar kitaip platinti Lietuvos Respublikoje vaistinius preparatus, kurių veiklioji medžiaga yra etinilestradiolio ir drospirenono, esančio mikronizuotoje formoje arba kitoje greitą ištirpimą įgalinančioje formoje, farmacinė kompozicija, t.y. vaistinius preparatus „MIDIANA“.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš ieškinyje dėstomų aplinkybių galima manyti, jog atsakovo generinio vaistinio preparato „MIDIANA“ įvedimas į Lietuvos rinką jau turėjo tam tikros neigiamos įtakos originalaus (referencinio) ieškovo vaistinio preparato „Yarina“ pardavimams. Teismo nuomone, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas turėtų galimybę atlikti visus veiksmus, kuriuos ieškovas siekia uždrausti ieškiniu. Jeigu atsakovas toliau pardavinėtų ar kitaip platintų vaistus, kuriuose yra ieškovo patentais saugoma veiklioji medžiaga, ieškovui galimai ateityje būtų padaryta dar didesnė žala. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, jog šiuo metu yra būtina laikinai apsaugoti ieškovo, kaip patentų turėtojo, interesus, nes kitu atveju galimai būtų atlikti veiksmai, kuriuos kaip tik ir siekiama uždrausti atlikti. Pripažintina, kad dėl to atsakovas gali patirti tam tikrų suvaržymų. Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada yra susijęs su tam tikrais atsakovo veiklos apribojimais. Tuo tarpu atsižvelgiant į tai, kad ieškovo vaistiniams preparatams „Yarina“, „Yasminelle“ ir „Yaz“, kurių veiklioji medžiaga yra etinilestradiolio ir drospirenono farmacinė kompozicija, saugoma patentais Nr. 1214076 ir Nr. 1380301, rinkodaros teisės pažymėjimas buvo išduotas gerokai anksčiau nei atsakovo vaistiniam preparatui „MIDIANA“, tikėtina, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas patirtų didelių nuostolių.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas Richter Gedeon Vegyeszeti Gyar Reszenytarsasag prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
1. Atsakovo teisė būti išklausytam buvo pažeista ir dėl to klaidingai buvo nustatyta, kad egzistuoja pagrindai pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tuo tarpu jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų nagrinėjamas nepranešus atsakovui, nebuvo nustatyta. Atitinkamai Patentų įstatymo 41³ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nustačius pakankamą pagrindą įtarti, jog buvo Patentų įstatymo nustatytų teisių pažeidimas, ko neįmanoma padaryti neišklausius atsakovo argumentų.
2. Ieškinys grindžiamas dviem ieškovo vardu registruotais Europos patentais, kurie yra įregistruoti (išplėsti) Lietuvoje, - Nr. 1214076 bei Nr. 1380301. Tačiau Europos Patentų Biuro sprendimas dėl patento Nr. 1214076 yra apskųstas, o patentas Nr. 1380301 taip pat yra užprotestuotas penkių bendrovių (įskaitant atsakovą). Dėl minėtų priežasčių teismai Lenkijoje ir Latvijoje atsisakė pritaikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones pradinėse bylų stadijose.
3. Ieškovas pateikė klaidingą informaciją apie tai, ką apima jo turimi užprotestuoti patentai, bei koks šių patentų apsaugos pobūdis bei apsaugos ribos. Atsakovo įsitikinimu, patentų apibrėžtys aiškiai įrodo, kad patentai Nr. 1214076 ir Nr. 1380301 saugo ne aktyviąsias medžiagas drospirenoną ir etinilestradiolį ar jų kombinacijų vartojimą apskritai, o šių aktyviųjų medžiagų vartojimą medicinoje mikronizuota forma ir galimybę jas jungti į vieną junginį. Tuo tarpu atsakovo gaminamo vaisto „MIDIANA“ sudėtinė dalis – drospirenonas – nėra mikronizuotos formos, o naudojamas kitas metodas, kurį naudojant gautai medžiagai užpatentuoti atsakovas pateikė tarptautinę patento paraišką. Atitinkamai vien drospirenono ir etinilestradiolio medžiagų kompozicija negali būti patento objektu, nes šių medžiagų derinys yra seniai žinomas technikos lygiu ir yra naudojamas kontraceptikuose.
3. Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, atitinkančias ieškinio reikalavimą, taip prieštaraudamas nusistovėjusiai teisminei praktikai. Tuo tarpu iš ieškinio aišku, kad svarbiausias ieškinio tikslas yra ne žalos atlyginimas, o atsakovo įėjimo į rinką užkirtimas ir ieškovo užimamos rinkos dydžio apsaugojimas.
