- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-31
- Bylos Nr.
- I-2009-473/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00030-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- I. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
- Trečiasis asmuo
- D. V., R. V.
- Kategorijos
- 21.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. M. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai (tretieji suinteresuoti asmenys D. V., R. V.) dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. M. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–7), kuriuo prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016-12-16 įsakymus Nr. P-774 „Dėl D. V. paskyrimo“ ir Nr. P-775 „Dėl R. V. paskyrimo“; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą paskirti į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas pareiškėją. Skunde nurodė, kad ginčijami įsakymai priskiriami prie individualių administracinių aktų, kadangi jie yra vienkartiniai ir skirti konkretiems asmenims, bei kitai apibrėžtai asmenų grupei – asmenims, dalyvavusiems atrankoje į vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas ir Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos pripažintais tinkamiausiais kandidatais. Ginčijami įsakymai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų. Skundžiamuose aktuose nepateikti faktiniai duomenys, argumentai, įrodymai ir motyvai, kodėl skiriant į laisvas vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas nebuvo paskirti kiti Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos pasiūlyti kandidatai, kurie surinko didesnį balų skaičių, nei į vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas paskirti asmenys, skundžiamuose aktuose nenurodyta, jog priimat sprendimą buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 26 straipsnio 8 dalyje nustatyta generalinio prokuroro deskrecijos teise, nenurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka. Priėmus nemotyvuotus administracinius sprendimus, nėra aiškūs tikrieji sprendimo motyvai, todėl negalima tinkamai įvertinti tokio teisės akto pagrįstumo, jį ginčyti. Prokuratūros įstatymo 26 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad į pareigas asmenį skiria generalinis prokuroras, atsižvelgdamas į Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos išvadas. To paties straipsnio toje pačioje dalyje nustatyta, kad generalinio prokuroro Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos išvados nesaisto. Tačiau, ši nuostata nepaneigia generalinio prokuroro pareigos atsižvelgti į Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos išvadas, nepaneigia konstitucinio lygiateisiškumo principo, nepaneigia Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos atlikto vertinimo ir pateiktų išvadų svarbos, greičiau numato išimtį iš bendros taisyklės, jog „asmuo skiriamas į pareigas remiantis Atrankos komisijos išvadomis“. Generalinio prokuroro teisė nėra absoliuti, generalinis prokuroras gali pasinaudoti šia teise, remdamasis kitomis faktinėmis aplinkybėmis (pvz. įslaptinta informacija), kurios Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijai nebuvo žinomos, ir tokiu būdu kvestionuodamas Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos atliktą kandidatų vertinimą ir išvadų pagrįstumą arba remdamasis kitomis svarbiomis ir išimtinėmis aplinkybėmis. Nors ir turėdamas įstatymu suteiktą teisę neatsižvelgti į Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos išvadą, generalinis prokuroras negali piktnaudžiauti suteiktais įgaliojimais ir, nemotyvuodamas sprendimo, neatsižvelgti į Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos atliktą vertinimą, pagrįstą surinktų balų dydžiu. Kadangi, atrankoje kandidatų gauti balai tiesiogiai ir objektyviai atspindi kandidato dalykines ir asmenines savybes, organizacinius gebėjimus, generalinis prokuroras paprastai neturi ir negali turėti daugiau informacijos apie atrankoje dalyvaujančius kandidatus, todėl iš esmės jis neturi objektyvios priežasties vertinti kitaip nei Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisija.
