Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovei M. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

CPK 441 straipsnyje nustatytas bylas dėl mažų piniginių sumų (iki 5000 Eur) priteisimo teismas nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjamoje byloje bendra ieškinio reikalavimo suma yra 4 124,42 Eur. EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad esant tam tikro pobūdžio ginčams, teismas neprivalo nagrinėti bylos teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (Eriksson v. Sweden, no. 60437/08, 12 April 2012, § 64-65). Be to, EŽTT savo nuoseklioje praktikoje, aiškindamas asmens teisės į teisingą teismą principo įgyvendinimą, pabrėžė, jog pareiga nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra absoliuti; galimas teisminis nagrinėjimas, kuris nereikalauja žodinio bylos nagrinėjimo: pavyzdžiui tuomet, kai nekyla klausimų dėl patikimumo ar ginčijamų faktų, dėl kurių būtina būti išklausytam, taip pat kai teismas gali teisingai ir pagrįstai išspręsti bylą šalių pateiktų įrodymų ir paaiškinimų pagrindu (Jussila v. Finland, no. 73053/01, 23 November 2006, § 41). Taip pat Europos Teismas pabrėžė, jog kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar aplinkybės buvo tokio pobūdžio, kurios galėjo atleisti teismą nuo žodinio teismo posėdžio; tai galėtų būti situacijos, kai keliami teisniai klausimai nėra ypatingai sudėtingi (Saccoccia v. Austria, no. 69917/01, 4 May 2009, § 73, § 75-76). Vadovaujantis išdėstytu, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

CPK 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

Nagrinėjamu atveju atsakovė M. P. nurodė, kad sutinka su ieškiniu, prieštaravimų nepateikė, todėl, išdėstant sprendimo motyvus, taikytina CPK 268 straipsnio 5 dalies norma, surašomi sutrumpinti motyvai dėl pripažintų aplinkybių.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė M. P. ir ieškovas (duomenys neskelbtini)sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei buvo suteikta paskola 1 355,42 Eur sumai ir (duomenys neskelbtini)sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei buvo suteikta paskola 355,42 Eur sumai. Atsakovė įsipareigojo jai perduotas pinigines lėšas Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui grąžinti Sutartyse nustatytomis sąlygomis ir terminais, pagal paskolų grąžinimo grafikus. Sutartyse buvo numatyta, jog atsakovei suteiktų paskolų grąžinimo pradžia yra 2012 m. 2 ketvirtis, tai yra, pagal šių Sutarčių 3.1 punktą, atsakovė pirmąją ketvirtinę įmoką turėjo sumokėti iki 2012 m. birželio 10 d. ir toliau mokėti eilines ketvirtines įmokas kiekvieną ketvirtį pagal paskolų grąžinimo grafikus; pakeitus paskolų grąžinimo grafikus, paskolų grąžinimo pradžia - 2013 m. 2 ketvirtis. Nustatyta, kad atsakovė yra atsiskaičiusi su ieškovu tik už laikotarpį nuo 2013 m. 2 ketvirčio iki 2013 m. 4 ketvirčio imtinai, tačiau toliau savo įsipareigojimų pagal Sutartis nevykdė ir įmokų nemokėjo. Ieškovas 2023 m. spalio 23 d. siuntė atsakovei įspėjimą dėl paskolų Sutarčių nutraukimo, tačiau įspėjimo įteikti nepavyko, todėl Sutartys su atsakove liko nenutrauktos; taigi esant tokio pobūdžio aplinkybėms, tikslinga Sutartis yra nutraukti.

Aukščiau nurodytų sutarčių pagrindu tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Konstatuotina, kad atsakovė, nevykdydama savo įsipareigojimų, pažeidė sutartinę prievolę. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1-2 dalimis, ieškovui iš atsakovės priteistina 2 575,30 Eur negrąžintos paskolos ir 1 326,46 Eur palūkanų.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 222,66 Eur delspinigių. Vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal Sutarčių 3.3 punktus už laiku negrąžintas paskolas ar jos dalis ir laiku nesumokėtas palūkanas atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui 0,04 proc. dydžio delspinigius nuo laiku negrąžintos paskolos ar jos dalies ir palūkanų sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Ieškovas už uždelstą atsiskaityti laikotarpį (180 dienų) paskaičiavo atsakovei 222,66 Eur delspinigių. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis CK 6.72 straipsniu, 6.256 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistina 222,66 Eur delspinigių.

