- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-02
- Bylos Nr.
- I1-3240-422/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00430-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. R. skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Marijampolės PN), priteisti 9 897 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Marijampolės pataisos namuose Kybartų sektoriuje.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN nuo 2017 m. spalio 9 d. iki 2018 m. spalio 9 d. 119 kameroje neužtikrino vienam asmeniui tenkančios ploto normos, joje buvo laikomi 4 nuteistieji. Nurodė, kad į plotą negali būti įskaičiuojamas sanitarinio mazgo ir baldų plotas. Tvirtino, kad 119-oje kameroje blogai veikė ventiliacija, buvo drėgna, čiužiniai nuolat drėgni, veisėsi parazitai, metalinės lovos dėl drėgmės rūdijo. Pabrėžė, kad kamerose švaraus oro kiekis neatitiko normų. Lauko oro kiekis patalpose neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pažymėjo, kad kamerose nebuvo užtikrintas apšvietimas, dienos šviesa beveik nepatekdavo į patalpas. Už lango buvo aukšta tvora, kuri taip pat ribojo dienos šviesos patekimą į kamerą. Nurodė, kad nebuvo galimybės išjungti naktinio apšvietimo ir stipri šviesa degė visą naktį, dėl to jis neišsimiegodavo ir tapo irzlus. Apšvietimas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo per maži, todėl 4 asmenims trūko vietos. Pažymėjo, kad kiemelyje buvo įrengtos lygiagretės, tačiau dėl vietos trūkumo negalėjo sportuoti. Teigė, kad kiemeliai skardiniai, todėl vasarą juose būdavo nepakeliamas karštis. Netinkamos kalinimo sąlygos pareiškėjui pasireiškė nerviniu išsekimu, labai pablogino psichinę būseną, žeidė jo orumą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Marijampolės PN atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 11–16). Nurodė, kad pareiškėjas bausmę atliko 6-ame nuteistųjų būryje nuo 2017 m. spalio 9 d. iki 2018 m. spalio 2 d. Šiuo laikotarpiu bausmę pareiškėjas atliko 126-oje ir 119-oje kameroje. Pareiškėjui visose kamerose plotas buvo užtikrintas. Pažymėjo, kad kamerų ventiliaciniai įrenginiai yra įrengti pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles. Kamerų tipo patalpose iki 15 parų ir nuteistųjų bendrabutyje yra įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija visose gyvenamosiose patalpose, o taip pat galima ir ventiliacija per atvertus langus. Nurodė, kad jeigu nuteistieji tinkamai prižiūrėtų patalpas, nesikauptų drėgmė. Tvirtino, kad kamerų tipo patalpų apšvieta atitinka higienos normas. Kamerų tipo patalpų kiemeliai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, jog pasivaikščiojimo kiemelių ploto nereglamentuoja joks teisės aktas. Nurodė, kad nustačius, jog pareiškėjo kalinimo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus, pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas byloje ginčą kelia tik dėl kameroje Nr. 119 buvusių kalinimo sąlygų, kurioje jis bausmę atliko nuo 2017 m. spalio 11 d. iki 2018 m. spalio 2 d. (b. l. 11, 12) (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerų tipo patalpose Nr. 119, kuriose jis atliko bausmę, jam teko mažesnis plotas, nei numato teisės aktai. Didelę dalį ploto užėmė patalpoje esantis sanitarinis mazgas, baldai ir inventorius.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 11¹. 2 punkte (redakcija galiojusi ginčo laikotarpiu) (toliau - ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) buvo nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m vienam žmogui. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą atsižvelgiama tik tuo atveju, kai yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-756/2018, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-705-822/2018, 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-645-552/2018 ir kt.). Taip pat pažymėtina, kad asmens laikymo pataisos namuose sąlygas nustatančiame teisiniame reguliavime nėra nurodoma, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje paprastai aiškina, kad toks teisinis reguliavimas nereikalauja taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2017).