Atsiliepimas
Atsakovė Generalinė prokuratūra prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą arba administracinę bylą nutraukti (b. l. 43–47). Atsiliepime nurodė, kad aplinkybė, jog vadovaujantis Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos 2016-12-07 išvada Nr. 6.18-37 pareiškėjas kartu su kitais keturiais asmenimis buvo įtrauktas į Kandidatų, tinkamiausių užimti dvi 2017-01-03 atsilaisvinančias Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas, abėcėlinį sąrašą, negali būti vertinama kaip pareiškėjo teisė eiti nurodytas pareigas ir laikytina tik prielaida. Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos išvada yra rekomendacinio pobūdžio ir generaliniam prokurorui neprivaloma, o generalinis prokuroras, įgyvendindamas Prokuratūros įstatymo 26 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą diskrecijos teisę gali į pareigas paskirti bet kurį kandidatą arba nepaskirti nei vieno. Taigi, iki ginčijamų įsakymų priėmimo pareiškėjas neturėjo jokių teisių ar teisėtų interesų užimti ginčijamuose įsakymuose nurodytas pareigas. Teismui patenkinus pareiškėjo reikalavimą panaikinti ginčijamus įsakymus, būtų atkurta iki ginčo buvusi padėtis, t. y. pareigybės, dėl kurių kilo ginčas, taptų laisvos, ir dėl jų užėmimo būtų sprendžiama vykdant atranką pagal teisės aktų nustatytas procedūras, ir jokios pažeistos pareiškėjo teisės bei teisėti interesai nebūtų atkurti, nes pareiškėjas teisių ir teisėtų interesų užimti ginčijamuose įsakymuose nurodytas pareigas neturėjo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi jokio materialinio teisinio suinteresuotumo, nes ginčijami įsakymai negali būti ginčo dalyku administraciniame teise ir administracinė byla nutrauktina pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktą. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad individualiame administraciniame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos ar suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Ginčijamuose įsakymuose nurodytas jų teisinis pagrindas – Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 3 dalis ir 34 straipsnio 1, 2, 5 dalys, taip pat faktinis pagrindas – Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos 2016-12-07 išvada Nr. 6.18.37, taigi, nurodyti įsakymai vertintini kaip pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis. Priimant ginčijamus įsakymus nebuvo būtina vadovautis Prokuratūros įstatymo 26 straipsnio 8 dalimi, nes ši teisės norma nėra susijusi su kiekvieno ginčijamo įsakymo dalyku ir jos nurodymas įsakymuose būtų perteklinis. Ginčijamais įsakymais nebuvo taikyta jokių poveikio priemonių, todėl nebuvo galima nurodyti šių priemonių taikymo motyvų. Individualaus administracinio akto apskundimo tvarka nurodytina tik tuo atveju, kai egzistuoja apskundimo dalykas, t. y. poveikio priemonė. Nurodytu atveju poveikio priemonės taikytos nebuvo, todėl nėra pagrindo nurodyti ginčijamų įsakymų apskundimo tvarką. Prokuroro diskrecijos teisė nustatyta įstatymo – aukščiausią juridinę galią turinčio teisės norminio akto. Prokuratūros įstatymo 26 straipsnio 8 dalis numato, kad į pareigas asmenį skiria generalinis prokuroras, atsižvelgdamas į Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos išvadas, kurios generalinio prokuroro nesaisto. Taigi, įstatymas nenustato atvejų, kada Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos išvados galėtų būti generaliniam prokurorui privalomos. Generalinio prokuroro diskrecijos teisė ribojama Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos išvadomis tiek, kad generalinis prokuroras paskirti į pareigas gali tik Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos išvadose nurodytą asmenį ir negali paskirti į pareigas Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos išvadose nenurodyto asmens.
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. V. prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą arba administracinę bylą nutraukti (b. l. 38–42). Atsiliepimą grindė analogiškais atsakovės Generalinės prokuratūros atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytais motyvais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. V. prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (b. l. 50–53). Atsiliepime nurodė, jog įstatymu nėra nustatyta imperatyvaus pobūdžio kriterijų ir sąlygų, kuriems egzistuojant generalinis prokuroras būtų įpareigotas priimti įsakymą dėl asmens skyrimo į pareigas. Prokuratūros statymo 26 straipsnio 1 ir 8 dalies nuostatos suponuoja išvadą, kad generalinis prokuroras turi diskrecijos teisę spręsti dėl atrankoje dalyvavusių pretendentų tinkamumo siekiamoms pareigoms užimti. Generalinis prokuroras, atsižvelgdamas į Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos 2016-12-07 išvadoje Nr. 6.18.-37 pateiktą tinkamiausių kandidatų sąrašą, priėmė 2016-12-16 įsakymą Nr. P-744. Pretendentų vertinimas balais neįpareigoja Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos narių siūlant balsavimui ar balsuojant dėl tinkamiausių kandidatų. Atlikus vertinimo procedūras, sudaromas kandidatų sąrašas, kuris yra Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos išvadų sudedamoji dalis. Kandidatai sąraše nurodomi abėcėlės tvarka ir neturi pirmumo teisės vienas kito atžvilgiu. Kandidatų sąrašas, o ne pretendentų vertinimo balais lentelė, yra sudedamoji Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos išvados dalis. Prokuratūros įstatymo 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti objektyvūs kriterijai, kuriuos turi atitikti Generalinės prokuratūros departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, tačiau šie kriterijai yra skirti pačiam asmeniui, siekiančiam eiti pareigas, t. y. šie kriterijai užtikrina galimybę pretendentui būti įrašytam į registrą ir dalyvauti atrankoje. Pareiškėjo pateiktas įstatymo aiškinimas akivaizdžiai prieštarautų Prokuratūros įstatymo 26 straipsnio 8 dalies nuostatai, kad Vyriausiojo prokuroro atrankos komisijos išvados generalinio prokuroro nesaisto.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016-12-16 įsakymų Nr. P-774 „Dėl D. V. paskyrimo“ ir Nr. P-775 „Dėl R. V. paskyrimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2016-04-04 įsakymu Nr. P-158 „Dėl I. M. perkėlimo“ perkėlė pareiškėją I. M. iš Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento prokuroro pareigas (b. l. 10).
