Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo dalies civilinėje byloje Nr. e2-1370-577/2017 pagal ieškovės SIA „UniCredit Leasing“, kuri yra Latvijos Respublikoje registruotas juridinis asmuo ir veikia per Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams M. J., L. V. bei G. V. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Impex House“, ir pagal atsakovės G. V. priešieškinį ieškovei SIA „UniCredit Leasing“ dėl sutikimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys L. V. bei bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Impex House“, taip pat pagal atsakovo M. J. priešieškinį atsakovei SIA „UniCredit Leasing“ dėl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia, tretieji asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Impex House“, L. V. bei G. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašė iš priteisti iš atsakovų M. J. ir L. V. solidariai, o iš atsakovės G. V. subsidiariai su atsakovu L. V., 1 070 491,83 Eur skolą; 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą skolos sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad pagal 2012 m. kovo 8 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kreditavimo sutartis), AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyrius, kurio teises perėmė ieškovė, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Impex House“ suteikė 1 374 000 Eur dydžio tikslinį kredito limitą. Kreditavimo sutartimi trečiojo asmens prisiimtus įsipareigojimus 2012 m. kovo 8 d. laidavimo sutartimis užtikrino laiduotojai M. J. ir L. V.Trečiasis asmuo UAB „Impex House“ prievolės grąžinti kreditą neįvykdė; po 2015 m. rugpjūčio 25 d. – 2015 m. spalio 30 d. pateiktų raginimų nei trečiasis asmuo UAB „Impex House“, nei atsakovai įsiskolinimo ieškovei net iš dalies nepadengė. Kreditavimo sutartyje bei laidavimo sutartyse įtvirtinta ieškovės teisė pasirinkti, kokią užtikrinimo priemonę ir kokiu eiliškumu realizuoti. Kadangi laiduotojo L. V. sutuoktinė G. V. išreiškė sutikimą dėl laidavimo įsipareigojimų, nustatytų Laidavimo sutartimi, galiojimo, ieškovė reikalavimą atsakovei G. V. reiškė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.Atsakovė G. V. atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teigė, kad ieškovė nepagrįstai pareiškimus dėl laidavimo įsipareigojimų galiojimo laiko sutikimais laiduoti pagal laidavimo sutartį; jie buvo pasirašyti dėl esminio suklydimo, todėl pripažintini negaliojančiais.Atsakovas L. V. atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog trečiajam asmeniui priklausančio turto, įkeisto ieškovei, pakanka tinkamam prievolei pagal kreditavimo sutartį įvykdyti, todėl siekdama skolos išieškojimo iš atsakovų turto, ieškovė elgiasi nesąžiningai. Taip pat teigė, kad laidavo asmeniškai; manė, kad sutuoktinės patvirtinimas yra banko formalumas, nesukeliantis jai jokių teisinių pasekmių.Atsakovė G. V. pateikė priešieškinį, kuriame prašė pripažinti negaliojančiais jos pasirašytus 2013 m. balandžio 11 d., 2013 m. lapkričio 5 d., 2014 m. rugsėjo 25 d., ir 2015 m. gegužės 19 d. pareiškimus „Dėl laidavimo įsipareigojimų galiojimo“ bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovės teigimu, pareiškimai turi valios trūkumų, jie pasirašyti dėl esminio suklydimo. Dėl pareiškimų teksto struktūros atsakovė manė, kad patvirtina, jog yra supažindinta su sutuoktinio laidavimo faktu. Pažymėjo, kad pareiškimuose nenurodytos jokios teisinės pasekmės atsakovei; be to, ji nebuvo supažindinta nei su kreditavimo sutartimi ir jos pakeitimais, nei su laidavimo sutartimi; jai nebuvo žinoma apie konkrečius įsipareigojimus. Atsakovė nebūtų pasirašiusi pareiškimų, jeigu suprastų jų turinį ir teisinę reikšmę, todėl savo suklydimą laikė esminiu. Remdamasi lingvistiniu aiškinimu, atsakovė teigė, kad jos parašas gali būti vertinamas