Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nataljos Zelionkienės, Gintaro Čekanausko,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. P. skundą dėl sprendimų bei turto arešto akto panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilęs dėl Kauno teritorinės muitinės 2014-07-21 sprendimo Nr. 10000278604, kuriuo nuspręsta priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką 3239500,00 Lt, įregistruotą 2014-06-27 Kauno teritorinės muitinės sprendimu Nr. 4KM19/42-0484S, iš P. P. (b.l. 17), Kauno teritorinės muitinės 2014-08-05 sprendimo Nr. 10000280026, kuriuo nuspręsta išieškoti mokestinę 120388,73 Lt nepriemoką (b.l. 45-46), Kauno teritorinės muitinės 2014-07-30 sprendimo Nr. 5962, kuriuo nuspręsta vykdyti 120388,73 Lt muito priverstinį išieškojimą ir areštuoti pareiškėjui priklausantį turtą 3239415,73 Lt mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui (b.l. 36-37), 2014-07-30 turto arešto akto Nr. 43 (b.l. 49-51), pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad Kauno teritorinė muitinė 2014-06-27 sprendimu Nr. 4KM19/42-0484S pripažino pareiškėją P. P. (kartu su kitais sprendime nurodytais asmenimis) skolininku muitinei bei apskaičiavo ir įregistravo muitinėje mokestinę prievolę už neteisėtai gabentas ir laikytas cigaretes: muito – 120473,00 Lt, akcizo – 1727617,00 Lt, PVM – 432022,00 Lt, delspinigių už nesumokėtą akcizą – 220271,00 Lt, delspinigių už nesumokėtą PVM – 55083,00 Lt, baudą – 684034,00 Lt, kadangi 2013-04-28 P. P. (kartu su kitais sprendime minimais asmenimis) Lietuvos Respublikos teritorijoje įgijo ir pasikėsino neteisėtai gabenti ir laikyti ne lietuviškomis banderolėmis pažymėtas akcizais apmokestinamas prekes -157500 pakelių cigarečių „Jin Ling“, 70000 pakelių cigarečių „NL New Line Full Flavor“, 66990 pakelių cigarečių „Bayron“, 50000 pakelių cigarečių „Bayron White“. Šiais savo veiksmais pažeidė 2004-05-26 LR ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomos alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 p., 3.4 p. reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje (b.l. 19-24, 55-57). Sprendimą 2014-06-19 pareiškėjas apskundė Muitinės departamentui prie LR finansų ministerijos (b.l. 25-31), tačiau, kaip nurodė pareiškėjo atstovė, skundas dar nėra išnagrinėtas. Kauno teritorinės muitinės 2014-07-21 sprendimu Nr. 10000278604 nuspręsta nurašyti iš lentelėje nurodyto mokesčių mokėtojo sąskaitos kredito įstaigoje 3239500,00 Lt mokestinę nepriemoką bei nutraukti 3239500,00 Lt pinigų išdavimą ir pervedimą iš visų kitų šio sprendimo gavimo metu esančių P. P. sąskaitų kredito įstaigoje (b.l. 17, 62). Kauno teritorinė muitinė 2014-07-30 sprendimu Nr. 5692 (b.l. 36-37) nusprendė: nepradėti lentelėje nurodytos mokestinės prievolės, įregistruotos Kauno teritorinės muitinės 2014-06-27 sprendimu Nr. 4KM19/42-0484S priverstinio išieškojimo, kol bus išspręstas mokestinis ginčas (1 punktas); vykdyti P. P. 120388,73 Lt muito, įregistruoto Kauno teritorinės muitinės 2014-06-27 sprendimu Nr. 4KM19/42-0484S, priverstinį išieškojimą (2 punktas); areštuoti P. P. priklausantį turtą 3239415,73 Lt mokestinės prievolės, įvykdymo užtikrinimui (3 punktas) (b.l. 36-37, 69). Kauno teritorinės muitinės 2014-08-05 sprendimu Nr. 10000280026 nuspręsta išieškoti iš lentelėje nurodyto mokesčių mokėtojo turto 120388,73 Lt mokestinę nepriemoką (b.l. 45, 65). 2014-07-30 Turto arešto aktu Nr. 43 areštuotas pareiškėjo turtas pagal 2014-07-30 Kauno teritorinės muitinės sprendimą Nr. 5962 (b.l. 49-51, 67-68).

VSAT pranešime apie įtarimą P. P. (2014-06-30 Nr. 05-1-03023-13) be kita ko nurodyta, kad tęsdami nusikalstamą veiką, 2013 m. balandžio mėn. pabaigoje, Ž. B. ir A. Ž. susitarė su P. P. , kad pastarasis 2013-04-28 (duomenys neskelbtini), leis savo sodybos kieme iš vilkiko pasikrauti dėžes su cigaretėmis į kitas transporto priemones. 2013-04-28 apie 22.15 val. P. P. sutikimu, į pastarajam priklausančią sodybą, buvo atgabentos akcizais apmokestinamas prekes, tai yra dėžes su cigaretėmis su Rusijos Federacijos banderolėmis ir be banderolių, grupės narius, pradėjusius krauti cigaretes į automobilį sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai. Pranešime apie įtarimą konstatuota, kad pareiškėjas, sutikdamas, kad jo sodyboje kieme kontrabandinės cigaretės būtų perkrautos į kitas transporto priemones ir suteikdamas vietą kontrabandinių cigarečių perkrovimui, padėjo neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (b.l. 42-44).

Šią ginčo situaciją reglamentuoja 1992-10-12 Tarybos reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau - Bendrijos muitinės kodeksas), 202 straipsnio 1 dalies a punktas, neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes, atsiranda skola muitinei. Skolos atsiradimo momentas yra įtvirtintas to paties straipsnio 2 dalyje, t.y. skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją momentu. Skolininkais muitinei solidariai tampa (Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalis) asmenys, neteisėtai įvežę ar dalyvavę įvežant tokias prekes, o taip pat, bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo metu žinoję (yra pagrindo manyti, turėję žinoti), kad jos buvo įvežtos neteisėtai. Taigi, minėtas Europos Sąjungos reglamentas, kuris tiesiogiai taikomas Lietuvoje, nereikalauja, kad asmuo (faktiškai) būtų neteisėtai įvežęs prekes į Bendrijos muitų teritoriją tam, kad jis būtų pripažintas skolininku Bendrijos muitinės kodekso 4 str. 12 p. prasme, t.y. skolininkas yra bet kuris asmuo, privalantis sumokėti skolą muitinei. Iš minėtų Bendrijos muitinės kodekso nuostatų matyti, kad asmenį, kuris yra laikomas skolininku Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 12 punkto prasme, šiuo konkrečiu atveju apibrėžia ir konkretizuoja būtent Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalis. Iš tiesų Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalimi norima plačiai apibrėžti skolininko sąvoką, atsižvelgiant į skolininkų solidarumo taisyklę, nurodytą šio teisės akto 213 straipsnyje, pagal kurią keli asmenys, turintys sumokėti skolą muitinei, už tokią skolą atsako solidariai (Europos Teisingumo Teismo 2004-09-23 sprendimas byloje Spedition Ulustrans, C-414/02,31 p.).

Šiuo atveju, pareiškėjas pats negabeno per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną cigarečių (Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 1 dalies a) p., 202 str. 3 d. 1 įtrauka), tačiau Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies taikymo prasme, skolininkais laikomi ir asmenys dalyvavę įvežant tokias prekes, o taip pat, bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo metu žinoję (yra pagrindo manyti, turėję žinoti), kad jos buvo įvežtos neteisėtai. Taigi, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog dėl neteisėtai įvežtų cigarečių perkrovimo P. P. sodyboje iš vienų transporto priemonių į kitas su P. P. buvo tartasi iš anksto. Sprendžiant neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes įsigijusio ir (arba) laikiusio asmens pripažinimo muitinės skolininku klausimą, Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 įtrauka nereikalauja įrodyti, kad asmuo tikrai žinojo, jog įsigyja (gauna) neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes, dalyvauja neteisėtai įvežant prekes, muitinės skolai atsirasti pakanka nustatyti, kad yra protingas pagrindas manyti, jog asmuo turėjo žinoti, kad gabeno prekes, dalyvavo neteisėtai gabenant, įsigijo (gavo) ir (arba) laikė prekes, kurios buvo įvežtos neteisėtai. Pažymėtina, kad visiems žinoma ir neįrodinėtina aplinkybe laikomas faktas, jog Lietuvos rinkoje greta teisėtai į laisvą apyvartą išleistų tam tikru mastu cirkuliuoja ir neteisėtai išleisti (įvežti) apdoroto tabako gaminiai, o ženklinimas specialiais ženklais - banderolėmis - yra vienas iš būdų atskirti prekes. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo prekės buvo paženklintos Rusijos Federacijos specialiais ženklais ir iš viso nepaženklintos (be banderolių), cigarečių kiekis buvo didelis, į išankstinį grupės asmenų susitarimą dėl didelio kiekio cigarečių perkrovimo P. P. sodybos kieme, elgdamasis rūpestingai, atidžiai bei sąžiningai, pareiškėjas turėjo suprasti, kad cigaretės į Bendrijos muitų teritoriją buvo įvežtos neteisėtai.