Generalinės prokuratūros 2016-06-20 pranešimu Nr. 17.2.-7534 „Dėl pretendentų atrankos į atsilaisvinančias prokuroro pareigas“ Lietuvos Respublikos prokuratūros prokurorai informuoti apie tai, kad 2016-07-01 pradedama atrankos procedūra į 2017-01-03 atsilaisvinančias Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigybę, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento dvi vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigybes, Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigybę (b. l. 11).
Generalinėje prokuratūroje 2016-11-30 vykusio posėdžio Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos nariai užpildė pretendentų įvertinimo balais lenteles, posėdžio sekretorė suskaičiavo balus ir užpildė pretendentų įvertinimo balais suvestinę lentelę užimti dvi 2017-01-03 atsilaisvinančias Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas. Susipažinę su pretendentų įvertinimo balais suvestinėje lentelėje, Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos nariai aptarė pretendentų vertinimus pagal atskirus kriterijus ir įvertino jų svarbą konkrečiu atveju, pretendentų privalumus ir trūkumus, kitas svarbias aplinkybes ir kiekvienas komisijos narys pasiūlė tinkamiausius kandidatus užimti dvi 2017-01-03 atsilaisvisiančias Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas. Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisija tinkamiausiais kandidatais atrankoje į 2017-01-03 atsilaisvinančias Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas (abėcėlės tvarka) pripažino: G. B., I. M., R. P., R. V. ir D. V. (b. l. 12–14).
Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisija 2016-12-07 išvadoje Nr. 6.18.-37 „Dėl atrankos į dvi 2017 m. sausio 3 d. atsilaisvinančias Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas“ nurodė šiuos tinkamiausius kandidatus užimti dvi 2017-01-03 atsilaisvinančias Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas: G. B., I. M., R. P., R. V., D. V. (b. l. 20–22). Kartu su šia išvada Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisija pateikė sudarytą 2016-11-30 Pretendentų įvertinimo balais suvestinę lentelę, kurioje nurodyta, kad I. M. surinko 84,2 balus, atrankoje užimta 1 vieta, R. P. surinko 82,8 balus, atrankoje užimta 2 vieta, D. V. surinko 81,8 balus, atrankoje užimta 3 vieta, R. V. surinko 73,6 balus, atrankoje užimta 4 vieta, G. B. surinko 73,6 balus, atrankoje užimta 5 vieta, D. S. surinko 63,8 balus, atrankoje užimta 6 vieta (b. l. 23) ir Kandidatų, tinkamiausių užimti dvi 2017-01-03 atsilaisvinsiančias Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas, abėcėlinį sąrašą (b. l. 24, 48, 59).
Generalinis prokuroras 2016-12-16 įsakymu Nr. P-774 „Dėl D. V. paskyrimo“ paskyrė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorą D. V. penkeriems metams į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas (b. l. 8).
Generalinis prokuroras 2016-12-16 įsakymu Nr. P-775 „Dėl R. V. paskyrimo“ skyrė Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorą R. V. penkeriems metams į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas (b. l. 9).
