Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam S. K. (S. K.), jo gynėjams advokatui Edgarui Dereškevičiui ir advokato padėjėjui Karoliui Bradauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nesusituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Kaltinimas

1. S. K. kaltinamas tuo, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d. apie 14.30 val. jis, vairuodamas automobilį „Infinity“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, Vilniuje. Prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), žymėtu policijos automobiliu „Skoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patruliuojantiems policijos pareigūnams – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Antrosios kuopos Antrojo būrio vyriausiesiems patruliams M. R. ir A. J. sustabdžius S. K. vairuojamą automobilį dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, t. y. dėl to, kad S. K. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, S. K. išlipo iš automobilio, į pareigūnų reikalavimus grįžti į automobilį nereagavo, policijos pareigūnams pareikalavus sėstis į policijos tarnybinį automobilį atsisakė vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus, įspėtas, kad už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą prieš jį bus panaudota jėga ir specialiosios priemonės – antrankiai, S. K. toliau reikalavimų nevykdė, policijos pareigūnams bandant S. K. sulaikyti pastarasis aktyviais veiksmais priešinosi uniformuotiems policijos pareigūnams, atliekantiems tarnybines funkcijas, t. y. stumdėsi, nuplėšė nuo uniformų skiriamuosius ženklus – laipsnių movas bei tarnybines „Bodycam“ kameras, po ko vyriausiajam patruliui M. R. suėmus S. K. už rankos ir bandant uždėti antrankius S. K. aktyviai priešindamasis ir kartu su pareigūnais pargriuvęs ant žemės stipriai suspaudė jį už rankos laikiusio vyriausiojo patrulio M. R. ranką ir pastarąją apdraskė, padarydamas poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje ir odos nubrozdinimą dešinėje plaštakoje, t. y. sužalojimus, nežymiai sutrikdžiusius M. R. sveikatą, be to, priešindamasis sulaikymui, sugriebęs už kairės rankos jį bandančiam sulaikyti vyriausiajam patruliui A. J., padarė pastarajam poodinę kraujosruvą kairėje alkūnėje ir odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje bei dilbyje, t. y. sužalojimus, nežymiai sutrikdžiusius A. J. sveikatą. S. K. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2.1. Teisiamojo posėdžio metu S. K. parodė, kad kaltinimas jam yra aiškus, kaltės jis nepripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną jis važiavo pas žmoną, dirbusią pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Sustojęs prieš sankryžą esantį šviesoforą jis ketino sukti į kairę, tačiau pro jį pravažiavo policijos pareigūnai, kurie jį pamatę apsisuko ir sustojo kitoje eismo juostoje. Vos pasukęs vairą per galinio vaizdo veidrodėlį jis pamatė policijos automobilio švyturėlius. Įvažiavęs į automobilių stovėjimo aikštelę jis norėjo priparkuoti automobilį, todėl jis įjungė atbulinę pavarą, tačiau policijos pareigūnai tuo metu jam užblokavo kelią. Tada jis išlipęs iš automobilio paprašė policijos pareigūnų leisti jam pabaigti manevrą, tačiau policijos pareigūnai jam pasakė „ateik čia“ ir suėmė jį už rankos. Jis paprašė policijos pareigūnų jo neliesti ir leisti jam pasiimti savo rankinę – tik iš trečio karto policijos pareigūnai leido jam pasiimti rankinę. Tada jis uždarė automobilį, kurio policijos pareigūnai jam taip ir neleido pastatyti į vietą. Policijos pareigūnai neliepė jam grįžti į savo automobilį. Policijos pareigūnų lieptas sėstis į policijos automobilį jis tai daryti atsisakė, nurodydamas, kad pagal įstatymą jis neprivalo sėstis į policijos automobilį: jis buvo blaivus, o jei jis važiavo be teisių, policijos pareigūnai turi surašyti protokolą ir iškviesti tralą. Policijos pareigūnams pasakius, kad jis šiuos įžeidė („pasiuntė“), jis paprašė policijos pareigūnų parodyti jam vaizdo ar garso įrašą, kuriame būtų užfiksuota, kaip jis juos „pasiuntė“. Jis pasakė, kad policijos pareigūnai to neįrodys, nes to nebuvo. Policijos pareigūnams jis nurodė į policijos automobilį nesėsiąs tol, kol jam nebus parodyti tokius teiginius patvirtinantys įrodymai. Policijos pareigūnai sakė, kad savo nekaltumą jis galės įrodinėti teisme. Nesėsdamas į policijos automobilį jis gynė savo teises. Įspėtas, kad nevykdant policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų prieš jį bus panaudota jėga, jis policijos pareigūnų nekla?sė, nes pastarieji neturėjo teisės su juo taip elgtis.

