Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

atsakovės - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos - atstovei Laimutei Sušinskienei,

atsakovės - Kelmės rajono savivaldybės administracijos - atstovams Arūnui Kasparavičiui, Vytautui Mikalauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonės Turto banko, Kelmės rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims valstybės įmonei Registrų centras, Kelmės rajono 2-ojo notaro biuro notarui Alvydui Andrijauskui dėl nuosavybės teisių į turtą įregistravimo nekilnojamojo turto registre ir palikimo perėmimo valstybei liudijimo dalyje panaikinimo, nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė – Kelmės rajono savivaldybės administracija – atsiliepime nurodė, kad byloje turėtų būti taikomas ABTĮ 33 straipsnyje įtvirtintas vieno mėnesio procesinis terminas kreiptis į teismą administracinio akto nuginčijimui. Įrašai ūkinėse knygose yra pakankamas nuosavybės teisės į pastatus įrodymas, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Liolių seniūnijos 2009-02-10 pažymėjimas Nr. 5 neprieštarauja ūkinėse knygose nurodytiems duomenims.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys nepagrįstas ir atmestinas.

Iš mirties liudijimų matyti, kad A. S. mirė 2002 m. spalio 4 d., V. S. – 2004 m. kovo 16 d. Kaip matyti iš Kelmės rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-329-496/2009, su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo į teismą kreipėsi A. S., mirusiųjų A. S. ir V. S. sūnus. Pareiškimu (b. l. 92 civ. byloje Nr. 2-329-496/2009) jis prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus turto paveldėjimo tikslu, kad jis iš karto po savo tėvo A. S. ir motinos V. S. mirties jų palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti visą jų turtą. Pareiškime nurodė, kad tėvų palikimą, be kito turto, sudarė ir gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Teismui A. S. pateikė 2000-03-28 A. S. testamentą (b. l. 18 civ. b. Nr. 2-329-496/2009), kuriuo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, priklausantį jam ir jo individualiai įmonei, paliko sūnui A. S.. Iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos pažymos (b. l. 7 civ. b. Nr. 2-329-496/2009) matyti, kad A. S. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Iš notaro, archyvo pažymų, testamentų registro išrašų, pateiktų pareiškėjo A. S. (b. l. 8, 9, 10 civ. b. Nr. 2-329-496/2009) matyti, kad po A. S., mirusio 2002 m. spalio 4 d., mirties niekas iš įpėdinių įstatymo nustatytu terminu palikimo paveldėti nesikreipė. 2009 m. spalio 1 d. pareiškimu (b. l. 102 civ. b. Nr. 2-329-496/2009) A. S. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, kad jis po savo tėvo ir motinos mirties priėmė jų palikimus, atsisakė, 2009 m. spalio 1 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi (b. l. 106-107 civ. b. Nr. 2-329-496/2009) civilinė byla pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo buvo nutraukta.

