Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. V. (asm. dok. J. V.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, išsituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK, BK) 180 str. 1 d., 187 str. 1 d.;

A. K. (asm. dok. A. K.), a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, vidurinio išsilavinimo, vedęs, teistas 5 kartus:

1(duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs;

1) (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 24 str. 6 d., 300 str. 2, 300 str. 2 d., laisvės atėmimu 4 mėn. 15 d., pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m., bausmę atlikęs, teistumas išnykęs;

3) (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 214 str. 1 d. – 4 MGL dydžio bauda;

4) (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 259 str. 2 d. – 4 MGL dydžio bauda;

5) (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 227 str. 2 d. – laisvės atėmimu 8 mėn., pritaikius LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m., bausmę atlikęs, teistumai neišnykę, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. ir A. K. padarė plėšimą, o būtent: 2014 m. sausio 23 d., apie 15.00 val., Turmanto mstl., Turmanto sen., Zarasų r., veikdami kartu, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, važiuojant taksi automobiliu „VW Passat”, v. n. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. A., paprašę vairuotojo sustabdyti automobilį prie kapinių, J. V. sudavė nukentėjusiajam A. A. kumščiu į veidą, A. K. suėmus vai­ruotoją ranka už kaklo, po ko J. V. sudavė ne mažiau dešimties smūgių A. A. į galvą, taip atimdami galimybę nukentėjusiajam A. A. priešintis, pagrobė A. A. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia 113“ – 31,86 Eur (110 Lt) vertės, mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ – 31,86 Eur (110 Lt) vertės, mobilaus ryšio telefoną „Nokia 3100“ – 40,55 Eur (140 Lt) vertės, mobilaus ryšio telefoną „LG P760“ – 289,62 Eur (1000 Lt) vertės, piniginę (be vertės), kurioje buvo 600 Lt (173,77 Eur) grynųjų pinigų, tuo bendrais veiksmais J. V. ir A. K. padarė nukentėjusiajam A. A. dėl nosies kaulų lūžio – nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimų nosies ir kaktos srityse – nežymų sveikatos sutrikdymą ir bendrą 567,66 Eur (1960 Lt) turtinę žalą.

Be to, J. V. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą: 2014 m. sausio 23 d., apie 15.00 val., Turmanto mstl., Turmanto sen., Zarasų r., plėšimo metu iš A. A., suplėšė striukę – 86,89 Eur (300 Lt) vertės, sudaužė automobilio „VW Passat”, v. n. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės atgalinį veidrodėlį – 43,44 Eur (150 Lt) vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. A. 130,33 Eur (450 Lt) turtinę žalą.

Kaltinamasis J. V. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad išsamius parodymus duoti atsisako. 2014 m. sausio 23 d. taksi automobiliu važiavo iš Zarasų į Turmanto miestelį kartu su draugu V., kuris šiuo metu yra Anglijoje. Jį įvardinti atsisakė. A. K. nebuvo su juo tą dieną, jis kartu nevažiavo. Neturėjo pinigų atsiskaityti už taksi paslaugas, todėl spontaniškai sugalvojo suduoti taksistui ir nesumokėjus pabėgti. Jis A. A. galėjo suduoti apie 4 smūgius, tačiau ne 10. Iš A. A. paėmė telefonus ne tikslu juos pagrobti, tačiau tam, kad A. A. negalėtų paskambinti policijai. Taip pat jis paėmė A. A. piniginę, bet vėliau pametė. Dėl turto sugadinimo kaltu prisipažįsta. Prieš tai jis buvo išgėręs vieną butelį alaus, bet jautėsi blaivus. Išgertas alus gal ir galėjo turėti įtakos jo veiksmams, jei nebūtų gėręs alaus gal ir nusikaltimų nebūtų padaręs. Sutinka atlyginti turtinę žalą ir 1000 Lt neturtinės žalos.

Kaltinamasis A. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusiojo A. A. iki sulaikymo nebuvo matęs, taksi nevažiavo, su J. V. tuo metu nebuvo. Su J. V. kažkurį laiką pažįstami. A. S. pažįsta, tačiau jam jokių daiktų nėra davęs. Ant taksi automobilio gali būti jo rankų anspaudai, nes jis dažnai būna Zarasuose. Jis pats nesinaudojo taksi paslaugomis, gal kada buvo suklupęs ir prisilietė prie automobilio. Motina norėjo atlyginti nukentėjusiajam žalą, nes manė, kad jis (A. K.) yra kaltas. 2014 m. sausio 23 d. buvo Visagine. Kodėl nukentėjęs jį atpažino negali pasakyti, nukentėjęs jį atpažinimo tik iš 3 ar 4 karto.

