- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-22
- Bylos Nr.
- 2-214/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Alė Bukavinienė
- Atsakovas
- Krka, Krka, d.d., Novo mesto (Slovėnija) Astra Zeneca (Švedija)
- Ieškovas
- AstraZeneca AB
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Krka, d.d., Novo mesto (Krka tovarna zdravil, d.d.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 27 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-6704-560/2010 pagal ieškovo AstraZeneca AB prevencinį ieškinį atsakovui Krka, d.d., Novo mesto dėl uždraudimo atlikti veiksmus, pažeidžiančius išimtines teises į patentą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AstraZeneca AB kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu atsakovui Krka, d.d., Novo mesto, prašydamas iki patento Nr. 3287 ir papildomos apsaugos liudijimo Nr. C 3287 galiojimo termino pabaigos uždrausti atsakovui tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis Lietuvos Respublikoje gaminti, sandėliuoti, naudoti, platinti, siūlyti parduoti, reklamuoti, parduoti, importuoti ir eksportuoti vaistinius preparatus, kurių veiklioji medžiaga yra ezomeprazolas, šiuo konkrečiu atveju vaistinius preparatus „ESCADRA“. Ieškovas ieškinyje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovui tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis Lietuvos Respublikoje gaminti, sandėliuoti, naudoti, platinti, siūlyti parduoti, reklamuoti, parduoti, importuoti ir eksportuoti vaistinius preparatus, kurių veiklioji medžiaga yra ezomeprazolas, šiuo konkrečiu atveju vaistinius preparatus „ESCADRA“. Ieškovo teigimu, netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įgyvendinimas taptų akivaizdžiai neįmanomas, nes išnyktų faktinės aplinkybės, sudarančios šio ieškinio pagrindą, t.y. būtų atlikti tie veiksmai, kurių išvengimui ir skirtas pats prevencinis ieškinys.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 27 d. nutartimi nutarė prašymą tenkinti iš dalies; ieškovo AstraZeneca AB ieškinio reikalavimams užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovui Krka, d.d., Novo mesto tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis parduoti ar kitaip platinti Lietuvos Respublikoje vaistinius preparatus, kurių veiklioji medžiaga yra ezomeprazolas, t.y. vaistinius preparatus „ESCADRA“; kitą prašymo dalį atmesti.
Teismas nurodė, kad ieškovas ieškiniu siekia, kad atsakovas Lietuvos Respublikoje nepradėtų platinti, gaminti ir kt. vaistų „ESCADRA“, kurių sudėtyje yra veiklioji medžiaga, saugoma ieškovui išduoto patento. Teismas pažymėjo, kad ieškinyje nurodyta bei teismų informacinė sistema LITEKO patvirtina, kad atsakovas ieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-1217-565/2010 siekia pripažinti patentą Nr. 3287 negaliojančiu ir ši byla dar nėra išnagrinėta. Teismas atkreipė dėmesį, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl patento Nr. 3287 ir visų iš jo kylančių teisių bei pareigų dar nėra išspręstas, o pats patentas yra galiojantis. Teismo teigimu, iš ieškovo civilinėje byloje Nr. 2-1217-565/2010 (atsakovas nagrinėjamoje byloje) ieškinyje dėstomų aplinkybių galima konstatuoti, kad jis siekia patekti į Lietuvos medikamentų rinką, tai patvirtina ir prevenciniame ieškinyje nurodomos aplinkybės. Teismo nuomone, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas turėtų galimybę atlikti visus veiksmus, kuriuos ieškovas siekia uždrausti ieškiniu. Teismas nurodė, kad tuo atveju, jeigu atsakovas pradėtų pardavinėti ar kitaip platinti vaistus, kuriuose yra ieškovo patentu saugoma veiklioji medžiaga, ieškovui galimai būtų padaryta žala. Dėl šios priežasties teismas sprendė, jog šiuo metu yra būtina laikinai apsaugoti ieškovo, kaip patento turėtojo, interesus, nes kitu atveju galimai būtų atlikti veiksmai, kuriuos kaip tik ir siekiama uždrausti atlikti. Teismas pripažino, kad dėl to atsakovas gali patirti tam tikrų suvaržymų, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada yra susijęs su tam tikrais atsakovo veiklos apribojimais. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgus į tai, jog ieškovas jau apie 10 metų prekiauja vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra ezomeprazolo, o atsakovas tokia veikla, galbūt, tik užsiims ateityje, tikėtina, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas patirtų daugiau nuostolių negu atsakovas jas pritaikius.
