- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-04
- Bylos Nr.
- 2A-677-390/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05347-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Edvardas Paliokas
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Dengsta“
- Trečiasis asmuo
- AAS „BTA Insurance Company“, Viešoji įstaiga „Endive“, Viešoji įstaiga „Būsto energijos taupymo agentūra“
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Edvardo Palioko ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės 343-osios daugiabučių namo savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės 343-osios daugiabučių namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dengsta“ dėl netesybų priteisimo, tretieji asmenys AAS „BTA Insurance Company“, Viešoji įstaiga „Endive“, Viešoji įstaiga „Būsto energijos taupymo agentūra“ bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dengsta“ priešieškinį ieškovei 343-iajai daugiabučių namo savininkų bendrijai dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė 343-oji daugiabučių namo savininkų bendrija (toliau – Bendrija) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Dengsta“ 14 587 Eur netesybas, 5 proc. palūkanas nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovė pažeidė 2019 m. birželio 26 d. statybos rangos sutartį Nr. L5-19/06 (toliau – Sutartis), kuri buvo 2019 m. lapkričio 5 d. nutraukta. Atsakovė įsipareigojo visus darbus atlikti iki 2020 m. liepos 1 d., taip pat darbus objekte vykdyti pagal grafiką, nurodytą įkainotame veiklų sąraše. Atsakovė iki sutarties nutraukimo buvo įsipareigojusi atlikti darbų už 216 494 Eur, o atliko “0” darbų. Atsakovė ne vieną kartą buvo raginama pradėti darbus objekte. Namo gyventojų pradėjo reikalauti nutraukti sutartį, nes per keturis mėnesius atsakovė darbų nepradėjo. Bendrija 2019 m. lapkričio 5 d. nutraukė rangos sutartį, vadovaudamasi sutarties 12.3.2. punktu. Bendrija 2019 m. lapkričio 11 d. pranešimu kreipėsi į atsakovę, reikalaudama sumokėti 14 587,04 Eur netesybas pagal Sutarties 6.3 punktą. Bendrija 2019 m. lapkričio 12 d. kreipėsi raštu ir į atsakovės draudiką AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje dėl netesybų atlyginimo, tačiau draudikas išmokėti netesybas atsisakė.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Dengsta“ su ieškiniu nesutiko.
4. Nurodė, kad su Bendrija nebuvo sutarta dėl darbų pradžios datos, o sutarties 6.1.1 punktas numato, kad statinio atnaujinimo (modernizavimo) darbai turi būti atlikti ne vėliau kaip iki 2020 m. liepos 1 d., t. y. atsakovė galėjo darbus pradėti vykdyti ir rugsėjo mėnesį, arba ir vėliau. Be to, atsakovės pareikalavimu Bendrija dokumentus, būtinus darbų vykdymui, atsakovei perdavė tik 2019 m. rugsėjo 30 d. ir darbai buvo pradėti vykdyti.