2.2. Ikiteisminio tyrimo metu S. K. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d. vairuodamas automobilį „Infinity“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, Vilniuje. Policijos pareigūnai važiavo priešingos krypties eismo juosta. Jiems prasilenkus policijos pareigūnai apsisuko ir pasivijo jį. Jis stovėjo kairiausioje kelio pusėje, policijos automobilis – pirmoje eismo juostoje, tarp jo ir policijos automobilių stovėjo dar vienas automobilis. Įsukęs į parduotuvės „L.“ aikštelę prie sporto klubo „G.“ jis sustojo ir norėjo pastatyti savo automobilį, tačiau policijos automobilis užblokavo jam kelią, dėl ko jis negalėjo savo automobilio atbuline eiga pastatyti į parkavimo vietą. Prie jo automobilio priėjus policijos pareigūnui jis atidarė automobilio langą. Policijos pareigūnas liepė jam lipti iš automobilio ir atiduoti automobilio raktelius. Policijos pareigūnui jis bandė paaiškinti, kad šis neturi teisės liepti jam išlipti iš automobilio ir atiduoti raktelius, sakė, kad policijos pareigūnas turi elgtis pagal įstatymą: paprašyti vairuotojo pažymėjimo ir automobilio dokumentų. Savo veiksmais policijos pareigūnas viršijo savo įgaliojimus ir įstatymus, provokavo jį sakydamas „aš tau sakiau, kad dar sykį pagausiu tave vairuojantį be teisių, pamatysi, kuo viskas tau pasibaigs, tu jau užknisai“. Išlipęs iš automobilio jis pasakė „gerai, rašykit protokolus, kad aš važiuoju be teisių, iškvieskit tralą, kad jie ir nutrauktų automobilį“, tačiau jis atsisakė sėstis į policijos automobilį, nes jis nebuvo girtas ar kažko kito vartojęs: jis nematė jokios priežasties, dėl kurios jis turėjo sėstis į policijos automobilį. Abu pareigūnai laikė jį už rankų, norėjo uždėti antrankius, bandė įsodinti į automobilį. Jis nedavė rankos, priešinosi. Policijos pareigūnai jį paguldė ant žemės, uždėjo antrankius ir pasodino į policijos automobilį. Policijos pareigūnai savo nepagarbiu elgesiu jį išprovokavo, sukėlė jam pyktį dėl savo kalbos, neteisėto elgesio. Sulaikymo metu jis taip pat patyrė sužalojimų. Jis pateiks sužalojimų nuotraukas (T. 1, b. l. 105-107).

3.1. Teisiamojo posėdžio metu M. R. parodė, kas jis yra policijos pareigūnas. Nagrinėjamo įvykio metu buvo jau antras kartas, kuomet jis sustabdė S. K.: pirmą kartą S. K. jis galėjo bausti 2020 metų kovo, balandžio ar birželio mėnesiais. Sustabdytas S. K. niekada neneigia vairuojantis ir nurodo vairuosiąs ir toliau, nes niekas jam neuždraus. Nagrinėjamo įvykio dieną jis kartu su A. J. patruliavo automobiliu „Škoda Yeti“, kurį vairavo jis. Važiuodami (duomenys neskelbtini) gatve, Vilniuje, jie pastebėjo automobilį „Infinity“: anksčiau S. K. buvo stabdytas važiuojantis būtent šiuo automobiliu. S. K. stovėjo trečioje eismo juostoje, o jis sustojo lygiagrečiai antroje eismo juostoje ir per atidarytą langą pareikalavo, kad S. K. sustotų. S. K. buvo irgi atidaręs langą ir žiūrėdamas jam į akis pasakė „eik tu nachui“. Pasakęs tai S. K. pasuko į kairę, o jis, įtardamas, kad S. K. neturi vairuotojo pažymėjimo, įjungė policijos automobilio švyturėlius ir nuvažiavo S. K. iš paskos ir per garsiakalbį liepė pastarajam sustoti. Kadangi S. K. įjungė atbulinę pavarą, jis užblokavo pastarojo vairuojamą automobilį. Išlipęs iš savo automobilio S. K. pakeltu tonu klausė „ko jūs norite, ko prie manęs prisiknisote, kodėl jūs mane vėl stabdote, jūs gi žinote – aš be teisių važinėju ir važinėsiu“. Jo kūno kamera tuo metu buvo įjungta. „Pasiuntimo ant trijų raidžių“ S. K. neneigė, vėliau atsiprašinėjo ir policijos komisariate prašė to nefiksuoti, sakydamas „nerašyk, būk vyras, pakonfliktavome“. Kadangi administracinio nusižengimo teisenos procesinės taisyklės numato galimybę surašyti administracinio nusižengimo protokolą asmeniui neišlipus iš jo transporto priemonės, jis paprašė S. K. grįžti į savo automobilį, tačiau išlipęs iš savo automobilio S. K. nereagavo į jo teisėtą reikalavimą atsisėsti į savo automobilį, tokiu būdu trukdydamas surašyti protokolą. S. K. jam kėlė grėsmę: buvo agresyvus, išlipęs iš automobilio laikė sugniaužęs kumščius, taigi jis negalėjo prognozuoti S. K. veiksmų. Tuomet jis S. K. pareikalavo sėsti į policijos automobilį: S. K. buvo paaiškinta, kad šis bus sulaikytas dėl to, kad nevykdo teisėtų policijos reikalavimų sėsti į savo automobilį. S. K. nuolat prašė pasiimti rankinę, taigi jis leido S. K. pasiimti rankinę. Jo reikalavimų sėsti į policijos automobilį S. K. nevykdė, visą laiką šaukė, klausė, kodėl jie jį visą laiką stebi ir sulaiko. S. K. ne vieną kartą buvo įspėtas, kad bus panaudota fizinė jėga. Jam su A. J. pradėjus prieš S. K. naudoti fizinę jėgą, S. K. stovėjo veidu į juos. Bandant S. K. apsukti, pastarasis pradėjo aktyviais veiksmais priešintis: bandė išsivaduoti, stumdėsi, jam S. K. suėmus už rankos S. K. jį stūmė, stangrino rankas, nuplėšė kūno kameras, raciją, movas. Kadangi jie negalėjo S. K. uždėti antrankių, jie pargriovė S. K. ant žemės. Jis nukrito kartu su S. K. laikydamas vieną pastarojo ranką, po ko prispaudė S. K. prie žemės keliu tarp šio galvos ir nugaros, uždėjo antrankius, patalpino į policijos automobilį ir nuvežė į policijos komisariatą. Prieš S. K. buvo panaudota minimali fizinė jėga ir antrankiai: nebuvo panaudotos nei dujos, nei teleskopinė lazda, nei elektroimpulsinis prietaisas. Visas veiksmas vyko policijos automobilio gale. Sužalojimai ant jo kūno galėjo atsirasti, kai S. K. stangrino rankas, o jis pastarąsias traukė. Jam S. K. sukėlė skausmą. Kitą dieną po nagrinėjamo įvykio jis nuvyko pas specialistą dėl rankos apžiūros.