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad generalinis prokuroras sudaro Prokurorų atrankos, Vyriausiųjų prokurorų atrankos, Prokurorų atestacijos, Prokurorų etikos, Pretendentų egzaminų komisijas; Prokurorų atrankos, Vyriausiųjų prokurorų atrankos, Egzaminų, Etikos, Atestacijos komisijų sudėtį ir jų veiklos nuostatus įsakymu tvirtina generalinis prokuroras (10 dalis). Prokuratūros įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į tarnybą prokuratūroje asmenys priimami vadovaujantis savanoriškumo ir atrankos principais. Į Prokurorų pareigybių sąraše esančias pareigas asmenį įsakymu skiria generalinis prokuroras; Prokurorų atrankos komisija ar Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisija, įvertinusi kiekvieno pretendento dalykines, asmenines savybes ir organizacinius gebėjimus ir remdamasi generalinio prokuroro nustatytais vertinimo kriterijais, pateikia kandidatų sąrašą (7 dalis); į pareigas asmenį įsakymu skiria generalinis prokuroras, atsižvelgdamas į Atrankos komisijos išvadas, kurios generalinio prokuroro nesaisto (8 dalis).
Generalinio prokuroro 2013-11-13 įsakymu Nr. I-286 patvirtintų Prokurorų ir Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijų nuostatų (toliau – Nuostatai) 9 punkte nustatyta, kad Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisija atlieka asmenų, pretenduojančių į laisvas arba atsilaisvinsiančias vyriausiojo prokuroro ar vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas, atranką; Atrankos komisijos tikslas – atrinkti tinkamiausius kandidatus į laisvas arba atsilaisvinsiančias prokuroro, vyriausiojo prokuroro ar vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas (10 punktas).
Nuostatų 37 punkte nustatyta, kad pasibaigus pretendentų atrankai, per 10 darbo dienų Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisija surašo išvadą, kurią sudaro: įžanginė dalis, kurioje nurodoma posėdžio data (datos) ir vieta, posėdžio pirmininkas ir sekretorius, posėdyje dalyvavę Prokurorų atrankos komisijos ar Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos nariai, kiti posėdyje dalyvavę asmenys, pareigos, į kurias vyko atranka, kiti svarstyti klausimai, posėdyje svarstyta medžiaga ir kiti duomenys (37.1 punktas); aprašomoji dalis, kurioje nurodomi asmenys, įtraukti į pretendentų sąrašą, pretendentai, kuriuos Prokurorų atrankos komisija ar Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisija pripažino tinkamiausiais ir jų vertinimo balų vidurkiai, aplinkybės ir motyvai, į kuriuos buvo atsižvelgta priimant Prokurorų atrankos komisijos ar Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos sprendimus dėl tinkamiausių pretendentų (37.2 punktas); baigiamoji dalis, kurioje nurodomi tinkamiausi kandidatai (kandidatų sąrašas), jeigu Prokurorų atrankos komisija ar Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisija Nuostatų 55 punkte nustatyta tvarka nusprendžia dėl tokių kandidatų, arba komisijos sprendimas nesiūlyti nei vieno tinkamiausio kandidato (37.3 punktas).
Nuostatų 56 punkte nustatyta, kad atlikus Nuostatų 55 punkte numatytą vertinimo procedūrą, sudaromas kandidatų sąrašas, kuris yra Prokurorų atrankos komisijos ar Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos išvados sudedamoji dalis. Kandidatų sąraše asmenys pateikiami abėcėlės tvarka, todėl vieta sąraše nesuteikia pranašumo, o visi jame nurodyti kandidatai yra laikomi lygiaverčiais ir tinkamiausiais kandidatais užimti pareigas, dėl kurių įvykdyta atranka.
Nuostatų 57 punkte nustatyta, kad ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Prokurorų atrankos komisijos ar Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos išvados paskelbimo generalinis prokuroras priima vieną šių sprendimų: skirti asmenį į pareigas, dėl kurių vyko atranka (57.1 punktas); neskirti nei vieno asmens į pareigas, dėl kurių vyko atranka, ir skelbti naują atranką (57.2 punktas); neskirti nei vieno asmens į pareigas, dėl kurių vyko atranka, ir naujos atrankos neskelbti (57.3 punktas).