Šalies argumentai
5. Atsakovė UAB „Dengsta“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: pripažinti, kad 343-oji daugiabučio namo savininkų bendrija neteisėtai nutraukė su UAB „Dengsta“ 2019 m. birželio 26 d. sudarytą daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos sutartį Nr. L5-19/06, ir sutarties vykdymo neatnaujinti; priteisti iš 343-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos 17 325,83 Eur nuostolius; priteisti iš 343-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos 8 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodė, kad Bendrija nutraukė sutartį vienašališkai, neatlikusi jokio pagrįsto ir objektyvaus situacijos vertinimo, o vadovaujantis vien subjektyviais, deklaratyviais ir hipotetiniais situacijos vertinimais. Manytina, kad statybos darbus baigti iki darbų atlikimo termino pabaigos buvo visiškai įmanoma, todėl sutarties 12.3.2 punktas taikytas visiškai neteisėtai ir nepagrįstai. Vykdydama statybos rangos darbus pagal sutartį, atsakovė ne tik pastatė pastolius, bet ir atliko matavimus, pjaustė kronšteinus. Bendrijai buvo pateiktas 2020 m. vasario 10 d. pranešimas - raginimas apmokėti už atliktus statybos rangos darbus bei pastolių nuomą. Į pranešimą Bendrija neatsakė, pateiktos lokalinės sąmatos ir išrašytos PVM sąskaitos - faktūros neapmokėjo, todėl liko skolinga UAB „Dengsta“ 17 325,83 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino. Pripažino, kad ieškovė 343-oji daugiabučių namo savininkų bendrija neteisėtai nutraukė 2019 m. birželio 26 d. rangos sutartį su UAB „Dengsta“ ir sutarties vykdymo neatnaujinti. Priteisė iš ieškovės 343-osios daugiabučių namo savininkų bendrijos atsakovei UAB „Dengsta“ 17 325,83 Eur ir 2 140 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš ieškovės valstybei 17,46 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
8. Teismas nurodė, kad šalys skirtingai interpretuoja sudarytą rangos sutartį, nesutaria, kada yra laikytina sutarta darbų pradžia. Rangos sutarties 1.3 punkte numatyta, kad darbų pradžia – statinio atnaujinimo (modernizavimo) darbai turi būti pradėti gavus statybą leidžiantį dokumentą. Rangos sutarties 4.1 punktas nurodo, kad užsakovas privalo perduoti rangovui statybvietę ir jos valdymo teisę. Kaip nurodė Bendrijos atstovas, statybvietę Bendrija perdavė 2019 m. birželio 27 d., t. y. sekančią dieną po sutarties pasirašymo dienos, statybos aikštelės perdavimo-priėmimo aktu Nr. 1906-2. Visa atsakovei reikalinga dokumentacija buvo perduota tik 2019 m. rugsėjo 30 d. todėl teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad iki šios datos objekte negalėjo būti atliekami jokie darbai (Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 2 punktas). Pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė, gavusi visą reikalingą dokumentaciją įstatymų nustatyta tvarka, pradėjo darbus objekte. pateiktas statybos inžinierės R. J. M. atsakymas (priešieškinio priedas Nr. 6) patvirtina, kad pagal paskaičiavimus ginčo objekte darbus užtektų pradėti atlikti 2020 m. sausio 9-10 dienomis, įmonė yra pajėgi užbaigti darbus iki 2020 m. liepos 1 d.
9. Teismas sprendė, kad neįrodyta, jog atsakovė UAB „Dengsta“ nepradėjo laiku vykdyti darbų, kaip buvo numatyta pagal rangos sutartį ir jos priedus, todėl nelaikytina, kad ji pažeidė šalių pasirašytą rangos sutartį. Nenustačius, kad Bendrija pagrįstai nutraukė rangos sutartį, atsakovei nekyla pareiga mokėti netesybų, todėl Bendrijos ieškinys atmestinas.
10. Teismui konstatavus, kad Bendrija rangos sutartį nutraukė nepagrįstai, todėl atsakovės priešieškinio reikalavimas pripažinti, kad Bendrija neteisėtai nutraukė 2019 m. birželio 26 d. rangos sutartį su UAB „Dengsta“ ir sutarties vykdymo neatnaujinti, tenkino.
11. Už atliktus darbus atsakovė 2020 m. sausio 31 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, kurios Bendrija nėra apmokėjusi iki šiol. Kadangi Bendrija nėra atsiskaičiusi už atliktus darbus atsakovei, teismas atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovės 17 325,83 Eur pagrįstai pripažintino pagrįstu.
12. Priešieškinį tenkinus, teismas atsakovės turtėtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš Bendrijos atsakovei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė 343-osios daugiabučių namo savininkų bendrija prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas priimdamas sprendimą, padarė visą eilę nepagrįstų išvadų, vadovavosi suklastotu statybos darbų žurnalu (jame nėra techninės priežiūros atstovo parašo), nesivadovavo liudytojo A. M. parodymais. Atsižvelgiant į tai, nebuvo atskleista bylos esmė.