3.2. Ikiteisminio tyrimo metu M. R. parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu. 2020 m. rugpjūčio 20 d. nuo 06.00 val. iki 18.00 val. jis kartu su policijos pareigūnu A. J. tarnybiniu žymėtu policijos automobiliu „Skoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patruliavo iš anksto nustatytu maršrutu. Apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, jis pastebėjo važiuojantį automobilį „Infiniti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas S. K. jam buvo žinomas kaip nuolat pažeidinėjantis Kelių eismo taisykles ir važinėjantis be vairuotojo pažymėjimo. Įjungęs policijos automobilio švyturėlius su garsiniu signalu jis, privažiavęs lygiagrečiai prie S. K. vairuojamo automobilio, liepė S. K. sustoti bei nukreipė S. K. į kelkraštį. Atidaręs keleivio pusės langą ir žiūrėdamas į jį S. K. garsiai ir aiškiai pasakė „eik tu nachui“ ir dideliu greičiu nuvažiavo automobilių stovėjimo aikštelės šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, link, kur buvo sustabdytas. Išlipęs iš policijos automobilio ir priėjęs prie S. K., kuris jau lipo iš savo automobilio, jis S. K. pareikalavo, kad šis atsisėstų į savo automobilį, tačiau S. K. jo reikalavimų nevykdė, todėl iš policijos automobilio išlipo ir A. J. Jie S. K. ne mažiau kaip penkis kartus reikalavo, kad šis vykdytų jų teisėtus reikalavimus, tačiau į jų reikalavimus S. K. nereagavo, teigdamas, kad su jais kažkas išsiaiškins, kad jis – S. K. kažkam paskambins, nes jie neturi jokių teisių S. K. sulaikyti. S. K. elgėsi neadekvačiai, buvo nusiteikęs agresyviai. Jie S. K. įspėjo, kad pastarajam nevykdant jų teisėtų reikalavimų bus panaudota jėga bei specialiosios priemonės. Jis S. K. dar kartą pareikalavo atsisėsti į policijos automobilį, kadangi S. K. buvo sulaikomas dėl jų įžeidinėjimo, tačiau S. K. ir toliau nevykdė jų reikalavimų. Priėję prie S. K. jie pradėjo šį sulaikinėti, tačiau S. K. aktyviais veiksmais vengė sulaikymo bei, paėmęs už jo ir kolegos uniformos, nuplėšė nuo jo uniformos laipsnių movą, tarnybinę kūno filmavimo kamerą ir prožektorių, kurie nukrito ant žemės. Taip pat jis matė ant žemės besimėtančias A. J. uniformos detales. Bandydami S. K. sulaikyti jie visi kartu nukrito ant žemės. Nukritus ant žemės jis stengėsi nepaleisti S. K. rankos, kurią šis nuolat bandė ištraukti. Jis ketino S. K. uždėti antrankius, tačiau S. K. savo ranka stipriai suspaudė jo ranką bei apdraskė jam dešinės rankos didįjį pirštą, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą. S. K. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Dėl šio įvykio jis patyrė fizinę ir moralinę žalą (T. 1, b. l. 18-20).