Teismas, įvertinęs nurodytų teisės aktų reikalavimus, daro išvadą, jog Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos paskirtis – atlikti atrankos procedūrą ir atrinkus tinkamiausius kandidatus į laisvas ir atsilaisvinančias vyriausiųjų prokurorų pavaduotojo pareigas ir pateikti išvadą generaliniam prokurorui kartu su abėcėlės tvarka nurodytu kandidatų sąrašu. Vieta sąraše nesuteikia pranašumo, o generalinis prokuroras nėra saistomas Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos išvados, kurios sudedamoji dalis yra kandidatų į laisvas ir atsilaisvinančias vyriausiųjų prokurorų pavaduotojo pareigas sąrašas. Nagrinėjamu atveju, Generaliniam prokurorui suteikta diskrecijos teisė skirti asmenį į pareigas, dėl kurių vyko atranka, neskirti nei vieno asmens į pareigas, dėl kurių vyko atranka, ir skelbti naują atranką, neskirti nei vieno asmens į pareigas, dėl kurių vyko atranka, ir naujos atrankos neskelbti. Tai suponuoja išvadą, jog generalinis prokuroras į laisvas ir atsilaisvinančias vyriausiųjų prokurorų pavaduotojo gali rinktis tik iš tų kandidatų, kuriuos Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisija pripažino tinkamiausiais arba neskirti nei vieno kandidato. Nagrinėjamu atveju generalinis prokuroras, gavęs Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos 2016-12-07 išvadą Nr. 6.18.-37 „Dėl atrankos į dvi 2017 m. sausio 3 d. atsilaisvinsiančias Generalinės prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas“ kartu su 2016-11-30 Pretendentų įvertinimo balais suvestine lentele ir Kandidatų, tinkamiausių užimti dvi 2017-01-03 atsilaisvinsiančias Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas, abėcėlinį sąrašą, teisėtai ir pagrįstai pasinaudojo Prokuratūros įstatymo 26 straipsnio 8 dalyje jam suteikta diskrecijos teise, ir iš Kandidatų sąrašo išsirinko jo manymu tinkamiausius kandidatus užimti dvi Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad individualiame administraciniame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos ar suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Vertinant individualaus administracinio akto atitiktį pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (šiam tikslui, šiam atvejui) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (analogiškos pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-06-27 sprendime administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011). Nagrinėjamu atveju, ginčijami įsakymai priimti trečiųjų suinteresuotų asmenų atžvilgiu, ginčijamuose įsakymuose nurodytas jų teisinis pagrindas – Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 3 dalis ir 34 straipsnio 1, 2, 5 dalys, taip pat faktinis pagrindas – Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos 2016-12-07 išvada Nr. 6.18.37, taigi, nurodyti įsakymai vertintini kaip pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis. Priimant ginčijamus įsakymus nebuvo būtina vadovautis Prokuratūros įstatymo 26 straipsnio 8 dalimi, nes ši teisės norma nėra susijusi su kiekvieno ginčijamo įsakymo dalyku ir jos nurodymas įsakymuose būtų perteklinis. Ginčijami įsakymai, kuriais tretieji suinteresuoti asmenys paskirti į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojų pareigas nelaikytini poveikio priemone pareiškėjo atžvilgiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme, todėl neprivalėjo būti papildomai motyvuoti. Pažymėtina ir tai, kad individualaus administracinio akto apskundimo tvarka nurodytina tik tuo atveju, kai egzistuoja apskundimo dalykas, t. y. poveikio priemonė. Nurodytu atveju poveikio priemonės nei pareiškėjo, nei trečiųjų suinteresuotų asmenų atžvilgiu taikytos nebuvo, todėl nebuvo pagrindo nurodyti ginčijamų įsakymų apskundimo tvarką.
Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijami generalinio prokuroro 2016-12-16 įsakymai Nr. P-774 „Dėl D. V. paskyrimo“ ir Nr. P-775 „Dėl R. V. paskyrimo“ priimti teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 26 straipsnio 8 dalimi generaliniam prokurorui suteikta diskrecijos teise, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies tokio pobūdžio individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus, todėl jų naikinti nėra teisinio pagrindo. Netenkinus pareiškėjo prašymo panaikinti generalinio prokuroro 2016-12-16 įsakymus Nr. P-774 „Dėl D. V. paskyrimo“ ir Nr. P-775 „Dėl R. V. paskyrimo“, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinį reikalavimą įpareigoti Generalinę prokuratūrą paskirti į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas pareiškėją.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo I. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.