tik kaip liudijimas, jog ji susipažino su faktine situacija, kurioje dėl laidavimo atsidūrė jos sutuoktinis, ir negali būti suprantama kaip aiškiai išreikštas jos sutikimas dėl sutuoktinio laidavimo prievolės. Ieškovė privalėjo betarpiškai atsakovei atskleisti ir išaiškinti pareiškimų, kurie yra banko standartinės formos dokumentai, turinį bei teisinius padarinius, tačiau to nepadarė, ir nekontroliavo, kad tai padarytų L. V.; taip pat privalėjo užtikrinti, kad pareiškimų turinys būtų aiškus, leidžiantis suprasti, jog pasirašantis asmuo duoda sutikimą. Ieškovė atsiliepime prašė atsakovės G. V. priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas atsakovei siejamas ne su jos, kaip laiduotojos, asmenine atsakomybe, o kaip laiduotojo sutuoktinės atsakomybe CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Atsakovė turi atsakyti su sutuoktiniu subsidiariai, laiduotojo prievolę vykdant iš atsakovės bendrosios jungtinės nuosavybės dalies. Atsižvelgiant į protingumo ir apdairumo kriterijus, atsakovė suprato (negalėjo nesuprasti) pareiškimų esmę ir galimas pasekmes, o priešingu atveju akivaizdžiai elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai. Atsakovas M. J. taip pat pareiškė priešieškinį, kuriame prašė jam pareikštą ieškinį atmesti, pripažinti M. J. ir AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriaus (teisių perėmėja SIA „UniCredit Leasing“) 2012 m. kovo 8 d. laidavimo sutartį pasibaigusia; ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kreditavimo sutartis buvo keičiama keletą kartų, tačiau dėl susitarimais Nr. 5 bei Nr. 6 atliktų kreditavimo sutarties pakeitimų M. J. pritarimas bei patvirtinimas dėl laidavimo sutarties galiojimo niekada nebuvo duotas ir ieškovei apie tai buvo žinoma. Šiais susitarimais nustatyta nauja galutinė kredito grąžinimo diena, susitarimu Nr. 6 taip pat pakeista palūkanų keitimo diena, nustatyta nauja palūkanų apskaičiavimo tvarka, kuri kredito gavėjui nėra naudinga. Teigė, kad egzistuoja pagrindas taikyti CK 6.87 straipsnio 4 dalies nuostatas ir pripažinti laidavimo sutartį pasibaigusia, nes susitarimais Nr. 5 ir Nr. 6 atlikti kreditavimo sutarties pakeitimai yra esminiai. Atsakovė G. V. bei L. V. atsiliepimuose prašė dėl atsakovo M. J. priešieškinio spręsti teismo nuožiūra.Ieškovė atsiliepime prašė atmesti atsakovo M. J. priešieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Susitarimais Nr. 5 ir Nr. 6 atlikti kreditavimo sutarties pakeitimai nelaikytini esminiais laiduotojų įsipareigojimų apimčiai, todėl nėra pagrindo M. J. sudarytą laidavimo sutartį pripažinti pasibaigusia, be to, priešieškinis pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Kredito grąžinimo termino pratęsimas nustatytas iš esmės įmonės ir laiduotojų naudai, nes pratęstas jau suėjęs galutinis kredito grąžinimo terminas, kurio nepratęsus, reikalavimai skolininkui ir laiduotojams būtų pareikšti daug anksčiau; termino pratęsimo laikotarpiu įmonė vykdė dalinius mokėjimus; pratęsimo laikotarpiu laiduotojams neatsirado papildomų įsipareigojimų; banko marža liko nepakitusi, o EURIBOR dydis nepriklauso nuo kreditoriaus ir (ar) skolininko valios. Termino pratęsimu laiduotojo gauta faktinė nauda viršija teorinę neigiamų palūkanų įtaką laiduotojo įsipareigojimų apimčiai; be to, teorinės neigiamų palūkanų įtakos vertinės išraiškos santykis su bendrais laiduotojo įsipareigojimais (skola) sudaro tik 0,12 %, tai, pasak ieškovės, negali būti laikoma esminiu prievolės pasikeitimu. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, atsakovo M. J. priešieškinį patenkino visiškai, atsakovės G. V. priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo L. V., taip pat iš atsakovės G. V. subsidiariai su atsakovu L. V. (iš atsakovės dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje), ieškovei 1 070 491,83 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. liepos 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovų L. V. ir G. V. ieškovei lygiomis dalimis 14 919 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 7 459,50 Eur. Kitą ieškinio dalį atmetė. Pripažino M. J. ir AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriaus sudarytą 2012 m. kovo 8 d. Laidavimo sutartį pasibaigusia. Priteisė iš ieškovės atsakovui M. J. 150 Eur žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovų L. V. ir G. V. valstybei po 4,34 Eur, o iš ieškovės – 4,34 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nurodė, kad susitarimais Nr. 5 bei Nr. 6 atlikti kreditavimo sutarties pakeitimai buvo esminiai, todėl nesant laiduotojo M. J. rašytinio pritarimo atlikti šiuos pakeitimus, teismas CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu pripažino M. J. ir AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriaus (teisių perėmėjas SIA „UniCredit Leasing“) 2012 m. kovo 8 d. laidavimo sutartį pasibaigusia. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė G. V. suklydo dėl pasirašytų sandorių (sutikimų) esmės, todėl jos priešieškinio reikalavimus pripažinti negaliojančiais atsakovės pasirašytus 2013 m. balandžio 11 d., 2013 m. lapkričio 5 d., 2014 m. rugsėjo 25 d., ir 2015 m. gegužės 19 d. pareiškimus „Dėl laidavimo įsipareigojimų galiojimo“, atmetė. Teismo vertinimu, nustačius, kad atsakovė G. V. davė sutikimą sutuoktiniui L. V. sudaryti laidavimo sutartį, taikytinas CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas, pagal kurį, prievolė, atsiradusi iš sandorio, sudaryto vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, laikoma bendra ir vykdytina iš bendro turto. Pagal kasacinio teismo praktiką, už trečiojo asmens prievolę atsakovė turi atsakyti su sutuoktiniu subsidiariai, trečiojo asmens prievolę vykdant iš atsakovės bendrosios jungtinės nuosavybės dalies.Atsakovė G. V. apeliaciniame skunde prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą – ieškovės ieškinį atsakovei G. V. atmesti kaip nepagrįstą, o atsakovės G. V. pareikštą priešieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad pareiškimų tekstas negali būti vertinamas kaip aiškus lingvistiniu požiūriu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo šią įrodymais pagrįstą aplinkybę, nors priešingų įrodymų byloje nebuvo pateikta. Pasirašydama pareiškimus apeliantė neturėjo žinių apie laidavimo prievolės apimtį bei kitas sąlygas. Todėl vertinti apeliantės parašą pareiškimuose kaip sutikimą su tuo, kas jai nebuvo ir negalėjo būti žinoma, nėra pagrindo. Apeliantė (būdama įsitikinusi, kad parašais patvirtina tik apie savo susipažinimą su sutarčių sudarymo faktu) savo iniciatyva neatliko tolesnio tyrimo, nesikreipė į banką dėl papildomos informacijos pateikimo ir nesikonsultavo su teisininkais. Atsakomybė dėl netinkamų formuluočių šiuo atveju turėtų būti perkeliama bankui, o ne apeliantei, kuri neturi nei teisinio, nei finansinio išsilavinimo, ar patirties sudarant tokio pobūdžio sandorius.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, mano, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo pareiškimus pripažinti negaliojančiais dėl esminio suklydimo, nes pareiškimai, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra aiškūs ir sukeliantys įstatymo nustatytas teisines pasekmes. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą skundžiamo sprendimo dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos apeliaciniam teismui iki teismo posėdžio pradžios 2018 m. birželio 18 d. elektroninių ryšių priemonėmis buvo pateiktas UAB „Baltic Home“ ir atsakovų G. V. bei L. V. prašymas pakeisti ieškovę jos teisių perėmėja UAB „Baltic Home“ ir patvirtinti atsakovų ir UAB „Baltic Home“ 2018 m. birželio 15 d. sudarytą taikos sutartį.

