- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-21
- Bylos Nr.
- e2A-1449-773/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00583-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Mindaugas Šimonis, Arūnas Rudzinskas, Diana Labokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jovirta“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Jotėja“, V. Ž.
- Kategorijos
- 2.5.8.9Sutarčių vykdymas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Arūno Rudzinsko ir Dianos Labokaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jovirta“, atstovaujamos advokatės T. K., apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jovirta“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Jotėja“, V. Ž., trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Kurorto viešbučiai“, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Insolvency Group“, dėl skolos ir žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Jovirta“ prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Jotėja“ ir V. Ž. 16 383,07 Eur nesumokėtą valdymo mokesčio dalį, 1 424,65 Eur palūkanas, 3 270,03 Eur turtinės žalos atlyginimą, iš viso 21 077,75 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 2 d. trečiasis asmuo BUAB „Kurorto viešbučiai“ (buvęs UAB „Liturimex“ viešbučiai) su atsakove UAB „Jotėja“ sudarė viešbučio ir restorano valdymo sutartį, kuria UAB „Liturimex“ viešbučiai atlygintinai perdavė atsakovei valdyti dalį savo vykdomos veiklos – viešbučio ir restorano verslą, vykdomus pastate (duomenys neskelbtini) ir ilgalaikį bei mažavertį turtą. Atsakovė UAB „Jotėja“, perimdama savininko veiklos dalį, įsipareigojo ją vykdyti sutartyje nurodytomis sąlygomis savo rizika ir sąskaita bei mokėti savininkui kas mėnesį 14 500 Lt plius PVM pagrindinio valdymo mokesčio dalį, 1 000 Lt papildomo valdymo mokesčio dalį, priklausomai nuo viešbučio užimtumo nuo 2 000 Lt iki 5 500 Lt plius PVM kintamo valdymo mokesčio dalį ir 1 000 Lt plius PVM inventoriaus nuomos mokestį. Pažymėjo, kad UAB „Liturimex“ viešbučiai 2011 m. gruodžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi perleido pastatą – viešbutį, esantį (duomenys neskelbtini), „Swedbank lizingas“, UAB ir sudarė lizingo sutartį. Nurodė, kad UAB „Liturimex“ viešbučiai, „Swedbank lizingas“, UAB ir ieškovė UAB „Jovirta“ 2013 m. birželio 14 d. sudarė sutartį dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartį perleidimo, kuria ieškovė perėmė visas UAB „Liturimex“ viešbučiai teises ir pareigas pagal lizingo sutartį. Nurodė, kad ieškovei UAB „Jovirta“ 2013 m. spalio 3 d. atsiskaičius su lizingo bendrove pagal lizingo sutartį, pastatas-viešbutis perduotas ieškovei. Ieškovės UAB „Jovirta“ teigimu, 2013 m. liepos 8 d. ji pranešė atsakovei UAB „Jotėja“ apie tarp ieškovės ir UAB „Liturimex“ viešbučiai 2013 m. birželio 14 d. sudarytą sutartį bei, kad ieškovė sutinka, jog atsakovė vykdytų pareigas pagal viešbučio ir restorano valdymo sutartį, mokant nuomos mokestį šioje sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Nurodė, kad ieškovė UAB „Jovirta“ 2013 m. spalio 14 d. įteikė atsakovei UAB „Jotėja“ pranešimą apie viešbučio ir restorano valdymo sutarties nutraukimą dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė pažeidė esmines sutarties sąlygas, ir nurodė atsakovei iki 2013 m. spalio 16 d. atlaisvinti viešbučio ir restorano patalpas, perduoti ilgalaikį bei trumpalaikį turtą bei tai, jog po pranešimo įteikimo ši sutartis laikoma nutraukta.
Pažymėjo, kad atsakovė UAB „Jotėja“ 2013 m. spalio 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 23 d. sprendimu atsakovės ieškinį tenkino iš dalies, o Vilniaus apygardos teismas priėmė naują sprendimą, turintį šioje byloje prejudicinę reikšmę, jog atsakovė, pažeisdama viešbučio ir restorano valdymo sutarties sąlygas, nepagrįstai atsisakė sumokėti pagal sutartį priklausančio mokėti valdymo mokesčio kintamą dalį. Ieškovės teigimu, atsakovė UAB „Jotėja“ nuo 2013 m. liepos mėnesio iki 2014 m. sausio 16 d. pagal viešbučio ir restorano valdymo sutarties sąlygas privalėjo ieškovei sumokėti 42 490,88 Eur, tačiau sumokėjo 26 107,80 Eur, todėl ieškovei yra skolinga 16 383,07 Eur. Be to, ieškovė dėl atsakovės kaltės patyrė 3 270,03 Eur nuostolius, nes atsakovei laiku neatlaisvinus ir ieškovei neperdavus viešbučio bei restorano patalpų, savo pareigų negalėjo vykdyti viešbučio direktorius, kuriam šiuo laikotarpiu buvo mokamas darbo užmokestis, bei ieškovei antstolio pagalba konstatuoti, jog viešbučio pastatas nenaudojamas pagal paskirtį. Pažymėjo, kad pagal viešbučio ir restorano valdymo sutarties 18.1 punktą atsakovės UAB „Jotėja“ įsipareigojimų pagal sutartį užtikrinimui laidavo atsakovė V. Ž., todėl atsakovai ieškovei turi atsakyti kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Jotėja“ atsiliepimu į ieškinį prašė teismo ieškinį atmesti. Nurodė nesutinkanti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartimi nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią šioje byloje dėl nepagrįstai nesumokėtos valdymo mokesčio kintamosios dalies, nes minėtoje civilinėje byloje valdymo mokesčio mokėjimas taip, kaip jis apibrėžtas viešbučio ir restorano valdymo sutarties 13 punkte, nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėjo, jog atsakovė nuo pat viešbučio ir restorano valdymo sutarties pasirašymo nemokėjo UAB „Liturimex“ viešbučiai kintamos valdymo mokesčio dalies, o UAB „Liturimex“ viešbučiai niekada nereikalavo, jog kintama mokesčio dalis būtų mokama, todėl kintama mokesčio dalis neturėjo būti mokama ir ieškovei. Be to, atsakovė už 2013 metų liepos mėnesį 5 081,38 Eur pagrindinę ir papildomą valdymo mokesčio dalį sumokėjo UAB „Liturimex“ viešbučiai pagal 2013 m. birželio 3 d. išrašytą išankstinę sąskaitą, todėl ieškovė šios sumos turėtų reikalauti iš UAB „Liturimex“ viešbučiai, o ne iš atsakovių.
Pažymėjo, kad pagal UAB „Jotėja“ ir UAB „Liturimex“ viešbučiai 2013 m. gegužės 27 d. pasirašytą susitarimą prie 2011 m. rugpjūčio 2 d. viešbučio ir restorano valdymo sutarties, UAB „Jotėja“ 2013 m. birželio – spalio mėnesiais savo jėgomis atliko ir padengė viešbučio „Regina“ kondicionavimo sistemos remonto darbus, dėl ko šiais mėnesiais buvo taikoma 1 000 Lt nuolaida pagrindinei ir papildomai valdymo mokesčio daliai. Atsakovės teigimu, ieškovė, paskaičiuodama skolą į šio susitarimo sąlygas neatsižvelgė ir už 2013 m. liepos – spalio mėnesius paskaičiavo 1 158,48 Eur didesnį valdymo mokestį pagrindinei ir papildomai valdymo mokesčio daliai.
Nurodė, kad atsakovė 2014 m. sausio mėnesį veiklos viešbutyje „Regina“ faktiškai nevykdė, todėl ieškovė nepagrįstai paskaičiavo 3 241,57 Eur ir už 2014 m. sausio mėnesį (15 dienų), taip pat ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti po 350 Eur inventoriaus mokestį už kiekvieną mėnesį, nes viešbučio ir restorano valdymo sutartyje atskiro nuomos mokesčio už perduotą inventorių numatyta nebuvo, o buvo mokamas bendras mėnesinis valdymo mokestis. Atsakovės vertinimu, ieškovės reikalavimas dėl nuostolių priteisimo taip pat yra nepagrįstas, nes ieškovės patirtos išlaidos sumokant darbo užmokestį direktoriui bei antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą, negali būti vertinamos kaip nuostoliai, už kuriuos yra atsakinga atsakovė. Pažymėjo, kad atsakovė UAB „Jotėja“ jokiais veiksmais (ar neveikimu) neįtakojo ir nebuvo suinteresuota, jog ieškovė sudarytų darbo sutartį su direktoriumi, ar kreiptųsi į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Atsakovės teigimu, ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti palūkanas, nes atsakovė UAB „Jotėja“ pagal viešbučio ir restorano valdymo sutarties 13.8 punktą UAB „Liturimex“ viešbučiai yra sumokėjusi 2 896,20 Eur užstatą kaip netesybas, minėtą sutartį nutraukus dėl atsakovės kaltės. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 18 d. nutartimi pakeisdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimą, panaikino ieškovei pareigą grąžinti atsakovei užstatą pagal viešbučio ir restorano valdymo sutarties 13.9 punktą, todėl laikytina, kad užstatas yra likęs ieškovei ir jis apima ieškovės reikalaujamas kompensuojamąsias palūkanas.