4.1. Teisiamojo posėdžio metu A. J. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas. Nagrinėjamo įvykio metu patruliuodamas su policijos pareigūnu M. R. jis pastebėjo automobilį, kurio vairuotoją S. K. jis pažinojo kaip asmenį, neturintį teisės vairuoti (jis yra stabdęs minėtą vairuotoją anksčiau). Privažiavus prie minėto automobilio M. R., vairavęs policijos automobilį, atsidaręs langą paprašė S. K. nuleisti vairuojamo automobilio langą. S. K. tai padarius M. R. paprašė S. K. pavažiuoti ir sustoti, tačiau pastarasis pasakė „Eik tu nachui“ ir nuvažiavo. Jis tai įvertino kaip jų pažeminimą, už tokius veiksmus yra numatyta administracinė atsakomybė. Jis su M. R. vijosi S. K.. Pastarajam įvažiavus į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią šalia parduotuvės „L.“, ir bandant atbuline eiga parkuotis, jie S. K. užblokavo kelią. M. R. išlipus iš policijos automobilio S. K. jau buvo išlipęs iš savo automobilio. Sėdėdamas policijos automobilyje jis negirdėjo, ar M. R., priėjęs prie S. K., pastarajam prisistatė, ar parodė kokį nors dokumentą, ar reikalavo, kad šis grįžtų į automobilį, bet jis matė, kad S. K. yra nusiteikęs agresyviai, skėsčioja rankomis, taigi jis išlipo iš policijos automobilio ir nuėjo prie M. R.. Jis pareikalavo, kad S. K. prieitų prie policijos automobilio, tačiau S. K. šio reikalavimo nevykdė. S. K. buvo suteikta galimybė pasiimti savo daiktus. Jis su M. R. S. K. privedė iki policijos automobilio gale už vairuotojo sėdynės esančių sėdimų vietų. M. R. stovėjo prie pat S. K., o jis stovėjo M. R. už nugaros S. K. iš dešinės. M. R. reikalavo S. K. sėsti į policijos automobilį, tačiau S. K. tai daryti atsisakė. S. K. stovėjo veidu į M. R., rankose turėjo rankinę ir telefoną. S. K. toliau nevykdant jų reikalavimų prieš S. K. buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai. S. K. priešinosi fiziškai. Kaip S. K. paėmė M. R. už movos, jis nematė, kadangi jam pačiam grumtynių metu viskas buvo iškritę. Jis bandė S. K. sugriebti už dešinės rankos, bandydamas uždėti antrankius, taip pat grumtynių metu jis norėjo už dešinės kojos paguldyti S. K. ant žemės. Gali būti, kad kai jis pasilenkė ir griebė S. K., jis buvo prisilietęs prie S. K. savo visu korpusu – prisilietimo metu galėjo sulūžti kamera. Sulaikant S. K. jie visi kartu grūmėsi ant žemės, S. K. išplėšė jam ir M. R. amunicijas. Grumtynių metu S. K. jam smūgiavo. Sulaikymo metu jis patyrė fizinį skausmą kairės rankos dilbyje: jis neatmeta galimybės, kad sužalojimai galėjo būti padaryti jam prispaudus savo ranką prie S. K.. S. K. uždėjus antrankius šis ir toliau nevykdė jų reikalavimų. S. K. buvo išaiškintos teisės, paaiškinta, dėl ko šis yra sulaikytas: S. K. buvo sulaikytas už jų įžeidinėjimą ir jų teisėtų reikalavimų nevykdymą, vėliau – ir už pasipriešinimą. Administracinio sulaikymo protokolo jis nerašė. Taip pat jis nerašė administracinio nusižengimo protokolo, kadangi už policijos pareigūnų pažeminimą ir reikalavimų nevykdymą jie asmeniškai protokolo nerašo – protokolą surašo kitas policijos pareigūnas, pagal jų tarnybinius pranešimus atliekantis tyrimą. Po šio įvykio iki specialisto apžiūros jis nedirbo.