Nukentėjusysis A. A. parodė, kad dirba taksi vairuotoju. 2014 m. sausio 23 d., apie 15 val. gavo skambutį į tel. (duomenys neskelbtini), klientas prašė atvažiuoti prie parduotuvės Maxima, kuri yra Zarasuose prie stoties. Privažiavus prie minėtos parduotuvės į jo automobilį įsėdo du vaikinai – J. V. atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę, o A. K. į galą. A. K. tuo metu rūkė, todėl jam pasakė, kad išmestų cigaretę ir jis numetė nuorūką prie parduotuvės. Važiuojant į Turmantą keleiviai klausinėjo kaip uždarbis, klausinėjo kaip sekasi, kalbėjo rusiškai. Įvažiavus į Turmantą, keleiviai paprašė užsukti prie kapinių, sakė, kad išlips. Privažiavus prie kapinių ir sustojus. J. V. pradėjo mušti jį kumščiu į veidą, A. K. irgi mušė. A. K. laikė viena ranka už gerklės, o kita mušė, J. V. taip pat daužė. Jis pats buvo prisisegęs saugos diržus, todėl negalėjo pabėgti. J. V. sudavė kumščiu į veidą, po to reikalavo atiduoti telefoną, pradėjo kraustyti kišenes ir rado piniginę. Pasiėmė piniginę ir rado antrą telefoną. Tuo metu per radijo stotį – racija pasigirdo pranešimas ir jie išsigando. A. K. išlipo iš automobilio, atidarė duris ir dar kartą jam trenkė, o J. V. išlipęs trenkė į automobilio veidrodėlį, bandė dar trenkti į langą ir nubėgo. Iš viso J. V. ir A. K. sudavė apie 10 smūgių ir pagrobė iš jo 4 telefonus ir 600 Lt, bei suplėšė striukę ir apgadino automobilį. Jo visas veidas buvo sudaužytas, nosis sulaužyta 2 vietose, darė operacija. Negalėjo rodytis viešumoje, po operacijos buvo uždėtas gipsas, patyrė daug nepatogumų. Vilniuje operavo nosį, buvo sulaužyti kaulai, negalėjo laisvai kvepėti. Kuri laiką negalėjo niekur dirbti, negalėjo išlaikyti šeimą, vaikas taip pat patyrė stresą, žmona tuo metu laukėsi antro vaiko. Iš šiuo metu jaučia padarinius, būna galvos skausmai. Anksčiau nei J. V. nei A. K. nepažinojo, vežti niekur neteko. Juos pamatęs per atpažinimą iš karto pažino. Žala jam neatlyginta. A. K. motina jį susirado ir ketino susitarti dėl žalos atlyginimo, tačiau jie nesusitarė. Prašo priteisti 524,21 Eur (1810 Lt) turtinės žalos ir 8688,60 Eur (30 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimui.

Liudytojas F. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), apie pusė kilometro nuo Turmanto. 2014 m. sausio 23 d., apie 15 val. išėjo į lauką ir matė kaip ėjo 2 vaikinai į Turmanto pusę. Vaikinai buvo jauni, veidų nematė. Kitą dieną atvažiavo policijos pareigūnai ir klausė ar jis ką nors matė. Jis nurodė, kad matė einančius du vaikinus.

Liudytoja O. I. parodė, kad kaltinamieji yra jos buvusio sugyventinio K. M. pažįstami. Negali tiksliai įvardinti kada, tačiau J. V. ir A. K. buvo atėję pas juos į svečius. Tuo metu pas juos buvo ir jos brolis A. S.. Ji negirdėjo jų pokalbio, tačiau kažkas davė jos broliui telefoną, kurį A. S. patikrino, t.y. paėmęs iš jos SIM kortelę įdėjo į telefoną ir jį įjungė. Liudytoja patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (I tomas, b. l. 87), kad tai buvo 2014 m. sausio 29 d.

Liudytoja A. S. parodė, kad 2014 m. sausio 23 d. apie pietus, išėjusi iš Zarasų mieste prie stoties esančios parduotuvės Maxima, pamatė privažiuojantį taksi automobilį, kurį vairavo iš matymo pažįstamas taksistas. Prie šio automobilio priėjo nepažįstamas vaikinas, apsirengęs šviesiais drabužiais. Jis baigė rūkyti, numetė nuorūką, atsisėdo ant galinės sėdynės ir taksi išvažiavo. Ji matė tik vieną į taksi automobilį įsėdusį vaikiną.