Atsakovė V. Ž. atsiliepimu į ieškinį prašė teismo ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad ieškovės nurodytose Vilniaus miesto apylinkės teismo bei Vilniaus apygardos teismo procesiniuose sprendimuose padarytos išvados negali būti vertinamos kaip prejudiciniai faktai šioje civilinėje byloje, nes teismai netyrė ir nevertino viešbučio ir restorano valdymo sutarties sąlygų. Atsakovės V. Ž. teigimu, UAB „Jotėja“ niekada nemokėjo UAB „Liturimex“ viešbučiai kintamos valdymo mokesčio dalies, o ieškovė neįgijo daugiau teisių, nei jų turėjo ankstesnis pastato-viešbučio savininkas, be to, atsakovė UAB „Jotėja“ nėra atsakinga už ieškovės patirtas išlaidas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė solidariai iš atsakovių UAB „Jotėja“ ir V. Ž. ieškovės UAB „Jovirta” naudai 7 271,63 Eur nesumokėto valdymo mokesčio dalį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovės V. Ž. ieškovės UAB „Jovirta” naudai 488,58 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovės UAB „Jovirta” atsakovės UAB „Jotėja“ naudai 1 394,95 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nustatė, kad 2011 m. rugpjūčio 2 d. atsakovė UAB „Jotėja“ ir BUAB „Kurorto viešbučiai“ (buvęs pavadinimas RUAB „Liturimex“ viešbučiai) sudarė valdymo sutartį, kurios pagrindu atsakovė UAB „Jotėja“ perėmė viešbučio ir restorano verslą ir įsipareigojo šią sutartį vykdyti sutartyje nurodytomis sąlygomis savo rizika ir savo sąskaita, bei mokėti už tai UAB „Liturimex“ viešbučiai sutartyje nustatyto dydžio mokestį. Nustatė ir tai, kad pagal valdymo sutarties 13.1. punktą valdymo mokestį sudarė: a) pagrindinė dalis, mokama kas mėnesį, kuri ginčo laikotarpiu nustatyta per mėnesį po 14 500 Lt plius PVM, b) papildoma dalis, kurią sudaro kas mėnesį nustatytas 1 000 Lt dydis, c) kintama dalis, kuri apskaičiuojama kiekvieną mėnesį remiantis viešbučio kambarių faktiniu užimtumu pagal UAB „Jotėja“ pateikiamą kambarių užimtumo ataskaitą ir mokama kas mėnesį. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Jovirta“ 2013 m. birželio 27 d. turto priėmimo-perdavimo aktu perėmė nuosavybės teises į minėtą pastatą-viešbutį ir įgijo visas RUAB „Liturimex“ viešbučiai teises pagal nurodytą valdymo sutartį.
Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės UAB „Jotėja“ pagrindinę ir papildomą valdymo mokesčių dalis už laikotarpį nuo 2013 m. liepos mėnesio iki 2013 m. gruodžio mėnesio. Pažymėjo, kad pagal 2013 m. gegužės 27 d. susitarimą RUAB „Liturimex“ viešbučiai, atsakovei UAB „Jotėja“ savo jėgomis atlikus ir savo lėšomis padengus viešbutyje esančios kondicionavimo sistemos remonto darbus, sumažino 2013 m. birželio – spalio mėnesių pagrindinę ir papildomą valdymo mokesčių dalis, t. y. vietoje 15 500 Lt valdymo mokesčio sumos atsakovė turėjo mokėti 14 500 Lt valdymo mokestį plius PVM. Teismas, atsakydamas į ieškovės argumentą dėl galimo minėto susitarimo neteisėtumo, pažymėjo, kad tarp RUAB „Liturimex“ viešbučiai ir atsakovės UAB „Jotėja“ 2013 m. gegužės 27 d. pasirašytas susitarimas yra neatskiriama valdymo sutarties dalis. Teismo teigimu, duomenų, kad minėtas susitarimas būtų pripažintas negaliojančiu, byloje nėra, susitarimas nėra ginčijamas, todėl darytina išvada, kad susitarimas yra teisėtas ir galiojantis. Teismas pripažino, kad ieškovė, perimdama visas teises ir pareigas pagal valdymo sutartį, kartu perėmė visas teises ir pareigas ir pagal susitarimą. Teismas, remdamasis atsakovės UAB „Jotėja“ pateiktu sąskaitos išrašu sprendė, kad atsakovė UAB „Jotėja“ 2013 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais sumokėdama ieškovei po 17 545,00 Lt bei 2013 metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais sumokėdama po 18 755,00 Lt tinkamai įvykdė valdymo sutarties 13.1. a) ir b) punktus, 13.2 punktus, 13.4. punktus bei susitarimo sąlygas, todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja už minėtą laikotarpį priteisti papildomą valdymo mokesčio dalį.
Teismas sprendė, kad ieškovė UAB „Jovirta“ nepagrįstai prašo priteisti 18 755,00 Lt pagrindinę ir papildomą valdymo mokesčio dalis už 2013 metų liepos mėnesį. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Jotėja“, vykdydama susitarimą, 2013 m. birželio 10 d. pervedė RUAB „Liturimex“ viešbučiai 17 545,00 Lt valdymo mokestį už 2013 m. liepos mėnesį. Pagal inventoriaus pirkimo-pardavimo sutartį ieškovė visas teises ir pareigas pagal valdymo sutartį perėmė 2013 m. birželio 14 d., todėl, teismo vertinimu, būtent nuo šios dienos pasibaigė RUAB „Liturimex“ viešbučiai teisės ir pareigos atsakovės UAB „Jotėja“ atžvilgiu, todėl atsakovė UAB „Jotėja“ pagrįstai pagrindinę ir papildomą valdymo mokesčio dalį – 17 545,00 Lt už 2013 metų liepos mėnesį sumokėjo RUAB „Liturimex“ viešbučiai, o ji teisėtai šį mokestį priėmė.
Teismas sprendė, kad ieškovė UAB „Jovirta“ pagrįstai prašo priteisti kintamą valdymo mokesčio dalį už laikotarpį nuo 2013 m. liepos mėnesio iki 2014 m. sausio 1 d. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartyje nustatyta aplinkybė, kad esminis valdymo sutarties sąlygų pažeidimas buvo valdymo mokesčio kintamosios dalies nemokėjimas, turi prejudicinę galią šioje byloje. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytų aplinkybių, jog atsakovė UAB „Jotėja“ nepagrįstai atsisakė mokėti kintamą valdymo mokesčio dalį, šioje byloje įrodinėti nereikia. Pažymėjo, kad atsakovės neginčija viešbučio kambarių faktinio užimtumo laikotarpiu nuo 2013 m. liepos mėnesio iki 2013 m. gruodžio mėnesio, todėl minėtu laikotarpiu atsakovė UAB „Jotėja“ ieškovei turėjo sumokėti 4 555,72 Eur (15 730,00 Lt (13 000,00 Lt + 2 730,00 Lt PVM)) kintamą valdymo mokesčio dalį (Valdymo sutarties 13.1. c) punktas, 13.2. punktas, 13.10. punktas).
Teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai prašo priteisti nesumokėtą valdymo mokesčio dalį ir už 2014 m. sausio mėnesio 15 dienų. Teismo vertinimu, iki viešbučio ir restorano patalpų bei inventoriaus perdavimo ieškovei, t. y. iki 2014 m. sausio 23 d., atsakovė UAB „Jotėja“ valdė viešbučio bei restorano patalpas, vykdyti veiklą ar ne, sprendė savo nuožiūra, todėl turi pareigą sumokėti valdymo sutartyje nustatytą valdymo mokestį. Teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai reikalauja iki 2014 m. sausio 15 d. priteisti dalį 2 540,69 Eur (8 772,5 Lt (7 250,00 Lt + 1 522,50 Lt PVM) pagrindinės ir 175,22 Eur (605,00 Lt (500 Lt + 105,00 Lt PVM) papildomos valdymo mokesčio dalies. Teismo vertinimu, ieškovė UAB „Jovirta“ nepagrįstai reikalauja iš atsakovių priteisti 350,44 Eur (1 210,00 Lt) kintamą valdymo mokesčio dalį už 2014 m. sausio mėnesio 15 dienų, nes ji nepateikė objektyvių duomenų apie viešbučio užimtumą šiuo laikotarpiu. Teismas, nustatęs, kad atsakovė UAB „Jotėja“ ieškovei tinkamai ir laiku nesumokėjo viso jai priklausančio mokėti valdymo mokesčio pagal valdymo sutarties 13.2 punktą, atsakovė V. Ž. asmeniniu laidavimu įsipareigojo atsakyti ieškovei, jei atsakovė UAB „Jotėja“ neįvykdys visos ar dalies savo prievolės, todėl iš atsakovių solidariai ieškovės naudai priteisė 2 540,69 Eur pagrindinės, 175,22 Eur papildomos bei 4 555,72 Eur kintamos valdymo mokesčio dalies, iš viso 7 271,63 Eur valdymo mokesčio.
Teismas nustatė, kad ieškovė savo reikalavimą priteisti inventoriaus nuomos mokestį grindžia 2011 m. rugpjūčio 2 d. inventoriaus nuomos sutartimi, kuria UAB „Baltijos turizmo akademija“ išnuomojo viešbučio inventorių atsakovei ir 2013 m. birželio 14 d. inventoriaus pirkimo-pardavimo sutartimi sudaryta su RUAB „Liturimex“ viešbučiai. Teismas sprendė, kad pagal valdymo sutarties priedus nuomos mokestis už inventorių numatytas nebuvo, o buvo mokamas bendras mėnesinis valdymo mokestis pagal valdymo sutarties 13.1 punktą. Pažymėjo, kad iš atsakovės UAB „Jotėja“ pateiktų mokėjimo nurodymų bei kasos pajamų orderių matyti, jog atsakovė nuo pat inventoriaus bei paveikslų nuomos sutarčių sudarymo pradžios nuomos mokestį už inventoriaus bei paveikslų nuomą pagal minėtas sutartis visą laiką mokėjo UAB „Baltijos turizmo akademija“.
Teismas atmetė ieškovės UAB „Jovirta“ reikalavimą priteisti 3270,03 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teismas sprendė, kad ieškovės pateikti įrodymai, jog su R. K. buvo sudaryta darbo sutartis ir jam buvo mokamas darbo užmokestis laikotarpiu iki kol atsakovė atlaisvino viešbučio patalpas, nepatvirtina fakto, jog ieškovės nurodytu laikotarpiu R. K. neatliko jokių darbo funkcijų ieškovės įmonėje ir R. K. darbo užmokestis buvo mokamas už prastovą. Priešingai nei nurodo ieškovės atstovai, ieškovės pateikta R. K. asmeninė sąskaita patvirtina, jog R. K. ieškovės nurodytu laikotarpiu buvo mokamas darbo užmokestis ne už prastovas, o už dirbtas dienas. Pažymėjo, kad ieškovė, sudarydama darbo sutartį su R. K. dar nenutraukus valdymo sutarties su atsakove UAB „Jotėja“ bei nesant atlaisvintoms viešbučio patalpoms, veikė savo rizika.
Teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog ieškovė kreipėsi į antstolį, kad būtų konstatuojami faktai, susiję su atsakovės viešbučio bei restorano užimtumu bei tolimesniu veiklos vykdymu, siekdama juos panaudoti kaip įrodymą civilinėje byloje Nr. Nr. 2-221-418/2014, nagrinėjamoje dėl atsakovės iškeldinimo iš minėtų patalpų. Pažymėjo, kad šioje byloje antstolio atliktas faktinių aplinkybių konstatavimas nebuvo būtinas ir užmokestis antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą nėra tiesiogiai susijęs su ieškovės valdymo sutarties vykdymu, susijusiu su mokesčių mokėjimu. Teismas padarė išvadą, kad šioje byloje ieškovės nuostoliais įvardintos išlaidos antstoliui nėra atsakovių neteisėtų veiksmų rezultatas, be to, ieškovė pateikdama į bylą antstolio S. V. 2014 m. sausio 13 d. ir 2014 m. sausio 15 d. PVM sąskaitas-faktūras, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ji realiai patyrė šias išlaidas.
Teismas nustatė, kad maksimali pagrįsta suma už atsakovei UAB „Jotėja“ teiktas advokato teisines paslaugas yra 2 853,84 Eur, o ieškovės patirtas išlaidas sudaro 474 Eur žyminis mokestis ir 2400 Eur advokato pagalbai apmokėti. Teismas nurodė, kad nesant teisės normos, nei šalių susitarimo atsakovėms dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taikytina dalinė atsakomybė. Teismas nustatė, kad ieškinys tenkintinas 34 procentais, todėl iš atsakovių ieškovės naudai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisė po 488,58 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvienos, o atsakovei UAB „Jotėja“ iš ieškovės proporcingai atmestų reikalavimų daliai priteisė 1 883,53 Eur. Teismas ieškovės ir atsakovės UAB „Jotėja“ bylinėjimosi išlaidos įskaitė ir iš ieškovės atsakovės UAB „Jotėja“ naudai priteisė1 394,95 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Jovirta“, atstovaujama advokatės T. K. (toliau – apeliantė), prašo iš dalies panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimą ir dalyje, kurioje ieškovės ieškinys buvo atmestas priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai atsisakė priteisti 350,44 Eur (1210 Lt) kintamąją mokesčio dalį už 2014 m. sausio mėnesį. Teismas neįvertino aplinkybės, kad nepateikta jokių įrodymų, jog atsakovė UAB „Jotėja“ 2014 m. sausio mėnesį viešbutyje veiklos nevykdė. Pažymėjo, kad sausio mėnesį viešbučių užimtumas dėl atvykstančių turistų iš Rusijos būna pats didžiausias. Apeliantės teigimu, atsakovės vengė pateikti duomenis apie viešbučio užimtumą nurodytu laikotarpiu, kad nebūtų galima apskaičiuoti kintamosios valdymo mokesčio dalies. Nurodė, kad remiantis vidutiniais statistiniais duomenimis užimtumas buvo 29,53 procentai. Pažymėjo, kad su ieškiniu buvo pateiktas atsakovės raštas dėl išsikėlimo iš viešbučio datos (iki 2014 m. sausio 15 d.) atidėjimo, kuriame buvo nurodyta, jog viešbučio užimtumas yra labai didelis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai nepriteisė mokesčių už 2013 m. liepos mėnesį. Pažymėjo, kad atsakovei buvo žinoma, jog 2013 m. pavasarį RUAB „Liturimex“ viešbučiai vedė derybas su apeliante dėl verslo pardavimo, todėl atsakovai turėjo būti atidūs, rūpestingi ir avansu nepervesti jokių mokesčių RUAB „Liturimex“ viešbučiai. Atkreipė dėmesį, kad susitarimas dėl nuomos mokesčio nemokėjimo 2013 m. liepos mėnesį yra fiktyvus, nes toks dokumentas ieškovei nebuvo perduotas ir galimai sudarytas vėliau. Apeliantės teigimu, atsakovai, sužinoję, kad RUAB „Liturimex“ viešbučiai pardavė savo verslą ieškovei, turėjo reikalauti iš RUAB „Liturimex“ viešbučiai grąžinti nepagrįstai pervestą mokesčio sumą, tačiau to nepadarė. Apeliantės vertinimu, minėta aplinkybė yra pagrindas pripažinti atsakovų nesąžiningumą ir ieškinį šioje dalyje tenkinti.
Teismas neanalizavo 2013 m. birželio 14 d. inventoriaus pirkimo-pardavimo sutarties, 2011 m. rugpjūčio 2 d. valdymo sutarties ir inventoriaus nuomos sutarties sąsajumo. Nurodė, kad ieškovė UAB „Jovirta“ ir RUAB „Liturimex“ viešbučiai 2013 m. birželio 14 d. sudarė inventoriaus pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovei buvo perleistas ginčo viešbučio ir restorano inventorius pagal priedus, taip pat visos teisės ir pareigos pagal 2011 m. rugpjūčio 2 d. valdymo sutartį ir 2011 m. rugpjūčio 2 d. inventoriaus nuomos sutartį. Pažymėjo, kad minėtoje inventoriaus nuomos sutartyje buvo nurodyta, kad ji galioja tik su 2011 m. rugpjūčio 2 d. valdymo sutartimi. Atkreipė dėmesį, kad pasibaigus sutarčiai atsakovė visą viešbučio inventorių grąžino ieškovei. Be to, RUAB „Liturimex“ viešbučiai restruktūrizavimo plane nurodyta, kad ginčo viešbučio inventorius yra nuomojamas už 947 851 Lt. Apeliantės teigimu, minėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apeliantei perėjo teisė į inventoriaus nuomos mokestį.
Teismas nepagrįstai atsisakė priteisti žalos dalį, kurią sudaro sumokėtas darbo užmokestis ieškovės UAB „Jovirta“ direktoriui R. K.. Pažymėjo, kad ieškovės UAB „Jovirta“ direktorius V. L. teismo posėdžio metu patvirtino, jog R. K. jokio kito darbo nedirbo, nes buvo priimtas vadovauti viešbučiui „Regina“, o savo darbo negalėjo atlikti tik dėl atsakovų kaltės, nes jie iš viešbučio neišsikėlė iki 2014 m. sausio 15 d. Šią aplinkybę konstatavo ir antstolis. Nurodė, kad teisės aktai nereikalauja, jog prastovos metu būtų mokama ne daugiau kaip 2/3 darbo užmokesčio. Teismas neįvertino aplinkybių, kad R. K., sudaręs darbo sutartį su ieškove, prarado ankstesnį darbą, turėjo pakeisti gyvenamąją vietą, ir apeliantė, siekdama išlaikyti profesionalų darbuotoja R. K., mokėjo jam pilną darbo užmokestį. Pažymėjo, kad pats R. K. siekė, jog atsakovai perduotų patalpas ir inventorių, kad jis galėtų tęsti viešbučio veiklą. Nurodė, kad atsakovai vilkino viešbučio perdavimą, pareiškė nepagrįstą ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme.
Teismas neteisingai ieškovės išlaidas, sumokėtas antstoliui už jo paslaugas konstatuojant faktines aplinkybes priskyrė bylinėjimosi išlaidoms Druskininkų miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje Nr. 2-221-418/2014. Pažymėjo, kad minėtoje byloje nebuvo nagrinėjamas ginčas dėl atsakovės UAB „Jotėja“ iškeldinimo. Nurodė, kad šioje byloje buvo pareikštas reikalavimas apmokėti antstoliui sumokėtas lėšas, todėl šių lėšų negalima sieti su kita išnagrinėta byla.
Teismas pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Pažymėjo, kad teismas be pagrindo bylinėjimosi išlaidas priteisė tik iš atsakovės V. Ž.. Taip pat nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas ir iš ieškovės UAB „Jovirta“.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Jotėja“, atstovaujama advokato V. P., prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai atsisakė priteisti 350,44 Eur kintamąją mokesčio dalį už 2014 m. sausio mėnesį yra grindžiami prielaidomis ir subjektyviais samprotavimais. Byloje nėra įrodymų apie poilsiautojus iš Rusijos. Pažymėjo, kad atsakovė UAB „Jotėja“ pateikė įrodymus, jog 2014 m. sausio mėnesį vykdė viešbučio atlaisvinimo ir perdavimo darbus, o 2014 m. sausio 13 d. nuomojamos patalpos buvo visiškai tuščios ir sausio mėnesį ūkinė veikla nebuvo vykdoma. Nurodė, kad aplinkybes, jog atsakovė UAB „Jotėja“ veiklos viešbutyje „Regina“ 2014 metų sausio mėnesį nevykdė, patvirtina į bylą pateikti UAB „Jotėja“ 2013 m. gruodžio 10 d. raštas UAB “GKJ”, 2013 m. gruodžio 13 d. raštas AB „LESTO“, raštai UAB „Energijos tiekimas“ ir AB „TEO“. Pabrėžė, kad į bylą yra pateiktas UAB „Baltijos turizmo akademija“ raštas, kuriuo patvirtinama, kad visą inventorių šiai bendrovei atsakovė UAB „Jotėja“ grąžino 2013 m. gruodžio 20 d. Pažymėjo, kad ieškovė, prašydama priteisti kintamąją valdymo mokesčio dalį, turėjo pareigą įrodyti, jog viešbučio „Regina“ vidutinis mėnesinis kambarių užimtumas 2014 m. sausio mėnesį sudarė daugiau nei 30 procentų (Valdymo sutarties 13.10 punktas).