Byloje nustatyta, kad atsakovė pažeidė Sutartis, nevykdė savo įsipareigojimų, nemokėjo paskolos ir palūkanų. Atsakovė nereagavo į ieškovo raginimus atsiskaityti. Dėl visų pirmiau šiame sprendime nurodytų argumentų ieškovo reikalavimas tenkintinas, (duomenys neskelbtini)paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktinos (CK 6.217 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (4 124,42 Eur (2 575,30 Eur + 1 326,46 Eur + 222,66 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. balandžio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, teigdama, jog ji dirba 0,25 etato ir viena augina mažametį vaiką, todėl jos finansinė padėtis nėra gera ir ji negali visos mokėtinos sumos sumokėti iš karto. Ieškovas sutiko dėl skolos išdėstymo dalimis, tačiau ne ilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui.

Teismo sprendimai gali būti vykdomi savanoriškai ir turi būti vykdomi (priverstinai), kai įsiteisėja (CPK 18, 281 straipsniai). Išimtis iš bendros sprendimų vykdymo tvarkos gali būti dvejopo pobūdžio: leidžiant sprendimą vykdyti skubiai (CPK 282, 283 straipsniai) arba, atvirkščiai, nukeliant viso ar dalies sprendimo vykdymą į ateitį (CPK 284 straipsnis). Leidimas skubiai vykdyti sprendimą grindžiamas ieškovo interesų apsaugos sumetimais, griežčiau reglamentuotas (įstatymų leidėjas netgi numato privalomus skubaus sprendimo vykdymo atvejus). Tuo tarpu sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas atsakovo interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant diskrecijos teismui teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą. Bet nė vienu atveju negalima pernelyg daug nukrypti nuo bylos šalių interesų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių, lygiateisiškumo principo (CPK 17 straipsnis).

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros. Dėl šių priežasčių teikiamas prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo turi būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios būtų pakankamas pagrindas sprendimo vykdymo išdėstymui. Be to, suinteresuoto asmens siūlomi teismo sprendimo įvykdymo terminai turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Prieš priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo teismui svarbu įsitikinti, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui.

Byloje nustatyta, kad atsakovė poreikį išdėstyti jai teismo sprendimo vykdymą grindžia sunkia savo turtine padėtimi, dėl ko negali iš karto padengti viso įsiskolinimo. Ieškovas sutiko su atsakovės prašymu dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.

Išdėstytų aplinkybių kontekste, teismas tenkina atsakovės prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 12 mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, mokant 11 mėnesių po 350 Eur ir paskutinį dvyliktą mėnesį 274,42 Eur (350 Eur x 11 + 274,42 Eur = 4 124,42 Eur).

Atsakovei išaiškintina, kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, ji nėra atleidžiama nuo pareigos ieškovui mokėti priteistas 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 93 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (4,32 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), šios išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 45 straipsniu, 259, 265, 268-270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovo Valstybinio studijų fondo, j. a. k. 191722967, ir atsakovės M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarytą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutraukti ieškovo Valstybinio studijų fondo, j. a. k. 191722967, ir atsakovės M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarytą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisti ieškovui Valstybiniam studijų fondui, j. a. k. 191722967, iš atsakovės M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 575,30 Eur (du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 30 ct) negrąžintų paskolų, 1 326,46 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų dvidešimt šešių eurų 46 ct) palūkanų, 222,66 Eur (du šimtus dvidešimt du eurus 66 ct) delspinigių ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 4 124,42 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2024 m. balandžio 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Išdėstyti teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimu priteistos sumos – 4 124,42 Eur (keturių tūkstančių vieno šimto dvidešimt keturių eurų 42 ct), vykdymą, mokant priteistą sumą lygiomis dalimis 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant atsakovę M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 11 (vienuolika) mėnesių nuo šio sprendimo įsiteisėjimo iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos mokėti po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų), o paskutinį dvyliktą mėnesį – 274,42 Eur (du šimtus septyniasdešimt keturis eurus 42 ct).

Išaiškinti atsakovei M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, ji nėra atleidžiama nuo pareigos ieškovui mokėti priteistas 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (4 124,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2024 m. balandžio 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 93 Eur (devyniasdešimt trijų eurų) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.