- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-30
- Bylos Nr.
- 2A-127-881/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-04503-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- P. K., I. K.
- Ieškovas
- UAB „Namų priežiūros centras“
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2161-430/2013 pagal ieškovo UAB „Namų priežiūros centras“ ieškinį atsakovams P. K. ir I. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Namų priežiūros centras“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų P. K. ir I. K. 2 309,38 Lt skolos už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai yra buto (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai, todėl turi pareigą mokėti už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, kurias teikia ieškovas. Gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas nekilnojamojo turto registre nėra registruojamas. Buto savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo. Pavyzdiniai administravimo nuostatai ir Vilniaus miesto administravimo nuostatai nustato, kaip kiekvieną mėnesį ieškovas patalpų savininkams, taip pat ir atsakovams, apskaičiuoja ir paskirsto mokesčius už (duomenys neskelbtini), namo bendrosios nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas komunalines paslaugas. Kiekvieną mėnesį atsakovams pateikiamas mokėjimo pranešimas su nurodyta priskaičiuota mokėti suma. Jame nurodyta suma turi būti sumokėta iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos, paskutinės dienos. Atsakovams buvo teikti pranešimai atsiskaityti su ieškovu už namo (duomenys neskelbtini), priežiūrą ir komunalines paslaugas, bet atsakovai prievolės nevykdė. Prašė priteisti skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 1 d. iki 2011 m. sausio 31 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovui UAB „Namų priežiūros centras“ solidariai iš atsakovų P. K. ir I. K. 2 309,38 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 2 309,38 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. kovo 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš kiekvieno atsakovo po 134,88 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Dėl šiukšlių, stambių gabaritų šiukšlių išvežimo
Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 1 d. iki 2007 m. rugpjūčio 1 d. atsakovams buvo skaičiuojamas 5,05 Lt ir 5,06 Lt šiukšlių išvežimo mokestis, ką patvirtino ir atsakovas savo atsiliepime į ieškinį. Šiukšlių išvežimo mokestis dvigubai padidėjo tik ieškovui sudarius 2007 m. liepos 16 d. sutartį, su jos priedais, su UAB „Ecoservice“. Atsakovai neginčijo, kad šiukšlių išvežimo paslaugos buvo teikiamos, taip pat neginčijo mokesčio dydžio iki 2009 m. rugsėjo mėnesio, todėl teismas sprendė, kad atsakovas P. K. pripažino, kad paslaugų teikimo kaina butui buvo ne didesnė nei 5,06 Lt per mėnesį. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl 2007 m. liepos 16 d. ieškovo ir UAB „Ecoservice“ sutarties dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų, kuria UAB „Ecoservice“ įsipareigojo teikti komunalinių atliekų, už papildomą mokestį – iš didžiųjų atliekų išvežimo paslaugas, neatitikimo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. I-1185 patvirtintoms „Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklėms, kadangi nėra rinkos duomenų, jog šiukšlių vežimo paslaugų įkainiai, pakeitus paslaugos tiekėją, buvo didesnės nei tuo metu buvo rinkoje. Teismas pažymėjo, kad atsiliepime į ieškinį pats atsakovas pripažino, jog nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio iki 2011 m. sausio mėnesio imtinai ieškovo taikyti įkainiai formaliai neviršijo maksimalių tarifų. Byloje yra įrodymai, kad šios paslaugos buvo teikiamos neviršijant nustatytų maksimalių tarifų, taip pat ir sutarties pagrindu, apmokėjimui pateikiant PVM sąskaitas-faktūras už konkrečiai suteiktas paslaugas, todėl atsakovams kilo prievolė mokėti pagal ieškovo atliktus paskaičiavimus.