10.2. Teismo išvada, kad visa reikalinga dokumentacija buvo perduota tik 2019 m. rugsėjo 30 d., prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Byloje yra pateiktas rašytinis įrodymas - 2019-05-06 „Statybos rangos darbų pirkimo sąlygos“ Nr. 3 (toliau - Sąlygos). Pagal šias Sąlygas rangos darbus konkurso būdu pirko ir atsakovė, kai buvo paskelbtas antras konkursas. Sąlygų punkte 1.9. nurodyta, kokius dokumentus 343-oji DNSB teikia konkursui pirkti statybos rangą. Sąlygų papunkčiuose 1.9.3. ir 1.9.4. aiškiai įvardinta, kad yra teikiama techninis projektas, techninės specifikacijos, brėžiniai, schemos. Tokiu būdu, atsakovė, laimėjusi rangos pirkimo konkursą ir 2019 m. birželio 26 d. su ieškove pasirašiusi statybos rangos sutartį Nr. L5-19/06, projektą turėjo, tačiau teismas šio įrodymo visiškai nevertino. Kad techninis darbo projektas atsakovei buvo pateiktas 2019 m. gegužės 16 d., patvirtina objekto renovacijos administratorė VšĮ „Endive“. Teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl ieškovės argumentų, kad atsakovė objekte nedirbo, nes jai trūko darbo jėgos.
10.3. Teismo išvada, jog atsakovė (rangovas) neįsipareigojo konkrečių datų, kada prasidės darbai, prieštarauja Sutarties priedui - Grafikui - ir Sutarties 6.2 bei 6.3 punktų nuostatoms. Pabrėžtina, kad statybos rangos sutarties tekstas ir „Įkainotos veiklos grafiko“ forma yra patvirtinti LR aplinkos ministro 2014-01-14 įsakymu Nr. Dl-34 (LR AM 2018-04- 16 įsakymo Nr. Dl-302 redakcija) ir yra privalomi rengiant dokumentus rangos pirkimo viešuosius konkursus. Teismas nesivadovavo Sutarties 6.4 punkto nuostata, kuri patvirtina, kad rangovas privalo griežtai laikytis terminų, numatytų Grafike.
10.4. Pabrėžtina, kad ieškovė Sutartį su atsakove nutraukė ne todėl, kad pastaroji nevykdė darbų pagal įkainotą darbų grafiką ir tapo aišku, kad juos baigti iki darbų atlikimo pabaigos bus neįmanoma, kaip nagrinėjo teismas, o todėl, kad remiantis Sutarties punktu 12.3.2., rangovas (atsakovė) darbu laiku nepradėjo.
10.5. Teismas neteisingai vertino atsakovės pateiktą 2020-01-31 PVM sąskaitą-faktūrą DD Nr.728, kurioje nurodyta 17325,83 Eur suma, kaip atliktus darbus ieškovės objekte, nes nenagrinėjo lokalinės sąmatos Nr. S002, kurios pagrindu buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra, kurioje nurodyti tokie „darbai“ nėra aktuojamieji statybos montavimo darbai. Atsakovė objekte neatliko jokių aktuojamų darbų, nesurašė atliktų darbų akto, neperdavė jo statinio techninės priežiūros vadovui, todėl ir neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo reikalauti priteisti priešieškinyje nurodytos 17325,83 Eur sumos.
10.6. Teismas neatsižvelgė į ginčo daugiabučio namo gyventojų lūkesčius, susijusius su namo atnaujinimu (modernizavimu). Toks neteisingas teismo Sprendimas ne tik pamina gyventojų teisėtus lūkesčius gyventi geresnėse sąlygose, bet ir skatina tokius „rangovus“ nesilaikyti įsipareigojimą prisiimtų jų pačių pasirašytomis sutartimis ir tokiu būdu diskredituoja visą valstybės vykdomą gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) skatinimo politiką.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Dengsta“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pagal bylos faktines aplinkybes ir rašytinius įrodymus, apie statybos darbų pradžią objekte buvo pranešta 2019 m. rugsėjo 2 d., pranešimas užregistruotas rugsėjo 10 d., pranešime nurodyta statybos pradžios data - rugsėjo 3 d., todėl iki tol negalėjo būti atliekami jokie darbai, tik parengiamieji darbai. Ieškovė dokumentus, būtinus darbų vykdymui, atsakovei perdavė tik 2019 m. rugsėjo 30 d. ir tą dieną buvo pasirašytas šių dokumentų perdavimo - priėmimo aktas. Atsakovė galėjo darbus pradėti vykdyti rugsėjo mėnesį ir vėliau, nes Sutartyje buvo nustatytas galutinis darbų įvykdymo terminas iki 2020 m liepos 1 d. Ieškovė nebuvo laiku pateikusi reikalingos dokumentacijos, nepranešė apie darbų pradžią statybos inspekcijai Įstatymų nustatyta tvarka, todėl atsakovė ir negalėjo pradėti atitinkamu darbu dėl ieškovės kaltės.