Apelianto argumentai dėl valdymo mokesčio dalies mokėjimo už 2013 m. liepos mėnesį prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Pažymėjo, kad į bylą yra pateiktas 2013 m. gegužės 27 d. susitarimas, pagal kurį ankstesnis viešbučio savininkas RUAB „Liturimex viešbučiai“ ir UAB „Jotėja“ susitarė, kad UAB „Jotėja“ bus taikoma mėnesinė 1000 Lt nuolaida nuo birželio iki spalio mėn. imtinai, jeigu UAB „Jotėja“ savo lėšomis suremontuos kondicionavimo sistemą ir valdymo mokestį už 2013 m. liepos mėnesį (17 545 Lt pagrindinę ir papildomą valdymo mokesčio dalį) sumokės avansu iki birželio 10 dienos. Nurodė, kad UAB „Jotėja“ savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai. Be to, UAB „Jotėja“ 2013 m. rugpjūčio 2 d. raštu informavo ieškovę UAB „Jovirta“, kad 17 545 Lt (5081,38 Eur) dydžio pagrindinę ir papildomą valdymo mokesčio dalį už 2013 metų liepos mėnesį pagal UAB „Liturimex viešbučiai“ 2013 m. birželio 3 d. išrašytą išankstinę sąskaitą sumokėjo ankstesniam savininkui UAB „Liturimex viešbučiai“. Atkreipė dėmesį, kad buvęs RUAB „Liturimex“ viešbučiai direktorius A. Š. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad ieškovui UAB „Jovirta“ buvo suteikta visa informacija apie minėtą susitarimą. Pažymėjo, kad pasirašant 2013 m. gegužės 27 d. susitarimą UAB „Jovirta“ nebuvo restorano-viešbučio „Regina“ savininkas. Be to, nurodytas susitarimas ieškovę UAB „Jovirta“, kaip teisių ir pareigų pagal valdymo sutartį perėmėją, įpareigoja ta pačia apimtimi kaip ir ankstesnį savininką RUAB „Liturimex“ viešbučiai. Pabrėžė, kad byloje nėra reiškiamas reikalavimas dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu, todėl šalims jis yra galiojantis dokumentas.
Apeliantės reikalavimas priteisti tariamą inventoriaus mokestį yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad inventorius buvo nuomojamas ne iš ieškovės, o iš UAB „Baltijos turizmo akademija“. Šią aplinkybę patvirtina 2013 m. lapkričio 15 d. UAB „Liturimex viešbučiai“ raštas. Be to, UAB „Jotėja“ 2013 m. gruodžio 19 d. priėmimo - perdavimo aktu perdavė UAB „Liturimex viešbučiai“ nuomotą inventorių. Pažymėjo, kad UAB „Baltijos turizmo akademija“ 2013 m. gruodžio 30 d. nuo 2013 m. gruodžio 30 d. nutraukė su UAB „Jotėja“ 2011 m. rugpjūčio 2 d. pasirašytą inventoriaus nuomos sutartį. Atsakovės teigimu, ieškovė UAB „Jovirta“ objektyviai negali skaičiuoti nuomos mokesčio už inventoriaus nuomą 2013 m. liepos – gruodžio mėnesių laikotarpiu, nes UAB „Jotėja“ niekada UAB „Liturimex“ viešbučiai nemokėjo inventoriaus mokesčio. Šią aplinkybę patvirtino ir byloje apklaustas UAB „Liturimex viešbučiai“ direktorius A. Š..
Atsiliepimas
Atsakovei UAB „Jotėja“ nėra žinomos apeliantės nurodomos aplinkybės dėl jos direktoriaus R. K. persikėlimo, gyvenamosios vietos pakeitimo. Pažymėjo, kad ieškovė UAB „Jotėja“ neįrodė, jog darbo užmokestis, sumokėtas R. K., yra jos nuostoliai už kuriuos atsakinga atsakovė. Nurodė, kad UAB „Jovirta“ darbo sutartį su R. K. sudarė tuomet, kai UAB „Jotėja“ dar nebuvo įteiktas pranešimas dėl valdymo sutarties nutraukimo. Atsakovės vertinimu, ieškovė savo rizika, dar nežinodama, kada ji pradės valdyti restoraną - viešbutį „Regina“, neįteikusi pranešimo UAB „Jotėja“ dėl valdymo sutarties nutraukimo, sudarė su R. K. darbo sutartį. Ieškovė nepateikė įrodymų, kokioms konkrečiai pareigoms ir kokių darbo funkcijų vykdymui priėmė R. K. į darbą. Pabrėžė, kad atsakovė UAB „Jotėja“ jokiais veiksmais (ar neveikimu) nedarė įtakos ir nebuvo suinteresuota, kad UAB „Jovirta“ sudarytų sutartį su R. K..
Šalies argumentai
Ieškovė, prašydama priteisti antstoliui sumokėtas lėšas neįrodė nei vienos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės atstovė advokatė T. K. teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kam buvo naudojami faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai. Pažymėjo, kad ieškovė nesąžiningai siekia iš UAB „Jotėja“ prisiteisti sumas, kurias savanoriškai sumokėjo antstoliui S. V. už jo suteiktą paslaugą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo BUAB „Kurorto viešbučiai“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Insolvency Group“, prašo apeliacinio skundo pagrįstumą vertinti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad trečiasis asmuo BUAB „Kurorto viešbučiai“ (buvęs RUAB „Liturimex“ viešbučiai) ir atsakovė UAB „Jotėja“ 2011 m. rugpjūčio 2 d. sudarė viešbučio ir restorano valdymo sutartį (toliau – Valdymo sutartis), kuria RUAB „Liturimex“, kaip savininkas, atlygintinai perdavė UAB „Jotėja“, kaip operatoriui, valdyti dalį savo vykdomos veiklos – Viešbučio ir Restorano verslą, naudojant registruotą prekinį ženklą „Regina“, sutartyje nurodytomis sąlygomis, o atsakovė perėmė perduodamą veiklos dalį, vykdomą patalpose ir užstatymo teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir įsipareigojo ją vykdyti sutartyje nurodytomis sąlygomis savo rizika ir savo sąskaita, bei mokėti už tai sutartyje nustatyto dydžio mokestį (Valdymo sutarties 2.1 punktas). Atsakovei kartu su verslu buvo perduotas ilgalaikis turtas pagal priedus Nr. 1 ir Nr. 2, ir mažavertis turtas pagal priedus Nr. 3 ir Nr. 4, nurodant, kad atsakovui atskiromis inventoriaus nuomos sutartimis yra perduodami baldai, įranga ir interjero detalės, paveikslai ir kt. (Valdymo sutarties 2.2 ir 2.3 punktai).
Atsakovė UAB „Jotėja“ įsipareigojo kas mėnesį mokėti Valdymo mokestį (Valdymo sutarties 13 punktas), kurį sudaro:
pagrindinė dalis, kuri 2011 metais nustatoma per mėnesį 12 000 Lt plius PVM, o nuo 2012 metų nustatoma per mėnesį 14 500 Lt plius PVM;
papildoma dalis, kuri apskaičiuojama vadovaujantis Valdymo sutarties 11.4.3, 13.4, 13.5 ir 13.6 nustatyta tvarka;
kintama dalis, kuri apskaičiuojama vadovaujantis Valdymo sutarties 13.10 punkte nustatyta tvarka.
Valdymo mokesčio kintama dalis apskaičiuojama kiekvieną mėnesį remiantis viešbučio kambarių faktiniu užimtumu pagal Operatoriaus (atsakovės UAB „Jotėja“) pateikiamą užimtumo ataskaitą, nurodytą Valdymo sutarties 2.16 punkte, pagal lentelėje nurodytą vidutinį mėnesinį kambarių užimtumą procentais, pavyzdžiui, nuo 30 proc. iki 34,99 proc. – 2000 Lt be PVM (Valdymo sutarties 13.10 punktas).
RUAB „Liturimex“ viešbučiai 2011 m. gruodžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi perleido pastatą – viešbutį, esantį (duomenys neskelbtini), „Swedbank lizingas“, UAB ir sudarė lizingo sutartį.
RUAB „Liturimex“ viešbučiai, „Swedbank lizingas“, UAB ir ieškovė UAB „Jovirta“ 2013 m. birželio 14 d. sudarė sutartį dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimo (sutarties 3.1 punktas), kuria ieškovė UAB „Jovirta“ perėmė visas RUAB „Liturimex“ viešbučiai teises ir pareigas pagal lizingo sutartį, o RUAB „Liturimex“ viešbučiai sutartyje nurodė, kad turtas yra subnuomojamas pagal RUAB „Liturimex“ viešbučiai ir UAB „Jotėja“ 2011 m. rugpjūčio 2 d. Valdymo sutartį (sutarties 4.1 punktas).
RUAB „Liturimex“ viešbučiai, „Swedbank lizingas“, UAB ir ieškovė UAB „Jovirta“ 2013 m. birželio 14 d. sudarė turto priėmimo – perdavimo aktą, po kurio pasirašymo ieškovei suteikta teisė valdyti ir naudotis turtu pagal sutartį. Ieškovė UAB „Jovirta“ nurodė, kad 2013 m. liepos 8 d. ji pranešė atsakovei UAB „Jotėja“ apie 2013 m. birželio 14 d. sutartį, sudarytą tarp RUAB „Liturimex“ viešbučiai ir ieškovės bei, kad ieškovė sutinka, jog atsakovė vykdytų pareigas pagal Valdymo sutartį, mokėdama nuomos mokestį šioje sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Nurodė, kad ieškovė UAB „Jovirta“ 2013 m. spalio 14 d. įteikė atsakovei UAB „Jotėja“ pranešimą apie viešbučio ir restorano valdymo sutarties nutraukimą dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė pažeidė esmines sutarties sąlygas, ir nurodė atsakovei iki 2013 m. spalio 16 d. atlaisvinti viešbučio ir restorano patalpas, perduoti ilgalaikį bei trumpalaikį turtą bei tai, jog po pranešimo įteikimo ši sutartis laikoma nutraukta.
