Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Rimkevičienė, sekretoriaujant Eglei Bunevičiūtei-Kostenko, dalyvaujant pareiškėjui D. D., pareiškėjo atstovei advokatei Zitai Ragauskaitei, nedalyvaujant suinteresuoto asmens Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo D. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas D. D. ir pareiškėjo atstovė advokatė Zita Rakauskaitė palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius ir kt. Sprendžiant klausimą ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis) ar kaip asmuo nepretenduojantis į palikimą, ar neturintis teisių į jį.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, byla Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, byla Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtam, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis).

Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. D. mirė (duomenys neskeltini) (b.l. 35). Santuokos liudijimas patvirtina, kad K. D. ir J. D. (duomenys neskeltini)sudarė santuoką (b.l. 8). Mirties liudijimai patvirtina, kad K. D. mirė (duomenys neskeltini), o D. D. mirė (duomenys neskeltini) (b.l. 7). D. D. yra mirusiosios J. D. sūnus, tą patvirtina gimimo liudijimas (b.l. 9). Kauno miesto I-ojo notarų biuro pažyma dėl J. D. paveldėjimo bylos patvirtina, kad po J. D. mirties niekas iš įpėdinių palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą nepadavė, paveldėjimo byla neužvesta (b.l. 10). Pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą ir pažyma apie šeimos sudėtį patvirtina, kad D. D. nuo 1997-11-10 yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskeltini) (b.l. 11-12). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad J. D. nuosavybės teise priklauso: ½ gyvenamojo namo, ½ dalis ūkinio pastato, ½ dalis ūkinio pastato, ½ dalis ūkinio pastato, ½ dalis garažo, ½ dalis kiemo statinių, esančių (duomenys neskeltini). Darbo sutartis patvirtina, kad pareiškėjas dirba (duomenys neskeltini), esančioje (duomenys neskeltini) (b.l. 15-16). Mokėjimo kvitas patvirtina, kad pareiškėjas po motinos mirties mokėjo mokesčius už namą, esantį (duomenys neskeltini) (b. l. 17).

Liudytoja D. E. teismo posėdžio metu patvirtino pareiškime nurdytas aplinkybes, t.y. parodė, kad pareiškėjas po motinos J. D. mirties liko gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskeltini), tvarkė buitį, keitė langus. D. D. iki motinos mirties ir po jos mirties gyveno pas draugę. Liudytojas G. G. posėdžio metu nurodė, kad jam iš aplinkinių žmonių žinoma, kad pareiškėjas po motinos mirties ir toliau liko gyventi (duomenys neskeltini).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjas D. D. turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, jeigu jų yra (CK 5.13 str.). Pirmos eilės įpėdiniai – mirusiosios sūnus D. D. yra miręs (duomenys neskeltini), o sutuoktinis K. D. miręs (duomenys neskeltini). Antros eilės įpėdinių nėra. Kitų įpėdinių, be pareiškėjo į palikėjos turtą nėra.

Įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas po savo motinos J. D. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 str.). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas D. D. po savo motinos J. D., mirusios (duomenys neskeltini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 str. 1, 2 d., 5.51 str. 1 d., CPK 177, 178, 185 str., 444 str. 2 d. 8 p.).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Valstybė šioje byloje patyrė 3,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 10,00 Lt, teismas šios sumos iš pareiškėjo nepriteisia (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str., 265 str., 268 str., 270 str., 444 str. 2 d. 8 p. ir 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po motinos J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskeltini), mirties, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.