Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės SIA „UniCredit Leasing“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 18 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės SIA „UniCredit Leasing“ ieškinį atsakovams M. J., L. V. bei G. V. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Impex House“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė Latvijos Respublikos bendrovė SIA „UniCredit Leasing“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų M. J. ir L. V. solidariai, o iš atsakovės G. V. subsidiariai su atsakovu L. V. 1 070 491,83 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2012 m. kovo 8 d. AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyrius, kurio teises po reorganizavimo perėmė ieškovė, ir trečiasis asmuo UAB „ Impex House“ sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią trečiajam asmeniui suteiktas 1 374 000 Eur dydžio tikslinis kredito limitas. Trečiojo asmens prisiimtus įsipareigojimus visa apimtimi užtikrino laiduotojai M. J. ir L. V., 2012 m. kovo 8 d. su ieškove sudarydami laidavimo sutartis, o atsakovė G. V. davė sutikimą savo sutuoktiniui L. V. sudaryti minėtą laidavimo sutartį. Trečiasis asmuo savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo iš laiduotojų. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumos ribose areštuoti atsakovams M. J. ir L. V. priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir turtines teises, esančius pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o šio turto nepakakus, areštuoti atsakovų pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ir/arba trečiuosius asmenis, leidžiant išieškoti iš areštuoto įkeisto turto ieškovės SIA „UniCredit Leasing“ naudai vykdant priverstinį skolos išieškojimą pagal ieškovės prašymu išduotus notaro vykdomuosius įrašus pagal hipotekos (įkeitimo) sandorius, taip pat atsiskaityti su ieškove. Taip pat prašė ieškinio sumos ribose areštuoti atsakovei G. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su atsakovu L. V. priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir turtines teises, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, o šio turto nepakakus, areštuoti ir atsakovės pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ir/arba trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei atsiskaityti su ieškove. Be to, prašė uždrausti atsakovui L. V. ir atsakovei G. V. sudaryti povedybinę ar bet kokią kitą sutartį bei atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų keičiamas atsakovui L. V. ir atsakovei G. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir turtinių teisių teisinis režimas. Ieškovė nurodė, kad egzistuoja reali grėsmė, jog galimai ieškovui palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas ar bus vengiama jį vykdyti, o jos teisės liks neapgintos. Ieškinio suma atsakovams, kaip fiziniams asmenims, yra neabejotinai didelė, atsakovų įsipareigojimai ieškovei nėra vykdomi. Atsakovas M. J., jau suėjus prievolių pagal kreditavimo ir laidavimo sutartį įvykdymo terminui, perleido nuosavybės teise valdytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kas rodo šio atsakovo siekį išvengti įsipareigojimų ieškovei vykdymo. Ieškovės duomenimis, likusio atsakovo turto nepakanka jo įsipareigojimams vykdyti. Atsakovų L. V. ir G. V. nekilnojamasis turtas yra įkeistas hipoteka kitam kreditoriui, jie vengia tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, bendradarbiauti su ieškove. Trečiajam asmeniui priklausančio areštuoto turto rinkos vertė yra tik 135 294 Eur. Kitas turtas (įrengimai) nėra įvertintas. Pažymėjo, kad atsakovams sudarius povedybinę sutartį gali būti pakeistas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto teisinis režimas, dėl ko ieškovas į tokį turtą negalėtų nukreipti išieškojimo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 18 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nutarė jos trečios eilės reikalavimų užtikrinimui, neviršijant 1 070 491,83 Eur sumos, areštuoti atsakovams M. J. ir L. V. priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir turtines teises, esančius pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o šio turto nepakakus, areštuoti šių atsakovų pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ir/arba trečiuosius asmenis, leidžiant išieškoti iš areštuoto įkeisto turto ieškovės SIA „UniCredit Leasing“ naudai vykdant priverstinį skolos išieškojimą pagal ieškovės prašymu išduotus notaro vykdomuosius įrašus pagal hipotekos (įkeitimo) sandorius, taip pat leidžiant atsakovams iš areštuotų piniginių lėšų kiekvieną mėnesį disponuoti gaunamomis pajamomis, neviršijančiomis LR Vyriausybės nustatyto vienos minimalios mėnesinės algos dydžio, mokėti privalomus mokėjimus valstybės biudžetui ir valstybinio socialinio draudimo biudžetui bei atsiskaityti su ieškove. Taip pat nutarė ieškovės trečios eilės reikalavimų užtikrinimui, neviršijant 1 070 491,83 Eur sumos, areštuoti atsakovei G. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su atsakovu L. V. priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir turtines teises, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o šio turto nepakakus, areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ir/arba trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei iš areštuotų piniginių lėšų kiekvieną mėnesį disponuoti gaunamomis pajamomis, neviršijančiomis LR Vyriausybės nustatyto vienos minimalios mėnesinės algos dydžio, mokėti privalomus mokėjimus valstybės biudžetui ir valstybinio socialinio draudimo biudžetui bei atsiskaityti su ieškove. Kitą prašymo dalį teismas atmetė.Teismas sprendė, jog iš byloje esančių duomenų negalima padaryti išvados apie tai, kad pateiktas ieškinys būtų preliminariai nepagrįstas bei nustatė, jog egzistuoja grėsmė būsimo ieškinio reikalavimų užtikrinimui, kadangi reikalavimas yra turtinio pobūdžio, prašoma priteisti suma atsakovams, kaip fiziniams asmenims, laikytina didele ir galinčia padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Be to, ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kad atsakovas M. J. 2016 m. balandžio 7 d., t. y. jau suėjus prievolių pagal kredito bei laidavimo sutartis įvykdymo terminui, perleido nuosavybės teise turėtą butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovams L. V. bei G. V. priklausantis nekilnojamais turtas yra įkeistas hipoteka. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti prašymą uždrausti atsakovams L. V. ir G. V. sudaryti povedybinę ar bet kokią kitą sutartį bei atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų keičiamas atsakovui L. V. ir atsakovei G. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir turtinių teisių teisinis režimas. Teismo vertinimu, atsakovų turimo turto bei turtinių teisių, piniginių lėšų arešto, t. y. disponavimo turtu apribojimo (kuris apima turto teisinio režimo pakeitimą) pakanka ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, ir prašoma antroji laikinoji apsaugos priemonė būtų perteklinė.

Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė SIA „UniCredit Leasing“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 18 d. nutarties dalį, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinti, ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir uždrausti atsakovui L. V. ir atsakovei G. V. sudaryti povedybinę ar bet kokią kitą sutartį bei atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų keičiamas atsakovui L. V. ir atsakovei G. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir turtinių teisių teisinis režimas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą lemia ieškiniu reiškiamų reikalavimų pobūdis, kadangi patenkinus ieškinį ieškovė galėtų pretenduoti į atsakovės G. V. jungtinės nuosavybės teise su atsakovu L. V. turimą turtą. Skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (turto areštas) neužkerta kelio atsakovams L. V. ir G. V. susitarimu pakeisti turto, kuris bus įgyjamas ateityje, teisinį rėžimą ir taip sumažinti turto, iš kurio būtų išieškoma, mastą. Pakeitus G. V. turto teisinį rėžimą iš bendrosios jungtinės nuosavybės į bet kurį kitą, antstolis, vykdydamas skundžiamą nutartį neturėtų teisinio pagrindo tokį atsakovės turtą areštuoti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų M. J., L. V. turto bei G. V. jungtinės nuosavybės teise su L. V. priklausančio turto areštą bei draudimą atsakovams L. V. bei G. V. sudaryti povedybinę ar bet kokią kitą sutartį bei atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų keičiamas atsakovui L. V. ir atsakovei G. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir turtinių teisių teisinis režimas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir ieškinio sumos ribose areštavo atsakovams priklausantį turtą bei pinigines lėšas. Spręsdamas dėl antrosios laikinosios apsaugos priemonės taikymo teismas konstatavo, jog ji būtų perteklinė, o ieškinio reikalavimų patenkinimui pakanka atsakovų turto arešto. Teismo teigimu atsakovų turto areštas (disponavimo turtu apribojimas) apima ir turto teisinio rėžimo pakeitimą bei yra pakankamas ieškiniui užtikrinti. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo išvada nesutinka.Reikalavimai atsakovams M. J. bei L. V. šioje byloje keliami dėl jų pasirašytų laidavimo sutarčių. Tuo tarpu ieškovė atsakovės G. V. atsakomybę kildina iš jos duoto sutikimo sutuoktiniui L. V. sudaryti minėtą laidavimo sutartį. Kaip teisingai nurodė ieškovė, tokiu atveju atsakovės G. V. atsakomybė galėtų būti subsidiari ir vykdoma tik iš jos dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, t. y. iš asmeninio atsakovės turto ieškiniu priteista suma negalėtų būti išieškoma. CK 3.101 straipsnyje reglamentuojama, jog vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija). Vedybų sutartis gali būti sudaryta iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis) (3.102 str. 1 d.). Povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip (3.102 str. 2 d.). CK 3.104 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sutuoktiniai turi teisę vedybų sutartyje numatyti, kad turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmeninė nuosavybė, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe; turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė. To paties straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad sutuoktiniai vedybų sutartyje gali nustatyti tiek esamo, tiek būsimo turto teisinį režimą.Bylos duomenimis nustatyta, jog skundžiama nutartimi pritaikytos, bei Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pakeistos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės G. V. atžvilgiu apima tik jos turtą (plačiąja prasme) valdomą bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su atsakovu L. V.. Kaip matyti iš byloje esančio turto arešto akto, antstolis ieškinio sumos ribose areštavo atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, egzistavusį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu. Tuo tarpu iš aukščiau paminėtų vedybų sutartis reglamentuojančių teisės normų matyti, jog tokia sutartimi, be kita ko, galima susitarti ir dėl ateityje atsirasiančio turto teisinio rėžimo pakeitimo, pavyzdžiui jo priskyrimo išimtinai asmeninei atsakovės nuosavybei. Ir tokiu atveju turtui pritaikytas areštas nebūtų veiksmingas siekiant apsisaugoti nuo siekio sumažinti išieškomo turto masę ar galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą nukreipti į ateityje sutuoktinių įgytą turtą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos, teismas neturėjo pagrindo atsisakyti taikyti draudimą sudaryti vedybų ar kitokią sutartį, kuria būtų susitariama dėl turto teisinio rėžimo pakeitimo, tuo pagrindu, jog taikant turto areštą, ši priemonė jau laikytina pertekline. Nepaisant to, įvertinęs toliau šioje nutartyje aptariamas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 18 d. nutarties dalį panaikinti. Kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų, jau po skundžiamos nutarties priėmimo, 2016 m. rugpjūčio 1 d., atsakovai G. V. ir L. V. sudarė povedybinę sutartį, kuria nustatė ateityje jų įgytino turto teisinį režimą. Sutarties antrojoje dalyje šalys susitarė, jog visas kilnojamasis, nekilnojamasis turtas, pinigai, vertybiniai popieriai, turtinės teisės ir pareigos bei kitas turtas, įgytas po šios sutarties sudarymo, bus asmeninė nuosavybė to sutuoktinio, kurio vardu šis turtas bus įgytas. Apeliacinės instancijos teismas neturi duomenų, jog atskirojo skundo nagrinėjimo metu ši sutartis būtų nutraukta ar panaikinta, todėl laiko, jog ji yra galiojanti. Įvertinęs aplinkybę, jog sutartimi atsakovai pakeitė be išimties viso savo ateityje įgytino turto teisinį rėžimą (nustatė, jog toks turtas laikomas asmenine kiekvieno sutuoktinio nuosavybe), teismas daro išvadą, jog net ir uždraudus sudaryti povedybinę sutartį, kuria būtų keičiamas sutuoktinių turto teisinis rėžimas, ieškovės siekiami tikslai pasiekti nebūtų, nes tokia sutartis jau yra sudaryta. Tačiau atsižvelgiant į po skundžiamos nutarties atsakovų G. V. ir L. V. atliktus veiksmus spręstina, jog iš esmės egzistuoja grėsmė ieškovei galimai palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui, dėl ko yra tikslinga taikyti draudimą sudaryti bet kokią kitą sutartį, kuria būtų keičiamas sutuoktinių tiek turimo, tiek būsimo turto teisinis rėžimas, šiuo draudimu papildant teismo nutartį. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju iš esmės neegzistuoja pagrindas tenkinti apeliantės atskirąjį skundą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, papildant jos rezoliucinę dalį (CPK 320, 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą, papildant jos rezoliucinę dalį draudimu atsakovams G. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) sudaryti bet kokią sutartį, kuria keičiamas sutuoktinių tiek turimo, tiek būsimo turto teisinis rėžimas.