Dėl kintamosios valdymo mokesčio dalies už 2014 m. sausio mėnesį priteisimo
Ieškovė UAB „Jovirta“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl 350,44 Eur (1210 Lt) kintamojo mokesčio dalies už 2014 m. sausio mėnesį priteisimo, nes atsakovė UAB „Jotėja“ nepateikė įrodymų, kad 2014 m. sausio mėnesį veiklos nevykdė. Ieškovė pažymėjo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė, jog sausio mėnesį viešbučių užimtumas Druskininkuose dėl atvykstančių turistų iš Rusijos būna pats didžiausias, atsakovai vengė teikti įrodymus apie viešbučio užimtumą, tuo tarpu ieškovės skaičiavimais, remiantis vidutiniais statistiniais duomenimis viešbučio užimtumas 2014 m. sausio mėnesį buvo 29,53 proc., t. y. skirtumas tarp numatyto Valdymo sutartyje užimtumo, nuo kurio jau skaičiuojama kintamoji mokesčio dalis yra vos 0,47 proc. Ieškovė taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės rašto dėl išsikėlimo iš viešbučio datos (iki 2014 m. sausio 15 d.) pratęsimo, kuriame atsakovai nurodė, kad būtinas laikotarpis išsikelti iki sausio vidurio, nes viešbučio užimtumas yra labai didelis ir jie yra įsipareigoję savo klientams suteikti paslaugas iki sausio mėnesio.
Atsakovas UAB „Jotėja“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad yra pateikti įrodymai, jog 2014 m. sausio mėnesį vykdė nuomojamų patalpų atlaisvinimo ir paruošimo jas perduoti ieškovei darbus, kurie truko ne vieną dieną, 2014 m. sausio 13 d. nuomojamos patalpos buvo visiškai tuščios, ūkinė-komercinė veikla 2014 m. sausio mėnesį faktiškai nevyko.
Apeliacinės instancijos teismas ištyrė šios nutarties 27 punkte nurodytus apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmesta ieškinio dalis dėl 350,44 Eur (1210 Lt) kintamojo mokesčio dalies už 2014 m. sausio mėnesį priteisimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu teismo sprendimu ši ieškinio dalis buvo atmesta, nes ieškovės paskaičiavimai neatspindėjo realaus 2014 m. sausio mėnesį buvusio viešbučio „Regina“ kambarių faktinio užimtumo, be to, net ir pagal šiuos ieškovės pateiktus paskaičiavimus viešbučio užimtumas nesiekė 30 proc., t. y. buvo 29,53 proc.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovei UAB „Jotėja“ pareiga mokėti kintamą mokesčio dalį už 2014 m. sausio mėnesį būtų kilusi tik tada, jei būtų nustatyta, kad šį mėnesį vidutinis mėnesio kambarių užimtumas procentais buvo 30 proc. ir daugiau, kaip buvo numatyta Valdymo sutarties 13.10 punkte. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę ir procesinę pareigą šalims įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bei teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įrodinėjimo našta tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą (CPK 12, 178, 179 straipsniai). Be to, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, t. y. pagal jame nurodytą faktinį ir teisinį pagrindą (CPK 320 straipsnis).
Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal nutarties 30 punkte nurodytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė, reikalaudama priteisti kintamą valdymo mokesčio dalį, turėjo pareigą įrodyti, kad viešbučio „Regina“ vidutinis mėnesinis kambarių užimtumas 2014 m. sausio mėnesį sudarė daugiau nei 30 proc. (CPK 178 straipsnis).
Tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Jovirta“ nurodo aplinkybes ir pateikia jas patvirtinančius įrodymus, kad viešbučio „Regina“ užimtumas jį paskaičiuojant pagal bendrą Statistikos departamento viešbučių užimtumą Druskininkų mieste 2014 m. sausio mėnesį yra 29,53 proc. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybe, kad esant tik 0,47 proc. skirtumui tarp Valdymo sutarties 13.10 punkte nustatyto minimalaus mėnesinio kambarių užimtumo ir Statistikos departamento nustatyto bendrojo užimtumo, teismas turėjo priteisti kintamą valdymo mokesčio dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad Valdymo sutartyje esant tiksliai nustatytam minimaliam mėnesiniam kambarių užimtumo procentais dydžiui (30 proc.), kuriam esant skaičiuojama kintama valdymo mokesčio dalis, teismas negali nukrypti nuo sutarties turinio nors esant ir nedideliam skaitiniam skirtumui, nes taip būtų nukrypta nuo pačios sutarties sąlygų ir šalių tikrojo susitarimo esmės, nesilaikyta sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principo (CK 6.189 straipsnis). Apeliaciniame skunde nurodomas atsakovės UAB „Jotėja“ direktorės V. Ž. 2013 m. spalio 17 d. raštas dėl viešbučio „Regina“ užimtumo 2013 m. spalio 17 d. – 2014 m. sausio 8 d. nepatvirtina apeliacinio skundo argumentų dėl kintamos valdymo mokesčio dalies priteisimo teisinio pagrindo, nes šiame rašte atsakovė tik informavo apie rezervacijas per laikotarpį nuo 2013 m. spalio 17 d. iki 2014 m. sausio 8 d., pažymėdama, kad klientai bus nepriimami nuo 2014 m. sausio 9 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis raštas tik patvirtina atsakovės UAB „Jotėja“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus, kad atsakovė planingai 2014 m. sausio mėnesį vykdė nuomojamų patalpų atlaisvinimo ir paruošimo jų perdavimui ieškovei darbus, todėl vidutinis mėnesinis kambarių užimtumas negalėjo būti didelis. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad ieškovei UAB „Jovirta“ pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai iki 2014 m. sausio 15 d. priteisė 2 540,69 Eur (8 772,5 Lt (7 250,00 Lt + 1 522,50 Lt PVM) pagrindinę ir 175,22 Eur (605,00 Lt (500 Lt + 105,00 Lt PVM) papildomą valdymo mokesčio dalis, nes atsakovė turėjo pareigą iki kol ji perdavė Viešbučio bei restorano patalpas bei inventorių mokėti Valdymo sutartyje nustatytą valdymo mokestį, tačiau kintamai valdymo mokesčio daliai skaičiuoti nebuvo teisinio pagrindo.
Dėl valdymo mokesčio dalies už 2013 m. liepos mėnesį priteisimo
Ieškovė UAB „Jovirta“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl valdymo mokesčio dalies už 2013 m. liepos mėnesį priteisimo, nes atsakovei buvo žinoma, jog 2013 m. pavasarį RUAB „Liturimex“ viešbučiai vedė derybas su ieškove dėl verslo pardavimo, todėl atsakovai turėjo būti atidūs ir rūpestingi, avansu nepervesti jokių mokesčių RUAB „Liturimex“ viešbučiai. Atkreipė dėmesį, kad susitarimas dėl nuomos mokesčio nemokėjimo 2013 m. liepos mėnesį yra fiktyvus, nes toks dokumentas ieškovei nebuvo perduotas ir galimai sudarytas vėliau. Atsakovė UAB „Jotėja“ atsiliepime nurodė, kad šie apeliacinio skundo argumentai dėl valdymo mokesčio dalies mokėjimo už 2013 m. liepos mėnesį prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms, nes pasirašant 2013 m. gegužės 27 d. susitarimą UAB „Jovirta“ dar nebuvo restorano-viešbučio „Regina“ savininkas, todėl jis ieškovę UAB „Jovirta“, kaip teisių ir pareigų pagal Valdymo sutartį perėmėją, įpareigoja ta pačia apimtimi kaip ir ankstesnį savininką RUAB „Liturime viešbučiai“, tuo tarpu byloje nėra reiškiamas reikalavimas dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad viešbučio savininkas RUAB „Liturimex viešbučiai“ ir UAB „Jotėja“ 2013 m. gegužės 27 d. susitarimu prie Valdymo sutarties susitarė, kad UAB „Jotėja“ 2013 m. birželio – liepos mėnesiais savo jėgomis atlieka ir savo lėšomis padengia viešbučio „Regina“ pastate (duomenys neskelbtini), esančios ir savininkui priklausančios kondicionavimo sistemos remonto darbų visas išlaidas ir savo lėšomis užtikrina tinkamą kondicionierių veikimą garantiniam laikotarpiui, kurį suteikia įrangos tiekėjas ir montuotojas, o RUAB „Liturimex“ viešbučiai sumažina 2013 m. birželio – spalio mėnesių Valdymo mokesčio dalį šiomis sąlygomis: 1) 2013 m. birželio mėnesio Valdymo mokesčio pagrindinę ir papildomą dalis sumokėjus iki 2013 m. gegužės 31 d. 12 val. taikoma 1000 Lt nuolaida, sumokant 14 500 Lt Valdymo mokestį plius PVM; 2) 2013 m. liepos mėnesio Valdymo mokesčio pagrindinę ir papildomą dalis sumokėjus iki 2013 m. birželio 10 d. 12 val., taikoma 1000 Lt nuolaida, sumokant 14 500 Lt Valdymo mokestį plius PVM; 3) 2013 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesio Valdymo mokesčio pagrindinei ir papildomai dalims taikoma 1000 Lt nuolaida, sumokant 14 500 Lt Valdymo mokestį plius PVM kiekvieną mėnesį Valdymo sutarties 13.2 punkte nurodytais terminais ir sąlygomis.
