- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-04
- Bylos Nr.
- 2-816-356/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00482-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijolė Vitienė
- Ieškovas
- Utenos rajono savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- A. J., R. J., E. J., G. J., E. J., atstovaujamam Utenos vaikų, A. J., atstovaujamas G. J.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Utenos butų ūkis“
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant E. M., dalyvaujant ieškovo Utenos rajono savivaldybės administracijos atstovei A. V.- Misiukevičei, atsakovei ir atsakovo A. J. atstovei G. J., atsakovui R. J., o atsakovui A. J., atsakovo E. J. globėjo Utenos vaikų globos namų atstovui, trečiojo asmens UAB „Utenos butų ūkis“ atstovui nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Utenos rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams G. J., R. J., A. J., E. J., atstovaujamam Utenos vaikų globos namų, dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, nuomos mokesčio skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Utenos butų ūkis“
Aprašomoji dalis
nustato:
Šalies argumentai
Ieškovas Utenos rajono savivaldybės administracija ieškiniu, patikslinus jo reikalavimus, prašė nutraukti 2001-07-10 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį (toliau tekste – Sutartis), iškeldinti atsakovus iš nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, priteisti solidariai iš atsakovų G. J. ir R. J. 456,81 Lt nuomos mokesčio skolą, 19,33 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovo atstovė, prašydama ieškinį patenkinti visiškai, paaiškino, kad atsakovai nesiima jokių priemonių skolai padengti, nuomos mokesčio, komunalinių paslaugų skolos suma didėja, atsakovai, ieškovo duomenimis, piktnaudžiauja alkoholiu, nesirūpina gauti pakankamo dydžio pajamų, kad galėtų skolas padengti. Kadangi yra sąlygos, numatytos LR CK 6.611 str., prašė nutraukti 2001-07-10 su atsakovais sudarytą Sutartį, iškeldinti atsakovus, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos, priteisti skolą, delspinigius ir palūkanas. Neįgalaus ir mažamečio atsakovų sūnų interesai nenukentės, nes jie šiame bute negyvena, o yra globojami Utenos vaikų namuose ir Utenos specialiojoje mokykloje- daugiafunkciniame centre.
Atsiliepimas
Atsakovai G. J. ir R. J. bei A. J., atstovaujamas G. J. atsiliepimų nepateikė, pripažino, kad yra skolingi, tačiau jiems tokia situacija susiklostė, nes neturi pastovaus darbo ir darbinių pajamų. Ieško bet kokių galimybių gauti pajamų, tačiau daugiausiai tai būna pajamos (kartais dirba tik už maistą) už darbą pas ūkininkus. Lapkričio 6 dieną jie sumokėjo 100 Lt, nes atsakovui pavyko tiek uždirbti. Metų pabaigoje atsakovei bus pradėta mokėti socialinė pašalpa, todėl padėtis pagerės. Prašė atsižvelgti į tokią sunkią jų padėtį ir neiškeldinti, nes jie neturi jokio kito gyvenamojo būsto, turto ar santaupų. Vaikus pagal galimybę lanko, jais rūpinasi, neigia, kad piktnaudžiauja alkoholiu.
Atsakovo E. J. globėjas Utenos vaikų globos namai atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka su ieškiniu, atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovams sūnaus Edvino atžvilgiu apribota tėvų valdžia, kol kas jie vaiką susigrąžinti neketina, neturi sąlygų, tačiau jį lanko. Dėl to mažamečio vaiko, kuriam nustatyta nuolatinė globa Utenos vaikų globos namuose, teisės nebus pažeistos.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Utenos butų ūkis“ nurodė procesiniuose dokumentuose, kad atsakovai jau ilgą laiką nemoka ne tik nuomos mokesčio, tačiau ir mokesčių už komunalinius patarnavimus, todėl, jei būtų toleruojamas sutarties nevykdymas, atsakovai išvengtų sankcijų ir toliau nevykdytų sutartinių įsipareigojimų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Utenos rajono savivaldybės tarybai (47 b.l.).
Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė G. J. ir SP UAB „Utenos butų ūkis“ 2001-07-10 sudarė Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį (7 b.l.), kurios pagrindu atsakovai apsigyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Utenos rajono valdybos 2001-07-03 sprendimu Nr.543 (5-6 b.l.) suteikiant atsakovams gyvenamąjį būstą buvo atsižvelgta į tai, kad atsakovams trūksta gyvenamojo ploto, nes augina neįgalų vaiką iki 16 metų amžiaus.