Dėl teisių perėmimo civilinėje byloje

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.Kaip patvirtina kartu su UAB „Baltic Home“ ir atsakovų G. V. bei L. V. prašymu pateikti duomenys, ieškovė SIA „UniCredit Leasing“, kuri yra Latvijos Respublikoje registruotas juridinis asmuo ir veikia per Lietuvos filialą, ir UAB „Baltic Home“ 2018 m. kovo 21 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria pradinė kreditorė SIA „UniCredit Leasing“ perleido naujajai kreditorei UAB „Baltic Home“ visas reikalavimo teises į atsakovus pagal 2012 m. kovo 8 d. laidavimo sutartį, taip pat visas savo procesines teises civilinėse ir vykdomosiose bylose. 2018 m. gegužės 2 d. SIA „UniCredit Leasing“ ir UAB „Baltic Home“ sudarė priėmimo perdavimo aktą, kuriame patvirtino, kad pradinė kreditorė perleido, o naujoji kreditorė perėmė reikalavimo teises (3 p.). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi patvirtintas BUAB ,,Impex House“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, tarp jų ir hipotekos kreditoriaus SIA ,,UniCredit Leasing“ Lietuvos filialo 1 156 284,78 Eur dydžio finansinis reikalavimas. Pagal BUAB ,,Impex House“ bankroto bylos Nr. B2-437-343/2018 duomenis, vykdant bankroto procedūras 2018 m. gegužės 2 d. įkaito turėtojui SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialui buvo pervesta 888 363,91 Eur suma. 2018 m. gegužės 7 d. bankroto byloje gautas UAB ,,Baltic Home“ pranešimas, kuriame nurodyta, kad SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas perleido UAB „Baltic Home“ reikalavimo teises į BUAB „Impex House“ įsiskolinimą pagal 2012 m. kovo 8 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais. Atsižvelgiant į tai, Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi kreditorius SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas išbrauktas iš įmonės kreditorių sąrašo ir į trečios eilės kreditorių sąrašą įtraukta UAB „Baltic Home“ su 267 920,80 Eur finansiniu reikalavimu (CPK 179 str. 3 d.).Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sprendžia, kad ieškovei SIA „UniCredit Leasing“, veikiančiai per Lietuvos filialą, šioje civilinėje byloje perleidus savo reikalavimo teises, ji turi būti pakeista jos teisių perėmėja UAB „Baltic Home“ (CPK 48 str.).

Dėl pateiktos taikos sutarties patvirtinimo

CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šalių teisė užbaigti bylą taikos sutartimi. Ši teisė kyla iš CPK 13 straipsnyje įtvirtinto byloje dalyvaujančių asmenų dispozityvumo principo ir ja šalys gali pasinaudoti bet kurioje proceso stadijoje (CPK 42 str., 140 str. 3 d. ir 4 d., 302 str.). Sudarydamos taikos sutartį, ginčo šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą (CK 6.983 str.). Tokia sutartimi realizuojamas ginčo subjektų dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis.UAB „Baltic Home“, L. V. ir G. V. prašo išsprendus procesinio teisių perėmimo klausimą patvirtinti jų pateiktą 2018 m. birželio 15 d. taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti, panaikinant Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei SIA „UniCredit Leasing“ iš atsakovų L. V. ir G. V. (subsidiariai atsakovu L. V.) priteista 1 070 491,83 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. liepos 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 14 919 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo esmę ir bylos duomenis, daro išvadą, kad pateikta taikos sutartis neprieštarauja įstatymų imperatyvioms nuostatoms ir viešajam interesui; taikos sutarties 8 punkte šalys patvirtino, kad joms žinomos civilinės bylos nutraukimo sudarius taikos sutartį procesinės pasekmės (CPK 294 str. 2 d.); sutartį pasirašė tam įgaliojimus turintys asmenys. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pateikta taikos sutartis gali būti tvirtinama šalių sulygtomis sąlygomis (CPK 42 str. 2 d.). Teisėjų kolegija tvirtina visas šalių pateiktas taikos sutarties tekstas, išskyrus įžanginę dalį dėl civilinės bylos aplinkybių ir taikos sutarties nuostatas, kuriomis išreiškiami šalių patvirtinimai ir išsprendžiami techniniai / organizaciniai klausimai: patvirtinama, kad šalims žinomos civilinės bylos nutraukimo sudarius taikos sutartį procesinės pasekmės; sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui; išreiškiamas prašymas teismui patvirtinti šią taikos sutartį ir bylą nutraukti, grąžinti žyminį mokestį, bei nurodomas sudaromos taikos sutarties egzempliorių skaičius (šalių pateiktos taikos sutarties A–G p., 3, 6, 7, 8 p.). Patvirtinus taikos sutartį, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei SIA „UniCredit Leasing“ iš atsakovų L. V. ir atsakovės G. V. (subsidiariai atsakovu L. V.) priteista 1 070 491,83 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. liepos 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 14 919 Eur bylinėjimosi išlaidų ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, naikintina ir ši civilinės bylos dalis nutrauktina (CPK 293 str. 5 p., 326 str. 1 d. 5 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Taikos sutartimi šalys susitarė, kad jie nereikalaus vieni iš kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, todėl teisėjų kolegija bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia (taikos sutarties 2 p., CPK 94 str. 2 d.).Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Šioje dalyje nurodyto dydžio žyminio mokesčio dalis grąžinama ir tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu byla šioje dalyje nurodytais būdais užbaigiama ją nagrinėjant apeliacine ar kasacine tvarka, grąžinama 100 procentų žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, arba 75 procentai žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama vėliau. Šiuo atveju atsakovė sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą, likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimas atidėtas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi. Atitinkamai, patvirtinus taikos sutartį, atsakovei grąžintina sumokėta 150 Eur žyminio mokesčio dalis, o likusi dalis valstybei nepriteistina (CPK 87 str. 2 d.). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patirta 13,01 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pagal šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas, pastarosios priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis (taikos sutarties 2 p.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartimi ieškovės SIA „UniCredit Leasing“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per Lietuvos filialą, reikalavimams užtikrinti atsakovams taikytos laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi atsakovo M. J. atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos, o atsakovų G. V. ir L. V. atžvilgiu paliktos galioti. Šalys taikos sutartyje prašo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartimi L. V. bei G. V. atžvilgiu (taikos sutarties 4 p.). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tvirtintinos taikos sutarties sąlygas, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartimi L. V. bei G. V. atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikina (CPK 150 straipsnis).