4.2. Ikiteisminio tyrimo metu A. J. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d. jis dirbo nuo 06.00 val. iki 18.00 val. kartu su policijos pareigūnu M. R.. Apie 14.30 val. patruliuodami (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, jie pastebėjo automobilį „Infinity“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas S. K. anksčiau buvo baustas už tai, kad vairuoja automobilį, neturėdamas tam teisės. Įjungus policijos automobilio švyturėlius ir privažiavus lygiagrečiai minėto automobilio, S. K. buvo nurodyta sustoti, tačiau pastarasis atidarė keleivio pusėje esantį langą ir, žiūrėdamas į M. R., pradėjo sakyti necenzūrinius žodžius, po ko dideliu greičiu nuvažiavo automobilių stovėjimo aikštelės šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), link, kur S. K. jie sustabdė. Einant S. K. link pastarasis išlipo iš automobilio ir agresyviai nusiteikęs pradėjo šūkauti bei jiems sakyti necenzūrinius žodžius, skėsčiojo rankomis, nevykdė teisėtų policijos pareigūno reikalavimų nusiraminti bei atsisėsti į jų tarnybinį automobilį, kadangi buvo sulaikytas už policijos pareigūno įžeidimą. S. K. toliau nevykdė jų teisėtų reikalavimų, nors prieš tai buvo įspėtas apie jėgos bei antrankių panaudojimą. Sulaikymo metu S. K. aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, t. y. stumdėsi, stojo į kovinę padėtį. S. K. nuolat buvo raginamas paklusti teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams, tačiau juos ignoravo, taip pat S. K. grasino susidorojimu tarnyboje teigdamas, kad pažįsta aukšto rango pareigūnus. Po eilinio jų reikalavimo nevykdymo, siekiant sulaikyti S. K., prieš pastarąjį buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai, po ko S. K. griebė jį ir M. R. už priekinės šarvinės liemenės dalies ties krūtine, nuplėšė tiek jo, tiek M. R. laipsnių movas, išduotas filmavimo kameras, prožektorius, radijo ryšio stotelę. Sulaikymo metu jis patyrė fizinį skausmą, kadangi sulaikymo metu, t. y. prieš uždedant antrankius S. K. savo rankomis stipriai prispaudė jo kairės rankos dilbį, dėl ko jis pajuto stiprų fizinį skausmą, po S. K. veiksmų ant jo kairiosios rankos dilbio liko nubrozdinimas. Jis patyrė fizinę bei moralinę žalą (T. 1, b. l. 27-29).

2. Specialistė, apžiūrėjusi A. J. kūną, nustatė poodinę kraujosruva kairėje alkūnėje ir odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje bei dilbyje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (T. 1, b. l. 50-51).

3. Specialistė, apžiūrėjusi M. R. kūną, nustatė poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje ir odos nubrozdinimą dešinėje plaštakoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (T. 1, b. l. 54-55).

4. Teisiamojo posėdžio metu specialistė E. U. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d. buvo atlikta M. R. kūno apžiūra. Papildomos medžiagos M. R. jai nerodė. M. R. kūne nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, šiuose sužalojimuose nėra užsifiksavę jokie individualūs požymiai, kuriais remiantis ji galėtų pasakyti, kokiu daiktu šis sužalojimas padarytas. Sveikatos sutrikdymo lokalizacija, pobūdis nebuvo niekuo išskirtinis. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjusi vaizdo įrašą ji negali nei paneigti, nei atmesti, ar M. R. nustatytas dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje trečio pirštikaulio artimojo tarp pirštikaulinio sąnario projekcija odos nubrozdinimas galėjo būti padarytas dedant antrankius, nes vaizdo medžiaga yra labai padrika, ji nemato konkretaus trauminio poveikio, kad galėtų pasakyti, kad būtent šią akimirką galėjo būti padarytas minėtas sužalojimas. Žmogaus kūno dalys yra kieti buki daiktai. Dėl M. R. dešinio dilbio vidiniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje esančių melsvai violetinės spalvos kraujosruvų padarymo aplinkybių ji negali nieko paaiškinti, kadangi ji nėra susipažinusi su tuo, kaip policijos pareigūnai vykdo visą sulaikymą ir kokiomis kūno dalimis jie tai daro. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtame vaizdo įraše ji matė tik rankų judesius, kai buvo bandoma uždėti antrankius, ir ji negali pasakyti, ar tą akimirką policijos pareigūnas galėjo kontaktuoti dilbiu, ar negalėjo. Vaizdo įraše ji mato, kaip policijos pareigūnas kontaktuoja dešiniuoju dilbiu su kito žmogaus kūnu, ji negali atmesti galimybės, kad sužalojimas galėjo būti padarytas būtent tą akimirką. Dėl A. J. kairės alkūnės vidiniame paviršiuje melsvai violetinės poodinės kraujosruvos ir kairės alkūnės vidiniame paviršiuje linijinio odos nubrozdinimo atsiradimo aplinkybių ji negali nieko paaiškinti, kadangi teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtame vaizdo įraše ji nemato jo rankos ir negali pasakyti, kuris paviršius tai galėtų būti ir ar sužalojimas galėjo būti padarytas šio įvykio metu. Žmogaus kūnas yra kietas bukas daiktas, o pasakyti, ar šio, ar kito veiksmo metu M. R. galėjo atsirasti sužalojimai, ji atsakyti negali. Įmanoma, kad sužalojimas galėjo būti padarytas šio kontakto metu.