Sutartimi (2.2 p.) atsakovė įsipareigojo LR Vyriausybės nustatyta tvarka kas mėnesį (ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos) sumokėti nuomos mokestį ir apmokėti komunalinių paslaugų mokesčius. Sutartimi (7 p.) šalys susitarė ir dėl to, kad nuomininkai gali būti iškeldinti iš turimos gyvenamosios patalpos tik įstatymo nustatytais pagrindais ir tik teismine tvarka.
Iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad nuomos mokestis nemokamas nuo 2012-09-01 (nuomos mokesčio skola 2013-11-11 duomenimis yra 564,26 Lt, delspinigiai – 34,39 Lt) (103 b.l.).
Viena iš pagrindinių nuomininko pareigų yra ne tik naudoti gyvenamąsias patalpas pagal paskirtį, tačiau ir už naudojimąsi patalpomis mokėti periodiškai nuomos mokestį, už pastarosios pareigos nevykdymą nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti nuomos sutartį ir nuomininką iškeldinti, jam nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (LR CK 6.611 straipsnis).
LR CK 6.611 straipsnyje pateikta „nuolat“ samprata, kuri reiškia, kad nuompinigių ar komunalinių mokesčių nemokėjimas turi trukti ne mažiau kaip tris mėnesius. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas sutarties šalims nustatė galimybę susitarti dėl ilgesnio termino. Šalys šioje byloje Sutartimi nesusitarė dėl ilgesnio nuomos mokesčio ir mokesčio už komunalines paslaugas nemokėjimo termino, todėl, remiantis sprendime jau aptartais ieškovo ir trečiojo asmens pateiktais rašytiniais įrodymais, yra pagrindas nustatyti, kad atsakovai nemokėjo nuomos mokesčio nuolat.
Už tokio pobūdžio nuomos sutarties pažeidimą griežčiausia taikoma teisinė priemonė – gyvenamojo būsto netekimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuota iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų už nuomos ar komunalinių mokesčių nemokėjimo praktika: sprendžiant tokio pobūdžio ginčus yra vertinamas tokios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu.
Įvertinus tai, kad ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio nuomos sutartis – gyvenamojo būsto nuoma, teismai atsižvelgia ir į ginčo sutarties pobūdį bei sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamos visuomenės grupės apsaugą, be nacionalinės teisės normų, subsidiariai garantuojamą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos nuostatų, dėl kurių Lietuva yra įsipareigojusi. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad Konvencijos 8 straipsnio prasme ginamo asmens „būsto“ sąvoka yra autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos, apima ne tik teisėtai įsteigtą ir užimtą būstą, bet yra ir faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą. Teisės į būsto neliečiamybės gerbimą apribojimas gali būti įvairių formų, iš kurių griežčiausia – būsto netekimas, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti nurodytos formos proporcingumą ir pagrįstumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad bet kuris asmuo tokio dydžio apribojimo pavojuje iš esmės turi turėti galimybę šios priemonės proporcingumo ir pagrįstumo klausimą ištirti Konvencijos 8 straipsnio principų kontekste nepriklausomame teisme. Skundžiamas apribojimas bus laikomas „būtinu demokratinėje visuomenėje“ teisėtam tikslui pasiekti, jei jis atitiks „primygtinį socialinį poreikį“ ir bus proporcingas siekiamam teisėtam tikslui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012; 2011 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. S. V., M. V., bylos Nr. 3K-3-267/2011 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką). Taigi teismas kiekvienu konkrečiu atveju privalo spręsti dėl teisės į būstą apribojimo proporcingumo ir atitikties būtinumui asmens nenaudai priimti griežčiausią teisinę sutarties pažeidimo priemonę – iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitų (LR CK 6.611 straipsnis).
Ieškovas, prašydamas atsakovus G. J. ir R. J. iškeldinti iš buto, nesirėmė tuo pagrindu, kad jie piktnaudžiauja alkoholiu, taigi šios aplinkybės byloje nebuvo įrodinėjimo dalykas. Nors bylos eigoje ir buvo ieškovo atstovės užsiminta bei pateikti Utenos specialiosios mokyklos – daugiafunkcinio centro raštai, adresuoti Socialinės rūpybos skyriui, kuriuose užsimenama, kad atsakovė neįgaliam sūnui skirtas lėšas naudoja žalingiems poreikiams tenkinti, tačiau atsakovai neigė tokį faktą buvus. Taigi nebuvo pateikta neginčijamų įrodymų, kad atsakovai vestų asocialų gyvenimo būdą, tuo pagrindu juos iškeldinti neprašoma.