Liudytoja O. K. parodė, kad nukentėjęs A. A. yra jos sūnus. Apie 2014 m. sausio 23 d. sūnaus A. A. sumušimą sužinojo kitą dieną iš jo paties. Nuvykusi į ligoninę pamatė sūnų sumuštą, ištinusi, apdraskytą, jo drabužiai buvo kruvini. Ji buvo šoko būsenoje pamačiusi taip sumuštą savo vaiką. Paleisto iš ligoninės sūnaus būklė buvo vis dar sunki, jis negalėjo laisvai kvėpuoti, buvo dideli galvos skausmai. Apie įvykį iš karto nepasakojo savo anūkui – A. A. sūnui, nenorėdami traumuoti vaiko, tačiau vaikas vis tiek sužinojo. Vėliau sūnui Vilniuje buvo atlikta nosies operacija. Sūnus nuolat vartoja nuskausminamus vaistus. Jos sūnaus A. A. žmona tuo metu laukėsi vaiko, buvo 7 mėn. neštumo, ji labai pergyveno, jai buvo sutrukusi sveikata. Dėl šio įvykio 2014 m. balandžio pabaigoje jai skambino J. V. motina, kuri pasakė, kad jai sūnus apie įvykį mažai kalbėjo, tik nurodė, kad A. A. yra blogas žmogus, todėl reikėjo jį pamokinti. J. V. motina taip pat nurodė, kad pinigų neturi, todėl žalos atlyginti negali.

Liudytoja O. V. parodė, kad 2014 m. žiemą, dienos neatsimena, arčiau vakaro, nes jau temo, vedžiodama šunį netoli Turmanto kapinių, prie kelio į Smalvų k. rado juodos spalvos vyrišką piniginę. Piniginėje buvo pinigai, taip pat tapatybės kortelė ir vairuotojo pažymėjimas A. A. vardu. Ji šio asmens nepažįsta, tačiau jos dukra pažino, kad tai jos klasiokės vyras. Kiek piniginėje buvo pinigų ji neskaičiavo. Apie įvykį ji nieko nežino, kai surado piniginę jokių žmonių nebuvo.

Liudytojas A. S. parodė, kad pažįsta J. V. ir A. K.. O. I. yra jo sesuo. Nurodė, kad šiuo metu visų aplinkybių, susijusių su telefonu, kurį jam perdavė J. V. ar A. K., nepamena. A. S. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (I tomas, b. l. 98), kad 2014 m. sausio 29 d. jis Visagino mieste susitiko pažįstamus J. V. ir A. K., su kuriais nuėjo pas jo seserį O. I.. Ten jie gėrė, šnekėjosi ir jis pasakė, kad neturi telefono. Tada kažkuris, tiksliai neatsimena, ar J. V. ar A. K., padavė jam telefoną „Nokia“, kurio modelio neatsimena, ir pasakė, kad gali juo naudotis. Jis jų paklausė, ar telefonas nevogtas, jie atsakė, kad tikrai ne. Jis patikrino telefoną, į jį įdėdamas sesers SIM kortelę, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini). Patikrinęs telefoną, jis SIM kortelę išėmė, o telefonu taip ir nesinaudojo, nes jam jis nepatiko. Kur jis padėjo telefoną, neatsimena.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2014-09-08 specialisto išvados Nr. G 2901/14(01) matyti, kad A. A. padaryta: kraujosruva kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimai nosies ir kaktos srityse, nosies kaulų lūžis, galimai įvyko aplinkybėse nurodytu laiku (2014-01-23), paveikus kietais bukais daiktais, sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiuojant kumščiu į veidą, sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl nosies kaulų lūžio, atskirai kiti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (I tomas, b. l. 158-159).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad įvykio vieta yra Zarasų r., Turmanto mst., automobilio stovėjimo aikštelėje prie kapinių. Protokoluose užfiksuoti avalynės ir automobilio padangų pėdsakai, iš įvykio vietos paimtas automobilis „VW Passat“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), (I tomas, b. l. 10-14, 27-31).

Iš automobilio „VW Passat“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolo matyti, kad automobilio dešinės pusės galinio matymo veidrodėlis yra sulaužytas. Ant automobilio dešinės pusės priekinių durelių rėmo išryškintas vienas rankos pėdsakas, kuris nukopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės, supakuotas į voką Nr. 1. Ant automobilio kairės pusės galinių durelių stiklo išryškinti du rankų pėdsakai, kurie nukopijuoti ant daktiloskopinių plokštelių, supakuoti į vokus Nr. 2 ir Nr. 3. Taip pat paimti kvapo pėdsakai bei mikrodalelės (I tomas, b. l. 16-24).

Utenos apskrities VPK Kriminalinių tyrimų poskyrio 2014-02-05 specialisto išvadoje Nr. 89-8-IS1-5 nurodyta, kad voke Nr. 1 esantis rankų pėdsakas yra netinkamas asmeniui identifikuoti. Vokuose Nr. 2 ir Nr. 3 esantys pėdsakai yra rankos delno pėdsakai, tinkami asmeniui identifikuoti, jiems suteikti numeriai atitinkamai Nr. 19/1 ir Nr. 19/2 (I tomas, b. l. 127-130).