11.2. Atsakovės nuomone, ieškovė kaip Sutarties šalis netinkamai atliko bendradarbiavimo su atsakove (rangovu) pareigą ir Rangos sutartį su rangovu nutraukė visiškai nepagrįstai.
11.3. Atsakovė priešieškinyje nurodė ir pagrindė, kad patyrė 17 325,83 Eur nuostolius, kurie atsirado Bendrijai neteisėtai ir nepagrįstai nutraukus rangos sutartį. Atsakovė patyrė šias išlaidas, atlikdama darbus ginčo objekte, todėl teismas pagrįstai tenkino priešieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
Dėl ginčo esmės
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė (bendrija) nuo 2017 m. dalyvauja valstybės remiamoje daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje. Bendrija pirko rangos darbus ir 2018 m. birželio 20 d. pasirašė rangos darbų sutartį Nr. 18/05 L5 su UAB „Struktūra“. UAB „Struktūra“ namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus vykdė iki 2019 m. kovo mėn., t. y. iki jos bankroto. Vėliau, 2019 m. birželio 26 d. Bendrija pasirašė su atsakove statybos rangos sutartį Nr. L5-19/06 (toliau – Rangos sutartis) dėl daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbų už bendrą 374 026,74 Eur kainą. Rangos sutartimi atsakovė įsipareigojo tinkamai atlikti darbus pagal 2019 m. gegužės 22 d. parengtą įkainotą veiklos grafiką. Šalys sutarė, kad atsakovė darbus turi baigti iki 2020 m. liepos 1 d. Nustatyta, kad ieškovė 2019 m. spalio 15 d. pranešimu informavo atsakovę, kad jei iki 2019 m. spalio 18 d. ši nepradėjus vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, sutartis su ja bus nutraukta nuo 2019 m. lapkričio 5 d. 2019 m. lapkričio 5 d. ieškovė nutraukė rangos sutartį pagal rangos sutarties 6.3 punktą ir pareikalavo atsakovę sumokėti 14 587,04 Eur netesybas. Atsakovė po sutarties nutraukimo pateikė ieškovei pranešimą-reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo 17 325,83 Eur sumai.
14. Ginčas byloje kilo dėl rangos sutarties vykdymo ir/ar netinkamo vykdymo, sutarties šalių kaltės ir dėl sutartinių prievolių pažeidimo atsiradusių pasekmių paskirstymo. Ieškovė šalių sudarytos rangos sutarties pagrindu prašė priteisti iš atsakovės ( rangovės) 14 587 Eur netesybas, nes buvo vėluojama atlikti darbus. Tuo tarpu atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti rangos sutarties vienašališką nutraukimą neteisėtu, sudarytos sutarties vykdymo neatnaujinti, priteisti iš ieškovės 17 325,83 Eur nuostolius. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovei nekyla pareiga mokėti netesybas, nes atsakovė rangos sutarties nepažeidė ir jos kaltės nėra. Teismas konstatavęs, kad ieškovė rangos sutartį nutraukė nepagrįstai, patenkino atsakovės priešieškinį ir priteisė iš ieškovės atsakovei 17 325,83 Eur nuostoliams atlyginti.
