Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2014-02-11 · Civilinė byla Nr. 2A-517-345/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-11
Bylos Nr.
2A-517-345/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jadvyga Mardosevič, Zita Smirnovienė, Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
ERGO Insurance SE
Atsakovas
B. P., M. M.
Trečiasis asmuo
uždarosioms akcinėms bendrovėms „Jurita“, „Justiniškių būstas“
Kategorijos
  • 45.5.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-517-345/2014Teisminio proceso Nr. 2-01-3-10450-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: 45.5.2.2.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Zitos Smirnovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1653-866/2013 pagal ieškovo ERGO Insurance SE ieškinį atsakovams B. P., M. M., tretiesiems asmenims uždarosioms akcinėms bendrovėms „Jurita“, „Justiniškių būstas“, 188 – ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai „Kražiai“, J. F. dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl asmenų, darbo metu atlikusių stogo remonto darbus, veiksmų kvalifikavimo ir jų atsakomybės už sukeltą žalą nustatymo.

Šalies argumentai

Ieškovas ERGO Insurance AS ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų B. P. ir M. M. 137 350 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jo teiktos draudiminės apsaugos galiojimo metu - 2010 m. birželio 29 d. apie 10:55 val., trečiajam asmeniui J. F. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilo gaisras. Šis įvykis buvo pripažintas draudiminiu ir ieškovas nuostoliams atlyginti išmokėjo 135 000 Lt draudimo išmoką. Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba atlikusi ikiteisminį tyrimą nustatė, kad gaisras kilo dėl atsakovų vykdytų ugnies darbų, t. y. neatsargiai vykdant stogo remonto darbus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai padarė žalą veikdami bendrai, jie yra solidarūs skolininkai.

Atsiliepimas

Atsakovai atsikirsdami į ieškovo reikalavimus paaiškino, kad remonto darbus jie atliko ne savo rizika kaip rangovai, bet kaip trečiojo asmens UAB „Jurita“ darbuotojai. Rangos sutartis, sudaryta tarp atsakovo M. M. ir trečiojo asmens 188 – osios DNSB „Kražiai“ atstovo V. D. dėl darbų vykdymo, yra tariamas sandoris, sudarytas esant V. D. nesąžiningiems veiksmams tikslu atsakomybę perkelti atsakovams. Ieškovas klaidingai apskaičiavo žalos dydį, kadangi nebuvo įvertintas stogo ir buto nusidėvėjimas, nenustatyta, kokie tiksliai daiktai buvo sugadinti, nėra pateiktos objektinės remonto sąmatos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad gaisras 2010 m. birželio 29 d. 10:55 val. name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) kilo dėl atsakovų vykdytų ugnies darbų. Darbų vykdymo metu atsakovas M. M. buvo trečiųjų asmenų UAB „Justiniškių būstas“ bei UAB „Jurita“ darbuotojas, o atsakovas B. P. – UAB „Jurita“ darbuotojas. Šių įmonių viena iš tiesiogiai teikiamų paslaugų – statybos, remonto darbai. Teismas pažymėjo, kad gaisras kilo atsakovų darbo valandomis. UAB „Justiniškių būstas“ taip pat dirbo V. D., kuris taipogi buvo ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), 188 - osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Kražiai“ valdytojas. Tarp bendrijos ir atsakovo M. M. 2010 m. birželio 21 d. sudarytą Rangos sutartį teismas kvalifikavo kaip tariamą sandorį, kuris buvo sudarytas nesiekiant sukurti sutarties šalims teisių ir pareigų. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs atsakovų paaiškinimus dėl sutarties pasirašymo atgaline data – po gaisro, bei liudytojo A. M. parodymus šiuo klausimu.

Gaisro metu atsakovai buvo darbdavių UAB „Jurita“ ir „Litmilma“ žinioje – vykdė savo tiesiogines darbines funkcijas ir buvo darbdavio kontrolėje. Įrodymų, kad darbdaviai būtų turėję atsakovams pretenzijų dėl darbo drausmės, neatliktų darbo funkcijų 2010 m. birželio 29 d., nepateikta. Atsakovai dirbdami naudojo UAB „Jurita“ priklausančius darbo įrankius, o darbams atlikti reikiamas medžiagas atsakovas M. M. pirko pagal sąskaitas - faktūras Nr. 0370126160 bei Nr. 037012660, UAB „Senukai“ išrašytas UAB „Justiniškių būstas“. Šių aplinkybių pagrindu teismas darė išvadą, kad atsakovams pagrįstai nekilo abejonių, jog jie atlieka savo tiesiogines darbines funkcijas, už kurias gauna atlygį ir veikia darbdavio interesais ir naudai.

Teismas pažymėjo, kad ieškovas atsakovo keisti nesutiko, todėl ieškinys, kaip pareikštas netinkamiems atsakovams (CK 6.264 straipsnio 1 dalis), atmetamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas ERGO Insurance SE prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimą, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus. Atsakovai neįrodė, kad atlikdami stogo remonto darbus jie veikė savo darbdavių nurodymu. Byloje nėra jokių įrodymų apie tarp trečiųjų asmenų sudarytas rangos ar kitas sutartis. Tuo tarpu vienas iš atsakovų su trečiuoju asmeniu 188 – aja DNSB „Kražiai“ sudarė Rangos sutartį. Pavaldumo santykiai siejo tik V. D., 188 – osios DNSB „Kražiai“ valdytoją ir UAB „Litmilma“ darbuotoją, ir atsakovą M. M., taigi V. D. negalėjo niekaip įtakoti atsakovo B. P. veiksmų atliekant ugnies darbus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai darbus vykdė savo iniciatyva, gaisras kilo dėl jų kaltės, pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė nepagrįstai. Liudytojo A. M. parodymai, kad jis matė, kaip V. D. po gaisro davė atsakovams pasirašyti kažkokius dokumentus, neįrodo jokių reikšmingų faktų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas B. P. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime teigiama, kad atsakovai atlikdami stogo remonto darbus vykdė darbdavio nurodymus. Byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovai ir V. D. būtų sudarę susitarimą dėl papildomo uždarbio. Ikiteisminio tyrimo medžiaga nėra prejudicinis faktas ir joje aptariamos aplinkybės turėjo būti įrodinėjamos. Rangos sutartis sudaryta tik dėl akių - V. D. veikiant neteisėtai tikslu atsakomybę už kilusias pasekmes perkelti atsakovams. Rangos darbai vyko atsakovų darbo laiku, naudojant darbdavių įrangą bei medžiagas, todėl akivaizdu, kad atsakovai atliko savo darbo funkcijas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M. M. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime teigiama, kad byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių atsakovų darbdavius esant susijusias įmones. Byloje pagrįstai buvo nustatyta, jog Rangos sutartis yra niekine, sudaryta tik dėl akių, naudojant atsakovo M. M. atžvilgiu psichologinę prievartą, ekonominį bei kitokių spaudimą, pastarajam paklūstant darbdavio įgalioto asmens nurodymams. V. D. veiksmai duodant melagingus parodymus, verčiant atsakovą M. M. pasirašyti Rangos sutartį patvirtina, kad jis tokiu būdu siekė išvengti atsakovų darbdavių civilinės atsakomybės kilimo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Justiniškių būstas“ prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra. Jis teigia, kad pagal bylos medžiagą akivaizdu, jog atsakovai darbo metu – pasinaudodami darbdavių įrankiais, papildomai uždarbiavo, t.y. veikė kaip privatūs asmenys. Tą patvirtina ne tik aplinkybės, jog V. D. ir atsakovo B. P. nesiejo jokie darbo santykiai, bet ir atsakovo M. M. parodymai, užfiksuoti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. liepos 23 d. nutarime. Teismas neįvertino, kad Rangos sutartis yra galiojanti ir nenuginčyta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir motyvai

Šioje byloje kilusio ginčo esmė – atsakovų teisinio subjektiškumo atliekant rangos darbus - 2010 m. birželio 29 d. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nustatymas, t.y. ar atsakovai rangos darbus vykdė atlikdami savo darbines funkcijas, ar individualios veiklos pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka

Apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nepaaiškinta, kodėl bylą būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Įvertinusi, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šalims nebuvo apribota galimybė teikti įrodymus, pasisakyti dėl ginčo esmės, teisėjų kolegija konstatuoja nenustačiusi būtinumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).

Dėl atsakovų veikimo formos

Nustatyta, kad atsakovai gaisro gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kilimo metu – 2010 m. birželio 29 d., vykdė ugnies darbus. Šių darbų atlikimo metu atsakovas B. P. buvo trečiojo asmens UAB „Jurita“ darbuotojas (t. 1, b. l. 89 - 91), o atsakovas M. M. – trečiųjų asmenų UAB „Jurita“ ir UAB „Justiniškių būstas“ darbuotoju. 2010 m. birželio 29 d. buvo antradienis, o gaisras kilo 10.55 val. (t. 1, b. l. 31), t. y. atsakovų darbo valandomis (t. 1, b. l. 89). Nors duomenų apie atsakovo M. M. darbo laiką nėra, tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs gaisro kilimo laiką, pagrįstai nurodė, jog labiau tikėtina jį ugnies darbus vykdžius darbo metu (CPK 185 straipsnis). Nurodyti darbai, anot atsakovų, buvo vykdomi naudojant trečiųjų asmenų UAB „Jurita“ ir UAB „Justiniškių būstas“ įrangą – dujų balioną ir degiklį, bei pastarojo vardu įsigytas medžiagas – bituminę dangą (t. 1, b. l. 156).

Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo remontą organizavo 188 – osios DNSB „Kražiai“ pirmininkas ir trečiojo asmens UAB „Justiniškių būstas“ darbuotojas – V. D. (t. 2, b. l. 1). Atsakovai paaiškino, kad V. D. buvo įgaliotas duoti tiesioginius nurodymus abiejų trečiųjų asmenų darbuotojams. Tą patį patvirtino liudytojas A. M., buvęs trečiojo asmens UAB „Jurita“ darbuotojas (t. 2, b. l. 46). Pastarasis taipogi parodė, kad V. D. atsakovams davė tiesioginį nurodymą atlikti stogo remonto darbus.

Faktą, jog būtent atsakovai teisinio subjektiškumo prasme yra atsakingi už sukeltą žalą, apeliantas įrodinėja 2010 m. birželio 21 d. Statybos rangos sutartimi Nr. 6/1, pasirašyta tarp atsakovo M. M. ir 188 – osios DNSB „Kražiai“ pirmininko V. D. (t. 1, b l. 27). Pagal šios sutarties sąlygas atsakovas M. M. savo rizika atlikti gyvenamojo amo, esančio (duomenys neskelbtini), įlajos profilaktikos stogelio virš balkono remonto darbus už 700 Lt. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas M. M. (t. 1, b. l. 199) paaiškino bei liudytojas A. M. parodė (t. 2, b. l. 46), jog Rangos sutartis buvo pasirašyta po gaisro trečiojo asmens UAB „Justiniškių būstas“ patalpose. Atsakovas M. M. taipogi paaiškino, jog V. D. grasindamas atleidimu iš darbo ne tik privertė pasirašyti Rangos sutartį, bet ir duoti reikiamus parodymus Priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai (t. 1, b. l. 200). Vis dėlto nurodyti atsakovų ir liudytojo A. M. paaiškinimai nėra visiškai nuoseklūs. Pirma, atsakovas B. P. atsiliepime į ieškinį neužsimena nei apie Rangos sutartį, nei apie jos pasirašymo aplinkybes, nors liudytojas A. M. aiškiai išskyrė, jog pasirašant sutartį dalyvavo ir atsakovas B. P. (t. 1, b. l. 46). Antra, atsakovų parodymai duoti Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 09-1-06752-10 esmingai skiriasi nuo duotų šioje byloje.

Atsakovas M. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno 2010 m. liepos 13 d. parodė, kad jis su V. D., veikusiu kaip 188 – osios DNSB „Kražiai“ pirmininku, apžiūrėję namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogą susitarė dėl jo remonto bei po kelių dienų (2010 m. birželio 21 d.) sudarė Rangos sutartį. V. D. Rangos sutarties – medžiagų pirkimui, vykdymui atsakovui M. M. davė apie 350 Lt, už kuriuos atsakovai 2010 m. birželio 29 d. prekybos centre „Senukai“ supirko reikiamas medžiagas. Tuo tarpu atsakovas B. P. apklausiamas 2010 m. liepos 14 d. parodė, kad jam 2010 m. birželio 29 d. ryte paskambino atsakovas M. M. ir paprašė pagalbos džiovinant balkono stogo dangą prie stogo vandens nuotėkų piltuvo. Atsakovai susitikimo darbo vietoje – UAB „Jurita“ patalpose, iš kurių nuvyko į prekybos centrą „Senukai“ pirkti medžiagų – dviejų ritinių bituminės dangos. Iš to, kas paminėta, akivaizdu, jog apklausiami liudytojais Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vykdytame ikiteismine tyriame atsakovai davė parodymus, iš esmės besiskiriančius nuo paaiškinimų pateiktų nagrinėjamoje byloje.

Tapačiame ikiteisminiame tyrime liudytoju apklaustas V. D. 2010 m. liepos 9 d. parodė, kad 2010 m. birželio 23 d. 188 – osios DNSB „Kražiai“ narių susirinkimas nutarė remontuoti stogo vandens nuotėkų piltuvą virš vieno iš namo butų. Jis taipogi parodė, kad remonto mastą dar iki susirinkimo nustatė kartu su atsakovu M. M., dirbusiu UAB „Jurita“, su kuriuo 2010 m. birželio 24 d. sudarė Rangos sutartį. 2010 m. birželio 23 d. buvus 188 – osios DNSB „Kražiai“ narių susirinkimą patvirtina pateiktas ranka surašytas bei vienintelio V. D. pasirašytas susirinkimo protokolas, kuriame nurodytą, jog susirinkimas priėmė nutarimą dėl įlajų ir balkono stogelio remonto (t. 2, b. l. 15). Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 09-1-06752-10 pateikta 188 – osios DNSB „Kražiai“ 2010 m. birželio 29 d. Kasos išlaidų orderio Nr. 6/01 kopija, pagal kurią atsakovui M. M. buvo išduota 268,96 Lt stogo remonto medžiagom pirkti. Stogo medžiagų įsigijimą 268,96 Lt sumai patvirtina UAB „Senukų prekybos centras“ kasos kvitų kopijos, kurių pagrindu buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra Serija SS Nr. 0370126160, kurioje prekių pirkėja nurodyta UAB „Justiniškių būstas“ (t. 1, b. l. 156).

Išdėstyta rodo nagrinėjamu atveju esant įrodomosios medžiagos prieštaringumą dėl faktinių aplinkybių, kurioms esant 2010 m. birželio 29 d. atsakovai vykdė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbus, t.y. ar atsakovai atlikdami aptartus remonto darbus veikė savarankiškai bei savo rizika, ar vykdydami savo tiesiogines darbines funkcijas.

Vertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009). Pagal bylos medžiagą atsakovų paaiškinimai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, dėl įvykio aplinkybių ieškovui pareiškus jiems regresinį reikalavimą civilinėje byloje Nr. 2-5096-823/2011 pasikeitė kardinaliai. Toks esminis pozicijos pakeitimas tikėtinai nulemtas atsakovų siekio priklausomai nuo aplinkybių išvengti teisinės atsakomybės už kilusį gaisrą. Atsižvelgiant į atsakovų paaiškinimų/parodymų davimo momentą, aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu labiau atitikusiais faktinę situaciją laikytini atsakovų paaiškinimai ikiteisminio tyrimo pareigūnams (CPK 185 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad abu atsakovai dirbo UAB „Jurita“, tuo tarpu UAB „Justiniškių būstas“ dirbo atsakovas M. M. ir V. D.. Be to, kad UAB „Jurita“ ir UAB „Justiniškių būstas“ buveinės yra tuo pačiu adresu, jos užsiima ta pačia veikla, duomenų, jog „Justiniškių būstas“ darbuotojai būtų turėję valdingus įgalinimus UAB „Jurita“ darbuotojų atžvilgiu nėra. Taipogi nėra objektyvių duomenų, kad atsakovas M. M. ir tuo labiau atsakovas B. P. būtų turėję paklusti V. D. nurodymams. To nepatvirtino ir liudytojas A. M.. Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 09-1-06752-10 atsakovų paaiškinimai rodo, kad atsakovas B. P. stogo remonto darbus vykdė atsakovo M. M. prašymu, o pastarasis Rangos sutarties, sudarytos su 188 – ąja DNSB „Kražiai“, atstovaujamos pirmininko V. D., pagrindu. Remiantis tuo spręstina, kad stogo remonto darbus atsakovai vykdė ne atlikdami tiesiogines darbo funkcijas, tačiau individualios veiklos pagrindu savo darbo metu tikėtinai siekdami tokiu būdu gauti papildomų pajamų (CPK 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra jokių duomenų, jog Rangos sutartis buvo vykdoma (nėra pasirašyto darbų priėmimo – perdavimo akto ir pan.), tačiau ši išvada prieštaringa, nes, pirma, nustatyta, kad atsakovai vykdė stogo remonto darbus, antra, remonto darbai nebuvo užbaigti dėl kilusio gaisro. Duomenų, kad atsakovas M. M. Rangos sutartį pasirašė veikiamas prievartos, ekonominio ar kitokio spaudimo, nesuvokdamas tokios sutarties turinio, byloje nepateikta. Atsakovas M. M. taipogi pasirašė 188 – osios DNSB „Kražiai“ 2010 m. birželio 29 d. Kasos išlaidų orderį Nr. 6/01, kuriuo patvirtino gavęs 268,96 Lt stogo remontui reikalingoms medžiagoms apmokėti. Faktai, jog atsakovai darbus vykdė darbo metu, su darbdavių įrankiais, medžiagas pirko UAB „Justiniškių būstas“ vardu už 188 – osios DNSB „Kražiai“ lėšas, per se nereiškia, kad atsakovai atliko darbines pareigas bei veikė UAB „Justiniškių būstas“ interesais, juolab, kai atsakovas B. P. buvo UAB „Jurita“ darbuotojas. Atitinkamai nurodytos įmonės negali būti laikomos pažeidusios pareigą tinkamai kontroliuoti savo darbuotojų veiksmus, atliktus darbo metu nesant darbdavių tiesioginės kontrolės ir įsakymų.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovų civilinės atsakomybės klausimą, atsižvelgė iš esmės tik į aplinkybę, jog gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbus atsakovai vykdė darbu metu, t.y. de jure taikė darbo funkcijų pagal darbo sutartį atlikimo prezumpciją, neįvertinęs atsakovų paaiškinimų prieštaringumo, remonto darbų vykdymo aplinkybių. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą buvus priimtą pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis) ir netinkamai pritaikius CK 6.264 straipsnyje išreiktas normas. Išvardintų įrodymų visetas implikuoja, jog atsakovai stogo remonto darbus vykdė darbo metu, tačiau ne darbdavių interesais ir ne eidami darbo pareigas, t.y. nesant darbdavių duoto valdingo pavedimo atlikti ginčo darbus, bet veikdami savarankiškai civilinės sutarties pagrindu. Civilinės atsakomybės perkėlimas UAB „Jurita“ ir UAB „Justiniškių būstas“ prieštarautų CK 6.264 straipsnyje išvardintoms sąlygoms bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis).

Dėl ieškovo reikalavimo apimties ir atsakovų civilinės atsakomybės

Ieškovas UADB „ERGO Lietuva“ 2004 m. gruodžio 21 d. Pastatų draudimo sutartimi, sudaryta su draudėja J. F., buvo apdraudęs draudėjai nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 38-40). Atlygindamas J. F. 2010 m. birželio 29 d. kilusio gaisro, kurį ieškovas pripažino draudiminiu įvykiu, padarytą žalą, ieškovas išmokėjo 135 000 Lt dydžio draudimo išmoką (t. 1, b. l. 19-22). Išmokėjęs draudimo išmoką ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalos kaltininkus (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).

Atsakovų bei liudytojų E. V., A. V. ir V. V. parodymai, kita ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 09-1-06752-10 medžiaga patvirtina, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogas užsidegė atsakovams vykdant jo remonto darbus, t.y. atsakovams degikliu garinant drėgmę. Taigi gaisras, kurio metu buvo apgadintas J. F. nuosavybės teise priklausantis butas, kilo dėl neatsargaus atsakovų elgesio, pasireiškusio nusikalstamu nerūpestingumo, taigi jie yra tiesiogiai atsakingi už kilusias pasekmes, įskaitant padarytų nuostolių atlyginimą (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