5. Iš alkotesterio „Alcotest 6810“ šaknelės matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d. 15.14 val. S. K. buvo blaivus (T. 1, b. l. 70).

6. S. K. yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, kuriame įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicijoje aiškiai įvardinti šios nusikalstamos veikos padarymo būdai: 1) fizinio smurto panaudojimas arba 2) grasinimas tuoj pat jį panaudoti. S. K. yra kaltinamas policijos pareigūnams pasipriešinęs pirmuoju būdu – panaudodamas fizinį smurtą, kuris pasireiškė tuo, kad policijos pareigūnams bandant S. K. sulaikyti pastarasis 1) stumdėsi, 2) nuplėšė nuo uniformų skiriamuosius ženklus – laipsnių movas bei tarnybines „Bodycam“ kameras, po ko vyriausiajam patruliui M. R. suėmus S. K. už rankos ir bandant uždėti antrankius S. K. aktyviai priešindamasis ir kartu su pareigūnais pargriuvęs ant žemės 3) stipriai suspaudė jį už rankos laikiusio vyriausiojo patrulio M. R. ranką ir pastarąją apdraskė, 4) sugriebęs už kairės rankos jį bandančiam sulaikyti vyriausiajam patruliui A. J., padarė pastarajam poodinę kraujosruvą kairėje alkūnėje ir odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje bei dilbyje.

7. Vertindamas baudžiamojo proceso metu surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus duomenis teismas pažymi, kad nagrinėjamame įvykyje betarpiškai dalyvavo trys baudžiamojo proceso dalyviai: nukentėjusiaisiais pripažinti policijos pareigūnai M. R. ir A. J. bei kaltinamasis S. K.. Teisiamojo posėdžio metu M. R. ir A. J. parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu S. K. jiems pasipriešino, tuo tarpu S. K. parodė policijos pareigūnams nesipriešinęs, tik nevykdęs policijos pareigūnų neteisėtų reikalavimų sėsti į policijos automobilį, taigi teismas atidžiai vertins šiuos subjektyvius duomenis – proceso dalyvių parodymus bei šių duomenų atitikimą objektyviems duomenims, užfiksuotiems vaizdo įrašuose.

8. Teisiamojo posėdžio metu M. R. nurodė, kad S. K. pasipriešinimas pasireiškė tuo, kad bandant S. K. apsukti pastarasis 1) bandė išsivaduoti, 2) stumdėsi, jam S. K. suėmus už rankos S. K. jį 3) stūmė, 4) stangrino rankas, 5) nuplėšė kūno kameras, raciją, movas. Kadangi jie negalėjo S. K. uždėti antrankių, jie pargriovė S. K. ant žemės. M. R. nuomone, sužalojimai ant jo kūno galėjo atsirasti, kai S. K. stangrino rankas, o jis pastarąsias traukė.

9. Teisiamojo posėdžio metu A. J. nurodė, kad S. K. pasipriešinimas pasireiškė tuo, kad sulaikant S. K. jie visi kartu 1) grūmėsi ant žemės, S. K. 2) išplėšė jam ir M. R. amunicijas. Grumtynių metu S. K. jam 3) smūgiavo. Jis neatmeta galimybės, kad sužalojimai ant jo kūno galėjo būti padaryti jam prispaudus savo ranką prie S. K.

10. Teisiamojo posėdžio metu teismas peržiūrėjo policijos pareigūnų kūno kameromis bei policijos automobilyje įrengta vaizdo stebėjimo ir įrašymo įranga darytus vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti S. K. bei jį sulaikančių policijos pareigūnų M. R. ir A. J. veiksmai:

13.1. Vaizdo įraše „2020_0820_143249_004“ užfiksuota, kaip 2020 m. rugpjūčio 20 d. 14.32.50 S. K. mosuoja kaire ranka, reikalauja jam duoti rankinę, kurią kiek vėliau pasiima iš automobilio. 14.33.22 val. šalia S. K. iš dešinės pusės stovi policijos pareigūnas A. J., o kitas policijos pareigūnas M. R. prašo S. K. prisėsti, tačiau pastarasis toliau mosuoja dešine ranka kartodamas, kad pareigūnai neliestų jo rankų. 14.34 val. šalia policijos automobilio stovinčio S. K. M. R. keletą kartų prašo prisėsti į tarnybinį automobilį, nurodo, jog S. K. yra sulaikomas už pareigūnų reikalavimų nevykdymą ir pareigūno įžeidimą. S. K. kartoja, jog pareigūnai neturi teisės taip elgtis, 14.35 val. paima mobiliojo ryšio telefoną ir pasako, jog paskambins viršiausiajam. M. R. keletą kartų perspėja S. K., jog panaudos fizinę jėgą, tačiau S. K. toliau kažkam skambina telefonu ir į M. R. reikalavimus nereaguoja. S. K. kairėje rankoje prie ausies laiko mobiliojo ryšio telefoną, ant to paties kairio peties matoma juodos spalvos krepšio rankena. 14.36 val. M. R. kaire ranka paima S. K. už kairės rankos, pasako, jog jam bus uždėti antrankiai ir jis bus sulaikytas. S. K. apsukamas, jam 14.36.58 val. už nugaros dedami antrankiai, liepiama nesipriešinti. 14.37.13 val. S. K. pasako, kad ranką jis duos pats. 14.37.15 val. S. K. vedamas už tarnybinio automobilio, 14.37.16 val. S. K. ištraukia kairę ranką iš už nugaros, kartodamas, kad ranką duos pats, 14.37.22 val. matoma, kaip S. K. krenta ant žemės. Vaizdo kamera nukrenta ant žemės, taip pat priešais kamerą matomas gulintis juodos spalvos daiktas.

13.2. Vaizdo įraše „V1729 (duomenys neskelbtini) ch4_20200820143301_20200820153301“ užfiksuota kaip 14.37.20 val. S. K. vedamas už policijos automobilio: policijos pareigūnas A. J. yra S. K. iš dešinės, o policijos pareigūnas M. R. iš priekio dešine ranka laiko S. K. už liemens, o kaire ranka apglėbęs S. K. sprandą, 14.37.21 val. visi trys vyrai suklumpa ir krenta ant žemės, pareigūnai pilnai neparkrenta, S. K. pilnai paguldomas ant žemės, 14.38.06 val. policijos pareigūnai S. K. pastato ant kojų ir nuveda su rankomis, surakintomis už nugaros.

11. Minėta, kad S. K. yra kaltinamas policijos pareigūnams pasipriešinęs panaudodamas fizinį smurtą. Fizinio smurto panaudojimas teismų praktikoje apibūdinamas kaip bet koks aktyvus neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218/2014, 2K-467/2014). Pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto. Smurtas prieš valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį subjektą gali pasireikšti tyčiniu smūgių sudavimu, kankinimu, surišimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi (pavyzdžiui, taip suplėšant tarnybinės uniformos liemenės kišenę ir nagais – veidą), smūgiavimu taburete, nors smūgio buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K-439/2013, 2K-229/2014, 2K-67/2014, 2K-69-976/2015, 2K-435-677/2016 ). Kasacinio teismo nutartyse, kuriose, be kitų, buvo sprendžiamas ir klausimas dėl nusikaltimo bei administracinio teisės pažeidimo atribojimo, fizinis smurtas yra nuosekliai aiškinamas kaip bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K- 495/2012, 2K-218/2014, 2K-441-976/2015).

Motyvuojamoji dalis

12. Teismas pažymi, kad nei viename teismui pateiktame vaizdo įraše nėra užfiksuota, kad S. K. būtų padaręs jam įkaltinamus veiksmus: 1) stumdęsis ar 2) nuplėšęs nuo uniformų skiriamuosius ženklus – laipsnių movas bei tarnybines „Bodycam“ kameras, ar, kartu su policijos pareigūnais pargriuvęs ant žemės, 3) stipriai suspaudęs jį už rankos laikiusio vyriausiojo patrulio M. R. ranką ir pastarąją apdraskęs, ar 4) sugriebęs už kairės rankos jį bandančiam sulaikyti vyriausiajam patruliui A. J., padaręs pastarajam poodinę kraujosruvą kairėje alkūnėje ir odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje bei dilbyje: teismui pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kad policijos pareigūnui M. R. užlaužus S. K. ranką, pastarasis pradėjo šaukti, sakydamas, jog ranką jis duos pats; S. K. vedant už policijos automobilio, policijos pareigūnai kartu su S. K. suklupo: matyti, kaip prieš suklupdamas policijos pareigūnas M. R. eina atbulas, o policijos pareigūnas A. J. – pasilenkęs prie S. K. šono. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teisiamojo posėdžio metu A. J. parodė, jog grumtynių metu jis norėjo už dešinės kojos paguldyti S. K. ant žemės; M. R. parodė, kad, kadangi jie negalėjo S. K. uždėti antrankių, jie pargriovė S. K. ant žemės, taigi akivaizdu, kad policijos pareigūnai suklupo ir pargriuvo ne dėl S. K., bet dėl savo pačių veiksmų, griaudami S. K. Iš vaizdo įrašuose užfiksuotos situacijos matyti, kad policijos pareigūnų ir S. K. fizinis kontaktas buvo glaudus, policijos pareigūnų griaunamas mėgindamas išlaikyti pusiausvyrą bei vėliau krisdamas S. K. galėjo įsikibti į policijos pareigūnų aprangos detales ar kitokiu būdu kontaktuoti su jį griaunančių policijos pareigūnų kūnais, tačiau tokių S. K. veiksmų teismas neturi pagrindo laikyti tyčiniais ir juos vertina veikiau kaip natūralų refleksą, siekiant išvengti sužalojimų krentant. Teismas pažymi, kad policijos pareigūnai fizinę prievartą prieš S. K. pradėjo naudoti ne dėl to, kad šis aktyviais veiksmais jiems priešinosi (spardėsi, stumdėsi, mosikavo rankomis ar pan.), bet dėl to, kad šis atsisakė lipti į policijos automobilį, taigi policijos pareigūnai nusprendė panaudoti specialiąsias priemones – antrankius, tačiau S. K. neduodant policijos pareigūnams rankos, ant kurios policijos pareigūnai ketino uždėti antrankius, policijos pareigūnai nusprendė S. K. pargriauti, t. y. ši konfliktinė situacija vystėsi dėl to, kad policijos pareigūnai nesipriešinusiam, tačiau policijos pareigūnų reikalavimų nevykdžiusiam S. K. stengėsi uždėti antrankius. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog S. K., iš pradžių demonstratyviai rodęs nenorą paklusti pareigūnų reikalavimams, vos šiems panaudojus fizinę prievartą vedamas pakartotinai šaukė pats duosiantis ranką ir prašė rankos nelaužti, kas paneigia S. K. siekį priešintis.