15. Toks pirmosios instancijos sprendimas netenkina ieškovės ir ji pateikė apeliacinį skundą. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismo padarytos išvados yra nepagrįstos, nagrinėjant bylą nebuvo įvertinta byloje esantys dokumentai, kurie reikšmingi nustatant darbų pradėjimo ir atlikimo terminus, neteisingai įvertintos ir aiškintos sudarytos šalių rangos sutarties sąlygos. Apeliantės nuomone, teismas tenkindamas atsakovės priešieškinį ir priteisdamas jai nuostolius neteisingai įvertino atsakovės pateiktą 2020-01-31 PVM sąskaitą-faktūrą, kuri nepatvirtina nuostolių dydžio. Teigia, kad atsakovė nebuvo atlikusi jokių darbų, jų taip pat neperdavė ieškovei, todėl atsakovė neturi teisinio pagrindo reikalauti nuostolių atlyginimo iš ieškovės.
Dėl rangos sutarties vienašalio nutraukimo ieškovės iniciatyva teisėtumo įvertinimo
16. Užsakovės (ieškovės) 2019 m. lapkričio 11 d. pranešime dėl rangos sutarties nutraukimo ir priskaičiuotų netesybų įvardijama, kad rangovas nepradėjo vykdyti rangos darbų, todėl vadovaujantis šalių sudarytos sutarties 6.3 punkto nuostatomis užsakovė nuo 2019 m. lapkričio 15 d. nutraukė sutartį.
17. Rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga. Šalys taip pat gali nustatyti atskirų darbų atlikimo terminus (CK 6.652 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.652 straipsnio 2 dalimi, rangovė atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino, ir už tarpinių terminų praleidimą, t. y. turi pareigą atlikti darbus per rangos sutartyje nustatytą terminą. Terminų pažeidimo teisinių pasekmių taikymas skiriasi priklausomai nuo to, ar rangovė pažeidžia visų darbų atlikimo galutinį terminą, ar tarpinius terminus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pirmuoju atveju taikytina CK 6.652 straipsnio 4 dalis. Antruoju atveju užsakovas gali, jei mano, kad toks pažeidimas yra esminis sutarties pažeidimas, atitinkantis CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose įtvirtintas sąlygas, vienašališkai nutraukti sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-415/2015).
18. Pagal CK 6.217 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimą, 1 dalies nuostatą šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas aplinkybių, į kurias turi būti atsižvelgiama, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne. Šios aplinkybės yra: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.
19. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Iš šalių pasirašytos rangos sutarties 6. 3 punkto sąlygos matyti, kad jeigu rangovas vėluoja atlikti bet kokį darbą ar darbų grupę pagal įkainotą veiklų sąrašo grafiką, nepašalina defektų per užsakovo nurodytą terminą ir nepateikia užsakovui pagrįstų įrodymų, pateisinančių vėlavimą, užsakovas gali reikalauti netesybų po 0,03 proc. nuo sutarties kainos už kiekvieną pradelstą dieną. Bet kurį iš terminų pradelsus ilgiau nei 15 kalendorinių dienų, užsakovas, raštu informavęs rangovą, turi teisę nutraukti sutartį dėl rangovo kaltės, nenustatydamas papildomo termino trūkumams ištaisyti. Rangos sutarties 12.3.2 punktas numato, jog užsakovas turi teisę nutraukti sutartį, jeigu rangovas nepradeda laiku vykdyti darbų, kitaip aiškiai parodo ketinimą netęsti įsipareigojimų pagal sutartį, arba nevykdo darbų pagal įkainotą darbų grafiką ir tampa aišku, kad juos baigti iki darbų atlikimo pabaigos neįmanoma.
20. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė darbų nepradėjo laiku ir jų neatliko. Atsakovė atsikirsdama tvirtino, kad rangos sutartimi šalys nesusitarė dėl konkrečių darbų pradžios datos, o sutartyje buvo numatyta tik darbų pabaiga – 2020 m. liepos 1 d. Atsakovė nurodo, kad ieškovė laiku nebuvo pateikusi reikalingos dokumentacijos, nepranešė apie darbų pradžią statybos inspekcijai įstatymų nustatyta tvarka, todėl ir negalėjo pradėti darbų. Atsakovės teigimu, ieškovei pranešus apie statybos darbų pradžią bei 2019 m. rugsėjo 30 d. perdavus visą dokumentaciją, atsakovės darbuotojai pradėjo atlikti darbus ir iki sutartyje numatyto termino pabaigos būtų suspėją pabaigti visus darbus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalims skirtinai aiškinant sutarties sąlygas bei ieškiniu, o taip pat atsikirtimų į ieškinį bei priešieškinio pagrindu įrodinėjant skirtingas aplinkybes, svarbus darbų pradžios nustatymo klausimas, t. y. kada laikytina sutartimi sutarta darbų pradžia.
21. Rangos sutarties 1. 3 punkto sąlyga buvo numatyta, kad darbų pradžia – statinio atnaujinimo (modernizavimo) darbai turi būti pradėti gavus statybą leidžiantį dokumentą. Šios rangos sutarties 4.1 punkte nurodoma, kad užsakovas privalo perduoti rangovui statybvietę ir jos valdymo teisę. Ieškovė teigia, kad ji statybvietę perdavė 2019 m. birželio 27 d., statybos aikštelės perdavimo-priėmimo aktu Nr. 1906-2, sekančia dieną po sutarties pasirašymo. Tačiau kaip rodo kiti byloje pateikti duomenys ir tokį faktą nustatė pirmosios instancijos teismas, kad visa atsakovei reikalinga dokumentacija buvo perduota tik 201 9m. rugsėjo 30 d. Pažymėtina, kad pagal Statybos įstatymo nuostatas rangovas privalo pradėti statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas ( užsakovas) pateikė statybą leidžiantį dokumentą bei statinio projektą ir pagal aktą perdavė statybvietę (Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 2 punktas). Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylos svarstymui šalių pateiktų dokumentų visuma pagrįstai ir tinkamai nustatė dokumentacijos perdavimo faktą (CPK 185 straipsnis). Kaip rodo ir kiti bylos duomenys, kad atsakovė pagal prisiimtus sutartinius įsipareigojimus nebuvo įsipareigojusi kokius konkrečiai darbus atliks ir per kokius terminus. Taigi, byloje esančių įrodymų visumos pagrindu negalima padaryti vienareikšmės išvados, kad iki numatyto rangos sutartyje darbų pabaigos termino – 2020 m. liepos 1 d. atsakovė būtų nespėjusi atlikti sutartyje sutartų darbų.
22. Ieškovė privalo įrodyti jos teisę sukuriančius faktus. Atsakovė atsikirsdama į ieškovės reikalavimą turi įrodyti tą teisę paneigiančius faktus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017m. kovo 10d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-701/2017). Nagrinėjamu atveju, ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovė iki rangos sutartyje nustatyto termino negalėtų atlikti sutartų darbų ir pažeidė rangos sutartį bei tai sudarė esminį sutarties pažeidimą, o taip pat savarankišką pagrindą šios sutarties nutraukimui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje atsakovė įrodė, kad rangos sutartį ji galėjo įvykdyti iki rangos sutarties termino pabaigos (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pakartotinai įvertinusi byloje pateiktų įrodymų visumą neturi pagrindo nesutikti su tokiomis apylinkės teismo konstatuotomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis.
23. Atsižvelgiant į tai, kad civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, o bendroji naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą dėl rangos sutarties vienašalio nutraukimo ieškovės iniciatyva teisėtumo įvertinimo, teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių visumoje nepažeidė (CPK 185 straipsnis), o taip pat pagrįstai pripažino, kad ieškovė neteisėtai nutraukė šalių sudarytą rangos sutartį ir sutarties vykdymo neatnaujino.