Dėl taikos sutarties pripažinimo nevieša bylos medžiaga

Taikos sutarties 5 punkte nustatyta, kad jos sąlygos yra konfidenciali informacija. CPK 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis.Teisėjų kolegija, įvertinusi būtinybę užtikrinti taikos sutartyje nustatytą jos konfidencialumą, taip pat aplinkybę, jog šiuo atveju bylos medžiagos viešumo principo ribojimas būtų minimalus, pripažįsta į bylą pateiktą šios nutarties 17 punkte nurodytą UAB „Baltic Home“ ir atsakovų L. V. bei G. V. prašymą ir jo priedus nevieša bylos medžiaga.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsniu, 331 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti ieškovę SIA „UniCredit Leasing“, kuri yra Latvijos Respublikoje registruotas juridinis asmuo ir veikia per Lietuvos filialą (filialo kodas 302629475), jos teisių perėmėja uždarąja akcine bendrove „Baltic Home“ (juridinio asmens kodas 302521777).

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei SIA „UniCredit Leasing“, kuri yra Latvijos Respublikoje registruotas juridinis asmuo ir veikia per Lietuvos filialą (filialo kodas 302629475), iš atsakovų L. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir, subsidiariai atsakovu L. V., ir atsakovės G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteista 1 070 491,83 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. liepos 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 14 919 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei paskirstytas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas.

Patvirtinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Home“ (SIA „UniCredit Leasing“ teisių perėmėjos; juridinio asmens kodas 302521777) ir atsakovų L. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 15 d. sudarytą taikos sutartį toliau nurodytomis sąlygomis:

Šią civilinės bylos dalį nutraukti.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartimi L. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Grąžinti atsakovei G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą už apeliacinį skundą 2017 m. lapkričio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. LTUP69017318A35U.

Priteisti iš atsakovų L. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 6,51 Eur, bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši valstybei priteista suma mokėtina į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5660.

Pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Home“ ir atsakovų L. V. bei G. V. 2018 m. birželio 18 d. elektroninių ryšių priemonėmis civilinėje byloje Nr. e2A-501-370/2018 pateiktą prašymą (registracijos Nr. DOK-2842) ir jo priedus nevieša bylos medžiaga.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.