Utenos apskrities VPK Kriminalinių tyrimų poskyrio 2014-06-29 specialisto išvadoje Nr. 89-8-IS1-25 nurodyta, kad rankos delno pėdsakai Nr. 19/1 ir Nr. 19/2, kurie 2014-01-23 buvo rasti automobilio „VW Passat“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, yra palikti A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) dešinės rankos delnu (I tomas, b. l. 137-140).

Nukentėjusiojo A. A. pateikta striukė (I tomas, b. l. 32) buvo apžiūrėta, nustatyta, kad striukė suplėšyta, jos kairėje pusėje yra trys plyšimai (I tomas, b. l. 33-36).

Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja O. V. pateikė juodos spalvos piniginę su pinigais ir dokumentais (I tomas, b. l. 37). Apžiūrėjus piniginę joje rasta nukentėjusiojo A. A. darbo pažymėjimas, įvairios kortelės ir 600 Lt grynųjų pinigų (I tomas, b. l. 38-49).

Nukentėjusysis A. A. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (I tomas, b. l. 81-91).

Iš 2014-05-06 ir 2014-05-09 asmens parodymo atpažinti protokolų matyti, kad nukentėjusysis A. A. atpažino J. V. (II tomas, b. l. 112-115) ir A. K. (III tomas, b. l. 6-9), kaip asmenis, kurie jį apiplėšė.

Nors kaltinamasis A. K. kaltu neprisipažino, o kaltinamasis J. V. nurodė, kad nusikalstamą veiką padarė ne su A. K., teismas laiko, jog kaltinamojo A. K. kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais. Kaip matyti iš 2014-05-09 asmens parodymo atpažinti protokolo, nukentėjusysis A. A. atpažino A. K. kaip asmenį, kuris jį apiplėšė (III tomas, b. l. 6-9). Šiuos parodymus jis patvirtino ir teismo posėdyje, parodė, kad J. V. sėdėjo priekinėje keleivio sėdinėje, pirmas pradėjo jį mušti ir reikalauti telefono, o A. K. buvo ant galinės sėdinės ir laikė viena ranka už gerklės, o kita mušė. Papildomai nurodė, jog A. K. motina jį susirado ir bandė susitarti dėl žalos atlyginimo. Tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo A. K. anksčiau jokių konfliktų nebuvo, iki įvykio jie buvo nepažįstami, nukentėjusysis neturėjo ir neturi priežasties jį apkalbėti, todėl teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais. Tuo labiau, kad juos patvirtina ir kiti įrodymai. Įvykio vietos apžiūros metu buvo paimtas automobilis „VW Passat“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo važiavo nukentėjusysis A. A. užpuolimo metu (I tomas, b. l. 10-14, 27-31). Automobilio apžiūros metų ant jo kairės pusės galinių durelių stiklo buvo rasti du rankų pėdsakai (I tomas, b. l. 16-24), kurie pagal daktiloskopinių tyrimų specialistų išvadas yra tinkami identifikavimui ir palikti kaltinamojo A. K. dešinės rankos delnu (I tomas, b. l. 127-130, 137-140). Nukentėjusysis A. A. kaip ikiteisminio tyrimo metu, taip ir teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad būtent kaltinamasis A. K. sėdėjo automobilio galinėje sėdinėje, laikė jį viena ranka už gerklės, o kita mušė. Kaltinamojo A. K. parodymus, kad rankų pėdsakus ant automobilio jis galėjo palikti anksčiau, kai buvo Zarasuose ir galėjo netyčia atsiremti į automobilį, teismas atmeta kaip niekuo nepagrįstus, nes A. K. nenurodė nei kada buvo Zarasuose prieš įvykį, nei kurioje vietoje galėjo praeiti pro nukentėjusiojo automobilį ir du kartus atsiremti į jį ta pačia ranka. Liudytoja O. I. parodė, kad 2014 m. sausio 29 d. kaltinamieji J. V. ir A. K. kartu buvo atėję pas juos į svečius, kažkas iš jų davė jos broliui A. S. mobilųjį telefoną. A. S. tikrino telefoną, buvo įdėjęs į jį jos SIM-kortelę su telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Liudytojas A. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2014 m. sausio 29 d. jis Visagino mieste susitiko J. V. ir A. K., su kuriais nuėjo pas seserį O. I.. Ten ar J. V. ar A. K. padavė jam telefoną „Nokia“, pasakė, kad gali juo naudotis, abu sakė, kad telefonas nevogtas. Jis tikrino telefoną, buvo įdėjęs į jį sesers SIM-kortelę (I tomas, b. l. 98). Iš telefono numerių priklausomybės nustatymo, skambučių ir SMS duomenų gavimo medžiagos, jos apžiūros protokolų ir tarnybinių pranešimų matyti, kad, kviečiant taksi, į A. A. telefono numerį (duomenys neskelbtini) buvo skambinta 14.17 val. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris buvo telefono aparate, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad nuo 2014-01-05 iki 2014-01-27 šiame telefono aparate buvo naudojamas ir telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi J. V.. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas A. S.. Taip pat nustatyta, kad iš A. A. pagrobtas mobilusis telefonas „Nokia 113“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), 2014-01-29 15.00 ir 15.01 val. suveikė Visagine su „Omnitel“ tinkle naudojamu išankstinio apmokėjimo numeriu (duomenys neskelbtini) (I tomas, b. l. 161-200, II tomas, b. l. 1-47). Kaip jau minėta, šiuo telefono numeriu naudojosi O. I., ir tai patvirtina, kad J. V. ir A. K. davė A. S. iš A. A. pagrobtą mobilųjį telefoną.