Apeliacinės instancijos teismas iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad atsakovas UAB „Jotėja“ pagal 2013 m. birželio 10 d. vietinio mokėjimo dokumentą Nr. 1550 sumokėjo RUAB „Liturimex“ viešbučiai 17 545,00 Lt. Pagal RUAB „Liturimex“ viešbučiai 2013 m. birželio 3 d. išrašytą išankstinę sąskaitą šią sumą sudarė 2013 m. liepos mėnesio 13 500 Lt valdymo mokesčio pagrindinė dalis ir 1000 Lt papildomas valdymo mokestis, viso be PVM 14 500 Lt. Kaip skundžiamame teismo sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, valdymo mokesčio sumokėjimą birželio mėnesį taip pat patvirtino ir atsakovė V. Ž., kuri paaiškino, kad pagrindinę ir papildomą valdymo mokesčio dalis už 2013 m. liepos mėnesį atsakovė UAB „Jotėja“ sumokėjo RUAB „Liturimex“ viešbučiai 2013 m. birželio 10 d. pagal RUAB „Liturimex“ viešbučiai pateiktą išankstinę sąskaitą, tuo tarpu kintamoji mokesčio dalis iš viso nebuvo mokama (2016 m. sausio 22 d. teismo posėdis nuo 1 val. 52 min.). Teismas 2016 m. sausio 22 d. teismo posėdžio metu liudytoju apklausė ir RUAB „Liturimex“ viešbučiai direktorių A. Š., pasirašiusį 2013 m. gegužės 27 d. susitarimą prie Valdymo sutarties, kuris taip pat patvirtino apie susitarimo sudarymą ir apie tai, kad ieškovė UAB „Jovirta“ apie 2013 m. gegužės 27 d. susitarimą buvo informuota, tuo tarpu atsakovė UAB „Jotėja“ tinkamai šį susitarimą vykdė, todėl mokestis buvo sumokėtas iš anksto (2016 m. sausio 22 d. teismo posėdžio II dalis nuo 27 min.). Atsižvelgiant į šių faktinių aplinkybių ir juos pagrindžiančių įrodymų visetą teisėjų kolegijai nėra jokio pagrindo spręsti, kad RUAB „Liturimex“ viešbučiai ir UAB „Jotėja“ 2013 m. gegužės 27 d. susitarimas prie Valdymo sutarties buvo fiktyvus ar sudarytas atbuline data (CPK 185 straipsnis). Atsakovei UAB „Jotėja“ tinkamai įvykdžius valdymo mokesčio už 2013 m. liepos mėnesį sumokėjimą RUAB „Liturimex“ viešbučiai 2016 m. birželio 10 d., o ieškovei UAB „Jovirta“ tik 2013 m. birželio 27 d. Turto priėmimo – perdavimo aktu iš RUAB „Liturimex“ viešbučiai perėmus pastatą – viešbutį, esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2013 m. birželio 14 d. sutartį dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimo, atsakovė neturi pareigos mokėti valdymo mokesčio už 2013 m. liepos mėnesį antrą kartą naujajam savininkui, nes jis pagal sutartį jau buvo sumokėtas pirminiam kreditoriui, t. y. prievolė buvo įvykdyta tinkamai (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.39 straipsnio 1 dalis).
Dėl inventoriaus nuomos mokesčio
Ieškovė UAB „Jovirta“ apeliaciniame skunde nurodo, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jai pereina teisė į inventoriaus nuomos mokestį, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė priešingą išvadą, neanalizavo 2013 m. birželio 14 d. inventoriaus pirkimo-pardavimo sutarties, 2011 m. rugpjūčio 2 d. Valdymo sutarties ir Inventoriaus nuomos sutarties 11-002 sąsajumo. Atsakovė UAB „Jotėja“ atsiliepime teigė, kad apeliantės reikalavimas priteisti tariamą inventoriaus mokestį yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, nes inventorius buvo nuomojamas ne iš ieškovės, o iš UAB „Baltijos turizmo akademija“. Tai patvirtina 2013 m. lapkričio 15 d. UAB „Liturimex viešbučiai“ raštas ir tai, kad UAB „Jotėja“ 2013 m. gruodžio 19 d. priėmimo - perdavimo aktu perdavė UAB „Liturimex“ viešbučiai nuomotą inventorių, o UAB „Baltijos turizmo akademija“ nuo 2013 m. gruodžio 30 d. nutraukė su UAB „Jotėja“ 2011 m. rugpjūčio 2 d. pasirašytą inventoriaus nuomos sutartį, be to, ieškovė UAB „Jovirta“ objektyviai negali skaičiuoti nuomos mokesčio už inventoriaus nuomą 2013 m. liepos – gruodžio mėnesių laikotarpiu, nes UAB „Jotėja“ niekada UAB „Liturimex“ viešbučiai jo nemokėjo, ką patvirtino ir byloje apklaustas UAB „Liturimex“ viešbučiai direktorius A. Š..
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kaip yra nurodyta šios teismo nutarties 21 punkte, Valdymo sutartimi atsakovei kartu su verslu buvo perduotas ilgalaikis turtas pagal priedus Nr. 1 ir Nr. 2, ir mažavertis turtas pagal priedus Nr. 3 ir Nr. 4, taip pat nurodant, kad atsakovui atskiromis inventoriaus nuomos sutartimis yra perduodami baldai, įranga ir interjero detalės, paveikslai ir kt. (Valdymo sutarties 2.2 ir 2.3 punktai). Teisėjų kolegija pažymi, kad nei Valdymo sutarties 13 dalyje, skirtoje „Valdymo ir kiti mokesčiai“, nei kitose sutarties dalyse šalių nebuvo susitarta dėl inventoriaus nuomos mokesčio, mokamo atskirai nuo valdymo mokesčio. Valdymo sutarties 2.4 punkte buvo susitarta, kad pasibaigus valdymo terminui UAB „Jotėja“ įsipareigoja grąžinti UAB „Liturimex“ viešbučiai visą prieduose Nr. 1, 2, 3 ir 4 nurodytą turtą ir gautą turtą pagal atskiras inventoriaus nuomos sutartis tokios pačios būklės, kokios jis buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų ilgalaikio turto nusidėvėjimą.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad tą pačią kaip ir Valdymo sutartis 2011 m. rugpjūčio 2 d., tarp atsakovės UAB „Jotėja“ ir UAB „Baltijos turizmo akademija“ buvo sudaryta atskira Inventoriaus nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Paveikslų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).
Inventoriaus nuomos sutarties 1.1 punkte numatyta, kad UAB „Baltijos turizmo akademija“ išnuomoja UAB „Jotėja“ viešbučio ir restorano baldus, įrengimus ir kitą inventorių, esantį (duomenys neskelbtini), nurodytą prieduose Nr. 1, 2 ir 3 prie šios sutarties. Šios sutarties 2 punkte nurodyta, kad nuomos terminas prasideda nuo tos dienos, kai įsigalioja Valdymo sutartis tarp UAB „Liturimex“ viešbučiai ir UAB „Jotėja“ ir baigiasi 2016 m. rugsėjo 30 d. pasirašius inventoriaus grąžinimo aktus. Pagal šios sutarties 3.1, 5.1, 5.2 punktus UAB „Jotėja“, kaip nuomininkas, įsipareigojo mokėti UAB „Baltijos turizmo akademija“ nuomos mokestį, kuris sudarė 1000 litų per mėnesį plius PVM, jį mokant kas mėnesį remiantis išrašyta PVM sąskaita – faktūra.
Paveikslų nuomos sutarties 1.1. punkte numatyta, kad UAB „Baltijos turizmo akademija“ išnuomoja UAB „Jotėja“ meno kūrinius – paveikslus ir kitą su tuo susijusį inventorių, esantį (duomenys neskelbtini), nurodytą prieduose Nr. 1, 2 ir 3 prie šios sutarties. Pagal šios sutarties 3.1, 5.1, 5.2 punktus UAB „Jotėja“, kaip nuomininkas, įsipareigojo mokėti UAB „Baltijos turizmo akademija“ nuomos mokestį, kuris sudarė 500 litų per mėnesį plius PVM, jį mokant kas mėnesį remiantis išrašyta PVM sąskaita – faktūra.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad UAB „Liturimex“ viešbučiai ir ieškovė UAB „Jovirta“ 2013 m. birželio 14 d. sudarė Inventoriaus pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Liturimex“ viešbučiai pardavė ieškovei UAB „Jovirta“ inventorių pastate – viešbutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris detaliai aprašytas prieduose (viešbučio inventorius prieduose Nr. 1 ir Nr. 2; restorano inventorius prieduose Nr. 3 ir Nr. 4; kitas inventorius priede Nr. 5). Šioje sutartyje taip pat numatyta, kad:
Žemesnės instancijos teismas
Sutarties 3.1 punktu UAB „Liturimex“ viešbučiai kaip pardavėjas pareiškė ir garantavo, kad jis yra inventoriaus savininkas ir turi teisę jį perleisti;
Sutarties 3.2 punktu – inventorius perleidžiamas galiojant dėl jo 2011 m. rugpjūčio 2 d. sudarytai Inventoriaus nuomos sutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Jotėja“, ir galiojant dėl jo 2011 m. rugpjūčio 2 d. Viešbučio ir restorano valdymo sutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Jotėja“, kurios abi perleidus inventorių lieka galioti;
Sutarties 3.3 punktu – UAB „Liturimex“ viešbučiai perleidžia ieškovei UAB „Jovirta“ visas teises ir pareigas pagal 2011 m. rugpjūčio 2 d. Inventoriaus nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su UAB „Jotėja“, kaip tai numatyta Nuomos sutarties 7.1. punkte ir pagal 2011 m. rugpjūčio 2 d. Viešbučio ir restorano valdymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su UAB „Jotėja“, kaip tai numatyta Valdymo sutarties 19.2. punkte pardavėjas iki šios sutarties sudarymo yra informavęs UAB „Jotėja“ apie teisių ir pareigų perleidimą pagal Inventoriaus nuomos ir Valdymo sutartis.
Pagal CK 6.193 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, aiškinant sutartį pirmiausiai turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, be to, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas šios nutarties 37, 38 ir 39 punktuose nustatytas sutartis, siekiant nustatyti, ar ieškovei UAB „Jovirta“ atsakovė UAB „Jotėja“ turėjo mokėti Inventoriaus nuomos mokestį, įvertina šių sutarčių tarpusavio ryšį, jų esmę ir tikslus.