Atsakovės atstovo pateiktais atsiliepime ir nuteistųjų, kurie bausmę atliko 119 kameroje sąrašų duomenimis (b. l. 11, 12, 45–70), pareiškėjas bausmę atliko kameroje Nr. 119, kurios plotas 17,23 kv. m, ir kurioje ginčo laikotarpiu gyveno nuo 2 iki 4 asmenų, todėl darytina išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kameroje Nr. 119 teko nuo 8,615 kv. m iki 4,307 kv. m. ploto.
Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie pareiškėjo paskyrimą į kamerą Nr. 119, šios patalpos plotą, joje ginčo laikotarpiu faktiškai gyvenusių asmenų skaičių, todėl teismas sprendžia, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė į Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 punkte nustatytą vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamųjų patalpų plotą nebuvo pažeista.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN Kybartų sektoriaus kamerų tipo patalpose nebuvo užtikrintas nei natūralus, nei dirbtinis apšvietimas, už lango esanti tvora trukdė į patalpas patekti natūraliai šviesai, o naktį esantis stiprus dirbtinis apšvietimas trukdė miegoti. Patalpos buvo prastai ventiliuojamos arba visai neventiliuojamos.
Reikalavimus pataisos namų gyvenamųjų patalpų temperatūrai, drėgmei, apšvietimui reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktą, laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. (Higienos normos HN 134:2015 16 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normos HN 134:2015 14 punktas).
Pažymėtina, kad konkretūs parametrai natūraliam patalpų apšvietimui Higienos normoje HN 134:2015 nėra nustatyti. Atsakovės atstovas teigė, kad Marijampolės PN gyvenamosios ir bendrabučio tipo patalpos vėdinamos per langus, kamerų tipo patalpų sanitariniai mazgai vėdinami per oro ištraukimo sistemą, t. y. įrengta vėdinimo ventiliacija. Teismas pabrėžia, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai išvardinti galimai neteisėtas veikas. Turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik deklaratyviai konstatavo, jog kameroje buvo drėgna, ventiliacija veikė prastai, tačiau nenurodė netinkamų sąlygų laiko, taip pat nenurodė, kokios konkrečios neigiamos pasekmės dėl to jam kilo.
Pareiškėjas tvirtina, kad kameroje dirbtinis apšvietimas buvo per stiprus. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkte nurodyta, kad bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, tačiau nėra reglamentuota maksimalaus apšvietimo norma, todėl šie pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui.
Be to pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų galėjo kreiptis į Visuomenės sveikatos centrą. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, taip pat byloje pateikta Kauno tardymo izoliatoriaus pažyma (b. l. 42) patvirtina, kad pareiškėjo asmens byloje nėra duomenų, jog jis ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į atsakovės atstovą dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pažymėtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl netinkamų sąlygų, atsakovui šiuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius. Todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamos ventiliacijos, patalpų oro temperatūros, netinkamo apšvietimo atmestini kaip nepagrįsti.
Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo netikėti atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, dėl to sprendžia, kad Marijampolės PN užtikrino kameroje tinkamą oro temperatūrą, drėgmės normą, ventiliaciją.
Pareiškėjas skunde teigė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai per maži, nors ir įrengta lygiagretė, tačiau nėra vietos sportuoti. Vasaros sezonu juose būdavo labai karšta.
Teismas pažymi, kad teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių ploto. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog pataisos namuose esantys pasivaikščiojimo kiemeliai yra įrengti pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateikta informacija, be to pareiškėjas gavęs atsakovės atstovo atsiliepimą ir dokumentus jokių prieštaravimų nereiškė, duomenų neginčijo, todėl galima konstatuoti, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra įrengti tinkamai. Teismui nustačius, kad Marijampolės PN, įrengdama pasivaikščiojimo kiemelius, laikėsi teisės aktų reikalavimų, pripažintina, kad Marijampolės PN neatliko neteisėtų veiksmų, todėl civilinė atsakomybė šiuo aspektu negalima.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.