Tokiu būdu, byloje surinktais įrodymais įrodyta, kad kaltinamieji J. V. ir A. K., veikdami bendrininkų grupėje, padarė A. A. atžvilgiu plėšimą panaudojant fizinį smurtą, todėl jų veika pagal LR BK 180 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.

Taip pat įrodyta, jog kaltinamasis J. V. plėšimo metu sugadino A. A. turtą: striukę ir automobilio veidrodėlį, tuo padarydamas nukentėjusiajam 130,33 Eur (450 Lt) turtinę žalą. Ikiteisminio tyrimo metu J. V. veika šiame epizode buvo kvalifikuota pagal LR BK 187 str. 1 d., tačiau šiuo metu teisinis reguliavimas pasikeitė.

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Pagal LR BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Pagal šiuo metu galiojančio LR BK 190 straipsnio 1 dalį, turtas yra nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo redakcija).

Pažymėtina, kad pagal kaltinamajame akte J. V. inkriminuotos veikos (turto sugadinimo) padarymo metu galiojusios BK 190 straipsnio 1 dalies nuostatas, jo sugadintas 130,33 Eur (450 Lt) vertės turtas buvo laikomas turtu, kuris nepatenka į nedidelės ar didelės vertės turto sąvoką BK prasme, t.y. sugadinto turto vertė viršijo 3 MGL, bet neviršijo 250 MGL dydžio sumą, todėl J. V. padaryta veika, bylos perdavimo teismui laikotarpiu, atitiko BK 187 straipsnio 1 dalies dispoziciją. Tačiau, Lietuvos Respublikos Seimui 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu pakeitus LR BK 190 straipsnį, pasikeitė ir baudžiamajai atsakomybei kilti reikšmingas turto vertės išaiškinimas, ir šiuo metu nedidelės vertės turtu pripažįstamas toks turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Šis įstatymas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d.

LR BK 3 str. 2 d. nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Todėl J. V. veika A. A. turto sugadinimo epizode perkvalifikuotina iš LR BK 187 str. 1 d. į LR BK 187 str. 3 d.

Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

Kaltinamųjų J. V. ir A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Teismas neturi pagrindo pripažinti J. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri konstatuojama esant bent vienam iš šių trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius. Tačiau negalima laikyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką tais atvejais, kada jis, aiškindamas apie įvykį, neigia esmines įvykio aplinkybes arba duoda tokius parodymus ir pripažįsta įvykio aplinkybes, siekdamas padėti išvengti atsakomybės kitam asmeniui ir kartu sušvelninti savo atsakomybę, verčiamas byloje jau surinktų įrodymų, kada nusikalstama veika jau būna išaiškinta teisėsaugos institucijų. Teismų praktikoje laikoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių objektyvių, turinčių juridinę reikšmę asmens padarytos veikos kvalifikavimui, bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui teisingus parodymus, be to, parodymai turi būti duodami savo noru. Be to, kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius ir pan. Padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis reikalauja aktyvios kaltinamojo pagalbos ikiteisminio tyrimo institucijai bei teismui išsiaiškinant nusikaltimą, nurodant visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos bendrininkus, padedant surasti pagrobtą turtą ir pan. Kaltinamasis J. V. ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą kaltu prisipažino tik 2014 m. rugsėjo mėnesį, tačiau atsisakė duoti parodymus, iš pat pradžių kaltės nepripažino, teisiamojo posėdžio metu nepaaiškino visų nusikaltimų padarymo aplinkybių, atsisakė įvardinti bendrininką, savo kaltę pripažino tik iš dalies, todėl tokius J. V. parodymus teismas negali laikyti prisipažinimu padarius nusikalstamas veikas BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme. Byloje taip pat nėra duomenų, kad J. V. per gana ilgą ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme laiką stengėsi pats ar per kitus asmenis bent iš dalies atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Esant šioms aplinkybėms teismas mano, jog J. V. pareiškimai yra dekoratyvaus pobūdžio, kaip siekimas sušvelninti galimas pasekmes, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad yra BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam J. V. teismas atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau neteistas, šiuo nuosprendžiu teisiamas už tyčinio apysunkio nusikaltimo nuosavybei panaudojant fizinį smurtą ir baudžiamojo nusižengimo padarymą, baustas administracine tvarka, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, kas yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nedirba, neturi šeimos ir tvirtų socialinių ryšių. Teismas laiko, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus J. V. laisvės atėmimo bausmę (BK 61 str., 50 str.), savo dydžiu mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Teismas laiko, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jo atžvilgiu LR BK 75 str. netaikytinas.