Dėl laiptinių valymo, teritorijos priežiūros
Teismas nustatė, kad ieškovas 2009 m balandžio 30 d. su UAB „Naujamiesčio būstas“ sudarė sutartį Nr. 38a/09-04, su visais vėlesniais priedais, dėl ieškovo administruojamų namų/prižiūrimų pastatų (patalpų) valymo, šiukšlių šalintuvų valymo ir atkimšimo ir/ar teritorijos tvarkymo bei priežiūros paslaugų teikimo, kurios pagrindu UAB „Naujamiesčio būstas“ teikė ieškovui PVM sąskaitas-faktūras už suteiktas paslaugas, kartu pateikdamas atliktų darbų aktus, iš kurių matyti priskaičiuotos išlaidos už faktiškai suteiktas laiptinių valymo, šiukšlių šalintuvo priežiūros, teritorijos priežiūros paslaugas. Teismas atmetė atsakovas teiginį, kad ieškovas teikė laiptinių valymo ir teritorijos priežiūros paslaugas ir taikė įkainius, juos niekuo nepagrindžiant, kadangi minėtos paslaugos buvo teikiamos 2009 m. balandžio 30 d. sutarties tarp ieškovo ir UAB „Naujamiesčio būstas“ pagrindu, joje numatytais įkainiais. Teismas nurodė, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Vadovaujantis Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais, patvirtintais 2001 m. gegužės 26 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 603, į administratoriaus funkcijas, be kita ko, įeina ir namui ar keliems namams priskirto žemės sklypo priežiūra, todėl ieškovas pagrįstai paskaičiavo mokestį atsakovams už teritorijos tvarkymą, pagal UAB „Naujamiesčio būstas“ pateiktas sąskaitas-faktūras, todėl teismas sprendė, kad atsakovams atsirado prievolė mokėti pagal ieškovo atliktus paskaičiavimus.
Dėl administravimo
Teismas padarė išvadą, kad Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodika (patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 7 d. sprendimu Nr.1-1206), nustatant įkainius ieškovo administruojamų namų patalpų savininkams nebuvo taikyta, kadangi remiantis šia metodika parengti administravimo įkainiai parengti 2007 metams, kurie pradėti taikyti tik nuo 2007 m. sausio 1 d. Pagal minėtą metodiką nuo 2007 m. sausio 1 s. skaičiuojamo administravimo įkainis padidėjo dėl pakilusios darbo užmokesčio ir PVM. Ieškovas pažymėjo, kad 2006 metais administravimo įkainiai padidinti nebuvo, administravimo įkainiai buvo nustatyti remiantis namų priežiūros išlaidų sąmatomis. Teismas nurodė, kad ginčo laikotarpiu namo gyventojai nepasinaudojo įstatyme numatyta galimybe keisti administratorių, įkurti bendriją. Teismas taip pat atmetė atsakovo argumentus dėl administravimo išlaidų mažinimo dėl atitinkamai mažesnės suteiktų paslaugų apimties, kadangi nenustatė duomenų apie tai, kad ieškovas netinkama apimtimi teikė administravimo paslaugas. Teismas taip pat nurodė, kad nors paslaugų tiekėjai, kaip neneigia ieškovas, ir susiję su ieškovu, tačiau įstatymai to nedraudžia, todėl šio atsakovo argumento teismas nelaikė pakankamu pagrįsti, jog paslaugų kaina buvo aukštesnė nei įprasta. Teismas sprendė, kad konkursų, kurių metu buvo pasirenkami paslaugos teikėjai, teisėtumo vertinimas peržengia ieškinio ribas, taip pat pažymėjo, kad reikalavimai dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių apylinkės teismui neteismingi.
Be to, teismas nurodė, kad suvartotos elektros ūkio priežiūros, bendrosios elektros, namo priežiūros (eksploatavimo) išlaidos (ir kt. išlaidos), patirtos bendram daugiabučio namo butų (patalpų) savininkų turtui pagerinti ir išlaikyti, yra priskiriamos prie namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo išlaidų ir pagrįstos byloje esančiais įrodymais. Tuo tarp atsakovai nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodomas aplinkybes apie komunalinių ir namo eksploatavimo paslaugų teikimą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkams, o savo teiginių, jog ieškovas mokesčius paskaičiavo neteisingai, ieškovo teikiamos paslaugos yra netinkamos ar ne visos apimties, nepagrindė įrodymais. Teismas sprendė, jog byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas kaip daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame nebuvo įsteigta bendrija ar sudaryta jungtinės veiklos sutartis, administratorius veikė pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatus, todėl patirtos administravimo išlaidos turi būti atlygintos ieškovui.