Kauno teritorinė muitinė, kaip teritorinis mokesčių administratorius (mokesčių išieškotojas), atliko mokestinės nepriemokos mokesčių išieškojimo (administravimo) veiksmus, kuriuos įpareigoja atlikti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2005-05-27 įsakymu Nr. 1B-374 patvirtintų Mokestinių nepriemokų ir mokesčių bei su jais susijusių sumų permokų administravimo organizavimo Lietuvos Respublikos muitinėje taisyklių 4 punktas bei kiti mokesčių išieškojimą reglamentuojantys teisės aktai.

Pagal Bendrijos muitinės kodekso 232 straipsnis 1 d. a) p., jeigu mokėtina muito suma nebuvo sumokėta per nustatytą laikotarpį muitinė turi pasinaudoti visomis galiojančių teisės aktų jai suteiktomis teisėmis, įskaitant vykdymą, kad būtų užtikrintas minėtos sumos sumokėjimas. LR Muitinės įstatymo 93 straipsnis numato sprendimo, dėl kurio pateiktas skundas, galiojimą ir atvejus, kai jo vykdymas sustabdomas. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Bendrijos muitinės kodekso 244 straipsnio nuostatos taikomos visais šio Įstatymo numatytais muitinės įstaigų sprendimų apskundimo atvejais.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 161 straipsnio nuostatą, nagrinėjant skundus, susijusius su muitų administravimu, Bendrijos muitų teisės aktai turi viršenybę nacionalinės teisės atžvilgiu. Pagal Įstatymo 33 straipsnio 8 bei 15 punktus Mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę atitinkamai priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas; taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus. Pagal Įstatymo 95 straipsnio 1 dalį, be kitų 1 dalyje nurodytų mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų yra ir 2 punkte numatytas turto areštas bei 3 punkte numatytas nurodymas kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Pagal Įstatymo 101 straipsnio 3 dalį mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų arba jeigu mokesčių administratoriui priėmus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų.

Pagal Įstatymo 102 straipsnį, Mokesčių administratorius turi teisę duoti nurodymus kredito įstaigoms, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigoms nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), jeigu mokesčių mokėtojas neleidžia patikrinti, ar teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai, arba jeigu dėl mokesčių mokėtojo yra priimtas sprendimas nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigoje. Pagal Įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 1 punktą mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma duodant kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos. Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka. Įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma, priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Dėl Kauno teritorinės muitinės 2014-07-21 sprendimo Nr. 10000278604 panaikinimo