Vadovaujantis LR BK 66 str. ir BPK 140 str. 9 d., į J. V. bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. K. teismas atsižvelgia į tai, kad jis 5 kartus teistas už tyčinių nusikaltimų, tame tarpe už apysunkių, padarymą, teistumai neišnykę, šiuo nuosprendžiu teisiamas už apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą ir yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.). Todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.), pagrindo taikyti BK 75 str. nėra. Parenkant bausmės dydį teismas atsižvelgia į tai, kad jis turi trys neišnykusius teistumus, daug kartų baustas administracine tvarka, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, kas yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam bausmę, artimą įstatymo sankcijose numatytam bausmės vidurkiui (BK 61 str.). Bausmė paskirtina atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 66 str. ir BPK 140 str. 9 d., į A. K. bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 716,58 Eur (2474,20 Lt) gydymo išlaidų priteisimo (III tomas, b. l. 121-129) tenkintinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl kaltinamųjų J. V. ir A. K. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis A. A. patyrė sužalojimų, dėl to: 1) 2014-01-23 jam buvo suteikta chirurgo konsultacija Zarasų rajono savivaldybės VšĮ Zarasų ligoninėje priėmimo-skubios pagalbos skyriuje, 2) 2014-01-24 konsultuotas akių gydytojos J. B., 3) 2014-01-24 konsultuotas Zarasų rajono savivaldybės VšĮ Zarasų ligoninėje gydytojo radiologo ir gydytojo neurologo, 4) 2014-01-24 VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje suteikta skubios pagalbos paslauga, 5) 2014-03-17 – 2014-03-21 gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. A. A. gydymas kainavo viso 716,58 Eur (2474,20 Lt). Kadangi žala Valstybinei ligonių kasai atsirado dėl bendrų kaltinamųjų veiksmų ir jų abiejų kaltės, iš jų Valstybinei ligonių kasai priteistina solidariai 716,58 Eur gydymo išlaidų.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus pareiškė 62,29 Eur (215,09 Lt) civilinį ieškinį už A. A. išmokėtą nedarbingumo laikotarpį nuo 2014-03-19 iki 2014-03-28 (I tomas, b. l. 71-79). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.290 str. 3 d. nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, o CK 6.263 str. 2 d. nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Byloje nustatyta, kad A. A. laikinai nedarbingas tapo dėl 2014-01-23 įvykdyto nusikaltimo, kuomet jam tyčiniais smurtiniais abiejų kaltinamųjų veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. A. A. ligos pašalpa – 215,09 Lt už laikotarpį nuo 2014-03-19 iki 2014-03-28 buvo išmokėta iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus prašoma priteisti suma – 62,29 Eur (215,09 Lt) yra pagrįsta dokumentais, todėl solidariai priteistina iš kaltų asmenų – J. V. ir A. K..

Nukentėjusysis A. A. patikslintu civiliniu ieškiniu prašė priteisti 814,48 Eur (2812,22 Lt) turtinės ir 8688,60 Eur (30 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimui (III tomas, b. l. 140-141). Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl turtinės žalos. Byloje įrodyta, kad kaltinamieji J. V. ir A. K. pagrobė nukentėjusiajam A. A. priklausančius keturis mobiliuosius telefonus, kurių vertė 1360 Lt (393,88 Eur) ir kurie jam negražinti. Kadangi ši žala nukentėjusiajam atsirado dėl abiejų kaltinamųjų neteisėtų veiksmų, todėl iš jų solidariai priteistina A. A..