Teismas taip pat nurodė, kad įstatymas administratoriui nedraudžia pasinaudoti teisine pagalba rengiant teismui ieškinius, todėl tenkino ieškovo reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas P. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimą dalyje, kuria ieškovui iš atsakovų solidariai priteista 2 165,74 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 2 309,38 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 132,73 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad pripažįsta šiuos ieškovo reikalavimus: dėl UAB „Avarija“ iškvietimo (0,26 Lt), dėl mechanizuoto sniego valymo (9,75 Lt), dėl telefonspinės remonto (5,29 Lt), dėl laiptinės durų remonto (12,06 Lt), dėl smulkių remonto darbų (27,22 Lt), dėl šepečių kojoms valyti tvirtinimo (0,69 Lt), dėl sniego gaudytuvų atstatymo (1,34 Lt), dėl elektros varžų matavimo (8,83 Lt), dėl kanalizacijos valymo darbų (1,56 Lt), dėl pultelio mokesčio (40 Lt) ir dėl kelio užtvaro mokesčio (36,64 Lt), iš viso – 143,64 Lt; taip pat pripažįsta šiai sumai tenkančią proporcingą žyminio mokesčio dalį – 4,30 Lt. Nurodo, kad:
1. Dėl teisinės pagalbos išlaidų ruošiant ieškinį priteisimo. Teismas ignoravo apeliacinės instancijos teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. 2A-1560-275/2012, išsakytą poziciją, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja šių išlaidų atlyginimo iš atsakovų.
2. Dėl šiukšlių išvežimo mokesčių. Teismas netinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, klaidingai nurodė, jog atsakovas neginčija šio mokesčio dydžio iki 2009 m. rugsėjo mėnesio (iš tikrųjų neginčija iki 2007 m. liepos mėnesio imtinai, o už vėlesnį laikotarpį ginčija tik tą įkainio dalį, kuri viršija 5,06 Lt mėnesinio mokesčio dalį), taip pat nepaisė apeliacinio teismo nutartyje nurodytų argumentų, kad „byloje turi būti nagrinėjami ieškovo veiksmai, sudarant su UAB „Ecoservice“ sutartis, t. y. ar namo administratorius, susitardamas dėl įkainių už šiukšlių vežimą, tinkamai atliko savo pareigas, vykdė savo prievolę administruoti turtą naudos gavėjo interesais, kaip tai numato CK 4.242 straipsnio 2 dalis“. Pats rinkos duomenų nebuvimo faktas negali būti pagrindas priteisti reikalaujamą sumą ieškovui. Atsižvelgiant į tai, kad įkainis buvo keičiamas ieškovo, o ne jo administruojamo daugiabučio namo gyventojų iniciatyva, pareiga pateikti atitinkamus rinkos duomenis (jog iki 2007 m. liepos mėnesio rinkoje šiukšlių vežimo įkainis buvo dvigubai didesnis nei buvo taikomas atsakovams) tenka ieškovui. Be to, teismas nepaisė apeliacinio teismo argumentų, kad „byloje turi būti padaryta išvada, dėl kokios aplinkybės pasikeitė šiukšlių išvežimo mokestis nuo 5,06 Lt per mėnesį iki 11,19 Lt už 2007 m. rugsėjo mėn., bei didėjo nuo 2009 m. sausio mėn. jo kaina, padaryta išvada, ar šio mokesčio padidinimas nebuvo netinkamu administratoriaus funkcijų vykdymu ir dėl to jis nepagrįstai reikalauja 11,19 Lt per mėnesį šiukšlių išvežimo mokesčio“. Įvertinęs atsakovo nurodytas aplinkybes teismas privalėjo padaryti pagrįstą išvadą, kad ieškovas, be konkurso pasirašydamas sutartį su tam pačiam koncernui priklausančia bendrove pagal dvigubai didesnius įkainius nei galiojo prieš tai, veikė ne administruojamo turto naudos gavėjų interesais, savo funkcijas panaudojo asmeniniais tikslais, kuo pažeidė CK 4.242 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 4.243 straipsnio 1 dalies nuostatas, siekė nepagrįstai praturtėti, ir ieškovo ieškinį šioje dalyje atmesti.
3. Dėl laiptinių valymo ir teritorijos priežiūros. Teismas netyrė bei nevertino byloje esančių įrodymų (nors dalį jų iš ieškovo išreikalavo, o dalį jų ieškovas pateikė savo iniciatyva), o sprendimą grindė kai kurių aplinkybių paminėjimu (be jų vertinimo). Taigi teismas nepaisė apeliacinio teismo argumentų, kad „teismas turėjo įvertinti ieškovo pateiktus įrodymus – 2009 m. balandžio 30 d. sutartį, sudarytą ieškovo ir UAB „Naujamiesčio būstas“, pareikalauti iš ieškovo pateikti visus įrodymus dėl mokesčio už šias paslaugas nustatymo laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 1 d. iki 2011 m. sausio 31 d. ir padaryti išvadą, ar mokesčio didėjimas buvo pagrįstas“. Ieškovas, teikdamas laiptinių valymo ir teritorijos priežiūros paslaugas, o vėliau pasirinkdamas ir pasirašydamas šių paslaugų teikimo sutartį su UAB „Naujamiesčio būstas“, vykdė savo prievolę administruoti turtą ne naudos gavėjo interesais (CK 4.242 str. 2 d.). Ieškovas nesutiko pateikti į bylą sąmatinius skaičiavimus dėl laiptinių valymo bei teritorijos priežiūros paslaugų mėnesinio mokesčio apskaičiavimo už laikotarpį nuo 2006 m. vasario 1 d. iki 2009 m. balandžio 30 d. (įvertinus byloje esančią darbo sutartį, galima daryti išvadą, kad faktinės laiptinių ir teritorijos priežiūros išlaidos apsiribojo darbo užmokesčiu darbuotojui, teikusiam šias paslaugas, ir mokesčių Sodrai bei įmokų į Garantinį fondą mokėjimu), taip pat nesutiko su atsakovo prašymu teismui išreikalauti papildomus įrodymus – valymo paslaugų pirkimo konkurso nuostatus bei visų konkurso dalyvių pateiktus pasiūlymus. Pastarąjį prašymą teismas atmetė ir priimdamas skundžiamą sprendimą netyrė bei nevertino konkurso skaidrumo. Be to, ieškovas nuslėpė nuo namo gyventojų tą aplinkybę, jog laiptinių valymo ir teritorijos priežiūros paslaugų teikimo sutartis buvo pasirašyta su ta bendrove, kuri priklauso tam pačiam koncernui kaip ir ieškovas, t. y. neinformavo naudos gavėjų apie interesų konfliktą (CK 4.243 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju taip pat nėra aišku, ar patalpų savininkai turi kokias nors teises į žemės sklypą ir ar privalo atlyginti žemės sklypo išlaikymo išlaidas.
4. Dėl administravimo. Ieškovo 2006 m. spalio 20 d. raštas dėl administravimo mokesčio skaičiavimo tvarkos neturi jokios įrodomosios galios, kadangi juo ieškovas tik išsako savo nuomonę dėl Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo metodikos, patvirtintos Vilniaus m. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1206, taikymo pradžios, tačiau savo nuomonės nepagrindžia jokiais teisės aktais. Ieškovas nepateikė jokių skaičiavimų, kad 2006 metais administravimo įkainiai nebuvo padidinti, taip pat, kad jo įmonėje nuo 2007 m. kilo vidutinis darbo užmokestis, dėl ko, anot teismo, didėjo administravimo įkainis. Ieškovo išsakytą nuomonę, kad įkainiai nagrinėjamu laikotarpiu nebuvo per dideli, paneigia ir atsakovo pateikti skaičiavimai dėl maksimalių mėnesinių administravimo mokesčio tarifų. Tačiau teismas jų netyrė ir nevertino, nepaisydamas apeliacinio teismo nutartyje nurodytų argumentų. Taip pat teismas atsisako tirti bei vertinti ieškovo skelbtų ir vykdytų konkursų teisėtumą, dar sykį nepaisydamas apeliacinio teismo išaiškinimų.
5. Dėl namo techninės priežiūros. Teismas netyrė bei nevertino byloje esančių įrodymų, sprendimą šioje dalyje grindė kai kurių aplinkybių paminėjimu, be jų vertinimo. Teismas netyrė aplinkybės, kad tiek 2008 m. gruodžio 16 d. vykdyto techninės priežiūros paslaugų pirkimo konkurso metu, tiek sutarties pasirašymo su AB „City Service“ bei jos vykdymo metu ieškovas buvo AB „City Service“ dukterinė įmonė. Taip pat teismas netenkino atsakovo prašymo išreikalauti iš ieškovo įrodymus, kuriais remiantis buvo galima padaryti pagrįstą išvadą, kad vykdytas konkursas buvo skaidrus, o ieškovas, teikdamas būsto administravimo paslaugas, veikė naudos gavėjų interesais ir nesiekė nepagrįstai praturtėti. Be to, teismas netyrė ir nevertino byloje esančių nuotraukų, kuriose užfiksuoti daugiabučio namo vizualiai matomi trūkumai. Pastarieji patvirtina, kad namo eksploatavimo paslauga iš tikrųjų nevykdoma, nors gyventojams visą laiką yra skaičiuojamas šios paslaugos mokestis. Taip pat galima spėti, kad AB „City Service“ iš tikrųjų vykdė tik tas techninės priežiūros paslaugas, kurias nepagrįstai įvardijo kaip papildomus darbus ir už kuriuos atsakovas jau sumokėjo.
6. Dėl elektros ūkio priežiūros. Teismas netyrė, ar ieškovas, pasirinkdamas paslaugos teikėju dukterinę įmonę UAB „Pašilaita“, veikė naudos gavėjo interesais ir nesiekė nepagrįstai praturtėti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas UAB „Namų priežiūros centras“ ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Dėl išlaidų už UAB „SKOLOS LT“ suteiktas teisines paslaugas ruošiant ieškinį priteisimo. Ieškinį dėl skolos priteisimo paruošė UAB „SKOLOS LT“ darbuotoja M. L., kuri UAB „Namų priežiūros centro“ interesams šioje civilinėje byloje atstovavo sudarytos darbo sutarties su ieškovu pagrindu.
2. Dėl mokesčio už komunalinių atliekų išvežimo suteikimo paslaugas skaičiavimo. Ieškovas teisėtai ir tinkamai taikė nustatyto dydžio tarifus už komunalinių atliekų teikimo paslaugas, pastarieji, ką patvirtino ir pats apeliantas, neviršija Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nustatytų maksimalių tarifų, taikomų už komunalinių atliekų surinkimo paslaugas. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad ieškovo ir UAB „Ecoservice“ sudaryta komunalinių atliekų paslaugų teikimo sutartis buvo neteisėta ar jos dėka ieškovas patyrė neteisėtos finansinės naudos.
3. Dėl mokesčių apskaičiavimo už laiptinių valymą bei teritorijos priežiūrą. Laiptinių valymo paslaugos mokestis susidarė ne tik iš minimalaus atlyginimo ieškovo darbuotojui, kuris vykdė laiptinės valymą, bet ir visų valymui reikalingų medžiagų ir techninių priemonių kainos. Abejodamas su UAB „Naujamiesčio būstas“ sudarytos sutarties teisėtumu, apeliantas įgyja pareigą įrodyti teismui, kad sutartis yra neteisėta. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatuose yra nustatyta, kad į administratoriaus funkcijas įeina ir žemės sklypo priežiūra, todėl ieškovas administruojamo namo bendraturčiams pagrįstai paskaičiavo mokesčius už teritorijos priežiūrą.
4. Dėl kitų apelianto argumentų. Administravimo mokesčio tarifus nustato Vilniaus miesto savivaldybės taryba, todėl bet kokie administratoriaus priimami dokumentai turi būti ir yra suderinti su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos pateiktais mokestinių tarifų nustatymais, todėl raštas dėl administravimo mokesčio skaičiavimo tvarkos negali būti vertinamas kaip nepagrįstas ir/ar neteisingas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas, sudarinėdamas sutartis su tam pačiam koncernui priklausančiomis įmonėmis, siekė neteisėtai praturtėti ar asmeninių tikslų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl apelianto – buto savininko – pareigos sumokėti ieškovui – namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratoriui – įsiskolinimą už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas.
Dėl apmokėjimo už atliekų (šiukšlių) išvežimą
Ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovų įsiskolinimą už šiukšlių išvežimą apeliantas pripažino iš dalies – ne daugiau kaip po 5,06 Lt kas mėnesį.
Byloje nustatyta, kad 5,06 Lt šiukšlių išvežimo mokestis atsakovams buvo skaičiuojamas iki 2007 m. rugpjūčio 1 d. Dvigubai (iki 11,19 Lt) šis mokestis padidėjo ieškovui 2007 m. liepos 16 d. sudarius komunalinių atliekų tvarkymo sutartį su UAB „Ecoservice“. Ginčydamas savo pareigą mokėti padidėjusią mokesčio dalį, apeliantas nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad iki 2007 m. liepos mėn. šiukšlių išvežimo įkainis rinkoje buvo dvigubai didesnis, nei iki tol buvo taikomas atsakovams, nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl kaina pasikeitė beveik dvigubai, nuslėpė nuo administruojamo namo gyventojų, jog sutartis buvo pasirašyta su ta bendrove, kuri priklauso tam pačiam koncernui kaip ir ieškovas, sutartį pasirašė be konkurso. Remdamasis šiais argumentais, apeliantas daro išvadą, kad ieškovas veikė ne administruojamo turto naudos gavėjų, bet savo asmeniniais, interesais, tuo pažeisdamas CK 4.242 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 4.243 straipsnio 1 dalies nuostatas, bei siekė nepagrįstai praturtėti, todėl jo ieškinys šioje dalyje turėjo būti atmestas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visi apelianto nurodyti argumentai peržengia nagrinėjamos bylos ribas, nes nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl žalos, padarytos netinkamai vykdant administratoriaus pareigas, atlyginimo (CK 4.242 str. 5 d.)., nebuvo ginčijama ieškovo su UAB „Ecoservice“ sudaryta atliekų tvarkymo sutartis, todėl sutarčiai esant nenuginčytai įstatymų nustatyta tvarka, ji yra privaloma sutarties dalyviams ir faktiniam paslaugos gavėjui, t. y. apeliantui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2014).