Kauno teritorinė muitinė 2014-07-21 sprendimu Nr. 10000278604 pradėjo paeiliui taikyti Įstatymo 106 straipsnio numatytas mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdus, kadangi pareiškėjas teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais nesumokėjo apskaičiuotų mokesčių bei su jais susijusios sumos (Vyriausybės 1996-06-24 nutarimu Nr. 748 (LRV 2004-04-15 nutarimo Nr. 414 redakcija) patvirtintų Mokesčių mokėjimo muitinėje taisyklių 10 punktas) (b.l. 17, 62). Pareiškėjas per 10 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos nesumokėjo Kauno teritorinės muitinės 2014-06-27 sprendimu Nr. 4KM19/42-0484S apskaičiuotos mokesčių bei su jais susijusios sumos. Pareiškėjas patikslintame skunde (b.l. 140-145) nurodo, kad minėtas Kauno teritorinės muitinės 2014-06-27 sprendimas bei Kauno teritorinės muitinės Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyriaus 2014-07-02 pranešimas Nr. (11.105/5)-1B-9902 bei 2014-07-07 pranešimas Nr. (11.104/7)-lB-10211) jam buvo įteiktas 2014-07-09. Minėtame pranešime taip pat nurodytas įpareigojimas per 10 dienų nuo muitinės pranešimo įteikimo dienos įvykdyti mokestinę prievolę. Šiuo atveju, pareiškėjui nesumokėjus mokesčių ir su jais susijusių sumų per nustatytus teminus, Kauno teritorinė muitinė 2014-07-21 sprendimu Nr. 10000278604 nusprendė nurašyti iš lentelėje nurodyto mokesčių mokėtojo sąskaitos kredito įstaigoje 3239500,00 Lt mokestinę nepriemoką bei nutraukti 3239500,00 Lt pinigų išdavimą ir pervedimą iš visų kitų šio sprendimo gavimo metu esančių P. P. sąskaitų kredito įstaigoje, atsižvelgiant į ankščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, pagrįstai ir teisėtai.

Tačiau Kauno teritorinė muitinė 2014-07-31 sprendimu Nr. 10000279727 nusprendė pripažinti netekusiu galios ginčijamą Kauno teritorinės muitinės 2014-07-21 sprendimą Nr. 10000278604 nurašyti 3239500,00 Lt mokestinę nepriemoką bei nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojų sąskaitų kredito įstaigoje, kadangi sprendimas per nustatytą laikotarpį neįvykdytas, vadovaujantis Įstatymo 106 straipsniu taikytini kiti mokestinės nepriemokos išieškojimo būdai (b.l. 59). Atsižvelgiant į nurodytas faktines bylos aplinkybes ir teisinį šios ginčo situacijos reglamentavimą, skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl prašymo atnaujinti terminą ginčyti Kauno teritorinės muitinės 2014-07-30 sprendimą Nr. 5962, dėl šio sprendimo ir Kauno teritorinės muitinės 2014-07-30 turto arešto akto Nr. 43 panaikinimo

Pareiškėjas prašo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą skundui dėl Kauno teritorinės muitinės 2014-07-30 sprendimo Nr. 5962 panaikinimo paduoti. Nurodė, jog minėtą sprendimą, taip kaip nurodyta sprendimo rezoliucinėje dalyje, jis 2014-08-12 apskundė Muitinės departamentui, kuris 2014-09-01 rašte nurodė, jog jo skundas dėl 2014-07-30 Kauno teritorinės muitinės sprendimo Nr. 5962 Muitinės departamente nenagrinėtinas. Minėtas raštas buvo siųstas neregistruotu laišku pagal pareiškėjo gyvenamąją vietą, tačiau jis pareiškėjui įteiktas nebuvo. Tik 2014-10-31 raštą atsakovui pateikus šioje byloje ir 2014-12-04 teismo posėdžio metu su juo susipažinus jis tapo žinomas pareiškėjo atstovei.

Prašymas dėl termino atnaujinimo tenkintinas. Jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamojo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas (ABTĮ 33 str. 1 d.).

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Teismas, spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išskirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., 2006-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Teisėjų kolegija pažymi, kad svarbių ar nesvarbių priežasčių, dėl kurių įstatymo nustatytu terminu nebuvo pateiktas skundas, nustatymas bei praleisto termino atnaujinimas yra teismo prerogatyva. Praleisto termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas ieškant protingos pusiausvyros tarp viešojo intereso užtikrinti realią subjektinių teisių apsaugą ir viešojo intereso garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą.