Teismas pažymėjo, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemones iš esmės yra tapačios ieškinio reikalavimams, tačiau įvertintina šio ieškinio specifika – reiškiamas ieškinys yra prevencinis, tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis iš esmės taip pat yra prevencinė, nukreipta į tinkamą ieškovui palankaus sprendimo įvykdymą. Dėl to, teismo nuomone, šis tapatumas negalėtų būti pakankamu argumentu laikinųjų apsaugos priemonių netaikymui apskritai, be to, šios priemonės taikomos tik laikinai.
Teismo vertinimu, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių visa apimtimi, nes ne visi išvardinti atsakovo veiksmai ieškovui jau šiuo metu gali padaryti realią žalą. Teismas nurodė, kad turint dėmesyje tikimybę, jog šalių ginčo dėl atsakovo galimybės patekti į rinką išsprendimui didelę (o gal ir lemiamą) reikšmę turės civilinės bylos Nr. 2-1217-565/2010 baigtis, neatmestina ir nepalanki ieškovui (nagrinėjamoje byloje) situacija. Tokiu atveju, teismo teigimu, galima manyti, kad atsakovas, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones jo atžvilgiu jau šiuo metu visa apimtimi, patirtų didesnių nuostolių dėl negalėjimo atlikti parengiamųjų darbų vaisto patekimui į rinką. Teismo nuomone, tik pardavimas ar kitoks vaistinio preparato „ESCADRA“ platinimas gali realiai ir ženkliai pakenkti ieškovui, todėl yra pagrindas taikyti tokios apimties laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovui Krka, d.d., Novo mesto parduoti ar kitaip platinti vaistinius preparatus, kurių veiklioji medžiaga yra ezomeprazolas, t.y. vaistinius preparatus „ESCADRA“.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas Krka, d.d., Novo mesto (Krka tovarna zdravil, d.d.) prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, nors tiek CPK 148 straipsnis, tiek Patentų įstatymo 41(3) straipsnis nurodo, kad apie prašymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Be to, teismas nutartyje nenurodė jokių argumentų, kodėl apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo nagrinėjimą nepranešė atsakovui bei nenurodė aplinkybių, kad buvo reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jį neįmanomu. Tokiu būdu buvo pažeisti rungimosi, šalių procesinio lygiateisiškumo principas bei proceso koncentruotumo principas.
2. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė įrodymų apie esamą/gresiantį pažeidimą vertinant išradimo „Optiškai gryni junginiai, jų gavimo būdas ir panaudojimas“ apsaugos ribas. Patentu Nr. 3287 ir papildomos apsaugos liudijimu Nr C3287 saugomas išradimas „Optiškai gryni junginiai, jų gavimo būdas ir panaudojimas“ apima tik labai grynas druskas, būtent su ? 99,8% enantiomeriniu pertekliumi, ir tai reiškia, kad veiklioji medžiaga ezomeprazolas su mažesniu nei 99,8% enantiomeriniu pertekliumi nurodytu patentu nėra saugoma. Be to, ieškovas klaidina teismą, teigdamas, kad turi išimtinę teisę į visą veikliąją medžiagą ezomeprazolas ir kad atsakovas galimai pažeis ieškovo teises į išradimą. Teismas taip pat nesigilino į patentu Nr. 3287 ir papildomos apsaugos liudijimu Nr. C3287 saugomo išradimo „Optiškai gryni junginiai, jų gavimo būdas ir panaudojimas“ apsaugos apimtį ir nepagrįstai uždraudė atsakovui naudoti bet kokį vaistą, kuriame yra naudojama veiklioji medžiaga ezomeprazolas. Ieškovas nėra pateikęs įrodymų, kad atsakovo naudojama medžiaga ezomeprazolas apima ar gali apimti labai grynas druskas, ko pasėkoje, patenkinus ieškinį, kiltų grėsmė sprendimo vykdymo užtikrinimui, todėl galima teigti, kad nėra įrodytos aplinkybės, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės žymiai viršija ieškovo reikalavimo apimtį.
3. Palikus galioti teismo nutartį, iš esmės būtų pažeisti vartotojo interesai, kadangi vartotojas būtų priverstas pirkti žymiai brangesnį vaistinį preparatą.
4. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nurodė iš esmės tik vieną aplinkybę, dėl kurios yra būtinybė byloje taikyti draudimą platinti Lietuvos Respublikoje vaistinius preparatus, kurių veiklioji medžiaga yra ezomeprazolas, t.y. vaistinius preparatus „ESCADRA“, – nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui atsirastų galimybė atlikti veiksmus, kuriuos siekiama uždrausti ieškiniu, ko pasėkoje ieškovas patirtų nuostolių. Tokia teismo argumentacija nepatvirtina, kad patenkinus ieškinį teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas AstraZeneca AB nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis paliktina nepakeista.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pateikta į bylą Krka, d.d., Novo mesto ir advokatės V. Viešūnaitės 2010 m. rugsėjo 14 d. atstovavimo sutartis bei kiti bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 27 d. nutarties.