Dėl apmokėjimo už laiptinių valymą ir teritorijos priežiūrą
Byloje nustatyta, kad iki 2009 m. balandžio 30 d. laiptinių valymo ir teritorijos priežiūros paslaugas teikė pats ieškovas. Apeliantas, remdamasis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų (toliau – Administravimo nuostatai) 8.9. punktu, nurodo, kad už šį laikotarpį (t. y. iki 2009 m. balandžio 30 d.) ieškovas turėjo pateikti teismui šių paslaugų sąmatinius skaičiavimus, tačiau juos pateikti atsisakė, o teismas apelianto prašymą dėl jų išreikalavimo atmetė. Administravimo nuostatų 8.9. punkte nustatyta, kad už kitas suteiktas paslaugas (jei šias paslaugas teikia administratorius) administratorius mokesčius ir įmokas apskaičiuoja proporcingai patalpų savininkų bendrosios nuosavybės daliai pagal šių paslaugų sąmatą, sudarytą pagal rinkos kokybės ir kainos kriterijus. Kaip matyti iš 2013 m. sausio 29 d. parengiamojo posėdžio protokolo, ieškovas laiptinių valymo ir teritorijos priežiūros paslaugų sąmatų pateikti teismui negalėjo, tačiau tai nereiškia, kad apeliantas šiuo pagrindu gali būti atleistas nuo mokesčių už suteiktas paslaugas mokėjimo. Atmesdamas apelianto prašymą dėl sąmatų išreikalavimo, teismas nurodė, kad byloje yra duomenys apie mokesčių apskaičiavimo tvarką, ją paaiškino ir ieškovo atstovė (3 t., b. l. 298), atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinį šioje dalyje teismas patenkino pagrįstai ir jį naikinti apeliantų nurodytais argumentais nėra pagrindo.
2009 m. balandžio 30 d. ieškovas konkurso būdu su UAB „Naujamiesčio būstas“ sudarė ieškovo administruojamų gyvenamųjų namų bendro naudojimo patalpų valymo paslaugų teikimo sutartį. Nei sudaryta sutartis, nei vykdytas konkursas nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčijami, todėl, priešingai nei teigia apeliantas, teismas neturėjo pareigos aiškintis, ar sutartis atitiko naudos gavėjų interesus CK 4.242 straipsnio 2 dalies prasme, taip pat tirti konkurso teisėtumo.
Administravimo nuostatų 4 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys, be kita ko, yra įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka daugiabučiam namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Taigi, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą administratorius turi teisę (ir pareigą) prižiūrėti tuos žemės sklypus (ir už tai rinkti mokesčius iš daugiabučio namo gyventojų), kurie įstatymų nustatyta tvarka yra priskirti daugiabučiam namui. Toks žemės sklypas (priskirtas prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)) buvo nurodytas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. sausio 16 d. įsakyme Nr. 30-23, kurio pagrindu ieškovas vykdė administratoriaus funkcijas nurodytame daugiabučiame name. Taigi, ieškovo vykdyta teritorijos priežiūra buvo teisėta (turint tam teisinį pagrindą), ir apeliantui kilo pareiga už ją atsiskaityti.