Vertindama pareiškėjo atstovės nurodytas aplinkybes, susijusias su skundžiamo sprendimo apskundimo tvarkos neteisingu nurodymu, teisėjų kolegija nurodo, jog nagrinėjamu atveju Kauno teritorinės muitinės sprendimui yra taikytini individualiam administraciniam aktui keliami reikalavimai. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, nustatančio individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, 2 dalyje nurodyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka. Vertindamas šios įstatymo nuostatos reikšmę, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, jog aplinkybė, kad skundžiamame sprendime nebuvo tiesiogiai nurodyta ir išaiškinta jo apskundimo galimybė, nebuvo nurodyti įstatymo numatyti apskundimo terminai atskirais atvejais (atsižvelgiant į ginčijamo administracinio akto apskundimo tvarkos bei terminų teisinio reglamentavimo specifiką) gali būti vertinama kaip priežastis, objektyviai sukliudžiusi pareiškėjui laiku realizuoti teisę kreiptis į teismą. Be to, administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į teismą. (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-05-27 nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-266/2004, 2008-08-07 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-423/2008).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno teritorinės muitinės 2014-07-30 sprendimo Nr. 5962 rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog sprendimas skundžiamas Muitinės departamentui (b.l. 36-37). Muitinės departamentas 2014-09-01 raštu informavo pareiškėją, jog jo skundas dėl 2014-07-30 Kauno teritorinės muitinės sprendimo Nr. 5962 Muitinės departamente nenagrinėtinas (b.l. 84-85). Minėtas raštas buvo siųstas neregistruotu laišku pagal pareiškėjo gyvenamąją vietą, tačiau jis, kaip nurodo pareiškėjas, jam įteiktas nebuvo. Šis pareiškėjo motyvas nėra paneigtas kitais įrodymais. Minėtą raštą 2014-10-31 atsakovas pateikė šioje byloje ir tik 2014-12-04 teismo posėdžio metu su juo susipažino pareiškėjo atstovė, kuri 2014-12-29 pateikė patikslintą skundą (b.l. 84, 140-145).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kurios nėra paneigtos kitais įrodymais, į tai, kad skundžiamame atsakovo sprendime nebuvo tinkamai nurodyta jo apskundimo tvarka, tačiau pareiškėjas veikė pakankamai operatyviai, rūpestingai, termino praleidimo laikas ne itin žymus, vadovaudamasi protingumo ir teisingumo principais, vertina, kad formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino šios administracinės bylos kontekste galimai būtų pažeista asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos. Formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas bylos faktines aplinkybes ir atsižvelgusi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką, pripažįsta nurodytas termino atnaujinimo aplinkybes svarbiomis termino praleidimo priežastimis - skundo padavimo teismui terminas atnaujinamas (ABTĮ 34 str. 3 d.).

Kauno teritorinė muitinė 2014-07-30 sprendimu Nr. 5962 nusprendė nepradėti Kauno teritorinės muitinės 2014-06-27 sprendimu Nr. 4KM19/42-0484S įregistruotos mokestinės prievolės priverstinio išieškojimo kol bus išspręstas mokestinis ginčas (1 punktas); vykdyti P. P. 120388,73 Lt muito, įregistruoto Kauno teritorinės muitinės 2014-06-27 sprendimu Nr. 4KM19/42-0484S, priverstinį išieškojimą (2 punktas); areštuoti P. P. priklausantį turtą 3239415,73 Lt mokestinės prievolės, įvykdymo užtikrinimui (3 punktas) (b.l. 36-37, 69).

Įstatymo 110 straipsnio 1 dalis nustato, jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos įskaitymą minėtosioms skoloms padengti, tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio įstatymo 95 straipsnyje.

Kaip jau minėta, Įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje pažymėta, kad muitai pagal šį įstatymą administruojami tiek, kiek šio įstatymo nuostatos neprieštarauja Bendrijos muitų teisės aktams. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 (1992-10-12), nustatančio Europos Bendrijos muitinės kodekso (toliau-Bendrijos muitinės kodeksas), reglamentuojančio muito mokesčių administravimą, 244 straipsnis nustato, kad skundo pateikimas nesustabdo apskųsto sprendimo įgyvendinimo. Tačiau muitinė visai arba iš dalies sustabdo tokio sprendimo įgyvendinimą, jeigu yra rimto pagrindo manyti, kad sprendimas neatitinka muitų teisės aktų arba kad dėl jo suinteresuotam asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma žala. Jeigu vykdant apskųstąjį sprendimą turėtų būti sumokėti importo muitai, tokio sprendimo įgyvendinimas gali būti sustabdytas tik turint garantiją arba ją pateikus. Tačiau tokios garantijos neturi būti reikalaujama, jeigu toks reikalavimas, atsižvelgiant į skolininko nurodytas aplinkybes, galėtų jam sukelti rimtų ekonominių arba socialinių sunkumų.