Iš Kelmės rajono 2-ojo notaro biuro bylos Nr. 38 dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo įmirusiojo A. S. palikimą matyti, kad ši paveldėjimo byla užvesta 2010 m. vasario 23 d. į notarą kreipiantis Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai su prašymu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į palikėjo A. S. turtą. 2010 m. kovo 4 d. liudijimu apie palikimo priėmimo faktą (notarinio registro Nr. 870) notaras patvirtino, kad po A. S. mirties yra užvesta paveldėjimo byla Nr. 38, kurioje dėl palikimo priėmimo, paduodama prašymą notarui, kreipėsi Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atstovaujanti Lietuvos Respublikos valstybę. Iš VĮ Registrų centro pateikto atsiliepimo į ieškovo G. S. ieškinį, prie atsiliepimo pateiktų dokumentų kopijų, išrašų iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko matyti, kad A. S. nuosavybės teisės į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotos 2016 m. balandžio 6 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikus kadastrinių matavimų bylą, 2010 m. kovo 4 d. notaro liudijimą apie palikimo priėmimo faktą, 2008 m. gruodžio 4 d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos Liolių seniūnijos raštą Nr. S-(1.5)-222 ir 1991 m. sausio 1 d. išrašą iš ūkinių knygų, be to Valstybinė mokesčių inspekcija kartu su prašymu įregistruoti A. S. nuosavybės teises į statinius registro tvarkytojui buvo pateikusi 2009 m. vasario 10 d. pažymėjimą Nr. 5, išduotą Kelmės rajono Liolių seniūno, kuriame buvo nurodyti visi A. S. namų valdoje esantys statiniai. Iš 2010-02-12 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, esančio paveldėjimo byloje Nr. 38, matyti, kad A. S. priklausančių pastatų – gyvenamojo namo, sandėlio, garažo, ūkinio pastato, daržinės, malkinės, šulinio, tualete, esančių (duomenys neskelbtini), pastatytų 1958 metais, kadastriniai matavimai atlikti 1987-11-25, registro Nr. 54/9132. Kelmės rajono savivaldybės administracijos Liolių seniūnijos 2008 m. gruodžio 4 d. rašte Nr. S-(1.5)-222 nurodyta, kad 1991-1995 metų Kelmės rajono Liolių apylinkės tarybos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų ūkinės knygos Nr. 20 puslapiuose 21 ir 22 yra įrašytas A. S., gimusio 1923-06-17, ūkis, trečio skyriaus „Ūkiui priklausantys gyvenamieji namai“ pastraipoje „Bendras (naudingas) plotas kv. metrais“ pieštuku įrašyta 72, pastraipoje „iš to skaičiaus gyvenamasis plotas kv. metrais“ pieštuku įrašyta 64, daugiau dokumentų, susijusių su A. S. turtu, seniūnijoje nėra; prie šios informacijos pridėta ūkinės knygos Nr. 20 21 ir 22 puslapių kopijos. Kaip matyti iš Liolių seniūno Vytauto Mikalausko paaiškinimų teismo posėdžio metu, jo pateiktos Kelmės rajono savivaldybės administracijos Liolių seniūnijos prašymų išduoti pažymas, kitus dokumentus juridiniams faktams patvirtinti registro kopijos, 2009m. vasario 10 d. pažymėjimas Nr. 5 išduotas A. S. sūnaus A. S. prašymu. Pažymėjime nurodyta, kad pagal įrašus ūkinėse knygose A. S. vardu užregistruotas medinis gyvenamasis namas, pastatytas 1958 metais, turintis 88,34 kv. m. naudingo ploto, tame tarpe 41,37 kv. m. gyvenamojo ploto ir ūkiniai pastatai : 2I1/m, 3I1/m, 4I1/m, 5I1/m, 6I1/m, išvietė, šulinys. Pažymėjime nurodyta, kad jis duotas pristatyti Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialui. 2009 m. vasario 11 d. sprendimu dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo Nr. 83(6.13-2040/08) VĮ Registrų centro Šiaulių filialas netenkino A. S. prašymo įregistruoti nuosavybes teise į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatus ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre, registro įrašo Nr. 54/9132, kadangi tokį prašymą padavęs asmuo (A. S.) neturėjo teisės jo paduoti, nes prašymą dėl mirusio asmens nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus įregistravimo nekilnojamojo turto registre gali paduoti mirusio asmens sutuoktinis, pateikdamas santuokos liudijimą, ar asmuo, priėmęs palikimą, pateikdamas notaro patvirtintą liudijimą apie palikimo priėmimą (b. l. 20 civ. b. Nr. 2-329-496/2009). Iš šių rašytinių įrodymų visumos seka, kad A. S., mirusio A. S. sūnus, kreipėsi į nekilnojamojo turto registro įmonę dėl mirusio tėvo A. S. nuosavybės teisių įregistravimo į gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), dėl kurių šioje byloje kilęs ginčas.