24. Apibendrinus tai kas nurodyta, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas bei pripažinta, kad ieškovė neteisėtai nutraukė rangos sutartį ir nėra pagrindo jos atnaujinti, pripažintina teisėtu ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo atlyginti nuostolius
25. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš ieškovės 17 325,83 Eur nuostolius nurodė, kad atsakovė patyrė išlaidas neteisėtai ir nepagrįstai nutraukus rangos sutartį. Apylinkės teismo vertinimu, atsakovė patyrė išlaidas, atlikdama darbus ginčo objekte – pastatė pastolius, už kurių nuomą reikia mokėti, pajungė elektros įvadą, aptvėrė teritoriją, paruošė tolimesniam darbui langų angokraščius, kurias turi atlyginti ieškovė. Teisėjų kolegija su tokia apylinkės teismo padaryta išvada sutikti negali, nes ji padaryta neišsiaiškinus ir neištyrus visų bylos aplinkybių bei nenustačius ieškovei visų civilinei atsakomybei kilti sąlygų (CK 6.246- 6.249 straipsniai).
26. Situacija, kai viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius, kyla tik esant civilinei atsakomybei; civilinė atsakomybė yra sutartinė arba deliktinė. Civilinei atsakomybei atsirasti yra būtina tenkinti keturias sąlygas – turi būti atlikti neteisėti veiksmai, dėl padarytų neteisėtų veiksmų (neveikimo) kyla žala, tarp veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, žalą padaręs asmuo yra kaltas. Veiksmų (neveikimo) neteisėtumas nėra preziumuojamas, atsakovo veiksmų ( neveikimo) neteisėtumą visais atvejai turi įrodyti ieškovas, o nagrinėjamoje byloje pareiškęs priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo atsakovas.
27. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties vykdymas yra joje nurodytų veiksmų atlikimas arba susilaikymas nuo tam tikrų veiksmų. Vertinant sutarties vykdymą turi būti analizuojama, ar buvo atliekami joje nustatyti veiksmai ir ar šie veiksmai buvo atliekami tinkamai. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).
28. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kuria asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais.
29. Teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą aptartų civilinei atsakomybei kilti sąlygų neanalizavo ir dėl jų savo sprendime nepasisakė (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Nurodytiems pažeidimas pašalinti byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais, pirmosios instancijos teisme nenagrinėtais aspektais, nes nebuvo nustatinėjamos ir nustatytos civilinei atsakomybei kilti sąlygos. Taigi, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme priešieškinio dalyje dėl nuostolių atlyginimo, nebuvo atskleista bylos esmė, o šių aplinkybių nustatymas nebūtų galimas apeliacinės instancijos teisme, nes tektų bylą nagrinėti naujais aspektais ir pilna apimtimi. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą priešieškinio patenkinimo dalyje ir šio reikalavimo dalyje bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
30. Teisėjų kolegija pastebi, kad apylinkės teismas savo sprendime nurodydamas, kad atsakovės nuostoliai sudaro 17 325,83 Eur tik formaliai rėmėsi atsakovės 2020 m. sausio 31d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra, tačiau detaliai atsiradusių nuostolių netyrė ir jų nenustatinėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta sąskaita-faktūra nepatvirtina realių nuostolių dydžio, nes išrašyta yra pačios atsakovės, o kitais įrodymais nuostolių dydis byloje nėra atsakovės įrodinėjamas. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjant bylą iš naujo turi būti kompleksiškai analizuojami ir kiti bylos įrodymai, siekiant nustatyti realai patirtų nuostolių atsakovei dydį. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 1 dalimi gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus savo reikalavimams pagrįsti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme
31. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kol galutinai nėra išnagrinėtas ginčas tarp šalių netikslinga spręsti turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme klausimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje taip pat naikintinas. Nagrinėjant bylą iš naujo spręstini visų turėtų bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo ir jų priteisimo klausimai.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą pakeisti.
Teismo sprendimo dalį, kuriuo ieškinys atmestas ir pripažinta, kad ieškovė neteisėtai nutraukė 2019m. birželio 26d. rangos sutartį su atsakove bei sutarties vykdymo neatnaujinti, palikti nepakeistą.
Teismo sprendimo dalis, kuriuo atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo buvo patenkintas ir išspręstos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šių reikalavimų dalyje bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.