Pareiškėjas nepateikė Bendrijos muitinės kodekso 244 straipsnyje numatytos garantijos, užtikrinančios mokestinės prievolės įvykdymą bei dokumentų įrodančių, kad muito sumokėjimas padarytų jam neatitaisomą žalą. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad toks garantijos pateikimas jam galėtų sukelti rimtų ekonominių arba socialinių sunkumų. Šiuo atveju, sustabdžius skundžiamų sprendimų vykdymą, neesant Bendrijos muitinės kodekso 244 straipsnyje numatytos garantijos, nei jokių kitų įrodymų, kad tuo atveju, jei ginčui pasibaigus ginčijami sprendimai nebus panaikinti, pareiškėjas galės įvykdyti mokestinę prievolę muitinei, būtų neišlaikytas proceso šalių interesų balansas, pažeistas proporcingumo principas (LVAT 2011-04-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3027/2011). Dėl panašaus pobūdžio pažeidimų ir solidarios skolininkų atsakomybės ne kartą yra pasisakęs Europos Bendrijos teisingumo teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz. Europos Teisingumo Teismo 2004-09-23 sprendimas byloje Spedition Ulustrans, C-414/02,31 p.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1531/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-18 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A143 -261/2011, administracinės bylos Nr. Al43-2570/2011, Nr. A261-l 138/2011, Nr. A444-1193/2013).

Įstatymo 33 straipsnio 15 punktas mokesčių administratoriui, atliekant jam pavestas funkcijas, suteikia teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus. P. P. 2014-06-27 Kauno teritorinės muitinės sprendimu Nr. 4KM19/42-0484S įregistruota 3239415,73 Lt mokestinė prievolė, viršija 250 bazinių socialinių išmokų (anksčiau - MGL) todėl yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Svarbu ir tai, kad mokestinė nepriemoka įregistruota už neapskaičiuotus nedeklaruotus importo mokesčius (akcizą, PVM), kurie buvo įregistruoti, nustačius, kad grupės asmenų (solidarių skolininkų) Lietuvos Respublikoje buvo įgyta, gabenta ir laikyta didelis kiekis ne lietuviškomis banderolėmis pažymėtų, akcizais apmokestinamų prekių - cigarečių. Be to, pažymėtina, jog panaikinus ginčijamą 2014-06-27 sprendimą, pripažinus, kad atitinkamos sumos iš pareiškėjo buvo išieškotos nepagrįstai, tokios sumos iš biudžeto Įstatymo nustatyta tvarka būtų grąžintos (Bendrijos muitinės kodekso 236 str., Įstatymo 111 str.).

Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, ginčijamas 2014-07-30 Kauno teritorinės muitinės sprendimas Nr. 5962 bei 2014-07-30 turto arešto aktas Nr. 43 yra pagrįsti ir teisėti, skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl Kauno teritorinės muitinės 2014-08-05 sprendimo Nr. 10000280026 panaikinimo

Kauno teritorinė muitinė 2014-08-05 sprendimu Nr. 10000280026 nusprendė taikyti kitus priverstinio išieškojimo būdus, t.y. priėmė sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto (b.l. 45-46, 65).

Įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, todėl pagrįstai sprendimas išieškojimui iš mokesčio mokėtojo turto perduotas vykdymui antstoliui. Pažymėtina, kad pagal LR Civilinio proceso kodekso 587 straipsnio 10 dalies nuostatą, vykdomieji dokumentai yra kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ginčijamas Kauno teritorinės muitinės 2014-08-05 sprendimas Nr. 10000280026 yra teisėtas ir pagrįstas, skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str. 3d., 85 str., 87 str., 88 str. 1d. 1p., kolegija

nusprendė:

Pareiškėjui P. P. atnaujinti terminą skundui dėl Kauno teritorinės muitinės 2014-07-30 sprendimo Nr. 5962 panaikinimo paduoti.

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.