- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-22
- Bylos Nr.
- 2A-693-524/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01354-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- L., L. N.
- Ieškovas
- L. N.
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-693-524/2013
2013 m. gegužės 22 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Alvydo Žerlausko, Virginijos Nijolės Griškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės nekilnojamojo turto agentūros „Jauki pastogė“ apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012-12-21 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės nekilnojamojo turto agentūros „Jauki pastogė“ ieškinį atsakovei L. N. (S.) dėl skolos ir delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 000 Lt skolą už tarpininkavimo paslaugas, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų baudą nuo nupirkto turto kainos (6 500 Lt) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė L. N. 2011-05-06 sudarė sutartį su nekilnojamojo turto agentūra „Jauki pastogė“, kuria įsipareigojo sumokėti 1 procentą nuo sandorio sumos, bet ne mažiau kaip 1 000 Lt atlyginimą už surastą ir pasiūlytą pirkti bei įgytą nekilnojamąjį turtą. Ieškovė pasiūlė atsakovei (duomenys neskelbtini) pirkti namą, kurį atsakovė įsigijo be ieškovės žinios, tuo pažeisdama susitarimą, nors ieškovė savo pareigas įvykdė: paskelbė internete, surado ir pasiūlė pirkimui turtą, informuodavo interesantus apie perkamą objektą telefonu.
Atsiliepimas
Atsakovė teismui pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, jog 2011-05-06 nuvyko apžiūrėti sodybos (duomenys neskelbtini). Sodybos pardavėjai buvo pasisamdę agentą, kuris skubėdamas aprodė namą, paskambino šeimininkams (pardavėjams), bet nieko nenusiderėjo, pasakė, jog reikia parvežti agentūrai lapą kaip įrodymą klientui, kad susitikimas įvyko. Vėliau pati atsakovė su vyru gavo namo pardavėjų telefono numerį, nusiderėjo kainą, patys susitvarkė visus sodybos pirkimo–pardavimo dokumentus ir įsigijo sklypą. Apie neva pasirašytą sutartį nežinojo, kol 2012-01-27, apie 20.40 val., atvykęs į namus agentas parodė susitikimo metu pasirašytą lapą ir ėmė reikalauti 1 000 Lt. Agentūros paslaugos jai nebuvo reikalingos, sutartį pasirašė apgauta ieškovės (jos atstovo – A. G.), sutartis pasirašyta formaliai, realiai jokių paslaugų, išskyrus namo aprodymą, negavo.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2012-12-21 sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino – pripažino negaliojančia atsakovės L. N. (S.) ir nekilnojamojo turto agentūros „Jauki pastogė“ 2011-05-06 sudarytą tarpininkavimo sutartį dėl turto pirkimo bei priteisė atsakovei L. N. iš ieškovės 750 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 143 Lt žyminio mokesčio. Teismas sutiko, kad ginčo šalių sudaryta tarpininkavimo sutartis turi atlygintinų paslaugų teikimo sutarties požymių. Teismas nustatė, kad ieškovė atsakovei tik parodė namą, esantį (duomenys neskelbtini) tačiau jokių kitų paslaugų nesuteikė. Informacijos paskelbimą internete, pirkinio pasiūlymą ir kliento informavimą telefonu teismas vertino kaip ieškovės paslaugų suteikimą R. B. pagal 2011-04-22 sutartį, kaip turto pardavėjai, bet ne atsakovei, kaip jo pirkėjai. Vertinta, kad ieškovė pažeidė reikalavimą elgtis sąžiningai ir tinkamai – ieškovė, atskirai bendraudama su namo pirkėjais ir pardavėja bei žinodama šiuos asmenis tenkinančias pirkimo–pardavimo sąlygas, nesąžiningai tikėjosi gauti iš atsakovės turtinę naudą, tai yra atstovauti dviem priešingoms šalims vienu metu. Ieškovė, vykdydama tarpininkavimo sutarties sąlygas, šiurkščiai pažeidė pagrindinius sutarčių vykdymo principus, veikė ne paslaugų gavėjo (atsakovės), kaip vartotojo, interesais, todėl atsakovei neatsirado sutartinė prievolė sumokėti už suteiktas paslaugas. Spręsdamas klausimą dėl paslaugų sutarties pripažinimo negaliojančia, teismas atsižvelgė į tai, kad tarpininkavimo sutartis buvo sudaryta ieškovės iniciatyva, jos siūlytomis sąlygomis, tinkamai neinformuojant atsakovės, o tai lėmė, jog atsakovė neteisingai suvokė sudaromo sandorio esmę, aplinkybes ir padarinius. Teismas vertino, kad atsakovė suklydo dėl sudaromos paslaugų teikimo sutarties pobūdžio – pati sutartis pasirašyta formaliai atsakovei nesuvokiant sutarties esmės, kadangi normaliai atidus ir protingas asmuo panašioje situacijoje (nematydamas dokumento pavadinimo, žinodamas, kad namą pardavinėja ne namo savininkas, o agentas) būtų pasirašęs tokį raštą kaip patvirtinimą apie siūlytą pirkti namą (turtą). Šis suklydimas laikytas turinčiu esminę reikšmę, o dėl šio suklydimo atsiradusi šalies valios yda laikyta pagrindu sandorį pripažinti negaliojančiu, nes suklaidinta šalis nesiekė įgyti teisių ir pareigų (gauti tarpininko paslaugų ir už jas atsilyginti).
Šalies argumentai
Ieškovė nekilnojamojo turto agentūra „Jauki pastogė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2012-12-21 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimą, esant absoliutaus negaliojimo pagrindui ir neatskleidus bylos esmės bei netinkamai pritaikius materialinės teisės normas, ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui. Ieškovė nurodo, kad savo pareigas pagal sutartį įvykdė, t. y. paskelbė internete, surado ir pasiūlė pirkimui turtą, informuodavo interesantus apie perkamą objektą telefonu. Atsakovė savo įsipareigojimo nevykdė, nes turtą pirko ne per agentūrą, neatsiskaitė už paslaugas ir liko skolinga, po turto pirkimo dingo, neatsiliepė telefonu. Atsakovės įsipareigojimą sumokėti reikalaujamą sumą įrodo 2010-10-30 sudarytos sutarties kopija. Ieškovės teigimu, sprendimas naikintinas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo – į bylą neįtrauktas trečiuoju asmeniu atsakovės vyras P. N., nes reikalavimas iš jo žmonos priteisti skolą susijęs ir su šeimos nariais. Nesutinka, kad sutartiniai santykiai nebuvo susiklostę iki šalims susitinkant ir iki pasirašant sutartį. Teigia, kad sutartis nebuvo sąlyginė, o teismas buvo šališkas. Taip pat nesutinka su atsakovės priešieškiniu, teigia, kad atsakovė tiesiog vengia atsakomybės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė L. N. prašo ieškovės nekilnojamojo turto agentūros „Jauki pastogė“ apeliacinį skundą atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė su apeliaciniu skundu nesutinka ir laikosi atsiliepime bei priešieškinyje išdėstytos pozicijos. Nesutinka su apeliantės argumentu dėl P. N. neįtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, taip pat nemano, kad teismas buvo šališkas ar iškreipė sutartinių santykių esmę.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat patikrinti, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, neįtraukdamas atsakovės sutuoktinio P. N. į bylą trečiuoju asmeniu, pažeidė proceso teisės normas ir tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, nes nuspręsta dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tokį bylos nagrinėjimo metu išreikštą ieškovės prašymą dėl asmens įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu ir prašymą motyvuotai atmetė. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame sprendime išdėstytais motyvais ir atkreipia dėmesį, kad sprendime pirmosios instancijos teismas dėl atsakovės sutuoktinio teisių ar/ir pareigų nepasisakė, jokios prejudicijos nesukūrė. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 str. 2 d. 2 p. ar kitų CPK 329 str. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl pasisako tik dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų.
Byloje ginčas kilo dėl sutartinių prievolių, kylančių iš šalių sudarytos tarpininkavimo sutarties, vykdymo ir šios sutarties galiojimo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2011-05-06 tarp ieškovės nekilnojamojo turto agentūros „Jauki pastogė“ ir atsakovės L. N. (tuo metu buvusi pavardė – S.) sudaryta tarpininkavimo sutartis dėl turto pirkimo (b. l. 5–6). Minėta ginčo sutartimi ieškovė įsipareigojo atsakovei siūlyti pirkti įvairius nekilnojamojo turto objektus, tarpininkauti ir atstovauti atsakovės interesams derinant preliminarias turto pirkimo–pardavimo, perdavimo, įkeitimo sutartis, atsiskaitymo už jį sąlygas, o atsakovė įsipareigojo už suteiktas tarpininkavimo paslaugas sumokėti 1 procentą nuo ieškovės pasiūlyto atsakovės perkamo turto kainos, bet ne mažiau kaip 1 000 Lt. Skundžiamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad atsakovės (pirkėjo) prievolė mokėti sutartyje numatytą atlyginimą sieta su sąlyga, kad apeliantė tinkamai suteiks paslaugas ir atsakovė pasinaudos šiomis paslaugomis – sudarys sandorį (CK 6.30 str.). Šioje sutartyje įrašyta, kad apeliantė 2011-05-06 siūlė atsakovei pirkti namą, esantį (duomenys neskelbtini) (kaimo pavadinimas sutartyje įrašytas neaiškiai). Taip pat nustatyta, kad 2011-06-21 atsakovė L. N. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 4147 dėl žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo.
Apeliantė nekilnojamojo turto agentūra „Jauki pastogė“ nurodo, kad savo sutartinius įsipareigojimus pagal 2011-05-06 tarpininkavimo sutartį įvykdė tinkamai, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus dėl skolos priteisimo iš atsakovės atmetė nepagrįstai. Apeliantė taip pat nesutinka, kad yra pagrindas ginčo sutartį pripažinti negaliojančia. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovė ginčo sutartį sudarė suklydusi ir šis suklydimas CK 1.90 str. 1 d. prasme laikytas turinčiu esminę reikšmę sandorio galiojimui. Teisėjų kolegija sutinka su šiais skundžiamame sprendime išdėstytais argumentais. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas. Pagal CK 1.90 str. 1 d. dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos dvi sąlygos: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi būti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis. Suklydimas laikomas esminiu, kai neteisingai suvokiamas sudaromas sandoris. Taigi suklydimas laikomas esminiu, kai buvo suklysta dėl sandorio esmės, jo dalyko, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimo atveju iš esmės neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 str.), t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis panašiomis aplinkybėmis.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovė L. N. paaiškino, kad parduodamą nekilnojamojo turto objektą (duomenys neskelbtini) pati surado internete, susisiekti pavyko tik su apeliante, su kurios atstovu ir susitarė dėl konkretaus objekto parodymo. Atsakovė L. N. nurodė, kad ieškovės atstovas atsakovės nupirktą namą pasiūlė ne kaip atsakovės interesams atstovaujantis asmuo, bet kaip namo pardavėjai R. B. atstovaujantis asmuo. Iš bylos duomenų matyti, kad 2011-04-22 tarp nekilnojamojo turto agentūros „Jauki pastogė“ ir nekilnojamojo turto pardavėjos R. B. sudaryta sutartis dėl pirkėjo nekilnojamojo turto objektui paieškos (b. l. 29). Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl informacijos apie nekilnojamojo turto objektą paskelbimo internete, turto siūlymo ir interesantų informavimo apie parduodamą nekilnojamojo turto objektą telefonu neįrodo sutartinių įsipareigojimų būtent pagal ginčo sutartį vykdymo. Šie veiksmai skundžiamame sprendime pagrįstai vertinti kaip apeliantės paslaugų teikimas atsakovės įsigyto nekilnojamojo turto pardavėjai R. B. pagal šios su nekilnojamojo turto agentūra „Jauki pastogė“ 2011-04-22 sudarytą sutartį, kurioje taip pat numatyta sąlyga dėl 1 procento atlyginimo apeliantei, skaičiuotino nuo sandorio, sudaryto su apeliantės surastu pirkėju, sumos.
Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ginčo 2011-05-06 tarpininkavimo dėl turto pirkimo sutartis buvo pasirašyta šalims susitikus vietovėje prie nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini). Nenustatyta, kad apeliantė su atsakove iš anksto tarėsi dėl tarpininkavimo sutarties dėl turto pirkimo pasirašymo ar paaiškino atsakovei sudaromos sutarties esmę. Tiek byloje pateikta ginčo sutarties patvirtinta kopija, tiek atsakovės bei liudytojo P. N. paaiškinimai patvirtina, kad iš dokumento pavadinimo nebuvo aiškiai matyti, jog pasirašoma tarpininkavimo sutartis dėl turto pirkimo. Nors bylos nagrinėjimo metu apeliantės atstovas A. G. nurodė, kad sutartis buvo sudaryta dviem egzemplioriais, tačiau atsakovė paaiškino, kad antro sutarties egzemplioriaus nebuvo, tai patvirtino ir liudytojas P. N.. Ginčo sutartyje nenurodytas sutarties egzempliorių skaičius, todėl yra pagrindas abejoti, kad atsakovei buvo įteiktas ginčo sutarties antras egzempliorius.
Visuma sandorio sudarymo aplinkybių, sandorio sudarymo vieta, atsakovės pasirašyto dokumento trūkumai, taip pat tai, kad atsakovė pati kreipėsi į apeliantę dėl konkretaus nekilnojamojo turto objekto bei matė, jog nekilnojamojo turto pardavėjai atstovauja tarpininkas, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, kaip ir normaliai apdairus ir atidus žmogus, galėjo iš esmės būti apeliantės atstovo suklaidinta dėl faktinių aplinkybių, suklysti dėl sandorio esmės ir pagrįstai manyti pasirašanti ataskaitą agentūrai ir turto pardavėjui apie domėjimąsi parduodamu turtu. Tai patvirtina ir apeliantės atstovo paaiškinimas, jog atsakovei L. N. nepasirašius sutarties, būtų nerodęs sodybos. Tikrosios sutarties esmės ir padarinių atsakovė galėjo nesuvokti ir iš sandorio sudarymo aplinkybių, kadangi apeliantės atstovas atsakovei L. N. tik parodė parduodamą namą, tačiau realiai jokių kitų sutartyje numatytų paslaugų nesuteikė, kitaip neveikė jos interesais. Be to, jau 2011-05-06 šalių susitikimo metu derybas dėl nekilnojamojo turto sandorio sudarymo, turto kainos perėmė pati atsakovė. Dėl suklydimo sudarytas sandoris turi valios trūkumų, kuriuos nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Įvertinus bylos aplinkybes yra pagrindas manyti, kad atsakovės suklydimas dėl sandorio esmės ir dalyko pripažintinas esminiu ir sudarant ginčo sutartį atsakovės tikroji valia ir tikrasis jos ketinimas nebuvo susitarti su agentūra dėl atlygintinų tarpininkavimo paslaugų teikimo (CK 6.716 str. 1 d.). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ginčo sutartis sudaryta dėl esminio šalies (atsakovės) suklydimo ir tokį sandorį pripažino negaliojančiu CK 1.90 str. pagrindu. Kadangi pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (CK 1.95 str. 1 d.), skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis patikslintina, nurodant, kad atsakovės L. N. ir nekilnojamojo turto agentūros „Jauki pastogė“ 2011-05-06 sudaryta tarpininkavimo sutartis dėl turto pirkimo pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
Nenustačius, kad apeliantė realiai veikė atsakovės interesais ir suteikė jai tarpininkavimo paslaugas bei pripažinus 2011-05-06 tarpininkavimo dėl turto pirkimo sutartį negaliojančia, sutartinė prievolė netenka teisinės galios (CK 1.90 str. 3 d., 1.80 str. 2 d.), todėl darytina išvada, kad atsakovei nekyla sutartinė prievolė sumokėti apeliantei atlyginimą nuo sudaryto pirkimo–pardavimo sandorio vertės ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl skolos iš atsakovės priteisimo.
Apeliantė taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra šališkas. Teisėjų kolegija atmeta tokius apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Bylos duomenimis nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas būtų šališkas ar, remdamasis su bylos nagrinėjimo dalyku nesusijusiais duomenimis, šališkai ir dėl to nepagrįstai palaikytų tik atsakovės poziciją ar atliktų kitus veiksmus, kurių pagrindu galima būtų spręsti dėl teismo išankstinio nusistatymo prieš apeliantę ar apeliantės savininką A. G.. Teismo leidimas užduoti klausimus apeliantės savininkui teismo posėdžio metu, siekiant išsiaiškinti nagrinėjamos bylos aplinkybes, nesudaro pagrindo pripažinti teismo šališkumo.
Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, todėl skundžiamo teismo sprendimo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d.1 p.).
Atsakovė pateikė prašymą atmetus apeliacinį skundą atlyginti advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme turėtas išlaidas. Atsakovės prašomos priteisti 500 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, nėra per didelės, todėl priteistinos iš apeliantės (ieškovės) (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2012-12-21 sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant, kad atsakovės L. N. ir nekilnojamojo turto agentūros „Jauki pastogė“ 2011-05-06 sudaryta tarpininkavimo sutartis dėl turto pirkimo pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
Priteisti atsakovei L. N. iš ieškovės nekilnojamojo turto agentūros „Jauki pastogė“ 500 Lt apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.