Kaip nustatyta šios nutarties 21 punkte, 2011 m. rugpjūčio 2 d. Valdymo sutartimi trečiasis asmuo RUAB „Liturimex“ viešbučiai atsakovei UAB „Jotėja“ atlygintinai perdavė kaip operatoriui valdyti dalį savo vykdomos veiklos – Viešbučio ir Restorano verslą, naudojant registruotą prekinį ženklą „Regina“, sutartyje nurodytomis sąlygomis, o atsakovė perėmė perduodamą veiklos dalį, vykdomą patalpose ir užstatymo teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir įsipareigojo ją vykdyti sutartyje nurodytomis sąlygomis savo rizika ir savo sąskaita, bei mokėti už tai sutartyje nustatyto dydžio mokestį. Taigi, šios sutarties tikslas buvo vieno verslo subjekto (RUAB „Liturimex“ viešbučiai), vykdomo verslo veiklos perdavimas valdyti atsakovei UAB „Jotėja“, tačiau šia sutartimi nebuvo nuomojamas inventorius ar susitarta dėl atskiro nuomos mokesčio mokėjimo. Tai, kad atsakovei UAB „Jotėja“ kartu su verslu buvo faktiškai perduotas ilgalaikis ir mažavertis turtas, nepaneigia Valdymo sutarties, kaip verslo veiklos perdavimo esmės, juo labiau, kad toje pačioje sutartyje, sutarties 2.3. punkte buvo nustatyta, kad atsakovui būtent atskiromis inventoriaus nuomos sutartimis yra perduodami baldai, įranga ir interjero detalės, paveikslai ir kt.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nutarties 42 punkte nurodytas sutarties sąlygų sisteminių ryšių ir esmės išaiškinimas grindžiamas ir sisteminiais ryšiais su kitomis civilinėje byloje esančiomis sutartimis. Teisėjų kolegija pažymi, kad atskiros nuomos sutartys, t. y. Inventoriaus nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Paveikslų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudarytos ne tarp atsakovės UAB „Jotėja“ ir RUAB „Liturimex“ viešbučiai, bet tarp atsakovės UAB „Jotėja“ ir UAB „Baltijos turizmo akademija“. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal byloje esančius rašytinius įrodymus: atsakovės UAB „Jotėja“ 2011 m. spalio 25 d., 2011 m. lapkričio 9 d., 2012 m. sausio 19 d., 2012 m. vasario 20 d., 2012 m. kovo 27 d., 2013 m. kovo 13 d., 2013 m. vasario 19 d., 2013 m. vasario 25 d., 2013 m. balandžio 25 d., 2013 m. vasario 25 d., 2013 m. gegužės 10 d., 2013 m. spalio 29 d., 2013 m. lapkričio 12 d. mokėjimo nurodymus ir 2012 m. sausio 17 d., 2012 m. vasario 9 d., 2012 m. kovo 8 d., 2012 m. balandžio 23 d., 2012 m. gegužės 27 d., 2012 m. birželio 20 d., 2012 m. rugpjūčio 9 d., 2012 m. rugsėjo 14 d., 2012 m. spalio 19 d., 2012 m. lapkričio 12 d. ir 2012 m. gruodžio 18 d. kasos pajamų orderius, kuriuos išrašė UAB „Baltijos turizmo akademija“, atsakovė UAB „Jotėja“ nuomos mokesčius mokėjo būtent UAB „Baltijos turizmo akademija“, su kuria ir buvo sudarytos inventoriaus ir paveikslų nuomos sutartys. Tai, kad atsakovė UAB „Jotėja“ inventoriaus nuomos mokesčių nemokėjo RUAB „Liturimex“ viešbučiai patvirtino ir 2016 m. sausio 22 d. teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas RUAB „Liturimex“ viešbučio direktorius A. Š. (2016 m. sausio 22 d. teismo posėdžio II dalis nuo 27 min.). Be to, kaip teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, byloje yra pateiktas RUAB „Liturimex“ viešbučio direktoriaus A. Š. 2013 m. lapkričio 15 d. raštas „Dėl inventoriaus“, skirtas UAB „Jotėja“ direktorei V. Ž., kuris patvirtina, kad Valdymo sutartyje atskiras nuomos mokestis už perduotą pagal valdymo sutarties priedus inventorių numatytas nebuvo, o buvo mokamas bendras mėnesinis valdymo mokestis pagal Valdymo sutarties 13.1 punktą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes laikytina, kad atsakovė UAB „Jotėja“ neturėjo prievolės mokėti atskiro nuomos mokesčio už Valdymo sutartimi perduotą inventorių, tuo tarpu atskiromis inventoriaus nuomos ir paveikslų nuomos sutartimis prievoliniai nuomos civiliniai teisiniai santykiai atsirado tarp UAB „Jotėja“ ir UAB „Baltijos turizmo akademija“.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nutarties 43 punkte padarytą išvadą apie prievolės mokėti inventoriaus nuomos mokestį šalis, laiko, kad ieškovė UAB „Jovirta“, faktiškai perėmusi inventorių iš RUAB „Liturimex“ viešbučiai pagal UAB „Liturimex“ viešbučiai ir ieškovės UAB „Jovirta“ 2013 m. birželio 14 d. sudarytą Inventoriaus pirkimo-pardavimo sutartį, neįgijo teisės iš UAB „Jotėja“ reikalauti, kad jai būtų mokamas inventoriaus nuomos mokestis, nes su atsakove jos nesiejo nuomos teisiniai santykiai, o už dalies perduoto inventoriaus naudojimą buvo mokamas valdymo mokestis. Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog atsakovė UAB „Jotėja“ turėjo pareigą inventoriaus nuomos mokestį mokėti ne UAB „Baltijos turizmo akademija“, o ieškovei, ieškovė nepateikė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti inventoriaus nuomos mokestį atmestas pagrįstas.
Dėl nuostolių atlyginimo
Ieškovė UAB „Jovirta“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti žalos dalį, kurią sudaro sumokėtas darbo užmokestis ieškovės UAB „Jovirta“ direktoriui R. K.. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad direktorius R. K. dirbo kitą darbą, dėl ko jam buvo mokamas visas darbo užmokestis, o ne 2/3 jo dalys, kaip numatyta galiojančiuose teisės aktuose už prastovą. Ieškovė pažymėjo, kad R. K. jokio kito darbo nedirbo, kadangi buvo priimtas vadovauti viešbučiui „Regina“, o savo darbo negalėjo atlikti tik dėl atsakovių kaltės, kadangi jie iš viešbučio neišsikėlė iki 2014 m. sausio 15 d. Atsakovė UAB „Jotėja“ laikė, kad ieškovė neįrodė, jog darbo užmokestis sumokėtas R. K. yra jos nuostoliai, už kuriuos atsakinga atsakovė, nes UAB „Jovirta“ darbo sutartį su R. K. sudarė tuomet, kai UAB „Jotėja“ dar nebuvo įteiktas pranešimas dėl valdymo sutarties nutraukimo. Atsakovės vertinimu, ieškovė savo rizika, dar nežinodama, kada ji pradės valdyti restoraną – viešbutį „Regina“, neįteikusi pranešimo UAB „Jotėja“ dėl valdymo sutarties nutraukimo, su R. K. sudarė darbo sutartį.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Jovirta“ ir R. K. 2013 m. spalio 1 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią R. K. buvo priimtas į darbą vykdomojo direktoriaus pareigoms, mokant 3948 Lt mėnesinį darbo užmokestį (Darbo sutarties 1.2, 3 punktai). Darbo sutarties 15 punkte nustatyta, kad darbuotojas pradeda dirbti 2013 m. spalio 14 d. (darbo sutartyje klaidingai nurodyti 2012 metai). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje pateiktos R. K. asmeninės sąskaitos ir operacijų išrašai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. sausio 16 d. R. K. buvo mokamas darbo užmokestis bei mokesčiai Sodrai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Ieškovė UAB „Jovirta“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovių 2716,86 Eur turtinės žalos atlyginimo, kuri atsirado laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. sausio 16 d. sumokėjus darbo užmokestį viešbučio „Regina“ vykdomajam direktoriui R. K..
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šią ieškinio dalį, įvertino, jog pateikti įrodymai nepatvirtina fakto, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu R. K. neatliko jokių darbo funkcijų ieškovės įmonėje ir R. K. darbo užmokestis buvo mokamas už prastovą. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada sutinka, nes teismas pagrįstai įvertino aplinkybę, kad R. K. buvo mokamas būtent darbo užmokestis už dirbtas dienas, bet ne už prastovą. Ieškovė UAB „Jovirta“ neįrodė, kad R. K. įmonėje nurodytu laikotarpiu nedirbo, kad įmonės direktoriaus įsakymu R. K. buvo nustatyta prastova dėl darbdavio kaltės, kad prastovos metu darbdavys neturėjo galimybės pasiūlyti R. K. kito darbo ir kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose teisės aktų nustatyta tvarka buvo fiksuojama jo prastova (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimas Nr. 78 „Dėl Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinės formos ir jo pildymo tvarkos patvirtinimo (Dėl Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinės formos ir jo pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo)“ (Žin., 2004, Nr. 18-528). Priešingai, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje pateikta pačios ieškovės UAB „Jovirta“ išduota R. K. asmeninė sąskaita nuo 2013 m. lapkričio 16 d. iki 2015 m. sausio 31 d. patvirtina, kad R. K. 2013 m. lapkričio mėnesį dirbo 20 dienų, 2013 m. gruodžio mėnesį dirbo 16 dienų, 2014 m. sausio mėnesį dirbo 20 d. Tai, kad R. K. faktiškai ir teisiškai dirbo UAB „Jovirta“ nurodytu laikotarpiu, taip pat patvirtina ir jo, kaip UAB „Jovirta“ vykdomojo direktoriaus išduotas 2013 m. lapkričio 4 d. raštas.