Dėl administravimo tarifų
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. rugsėjo 15 d. įsakymu „Dėl daugiabučių gyvenamųjų namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų“ nustatė, kad ieškovas neteisingai vadovavosi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 1 -1206 patvirtinta Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodika ir neteisėtai padidino administravimo tarifus, bei įpareigojo ieškovą perskaičiuoti neteisėtai padidintus administravimo tarifus iki artimiausios mokesčių mokėjimo datos ir grąžinti administruojamų gyvenamųjų namų gyventojams permokėtus mokesčius arba įskaičiuoti į kitų mėnesių mokesčius (3 t., b. l. 8). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento reikalavimu ieškovas buvo įpareigotas iki 2006 m. spalio 20 d. informuoti departamentą apie nurodyto įsakymo vykdymą (3 t., b. l. 9). Taigi ieškovo 2006 m. spalio 20 d. raštas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamentui (3 t., b. l. 10), kuriuo rėmėsi teismas, buvo parengtas oficialaus ieškovo veiklos tyrimo metu. Duomenų, kad šis raštas kompetentingų institucijų būtų pripažintas nepagrįstu, byloje nėra, kaip ir nėra įrodymų, kad vėlesnėje ieškovo veikloje apskaičiuojant administravimo tarifus būtų nustatyta pažeidimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta apelianto argumentus dėl nepagrįstai didelių tarifų.
Dėl apmokėjimo už namo techninę ir elektros ūkio priežiūrą
Apelianto teigimu, išlaidas už namo techninę priežiūrą teismas priteisė nepagrįstai, nes neįvertino, kad AB „City service“, su kuria ieškovas buvo pasirašęs sutartį dėl nurodytų paslaugų teikimo, buvo ieškovo motininė įmonė, taip pat netyrė konkurso dėl šios sutarties sudarymo skaidrumo ir byloje esančių nuotraukų, kuriose užfiksuoti namo trūkumai, pasak apelianto, patvirtina, kad paslaugos iš tikrųjų nebuvo teikiamos. Su ieškovo reikalavimu priteisti iš atsakovų išlaidas už elektros ūkio priežiūrą apeliantas nesutiko panašiais motyvais: teismas nevertino, kad UAB „Pašilaita“, su kuria buvo pasirašytos sutartys dėl elektros ūkio priežiūros paslaugų teikimo, buvo ieškovo dukterinė įmonė, taip pat netyrė, ar ieškovas vykdė šių paslaugų pirkimo konkursą.
Kaip jau buvo minėta, nei ieškovo sudarytų sutarčių, nei vykdytų konkursų teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (reikalavimai dėl sutarčių nuginčijimo ir konkursų pripažinimo neteisėtais byloje nebuvo pareikšti), todėl apelianto nurodytų aplinkybių (dėl ieškovo ir paslaugos teikėjų priklausymo tai pačiai įmonių grupei, konkursų vykdymo) teismas pagrįstai nevertino.
Išvadas dėl paslaugų suteikimo apeliantui teismas nagrinėjamu atveju padarė remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais: mokesčių už komunalines ir namo eksploatavimo paslaugas apyvartos žiniaraščiais, darbų priėmimo-perdavimo aktais, PVM sąskaitomis-faktūromis, sutartimis tarp ieškovo ir trečiųjų asmenų dėl paslaugų teikimo. Aplinkybė, kad daugiabutis gyvenamasis namas turi vizualiai matomų trūkumų (kurie užfiksuoti apelianto nuotraukose) savaime nepaneigia nustatyto jau suteiktų paslaugų fakto.
Dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
Skundžiamu sprendimu teismas priteisė ieškovui iš atsakovų 181,50 Lt teisinės pagalbos išlaidų už ieškinio parengimą. Byloje nustatyta, kad ieškinį ieškovui parengė teisinį išsilavinimą turinti M. L., kuri ieškinio parengimo metu dirbo teisininke tiek ieškovo įmonėje, tiek UAB „SKOLOS LT“, su kuria ieškovas buvo sudaręs teisinių paslaugų teikimo sutartį. Nors pirmosios instancijos teismas bendrąja prasme buvo teisus, teigdamas, kad įstatymas nedraudžia administratoriui pasinaudoti teisine pagalba rengiant ieškinius, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad situacija, kai administratorius perka teisines paslaugas iš kitos įmonės, tačiau faktiškai šias paslaugas suteikia jo įmonėje dirbanti darbuotoja, neatitinka bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl šioje dalyje teismas tenkina atsakovo apeliacinį skundą ir ieškovo prašymą dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmeta.
Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl šiuo procesiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, patikslinant sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Sumažinti ieškovui UAB „Namų priežiūros centras“ iš atsakovų P. K. ir I. K. priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 44,13 Lt iš kiekvieno.