Taip pat nustatyta, kad A. A. nuo 2014-03-17 iki 2014-03-28 turėjo nedarbingumo pažymėjimą (I tomas, b. l. 74, 149). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus už pirmas dvi nedarbingumo dienas pašalpos jam nemokėjo, už laikotarpį nuo 2014-03-19 iki 2014-03-23 už tris darbo dienas sumokėjo 40 procentų taikomo dienos uždarbio dydžio (40,49 Lt) pašalpą, t. y. 53,13 Lt (po 17,71 Lt už dieną), o už laikotarpį nuo 2014-03-24 iki 2014-03-28 už penkias darbo dienas sumokėjo 80 procentų taikomo dienos uždarbio dydžio pašalpą, t. y. 161,96 Lt (po 32,39 Lt už dieną) (I tomas, b. l. 74). Tai reiškia, kad nukentėjusysis negavo 100 % darbo užmokesčio už 2014-03-17 ir 2014-03-18 dienas, 60 % darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2014-03-19 iki 2014-03-23 už 3 darbo dienas ir 20 % darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2014-03-24 iki 2014-03-28 už penkias darbo dienas. A. A. duomenų apie savo dienos darbo užmokestį nepateikė, todėl teismas vadovaujasi VSDFV taikomu dienos kompensavimo uždarbiu, kuris tuo metu sudarė 40,49 Lt. Tokiu būdu nustatyta, kad už 2014-03-17 ir 2014-03-18 nukentėjusysis negavo 80,98 Lt darbo užmokesčio (40,49 x 4 = 80,98), už laikotarpį nuo 2014-03-19 iki 2014-03-23 už 3 darbo dienas negavo 68,34 Lt (40,49 – 17,71 = 22,78 x 3 = 68,34), už laikotarpį nuo 2014-03-24 iki 2014-03-28 negavo 40,50 Lt (40,49 – 32,39 = 8,10 x 5 = 40,50), viso negavo 189,82 Lt (54,95 Eur) darbo užmokesčio. Byloje įrodyta, kad nukentėjusįjį sumušė abu kaltinamieji ir nedarbingumą jis turėjo dėl abiejų kaltinamųjų neteisėtų veiksmų, todėl iš jų solidariai priteistina A. A. 54,95 Eur (189,82 Lt) negautų pajamų.

Nukentėjusiojo reikalavimas priteisti 682,22 Lt sumokėto abonentinio mokesčio UAB „Tele2“ atmestinas, nes nukentėjusysis neįrodė, jog šią sumą sumokėjo būtent kaip abonentinį mokestį už pagrobtame telefone naudojamą numerį po jo pagrobimo. Iš jo pateiktų sąskaitų ir kvitų (III tomas, b. l. 143-146) matyti, kad jis mokėjo už paslaugas, tačiau už kokias nedetalizuota. Jei tai yra tik abonentinis mokestis už suteiktą planą, tai teismas pažymi, kad apdairus ir rūpestingas asmuo turėjo nedelsiant pranešti UAB „Tele2“ apie telefono aparato su SIM-kortele pagrobimą ir nutraukti sutartį su minėtą bendrovę, kad nebūtų skaičiuojamas abonentinis mokestis. Be to, iš 2014-04-30 sąskaitos (III tomas, b. l. 144) matyti, kad į 290 Lt sumą įeina ir 232 Lt įsiskolinimas nuo 2013 m. gruodžio mėn. Jei 682,22 Lt sumą sudaro ir įmoka už patį telefono aparatą „LG P760“, tai, kaip aukščiau nurodyta, teismas priteisią nukentėjusiajam visą telefono aparato vertę.

Tokiu būdu byloje įrodyta, kad abiejų kaltinamųjų bendrais neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam padaryta 448,83 Eur (1549,82 Lt) turtinė žala, todėl ši žala solidariai priteistina iš J. V. ir A. K. A. A.. Byloje taip pat įrodyta, kad J. V. sugadino nukentėjusiojo turto už 130,33 Eur (450 Lt), todėl iš J. V. priteistina A. A. ir 130,33 Eur (450 Lt) turtinei žalai atlyginti (BPK 113 str. 1 d., 115 str. 1 d.).

Dėl neturtinės žalos. Sprendžiant nukentėjusiojo ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti vadovaujamasi civiliniuose įstatymuose nurodytais kriterijais. Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens ir nukentėjusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str. 1 d.). Į žalą padariusio asmens turtinę padėtį neatsižvelgiama, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 str. 3 d.).

Nukentėjusysis A. A. ieškinyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad dėl užpuolimo jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, t.y. sulaužyta nosis, sumušta kairė akis ir padaryti odos nubrozdinimai kaktos bei nosies srityse. Vilniaus universitetinėje ligoninėje jam buvo atlikta nosies pertvaros operacija. Dėl sulaužytos nosies jis patyrė daug nepatogumų. Buvo skausmingas tiek fiziškai, tiek emociškai pooperacinis laikotarpis. Jautė didelius skausmus, negalėjo laisvai kvėpuoti, miegoti, ištisai skaudėdavo galvą, nuolat gėrė įvairius medikamentus. Patirtos traumos pasekmės jaučiamos iki šiol. Dėl sumušto veido negalėjo rodytis viešumoje, patyrė didelį pažeminimą. Taip pat negalėjo rūpintis savo šeima: palaikyti morališkai bei padėti buityje tuo metu dar besilaukiančiai savo sutuoktinei, prisidėti prie auklėjimo, matytis bei rūpintis savo mažamečiu sūnumi, kurį reikėdavo tuo metu kasdien vesti ir pasiimti iš vaikų darželio. Kad nesukelti savo šeimai dar didesnio streso, emocinio šoko, dvasinių išgyvenimų, sukrėtimo, depresijos, neturėjo galimybės tiesiogiai su jais bendrauti ir privalėjo „slapstytis“, t. y. gyventi visą tą periodą savo motinos namuose, kas sukėlė papildomų išgyvenimų, rūpesčių bei išlaidų jai. Nukentėjusysis A. A. prašo priteisti 8688,60 Eur (30 000 Lt) neturtinę žalą.