Teisėjų kolegijos nuomone, vien tai, kad tarp ieškovės UAB „Jovirta“ ir atsakovės UAB „Jotėja“ 2013 m. vyko tiek teisinis, tiek faktinis procesas dėl Valdymo sutarties nutraukimo ir viešbučio „Regina“ atlaisvinimo, nesudaro pagrindo vertinti, kad ieškovė patyrė žalą mokėdama darbo užmokestį vykdančiajam direktoriui R. K.. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir šalys neginčija, kad atsakovei UAB „Jotėja“ tik 2013 m. spalio 14 d. įteiktas ieškovės 2013 m. spalio 14 d. pranešimas „Dėl Restorano ir Viešbučio valdymo sutarties nutraukimo“ apie Valdymo sutarties nutraukimą, tuo tarpu darbo sutartis su R. K. buvo sudaryta 2013 m. spalio 1 d., t. y. dar prieš pranešimo atsakovei UAB „Jotėja“ apie Valdymo sutarties nutraukimą įteikimą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog sudarydama darbo sutartį su R. K. dar nenutraukus Valdymo sutarties su atsakove UAB „Jotėja“ bei nesant atlaisvintoms Viešbučio patalpoms, ieškovė veikė savo rizika. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad darbo sutarties su R. K. sudarymo metu Valdymo sutartis nebuvo nutraukta, o atsakovės UAB „Jotėja“ valdymo terminas buvo nustatytas 2013 m. rugsėjo 30 d. pasirašius turto grąžinimo aktus (Valdymo sutarties 3.1 punktas), todėl ieškovė sudarydama darbo sutartį negalėjo pagrįstai tikėtis, kad viešbutis bus atlaisvintas ir jai perduotas jau 2013 m. spalio 14 d.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė UAB „Jovirta“ įrodė atsakovės UAB „Jotėja“ neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir ieškovės patirtos žalos mokant UAB „Jovirta“ vykdančiajam direktoriui R. K. darbo užmokestį (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).
Dėl išlaidų antstolio paslaugoms apmokėti
Ieškovė UAB „Jovirta“ apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ieškovės išlaidas sumokėtas antstoliui už jo paslaugas konstatuojant faktines aplinkybes priskyrė bylinėjimosi išlaidoms Druskininkų miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje Nr. 2-221-418/2014, nes minėtoje byloje nebuvo nagrinėjamas ginčas dėl atsakovės UAB „Jotėja“ iškeldinimo. Ieškovės nuomone, šioje byloje buvo pareikštas reikalavimas apmokėti antstoliui sumokėtas lėšas, todėl šių lėšų negalima sieti su kita išnagrinėta byla. Atsakovė teigė, kad ieškovė, prašydama priteisti antstoliui sumokėtas lėšas, neįrodė nei vienos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovės atstovė advokatė T. K. teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kam buvo naudojami faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai.
Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą atlyginti 553,17 Eur išlaidas antstolio paslaugoms apmokėti, iš esmės sprendė, kad ieškovė UAB „Jovirta“ kreipėsi į antstolį, jog būtų konstatuojami faktai, susiję su atsakovės viešbučio bei restorano užimtumu bei tolimesniu veiklos vykdymu, siekiant juos panaudoti kaip įrodymą civilinėje byloje Nr. 2-221-418/2014, nagrinėjamoje dėl atsakovės iškeldinimo iš minėtų patalpų, o šioje nagrinėjamoje byloje antstolio atlikti faktinių aplinkybių konstatavimai nebuvo būtini, užmokestis antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą nėra tiesiogiai susijęs su ieškovės Valdymo sutarties vykdymu, mokesčių mokėjimu, todėl teismas padarė išvadą, kad šioje nagrinėjamoje byloje ieškovės nuostoliais įvardintos išlaidos antstoliui nėra atsakovių neteisėtų veiksmų rezultatas, be to, ieškovė, pateikdama į bylą antstolio S. V. 2014 m. sausio 13 d. ir 2014 m. sausio 15 d. PVM sąskaitas-faktūras, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ji realiai patyrė šias išlaidas, todėl šios išlaidos iš atsakovių nepriteistinos (CPK 178 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad antstolis S. V. 2014 m. sausio 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad pradėjo vykdyti UAB „Jovirta“ prašymą konstatuoti faktines aplinkybes apie UAB „Jovirta“ priklausančio viešbučio „Regina“ bei jame esančio inventoriaus būklę filmuojant, o 2014 m. sausio 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad pradėjo vykdyti UAB „Jovirta“ prašymą konstatuoti faktines aplinkybes apie UAB „Jovirta“ priklausančiame viešbutyje „Regina“ vykdomą veiklą.
Iš Liteko duomenų nustatyta, kad Druskininkų miesto apylinkės teisme nutarties 52 punkte nurodytų antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo metu buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB „Jovirta“ ieškinį atsakovui UAB „Jotėja“ dėl savininko teisių gynimo ir priverstinio iškeldinimo, bylos Nr. 2-221-418/2014. Ieškovas UAB „Jovirta“ buvo pareiškęs reikalavimus iškeldinti atsakovą UAB „Jotėja“ su visu jam priklausančiu kilnojamuoju turtu iš negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 6 d. nutartimi patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kurioje inter alia atsakovas UAB „Jotėja“ įsipareigojo iki 2014 m. sausio 23 d. 24 val. perduoti ieškovei UAB „Jovirta“ viešbučio ir restorano, esančio (duomenys neskelbtini), patalpas ir inventorių.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytos antstolio S. V. konstatuojamos aplinkybės dėl UAB „Jovirta“ priklausančio viešbučio „Regina“ bei jame esančio inventoriaus būklės ir viešbutyje vykdomos veiklos buvo susijusios su minėtoje Druskininkų miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-221-418/2014 pareikštais reikalavimais dėl savininko teisių gynimo ir priverstinio iškeldinimo, kurioje teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad labiau tikėtina, jog ieškovė kreipėsi į antstolį, kad būtų konstatuojami faktai, susiję su atsakovės viešbučio bei restorano užimtumu bei tolimesniu veiklos vykdymu, siekiant juos panaudoti kaip įrodymą civilinėje byloje dėl atsakovės iškeldinimo, todėl pagrįstai padarė išvadą, kad šioje nagrinėjamoje byloje ieškovės nuostoliais įvardintos išlaidos antstoliui nėra atsakovių neteisėtų veiksmų rezultatas ir negali būti priteistos kaip žalos atlyginimas. Teisėjo kolegija pažymi, kad ieškovė ieškinyje pati nurodė, kad kreiptis į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo teko dėl to, kad atsakovė neperdavė išnuomoto verslo, restorano ir viešbučio, todėl tokių įrodymų rinkimo apie civilinei bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes išlaidos pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertintos kaip susijusios su kitoje civilinėje byloje patirtomis šalies išlaidomis. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tą aplinkybę, kad civilinėje byloje nėra pateikta įrodymų, jog antstolio S. V. 2014 m. sausio 13 d. ir 2014 m. sausio 15 d. PVM sąskaitos-faktūros yra faktiškai apmokėtos, todėl šią ieškinio dalį pagrįstai atmetė ne tik kaip nepagrįstą, bet ir kaip neįrodytą (CPK 178 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Ieškovė UAB „Jovirta“ apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo bylinėjimosi išlaidas priteisė tik iš vienos atsakovės – V. Ž., nes ieškinio dalį iš dalies tenkino solidariai priteisdamas 7 271,63 Eur iš abiejų atsakovių. Ieškovė taip pat nurodė, kad teismas be pagrindo tik iš jos priteisė kitas bylinėjimosi (pašto) išlaidas, nors ieškinys buvo iš dalies patenkintas.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Druskininkų miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 8 d. sprendimu:
ieškovės UAB „Jovirta“ ieškinį tenkino iš dalies, priteisė solidariai iš atsakovių UAB „Jotėja“ ir V. Ž. ieškovės UAB „Jovirta” naudai 7 271,63 Eur nesumokėto valdymo mokesčio dalį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 7 271,63 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. rugpjūčio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
Priteisė iš atsakovės V. Ž. ieškovės UAB „Jovirta” naudai 488,58 Eur bylinėjimosi išlaidas;
Priteisė iš ieškovės UAB „Jovirta” atsakovės UAB „Jotėja“ naudai 1 394,95 Eur bylinėjimosi išlaidas;
Priteisė valstybei iš ieškovės UAB „Jovirta” 6,21 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu;
kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais ieškovės UAB „Jovirta” apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė tik iš vienos atsakovės – V. Ž.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas teismo sprendimo motyvuose nurodė, kad patenkinus 34 proc. ieškinio iš atsakovių ieškovės naudai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina po 488,58 Eur, tačiau teismas ieškovės ir atsakovės UAB „Jotėja“ bylinėjimosi išlaidas įskaitė ir iš ieškovės atsakovės UAB „Jotėja“ naudai vietoje 1 883,53 Eur priteisė 1 394,95 Eur, t. y. sumažino iš ieškovės priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą 488,58 Eur. Toks teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymas atsakovėms lygiomis dalimis atitinka CPK 93 straipsnio 1 dalį, tiek ir teismų praktiką, kurioje išaiškinta, kad atsakovai lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas, todėl iš bylą pralaimėjusių proceso bendrininkų (bendraatsakovių) bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012).
Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai sprendė ir valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, klausimą, nes jas paskirstė proporcingai patenkintų (atmestų) ieškinio reikalavimų daliai. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovėms mokėtina suma sudaro po 1,60 Eur, tačiau ši suma yra mažesnė už Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, kurią sudaro 3 eurai, iš atsakovių pagrįstai jų nepriteisė (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ (TAR, 2014-09-24, Nr. 2014-12793).
Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas ,apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės UAB „Jovirta“ apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir neįrodytas, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė sutarčių teisę ir civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsakovės UAB „Jotėja“ atstovas advokatas V. P. 2016 m. rugpjūčio 1 d. prašymu prašo priteisti iš ieškovo atsakovei 447,67 Eur turėtas atstovavimo ir kitas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismui atmetus ieškovės UAB „Jovirta“ apeliacinį skundą, atsakovei UAB „Jotėja“ atlyginamos jos patirtos 447,67 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, tuo tarpu ieškovės atstovavimo išlaidos nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės UAB „Jovirta”, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės UAB „Jotėja“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 447,67 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 67 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.