13. Iš vaizdo įrašų matyti, kad S. K. demonstravo akivaizdų priešiškumą policijos pareigūnams, su jais kalbėjo pakeltu tonu, mosavo rankomis, grasino paskambinsiąs policijos pareigūnų vadovybei, šaukė, policijos pareigūnus kaltindamas tuo, kad šie nori jį „suvalgyti“, nesileido į jokias kalbas, o su juo kalbant policijos pareigūnui M. R., S. K. paėmė savo mobiliojo ryšio telefoną, ir ignoruodamas visus minėto policijos pareigūno žodžius, ėmė kalbėti telefonu, tačiau teismas pažymi, kad teisinė atsakomybė už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje. Vien tai, kad asmuo nevykdo teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, savaime nereiškia, kad jis panaudodamas fizinį smurtą priešinasi policijos pareigūnui: tik iš tiesų intensyvius ir agresyvius veiksmus galima laikyti pasipriešinimu BK 286 straipsnio prasme ir tiek pavojingais, kad už juos kiltų baudžiamoji atsakomybė. Nagrinėjamu atveju S. K. priešingi teisei veiksmai atitinka ne nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, bet administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, požymius.

14. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama, jog pagal Konstituciją įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nusikalstamomis gali įvardyti tik tas veikas, kurios yra iš tikrųjų pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų daroma didelė žala asmens, visuomenės ir valstybės interesams arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai), kad nusikaltimai – tai tokie teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

15. Vadovaudamasis minėta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad jei už priešingą teisei veiką nustatyta ne tik baudžiamoji, bet ir administracinė atsakomybė, teismų pareiga yra kruopščiai spręsti šių skirtingų atsakomybių takoskyros klausimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta prieš dirbtinį išimtinai civilinių, administracinių, mokestinių ir drausminių santykių kriminalizavimą (nutartys Nr. 2K-383/2011, Nr. 2K-409/2011, Nr. 2K-262/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-7-58/2013, Nr. 2K-98/2014 ir kt.). Perteklinis baudžiamosios teisės normų taikymas neatitinka šios teisės šakos paskirties ir principų. Požymiai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį, yra baudžiamosios ir administracinės atsakomybių atribojimo kriterijai, todėl jų nustatymas ir tinkamas motyvavimas yra būtinas tokio pobūdžio bylose (nutartis Nr. 2K–515/2014).

16. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė paaiškėja bylos nagrinėjimo teisme metu, teismas baigia nagrinėti bylą ir priima išteisinamąjį nuosprendį. BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, taigi S. K. išteisintinas jam nepadarius nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje.

III. Procesinės prievartos priemonės

17. Ikiteisminio tyrimo metu S. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 1, b. l. 108-109), kuri paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

IV. Civiliniai ieškiniai

18. Ikiteisminio tyrimo metu M. R. ir A. J. pareiškė civilinius ieškinius dėl S. K. veiksmais jiems padarytos neturtinės žalos atlyginimo (T. 1, b. l. 21-22, 30-31). Atsižvelgiant į tai, jog S. K. išteisintinas jam nepadarius nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, M. R. ir A. J. civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 139 straipsnio 3 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 4, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Išteisinti S. K. (S. K.) jam nepadarius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje.

S. K. (S. K.) skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

M. R. (M. R.) ir A. J. (A. J.) civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.