Ieškovo išmokėtos draudimo išmokos dydis ieškovas ir J. F. suderino 2010 m. lapkričio 8 d. pasirašytu Susitarimu dėl žalos dydžio (t. 1, b. l. 21-22). Ieškovo pateikti dokumentai implikuoja, jog draudimo išmokos dydis buvo nustatytas remiantis UAB „Deglas“ parengta lokaline sąmata (t. 1, b. l. 23) ir UAB „RK matavimai“ 2010 m. rugpjūčio 26 d. Žalos dydžio įvertinimo ataskaita Nr. RKŽV10-09-01 (t. 1, b. l. 41-61). Nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-5096-823/2011 ieškovas savo reikalavimams pagrįsti buvo pateikęs kitą Žalos dydžio įvertinimo ataskaitą Nr. RKŽV10-09-01 UAB „RK matavimai“ parengtą 2010 m. rugsėjo 24 d. (bylos t. 1, b. l. 22-44). Atsižvelgiant į ataskaitų parengimo datas, turinį bei duomenis, kuriais remtasi jas rengiant (2010 m. rugsėjo 24 d. ataskaita parengta atsižvelgiant į UAB „Irdaiva“ paruoštą sąmatą) spręstina, kad tikslesnė yra vėliau parengta. 2010 m. rugsėjo 24 d. ataskaitoje nurodyta, kad bendras butui, esančiam (duomenys neskelbtini), padarytos žalos dydis yra 124 489 Lt darbus atliekant ūkio būdu, o darbus atliekant statybos įmonei - 166 348 Lt. Įrodymų, kad prie ataskaitos pridėtose lokalinėse sąmatose nurodyti darbai būtų nebūtini ar klaidingai paskaičiuoti, atsakovai nepateikė.

Ta aplinkybė, kad žalos įvertinimo ataskaita de facto paremta lokalinėmis sąmatomis, t.y. J. F. patirtos žalos ir draudimo išmokos dydis nustatytas remiantis paskaičiavimais, kokios išlaidos yra reikalingos norint atkurti sugadintą turtą iki tokios būklės, kokios šis buvo iki gaisro, nereiškia, kad tokie paskaičiavimai yra nepagrįsti ir jais negalima remtis. Atsižvelgiant į tai, kad gaisro padariniai galėjo būti šalinami ir ūkio būdu, prašomos priteisti žalos dydis pagrįstas konkrečiais paskaičiavimais, kurie koreliuoja su kitais byloje esančiais įrodymais (UAB „Deglas“ lokaline sąmata, UAB „Irdaiva“ atliktų darbų aktais (t. 2, b. l. 55-87), spręstina, kad ieškovo išmokėta draudimo išmoka iš esmės atitinka sugadinto turto atkūrimui realiai reikalingas išlaidas (CPK 185 straipsnis).

Nustačius, jog būtent atsakovų neteisėti veiksmai sąlygojo gaisro kilimą, dėl ko buvo apgadintas butas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad ieškovas įrodė 135 000 Lt dydžio draudimo išmokos, kaip J. F. padarytos žalos dydį, pagrįstumą apeliacinis skundas tenkinamas ir apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas dėl netinkamo materialiosios teisės normų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę, taikymo bei priimamas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti. Taigi ieškovui iš atsakovų, kaip solidariųjų skolininkų priteisiama 135 000 Lt draudimo išmoka ir 2 350 Lt turto vertinimo išlaidos (t. 1, b. l. 17-18), 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. rugpjūčio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsakovų solidari atsakomybė kyla dėl to, kad jų veiksmų civilinės atsakomybės taikymo požiūriu negalima atriboti (CK 6.279 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus apeliacinį skundą ir panaikinus apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovui priteisiama už ieškinį ir apeliacinį skundą sumokėti žyminiai mokesčiai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybės turėtos pašto išlaidos pirmosios instancijos teisme – 65,62 Lt, priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovui ERGO Insurance SE (juridinio asmens kodas 10017013) solidariai iš atsakovų B. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 137 350 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. rugpjūčio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui ERGO Insurance SE lygiomis dalimis iš atsakovų B. P. ir M. M. 3 747 Lt žyminį mokestį, sumokėtą už ieškinį, ir 3 747 Lt žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.

Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų B. P. ir M. M. 65,62 Lt pašto išlaidų.

Teisėjai Henrichas JaglinskisJadvyga MardosevičZita Smirnovienė