4. Ieškovas nepateikė jokių argumentų, pateisinančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės aiškiai neatitinka būtinumo ir proporcingumo reikalavimų. Ieškovo nurodoma žala yra ne kas kita, kaip įprastinė rinkos reakcija į konkurenciją, o žala, kurią atsakovui padarytų laikinosios apsaugos priemonės, būtų reikšminga ir nepataisoma, nes naujo vaisto įvedimas į rinką kuo greičiau už kitus konkurentus yra ypač svarbus sėkmingai vaisto prekybai ir investicijų į tyrimus atsipirkimui.
5. Ieškovas pripažino, kad vaistinis preparatas „YARINA“ yra brangesnis už atsakovo vaistinį preparatą „MIDIANA“, todėl iki galutinio sprendimo įsigaliojimo vartotojai yra priversti pirkti panašius ieškovo ar kitų gamintojų brangesnius preparatus, o tokiu būdu pažeidžiami ir vartotojų interesai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Bayer Schering Pharma AG prašo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 19 d. nutarties atmesti. Nurodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešus atsakovui sprendžia teismas. Tuo tarpu atsakovas yra užsienio juridinis asmuo, dėl ko procesinių dokumentų vertimas bei įteikimas atsakovui galėtų trukti pakankamai ilgą laiką, kas nebūtų suderinama su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslais. Ieškovas pažymi, kad 16 tūkst. litų nuostolio suma yra didelė, o netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovo nuostoliai dar padidėtų. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neprivalo išsamiai įvertinti ieškovo reikalavimų pagrįstumo. Visgi ieškovas pažymi, kad ieškovo teisė į išradimą, saugomą patentais Nr. 1214076 ir Nr. 1380301 galioja ir nėra nuginčyta, todėl ieškovas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, siekdamas apginti savo pažeistas teises. Atitinkamai ieškovui priklausančiais patentais saugoma konkreti medžiaga, „junginys“, o ne jos pagaminimo būdas. Tam tikrais atvejais (prevencinio ieškinio atveju) teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės gali sutapti su ieškinyje pareikštais reikalavimais, o nagrinėjamu atveju tai yra vienintelė ieškinio reikalavimų apsaugos priemonė. Pažymėtina, kas vieno originalaus (referencinio) vaistinio preparato išvystymas kainuoja apie 700 mln. JAV dolerių ir kaštai kasmet auga, kai tuo tarpu generinio (nukopijuoto) vaistinio preparato kaštai yra žymiai mažesni – apie 1 mln. JAV dolerių. Tokiu būdu teisėtus patentus pažeidžiančių produktų įleidimas į rinką vien dėl jų mažesnės kainos, ieškovo nuomone, prasilenktų su bet kokia patentų teisės logika. Įprastine konkurencija laikytina tokia situacija, kai asmuo, manydamas, jog konkurentas neturi teisės į konkrečią pramoninę nuosavybę, tokias teises ginčija įstatymo nustatyta tvarka, o ne imasi veiksmų, kurie laikytini konkurentui priklausančio patento pažeidimu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atitinkamai, nors atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartį, tačiau iš atskirojo skundo aišku, kad skundžiama yra tik ta Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 19 d. nutarties dalis, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl, laikytina, kad atsakovas prašo panaikinti būtent tik šią skundžiamos nutarties dalį, o ne taip pat ir nutarties dalį, kuria kitą ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalis atmesta.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą, o tokių priemonių taikymo pagrindu yra ne vien ieškovo pateikti įrodymai, pagrindžiantys teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovui, neįvykdymą, bet ir pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Patentų įstatymo 41³ straipsnyje numatyta, kad teismas civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti. Atitinkamai, nors atskirais atvejais, pvz. prevencinio ieškinio padavimo atveju, laikinosios apsaugos priemonės gali sutapti su ieškinyje pareikštais reikalavimais, tačiau tokie atvejai yra išimtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009). Tačiau nagrinėjamu atveju pareikštas ne prevencinis ieškinys, nes, kaip pažymi ir pats ieškovas, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba jau 2010 m. balandžio 16 d. suteikė rinkodaros teisę atsakovo vaistiniam preparatui „MIDIANA“, kuris šiuo metu jau yra patiektas į Lietuvos rinką ir yra pardavinėjamas (b. l. 2, 3). Taigi ieškinys iš esmės susijęs su draudimu tęsti vaistinio preparato „MIDIANA“ platinimą