Byloje nustatyta, kad bute šiuo metu gyvena tik atsakovai G. J. ir R. J., jų neveiksniu pripažintas sūnus A. J. gyvena Utenos specialiojoje mokykloje – daugiafunkciniame centre, o nepilnametis sūnus E. – Utenos vaikų globos namuose, nes atsakovams terminuotai 1 metų laikotarpiui apribota tėvų valdžia (38-40, 51-56 b.l.). Teismo 2012-09-05 sprendime (51-52 b.l.) yra nustatyta, kad atsakovai periodiškai dirba, siekia atsikratyti žalingos priklausomybės alkoholiui, lanko vaiką, tarpusavio ryšys tarp jų ir vaiko yra, todėl jiems tėvų valdžia apribota tik terminuotai 1 metų laikotarpiui. Taigi egzistuoja tikimybė, kad šalių sūnus gali būti grąžintas tėvams.
Byloje atsakovų pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovai neturi darbo: atsakovė paskutinį kartą dirbo prieš pusantrų metų S. S. įmonėje, UAB „Utenos šilumos tinklai“, UAB „Timbervita“, nuo 2013 lapkričio 24 d. registruosis Utenos teritorinėje darbo biržoje, jai bus mokama socialinė išmoka, o atsakovas – 2012 m. dirbo S. B. IĮ, UAB „Statva“, UAB „Utenos komunalininkas“, nuo 2013 m. rugpjūčio yra registruotas Utenos teritorinėje darbo biržoje (90 b.l.). Atsakovė maisto produktų įsigijimui kas mėnesį naudoja 205 litus iš neįgalaus vaiko pašalpos (91-92 b.l.), šiomis lėšomis atsiskaityti už buto nuomą draudžiama. Atsakovų teigimu, jie dirba ir neatsisakytų dirbti bet kokius darbus, kad tik gautų pajamų. Bylos nagrinėjimo laikotarpiu atsakovai 100 Lt sumažino skolą už buto nuomą. Ieškovo prašoma priteisti nuomos mokesčio skola – 456,81 Lt nėra didelė, butas apkūrenamas malkomis, todėl įsiskolinimo už buto šildymą nėra.
Šioje byloje šalių pateiktais įrodymais laikytina nustatyta esminė aplinkybė – atsakovai bute nuolat gyvena nuo 2001 metų, kitos gyvenamosios patalpos neturi, kitokio turto bei darbo neturi (82-87 b.l.). Tai Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio taikymo prasme patvirtina asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą kaip prielaidą ginti tokio asmens teisę į būstą, todėl teismas šiuo konkrečiu atveju netaiko pačios griežčiausios priemonės - nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų neiškeldina iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), ieškinį šioje dalyje atmeta. Tačiau tai nereiškia, kad ir toliau atsakovams nemokant mokesčių, nedengiant skolų, negalės būti taikoma minėta sankcija.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas prievolės, kylančios iš sutarties (LR CK 6.2. str.), turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (LR CK 6.38 str., 6.200 str.), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (LR CK 6.59 str.), o sutarties nevykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (LR CK 6.205 str.).
Kaip nurodyta sprendime, šalys Sutartimi buvo susitarę dėl nuomos mokesčio mokėjimo, nustatyta, kad atsakovai yra skolingi 456,81 Lt už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 1d. iki 2013 m. gegužės 31 d., todėl ieškovui, ginant jo teises, iš atsakovų solidariai priteistinas 456,81 Lt dydžio nuomos mokesčio įsiskolinimas už minėtą laikotarpį (LR CK 6.583 str., 6.589 str.), o taip pat, remiantis 1995-01-26 Nr. I - 775 LR įstatymu ,,Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“, priteistina 19,33 Lt delspinigių ( LR CK 6.246 str. 1 d., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str.).
LR CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl solidariai iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 476,14 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2013-03-29, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinys patenkintas iš dalies, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos: iš atsakovų valstybei priteistina po 36,00 Lt žyminio mokesčio ir po 9 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš atsakovų G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo Utenos rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710442, naudai: 456,81 Lt nuomos mokesčio skolą, 19,33 Lt delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 476,14 Lt sumos už laikotarpį nuo 2013-03-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 36,00 Lt žyminio mokesčio ir po 9,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (įmokų kodas - 5660) privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland PLC Lietuva banke, įrodymą pateikti teismui).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.