Iš 2016 m. gegužės 5 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo, išduoto Kelmės rajono 2-ojo notaro biuro notaro Alvydo Andrijausko (notarinio registro Nr. 2039) matyti, kad A. S., mirusio 2002 m. spalio 4 d., turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, paveldimą turtą sudaro ir gyvenamasis namas, sandėlis, garažas, ūkinis astatas, daržinė, malkinė, kiti inžineriniai statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). 2016 m. gegužės 5 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu nekilnojamojo turto registre įregistruotos Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės į ginčo pastatus. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtys nustatytos Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Kita vertus, tol, kol asmens teisė nepažeista, t. y. iki teisės pažeidimo, ieškinio senaties termino eiga apskritai negali prasidėti. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kadangi Kelmės rajono savivaldybės administracijos Liolių seniūnijos 2008 m. gruodžio 4 d. raštas bei 2009 m. vasario 10 d. pažymėjimas Nr. 5 asmeniškai ieškovui nebuvo įteikti, šių administracinių aktų išdavimas ir įregistravimas viešame registre niekaip neįtakojo ieškovo teisių, todėl akivaizdu, kad ieškovui šių dokumentų egzistavimas galimai nebuvo žinomas. Niekaip nepaneigta aplinkybė, kad apie šiuose dokumentus, jų turinį ieškovas sužinojo tik teisme iškėlęs bylą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir nuosavybės teisių jam nustatymo į senelio buvusius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), gavęs VĮ Registrų centras atsiliepimą į ieškinį ir prie jo pridėtus dokumentus, kurių pagrindu buvo įregistruota nuosavybės teisė A. S. į ginčo pastatus, būdamas įsitikinęs, kad šie administraciniai aktai pažeidžia jo teises, pareiškė papildomus reikalavimus dėl jų nuginčijimo. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad ieškovas G. S. ieškinio senaties termino reikalavimui dėl Kelmės rajono savivaldybės administracijos Liolių seniūnijos 2008 m. gruodžio 4 d. rašto Nr. S-(1.5)-222 su priedu 1991 m. sausio 1 d. ūkinių knygų išrašu bei 2009 m. vasario 10 d. pažymėjimo Nr. 5 nuginčijimui nepralaido.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsniu šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Kaip matyti iš įrašų ūkinėse knygose, Lilių seniūno 2009-02-10 išduoto pažymėjimo Nr. 5, A. S. priklausantis gyvenamais namas, esantis Kelmės rajone, Padubysio kaime, buvo pastatytas 1958 metais. Iki 1965 m. sausio 1 d. Lietuvos teritorijoje galiojo RTSFR 1922 m. civilinis kodeksas, kurio 185 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į pastatus, esančius kaimo vietovėse, registruojama DŽDT vykdomųjų komitetų vedamose ūkinėse knygose. Tokia pat nuostata išliko ir įsigaliojus 1964 m. civiliam kodeksui – 255 straipsnis. Ši tvarka galiojo iki 1991 m. liepos 25 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo. Tokiu būdu, iki 1991 m. liepos 25 d. pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu nuosavybės teisę į pastatus kaimo vietovėje, buvo ūkinių knygų įrašai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kad įrašai ūkinėse knygose yra pakankamas nuosavybės teisės į pastatus įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 1999-06-28 byloje Nr. 3K-3-370/1999; 2001-02-28 byloje Nr. 3K-3-244/2001; 2003-04-26 byloje Nr. 3K-3-413/2003 ir kt.). Įrašai Liolių seniūnijos ūkinėje knygoje, kurie patvirtino A. S. nuosavybės teises į pastatus, yra padaryti 1991 m. sausio 1 d, taip, kaip ir numato teisės aktai, iki Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo. Ieškovas jokių įrodymų, patvirtinančių, kad įrašai apie A. S. turėtą namų valdą, gyvenamąjį namą su ūkio pastatais (duomenys neskelbtini), yra neteisingi, nepateikė. Kaip matyti iš Kelmės rajono savivaldybės atstovo Vytauto Mikalausko paaiškinimų, įrašų ūkinėse knygose, seniūnijos pažymoje yra nurodyta tokia informacija, kokia buvo nurodyta ūkinėje knygoje, kokia buvo užfiksuota tuometinėje inventorinėje byloje, seniūnijos vedamose ūkinių knygų įrašuose informacijos apie A. S. nekilnojamojo turto, esančio Kelmės rajone, Padubysio kaime, perleidimą nėra. Įvertinus visumą aptartų įrodymų, pripažinti negaliojančiais Liolių seniūnijos 2008-12-04 raštą Nr. S-(1.5)-222 su priedu 1991-01-01 ūkinių knygų įrašu bei 2009-02-10 pažymėjimą Nr. 5 nėra pagrindo.

Paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei tuo atveju, kai nė vienas įpėdinis palikimo nepriėmė (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.62 straipsnio 1 dalis). Kadangi mirusiojo A. S. palikimo nei įstatyminiai įpėdiniai, nei testamentinis įpėdinis palikimo nepriėmė, jis perėjo valstybei, kurios atstovaujamai valstybinei mokesčių inspekcijai 2016 m. gegužės 5 d. išduotas palikimo priėmimo valstybei liudijimas. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo metu niekas nebuvo pareiškęs teisių į liudijime nurodytą A. S. priklausiusį turtą, įpėdiniai pavedėti turto nesikreipė, todėl notarui nebuvo jokių kliūčių įforminti A. S. palikimo perėjimą valstybei. Pagal CK 5.8 straipsnio nuostatas palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui, gali ginčyti asmuo, pretenduojantis į palikimą. Kadangi ieškovas jokių reikalavimų, susijusių su mirusiojo A. S. palikimo priėmimu, turto paveldėjimu, nepareiškė, t. y. jis nepretenduoja į A. S. palikimą, todėl jis neturi teisės ginčyti palikimo perėjimo valstybei liudijimo.

Įgyjamosios senaties institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Galimybė įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyti daiktą yra vienas iš nuosavybės teisių į daiktą įgijimo teisinių pagrindų, įtvirtintų CK 4.47 straipsnio 11 punkte. Šiai galimybei įgyvendinti nepakanka vien daikto valdymo tam tikrą laikotarpį fakto, bet būtina visuma įstatyme nustatytų sąlygų, kurių turinys ne kartą nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2009-09-22 nutartis byloje Nr. 3K-3-327/2009; 2010-03-15 nutartis byloje Nr. 3K-3-113/2010 ir kt.) CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus ir į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad šiais dviem atvejais CK nustato imperatyvų draudimą įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę (2011-02-21 nutartis byloje Nr. 3K-7-67/2011 ir kt.), nors, ieškovo teigimu, jis nuo 1998 metų sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdė turtą – gyvenamąjį namą ir ūkio paskirties pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), ir jį tebevaldo. Liudytojai R. M. ir M. M. teisme parodė, kad jie A. S. ir jo sūnaus G. S. leidimu gyvena ginčo sodyboje. Tačiau šie liudytojų parodymai nepatvirtina nekilnojamojo daikto įgijimo nuosavybėn ir valdymo teisėtumo. Šioje byloje aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad nuosavybės teisės buvęs šio turto savininkas A. S. ieškovui nėra perleidęs (CK 4.48 straipsnio 1 dalis). Teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis). Kito asmens nuosavybės teisė įregistruojama viešame registre esant tik nuosavybės teisės atsiradimo pagrindui (pagrindams). Kol nepaneigtas tokio asmens nuosavybės teisės registracijos teisėtumas dėl teisinio pagrindo registracijai nebuvimo, nėra teisinių prielaidų transformuotis nuosavybės teisiniams santykiams dėl daikto valdymo, kaip jis apibrėžiamas CK 4.22 straipsnio 1 dalyje. Kitaip aiškinant, būtų iškreipta įgyjamosios senaties instituto paskirtis, paneigiama kitų asmenų teisėtais pagrindais įgyta nuosavybės teisė, o tai prieštarautų civilinių teisinių santykių reglamentavimo principams (CK 1.2 straipsnis), tarp jų ir nuosavybės neliečiamumo imperatyvui. Kadangi nėra nuginčytos A. S. nuosavybės teisės, valstybės paveldėjimo teisėtumas į ginčo pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), todėl ieškovo reikalavimas pripažinti jam nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu į šį nekilnojamąjį turtą, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, laikytinas neteisėtu ir atmestinas.

Šioje byloje pažymėtina ir tai, kad yra pagrindo manyti, jog tiek A. S., mirusiojo A. S. sūnus, tiek ieškovas, paveldėjęs mirusiojo tėvo A. S. palikimą, nesiekė įstoti į A. S. paveldėjimo santykius, siekiant išvengti mirusiojo palikėjo turtinių prievolių valstybei. Pažymėtina ir tai, kad paveldėjęs žemės sklypą, ant kiurio yra ginčo pastatai, priklausantys kitam asmeniui, savaime ieškovas neįgijo nuosavybės teisių į pastatus.

Teismas patyrė 3,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nepatenkinus ieškinio, nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovo į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos šioje byloje 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 150 straipsnio 2 dalimi, 178 straipsniu, 185 straipsnio 1 dalimi, 259, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš G. S. į valstybės biudžetą 3,15 Eur (tris eurus 15 euro ct.) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2016 m. rugpjūčio 25 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1107-446/2016, - įrašą nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo palikti galioti iki šio sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.