ir ieškovo nuostolių, susijusių su šio produkto pardavimais Lietuvoje, atlyginimu. Atitinkamai, nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui ateityje būtų padaryta dar didesnė žala, tačiau pažymėtina, kad uždraudus pardavinėti ar kitaip platinti atsakovo vaistinį preparatą, kuris jau pradėtas platinti, nuostolius, susijusios su prekių įvedimu į Lietuvos rinką, akivaizdžiai patirtų būtent atsakovas, o įrodymų, kad ieškovo nuostoliai netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų akivaizdžiai daug didesni, ieškovas (išskyrus nuorodą į autorinį kūrinį, kuriame išdėstyta kūrinio autoriaus nuomonė dėl vaistinių preparatų apskritai vystymo kaštų) nepateikė. Be to, pats ieškovas nurodė, kad apie atsakovo vaistinio preparato tiekimą į rinką sužinojo 2010 m. liepos mėn., o ieškinys pateiktas 2010 m. spalio mėn. (b. l. 1) ir per visą minėtą laikotarpį, įvertinęs atsakovo Lietuvoje parduotų vaistinių preparatų skaičių bei jį daugindamas iš savo platinamo vaistinio preparato „YARINA“ mažmeninės kainos (neatimdamas netgi šio vaistinio preparato gamybos ir pateikimo iki vartotojo savikainos) priskaičiavo vos 16 142 Lt nuostolių, kai tuo tarpu vaistinio preparato „YARINA“ pardavimai 2009 metais sudarė 1 674 172 Lt (b. l. 6). Tuo tarpu, nors tikėtina, kad ateityje ieškovo skaičiuojami nuostoliai gali didėti dėl mažesnės konkurencinio produkto kainos, tačiau tokių nuostolių atlyginimas priklauso nuo ginčo nagrinėjamoje byloje išsprendimo iš esmės, ieškovo patentais Nr. 1214076 ir Nr. 1380301 saugomų išradimų ribų nustatymo, dėl ko šiuo metu teismas nepasisako. Be to, draudimas prekiauti pigesniu vaistiniu preparatu „MIDIANA“, kurio įvedimui į rinką, kaip jau minėta, 2010 m. balandžio 16 d. pritarė Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, prieštarautų ir viešajam interesui, t. y. galimybei vartotojams rinktis pigesnį produktą.
Tokiu būdu, teisėjų kolegijos nuomone, išankstinis draudimas tęsti Lietuvoje vaistinio preparato „MIDIANA“ pardavimą ir platinimą, kai dėl tokio draudimo (ieškinio reikalavimas) vyksta ginčas iš esmės, nagrinėjamu atveju neatitinka ekonomiškumo (CPK 145 str. 2 d.) ir proporcingumo principų. Tuo tarpu grėsmės, kad išsprendus ginčą iš esmės, negalima būtų uždrausti pardavinėti, platinti ar atlikti kitų veiksmų (b. l. 9), susijusių su vaistiniu preparatu „MIDIANA“, nėra. Atitinkamai pripažinus ieškovo teisių pažeidimus, jis įgytų teisę i nuostolių atlyginimą, dėl ko jau ir yra kartu pareikštas ieškinio reikalavimas.
Tiesa, 2011 m. kovo 22 d. ieškovas pateikė informaciją (b. l. 74 – 79), neva Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-214/2011 analogiškoje situacijoje pritarė laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tačiau pažymėtina, kad minėtos bylos faktinės aplinkybės skiriasi, kadangi ieškovo nurodytos bylos atveju buvo reiškiamas prevencinis ieškinys, o atsakovas nebuvo pradėjęs platinti Lietuvos Respublikoje vaistinio preparato „ESCADRA“, todėl nagrinėjamu atveju teismas minėta nutartimi nesivadovauja.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 19 d. nutarties dalis, kuria tenkinta ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalis, naikintina, o ieškovo prašymas šioje dalyje atmestinas.
Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo nepagrįstai taikytos nepranešus atsakovui, nors išimtiniais atvejais įstatymas tokią galimybę suteikia. Tačiau pažymėtina, kad teisę būti išklausytam atsakovas realizavo apeliacinės instancijos teisme, o pripažinus, jog laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu pritaikytos nepagrįstai, atskirojo skundo argumentas dėl nepranešimo apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą vertintinas kaip nereikšmingas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
n utaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 19 d. nutarties dalį, kuria tenkinta ieškovo Bayer Schering Pharma AG (kodas HRB 283 B, buveinės adresas: Amstgericht Charottenburg Mullerstr. 176, 13353 Berlynas, Vokietija) prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo Richter Gedeon Vegyeszeti Gyar Reszvenytarsasag (kodas CG01-10140944, buveinės adresas: Gyomroi 19-21, Budapeštas, Vengrija) atžvilgiu dalis ir šioje dalyje išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.
Kitą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 19 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.