Vadovaujantis CPK 1 straipsnio pirmąja dalimi, bylos, kylančios iš intelektinės nuosavybės teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Patentų įstatymas yra specialusis įstatymas CPK atžvilgiu, todėl nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje turi būti taikomos šio įstatymo nuostatos. Patentų įstatymo 41(3) straipsnyje nustatyta, kad kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimas, teismas CPK nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti, tai yra: 1) uždrausti asmenims daryti gresiantį šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą; 2) įpareigoti asmenis laikinai nutraukti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą; 3) uždrausti tarpininkui teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami šio įstatymo nustatytas teises; 4) areštuoti, uždrausti, kad patektų į apyvartą, arba išimti iš apyvartos šio įstatymo nustatytų teisių objektų kopijas ir prekes, jeigu įtariama, kad jos pažeidžia šio įstatymo nustatytas teises; 5) areštuoti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimu įtariamų asmenų turtą, kurį turi jie arba tretieji asmenys, įskaitant banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitas; taip pat reikalauti pateikti banko, finansinius ar komercinius dokumentus ar sudaryti galimybę susipažinti su šiais dokumentais, jeigu pažeidimas padarytas komerciniu tikslu; 6) taikyti kitas Civilinio proceso kodekso nustatytas priemones.
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindas ieškinio reikalavimų užtikrinimui iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovui tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis Lietuvos Respublikoje gaminti, sandėliuoti, naudoti, platinti, siūlyti parduoti, reklamuoti, parduoti, importuoti ir eksportuoti vaistinius preparatus, kurių veiklioji medžiaga yra ezomeprazolas, šiuo konkrečiu atveju vaistinius preparatus „ESCADRA“. Ginčas yra kilęs dėl patentu Nr. 3287 saugomų ieškovo teisių gynimo. Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįsto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas pareiškė atsakovui prevencinį ieškinį dėl uždraudimo atsakovui iki patento Nr. 3287 ir papildomos apsaugos liudijimo Nr. C 3287 galiojimo termino pabaigos tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis Lietuvos Respublikoje gaminti, sandėliuoti, naudoti, platinti, siūlyti parduoti, reklamuoti, parduoti, importuoti ir eksportuoti vaistinius preparatus, kurių veiklioji medžiaga yra ezomeprazolas, šiuo konkrečiu atveju vaistinius preparatus „ESCADRA“. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į pareikšto prevencinio ieškinio reikalavimus, tuo atveju, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikytos, prevencinio ieškinio pareiškimas netektų prasmės, kadangi būtų atlikti tie veiksmai, kurių išvengimui skirtas prevencinis ieškinys, o dėl to darytina išvada, kad būsimo teismo spendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas. Teisėjų kolegija pažymi, kad prevencinio ieškinio padavimo atveju teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės gali sutapti su ieškinyje pareikštais reikalavimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009). Teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybė, jog atsakovas kitoje civilinėje byloje pareiškė reikalavimus dėl patento Nr. 3287 pripažinimo negaliojančiu, paneigia atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino minėto patento apsaugos ribas išradimui ir kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės viršija ieškovo reikalavimo apimtį. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, kad jo naudojama aktyvioji medžiaga yra kitokio optinio grynumo, nenurodė kokius kitus ir kokio optinio grynumo preparatus jis norėtų platinti. Todėl atskirojo skundo argumentai dėl patento apsaugos ribų išradimui, taikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto yra nepagrįsti.
Teisėjų kolegija taip pat nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą. Patentų įstatymo 41(3) straipsnio trečioji dalis numato, kad laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui ir jo neišklausius, ypač tais atvejais, kai delsimas galėtų padaryti nepataisomą žalą pareiškėjui arba kai įrodoma grėsmė, kad įrodymai gali būti sunaikinti; kad laikinosios priemonės taikomos nepranešus atsakovui ir jo neišklausius, atsakovui turi būti pranešta nedelsiant, t. y. iš karto tas priemones pritaikius; šalių prašymu, įskaitant teisę būti išklausytam, laikinosios apsaugos priemonės gali būti peržiūrėtos siekiant per protingą terminą po pranešimo apie priemonių pritaikymą nuspręsti, ar šios priemonės turi būti pakeistos, panaikintos ar patvirtintos. Taigi specialiojo įstatymo normos suteikia teismui teisę, bet ne išimtinę galimybę, nepranešti atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas tinkamai laikėsi minėtos įstatymo nuostatos reikalavimų – taikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovas buvo nedelsiant informuotas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, be to, vien tik aplinkybė, kad apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo nagrinėjimą nebuvo iš anksto pranešta atsakovui, savaime nesudaro pagrindo naikinti pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.