Telšių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ramintai Paulauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. L. ieškinį atsakovui D. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastis nežinoma, apie bylos laiką ir vietą informuotas. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad R. B., gimusi (duomenys neskelbtini), yra ieškovės E. L. ir atsakovo D. B. dukra. Šalys nebuvo sudarę santuokos, nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio gyvena atskirai, šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove. Iki 2022 m. rugpjūčio mėn. kol gyveno kartu, atsakovas prisidėjo prie dukros išlaikymo pirkdavo jai maistą ir rūbus.

Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus tarpusavio santykius, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 5, 6 dalys). CK 3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Iš bylos duomenų nustatyta, jog nepilnametė R. B. gyvena su mama, ieškove E. L.. Akivaizdu, kad tarp mamos ir vaiko yra susiklostęs stiprus ryšys, tuo tarpu ieškovės teigimu, atsakovas nuo 2022 m. rugpjūčio mėn., kai išvyko gyventi atskirai su dukra bendrauja epizodiškai. Išvadą teikiančios institucijos atstovės teigimu, ieškovė nepilnametės dukros priežiūrą įgyvendina tinkamai, vaiko gyvenama aplinka atitinka vaiko poreikius. Mamą ir dukrą sieja stiprus ryšys. Nors ieškovės šeimai taikoma atvejo vadyba, tačiau tai nesusiję su R. B.. Vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, todėl pritarė dėl nepilnametės R. B. gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovės gyvenimo aplinka yra tinkama nepilnamečiui vaikui augti ir vystytis, ieškovė užtikrina dukrai tinkamas gyvenimo sąlygas, todėl įvertinus vaiko amžių, mamos santykį su juo, nesant byloje atsakovo prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko R. B. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Tai iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes bei CK 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių dukrai R. B. šiuo metu yra 6 metai. R. B. nustatytas lengvas neįgalumo lygis iki 2024 m. spalio 19 d. Mergaitė turi sveikatos problemų. Jai nustatyta genetinė liga, kuri nepagydoma. Dėl ligos jai reikalingas specialus maisto racionas, reikalinga nuolatinė priežiūra dėl maisto kiekio. Ji lanko(duomenys neskelbtini) ikimokyklinę grupę nuo 2022 m. rugsėjo 1 d., įnašas už darželį 5,50 Eur kas mėnesį.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio iki 2024 m. sausio mėnesio mokosi, gauna stipendiją. R. B. lanko ikimokyklinę grupę, įnašas už darželį kas mėnesį 5,50 Eur. Be šalių dukros ieškovė viena augina dar 4 vaikus: D. F., gimusią(duomenys neskelbtini), A. F., gimusį(duomenys neskelbtini), J. F., gimusią(duomenys neskelbtini), U. F., gimusį (duomenys neskelbtini). Jiems išlaikymas yra priteistas iš jų tėvo. Ieškovės gaunamos pajamas sudaro apie 1500 Eur, tai stipendija, socialinė pašalpa ir išmokos vaikams. Ieškovė transporto priemonių neturi, jos vardu registruotas žemės sklypas su statiniais adresu(duomenys neskelbtini), taip pat yra paveldėjusi 1/5 dalį 0,8400 ha žemės sklypo(duomenys neskelbtini), taip pat 1/5 dalį 1,4600 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini)., 1/5 dalį 2,4700 ha žemės sklypo(duomenys neskelbtini), ir 1/5 dalį 4,1500 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini).

Atsakovas teisminiame procese nedalyvavo, neteikė duomenų apie savo turtinę padėtį. Valstybės įmonių „Regitra“ ir Registrų centro duomenimis atsakovas neturi jo vardu įregistruotų transporto priemonių ir nekilnojamųjų daiktų.

Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.). Kita vertus, kasacinis teismas yra pasisakęs, ir dėl to, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; ir kt.).

Pagal ieškovės nepilnamečio vaikų poreikio tenkinimo paskaičiavimą būtinos išlaidos poreikiams patenkinti mėnesiui atitinkamai vidutiniškai sudaro virš 200 Eur. Ieškovė nurodė, jog pagrinde išlaidos yra dukters maistui, įskaitant pietus ikimokyklinėje įstaigoje, taip pat rūbams ir avalynei, vaiko lavinimui ir kitoms būtinoms išlaidoms. R. pradės lankyti 1 klasę, todėl jos poreikiai, o tuo pačiu ir pačios būtiniausios išlaidos didės. Įrodymų, patvirtinančių vaiko išlaikymo išlaidas ieškovė nepateikė, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, jog nereikia įrodinėti, kad vaikams yra būtinas visavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas).

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad ieškovei, auginančiai penkis vaikus, vienai tenka visa dukros R. auginimo našta, o atsakovas vaiku visiškai nesirūpina, taip pat atsižvelgdamas į vaiko amžių, sveikatą, būtinuosius poreikius, šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, sprendžia, kad ieškovės nurodyta prašoma priteisti suma vaiko išlaikymui yra pakankama tik būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti, todėl iš atsakovo nepilnametės dukros R. B. išlaikymui priteistina po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Priteisto išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė (CK 4.185 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ar kitoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų už ieškinio reikalavimus atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalie 2 punktas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. balandžio 19 d. sprendimas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Patenkintam ieškinio reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atsakovui tenkantis žyminis mokestis sudaro 109 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis). Vis dėlto ginčo dėl gyvenamosios vietos tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo. Kaip nurodė ieškovės atstovė teismo posėdžio metu, ieškovė šį reikalavimą pareiškė tik dėl teisinio apibrėžtumo, todėl ši aplinkybė negali būti pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis, iš atsakovo. Žyminis mokestis už periodines išmokas sudaro 62 Eur (230 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir šis mokestis priteistinas iš atsakovo, nes atsakovas išlaikymo vaikui neteikė be pagrindo, todėl jis privalo atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-267, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnametės dukros R. B., gimusios(duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove, E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą dukrai R. B., gimusiai(duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 230 Eur (du šimtus trisdešimt Eur), nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko R. B. išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 62 Eur (šešiasdešimt dviejų Eur) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.