Teismas sutinka, kad dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų nukentėjusysis A. A. patyrė neturtinės žalos: jis buvo sumuštas, jam buvo sulaužyta nosis, sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti labiausiai matomoje kūno vietoje – veide. Dėl tokių kaltinamųjų veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, išgąstį, stresą, dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, nepatogumus, negalėjo normaliai kvėpuoti, nesirodė viešumoje, šeimos nariams, po dviejų mėnesių jam buvo atlikta nosies operacija, nuo 2014-03-17 iki 2014-03-28 buvo nedarbingas. Tačiau pagal teismo medicinos specialisto išvadą padarytas sveikatos sutrikdymas yra nesunkus (I tomas, b. l. 158-159) ir byloje nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis ateityje patirs ilgalaikes neigiamas pasekmes sveikatai. Atkreiptinas dėmesys, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, o taip pat į galiojančią teismų praktiką, iš J. V. ir A. K. solidariai priteistina A. A. 3000 Eur neturtinė žala.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimo išsprendimas

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas išsprendžiamas vadovaujantis LR BPK 94 str.

Nukentėjusiajam A. A. priklausančios striukė, rankinė ir piniginė, saugomos Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, gražintinos nukentėjusiajam (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Avalynės pėdsako gipso skiedinio išlieja, rankų pėdsakai, paimtos mikrodalelės nuo automobilio sėdynių, lyginamasis sėdynės audinio pavyzdys, 2 stiklainiai kvapo pėdsakų, 1 stiklainis foninio kvapo, cigaretės nuorūka, saugomi Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Kompaktiniai diskai, kuriuose yra filmuota medžiaga iš Zarasų miesto Turmanto gatvės, iš parduotuvės „Maxima“, iš parduotuvės „Senukai“, iš Zarasų autobusų stoties, taip pat kompaktiniai diskai, kuriuose yra telefonų numerių skambučių bei SMS duomenys, saugomi Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kameroje, paliktini prie baudžiamosios bylos (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. V. (J. V.) pripažinti kaltu pagal LR BK 180 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu dvejiems metams.

Jį pripažinti kaltu pagal LR BK 187 str. 3 d. ir nuteisti areštu trisdešimčiai parų.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams.

Bausmės pradžią J. V. skaičiuoti nuo 2015 m. kovo 25 d.

Į bausmės laiką, vadovaujantis LR BK 66 str. ir LR BPK 140 str. 9 d., įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2014 m. kovo 21 d. iki 2015 m. kovo 24 d. imtinai.

A. K. (A. K.) pripažinti kaltu pagal LR BK 180 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu trejiems metams.

Paskirti A. K. kardomąją priemonę suėmimą, jį suimti teismo salėje, o nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę suėmimą panaikinti.

Bausmės pradžią A. K. skaičiuoti nuo 2015 m. kovo 25 d.

Į bausmės laiką, vadovaujantis LR BK 66 str. ir LR BPK 140 str. 9 d., įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2014 m. kovo 3 d. iki 2014 m. balandžio 3 d. imtinai.

Kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje A. K. panaikinti.

Priteisti iš A. K. ir J. V. solidariai 448,83 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimui A. A..

Priteisti iš J. V. 130,33 Eur turtinės žalos atlyginimui A. A..

Priteisti iš A. K. ir J. V. solidariai 716,58 Eur gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai.

Priteisti iš A. K. ir J. V. solidariai 62,29 Eur ligos pašalpos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui.

Striukę, rankinę ir piniginę, nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti A. A..

Avalynės pėdsako gipso skiedinio išlieją, rankų pėdsakus, mikrodaleles nuo automobilio sėdynių, lyginamuosius sėdynės audinio pavyzdžius, 2 stiklainius kvapo pėdsakų, 1 stiklainį foninio kvapo, cigaretės nuorūką, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Kompaktinius diskus, kuriuose yra filmuota medžiaga iš Zarasų miesto Turmanto gatvės, iš parduotuvės „Maxima“, iš parduotuvės „Senukai“, iš Zarasų autobusų stoties, taip pat kompaktinius diskus, kuriuose yra telefonų numerių skambučių bei SMS duomenys, palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistiesiems nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismą.