Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėjas Virginijus Gedeikis Baudž. byla Nr. 1A-27-174/2016 Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00332-2011-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.26.2.1.; 1.2.4.5.; 1.2.4.8.; 2.1.7.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2016 m. kovo 31 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. T., R. V., A. L., M. B. ir D. V. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 3 dalį ir nuteistas:

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu vieneriems metams;

pagal BK 140 straipsnio 3 dalį – 15 MGL (564,75 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, BK 65 straipsnio 2 dalimi, bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams ir 15 MGL (564,75 Eur) bauda. Nuteistajam paskirtas įpareigojimas per du mėnesius įsidarbinti arba užsiregistruoti Darbo biržoje.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės nuspręsta neskirti, bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pri­pa­žin­tas kal­tu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu vieneriems metams;

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu vieneriems metams ir trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams ir trims mėnesiams. Nuteistajam paskirtas įpareigojimas vienerius metus dirbti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės nuspręsta neskirti, bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pri­pa­žin­tas kal­tu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu vieneriems metams;

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu vieneriems metams ir trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams ir trims mėnesiams. Nuteistajam paskirtas įpareigojimas vienerius metus dirbti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės nuspręsta neskirti, bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pri­pa­žin­tas kal­tu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams. Nuteistajam paskirtas įpareigojimas vienerius metus dirbti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės nuspręsta neskirti, bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pri­pa­žin­tas kal­tu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams. Nuteistajam paskirtas įpareigojimas vienerius metus dirbti.

Nuosprendžiu priteista solidariai iš D. V., R. V., A. L., G. T., M. B.: V. U. – 835,91 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui, 868,86 Eur išlaidų už advokato pagalbą, 14,81 Eur proceso išlaidų; A. M. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir 14,81 Eur proceso išlaidų; A. U. 250 Eur neturtinės žalos atlyginimui, mažamečio A. U. lėšų tvarkytoja paskiriant jo mamą V. U..

Daiktinius įrodymus: nešiojamąjį kompiuterį, metalinį vamzdį, marškinėlius, džinsus, geltono metalo pakabuką, apyrankę, pilko metalo apyrankę, grandinėlę (saugomus Plungės rajono PK pagal kvitą Nr. 050500) – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti V. U..

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V., G. T., R. V., A. L. ir M. B. nuteisti už tai, kad 2011 m. birželio 5 d., tarp 21.00–21.30 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, viešoje vietoje – V. U. namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliais ir vandališkais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto pavartojimu, svetimo turto sugadinimu, D. V., G. T., R. V., M. B. ir A. L., veikdami bendrininkų grupe, kartu su A. L., dėl jos ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2013-02-28 prokuroro nutarimu pastarajai mirus, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. D. V., atėjęs aiškintis aplinkybių dėl kieme garsiai leidžiamos muzikos ir keliamo triukšmo, kilus konfliktui, metaliniu vamzdžiu sudavė vieną kartą A. M. į ranką, grumtynių su K. R. metu, rankomis suėmęs jam už kaklo, nutraukė sidabrinę grandinėlę, priklausančią R. D., ranka sudavė vieną kartą A. M. į kaklą ir jį parvertė ant žemės, V. U. vieną kartą ranka sudavė į kairįjį skruostą. Tęsdami nusikalstamą veiką, į kiemą atvykę R. V., G. T., A. L., M. B. ir A. L. užpuolė kieme ir namo viduje buvusius R. D., A. M., V. U., G. T., M. Š.. R. V., G. T., A. L., M. B. į įvairias kūno vietas sudavė smūgius kumščiais ir spardė ant žemės pargriautą R. D., A. L. ištempė per atidarytą langą į lauką V. U., jai tempimo metu nuo kaklo nutraukė auksinę grandinėlę, nuo rankų – sidabrinę ir auksinę grandinėles, suplėšė marškinėlius. A. L., A. L., G. T. ištemptą ir pargriautą ant žemės V. U. mušė į įvairias kūno vietas kumščiais, spardė į kojas, pilvą, krūtinę, galvą. A. L. tampė už plaukų gulintį sumuštą R. D.. D. V. sudavė ranka V. U. į veidą. Namo viduje G. T. koja išspyrė ir sugadino virtuvės duris, iš V. U. rankų pagrėbė jos mažametį sūnų A. U., gimusį (duomenys neskelbtini), jį metė į lovą, taip padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl potrauminio streso, sudavė ranka M. Š. į petį, bandydamas sugriebti A. M., nutraukė jam nuo kaklo sidabrinę grandinėlę. M. B. ir R. V. sudavė smūgius G. T. į rankas, liemenį, galvą. A. L. sugadino lauke buvusius V. U. du kompiuterius, vieną jų įmesdama į šulinį, kitą – numesdama ant žemės. Šiais bendrais smurtiniais veiksmais kaltinamieji padarė: nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam A. M. dėl odos nubrozdinimo dešinėje rankoje, krūtinės ląstoje – pilve ir kairėje kojoje, poodines kraujosruvas dešinėje kojoje; nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai V. U. dėl poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos priekinėje sienoje, dešiniame sėdmenyje, šlaunyje, dešinio kelio sąnario srityje ir blauzdose bei dešinėje pėdoje, odos nubrozdinimų dešinėje alkūnės sąnario srityje ir kairėje plaštakoje; sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam G. T. dėl krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimo; nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam R. D. dėl poodinės kraujosruvos nosyje, nosies kaulų lūžio, kraujosruvos ir muštinės žaizdos apatinės lūpos gleivinėje, viršutinio žandikaulio dešiniųjų pirmo–antro ir aštunto dantų kramtomųjų paviršių nuskėlimo, poodinės kraujosruvos pakaušyje, krūtinės ląstoje, rankose ir kojose, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimų kairiame sėdmenyje, odos nubrozdinimų kairėje kojoje, nubrozdinimų dešinėje alkūnės sąnario srityje ir kairėje plaštakoje, sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam G. T. dėl krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimo. Šiais bendrais vandališkais veiksmais kaltinamieji sugadino: nukentėjusiosios V. U. 400 Eur (1 381,12 Lt) vertės kompiuterį ACER; 231,70 Eur (800 Lt) vertės kompiuterį DELL; 11,58 Eur (40 Lt) vertės marškinėlius; 231,70 Eur (800 Lt) vertės auksinę grandinėlę; 115,85 Eur (400 Lt) vertės auksinę apyrankę; 34,75 Eur (120 Lt) vertės sidabrinę apyrankę; 86,87 Eur (300 Lt) vertės virtuvės duris; nukentėjusiojo A. M. 202,73 Eur (700 Lt) vertės sidabrinę grandinėlę, papiktino ir išgąsdino įvykį mačiusius D. V., M. Š., D. V..

Dėl D. V. kaltės

Dėl R. V. kaltės

Dėl A. L. kaltės

Dėl M. B. kaltės

Dėl G. T. kaltės

Dėl viešosios vietos ir tvarkos pažeidimo

Dėl proceso

Be to, nesuprantamas teismo BK 138 straipsnio inkriminavimas asmenims, nedalyvavusiems mušant R. D., nes, skirtingai nei dėl BK 284 straipsnio inkriminavimo, šių asmenų veiksmai nebuvo susiję su bendra tyčia, neprisidėjo prie atsiradusių pasekmių.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5/2014). Nuosprendis turi būti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, t. y. jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų byloje esančių įrodymų įvertinimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą, 1.1. punkte nurodyta, kad nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama bausmė. Sprendžiant asmens atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo atsakomybėn asmens naudai.

Atsikirtimais nukentėjusiųjų V. U., A. M. ir A. U. atstovas advokatas V. Rutavičius prašo palikti nepakeistą Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nuosprendį, o nuteistųjų G. T., R. V., A. L., M. B. ir D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistieji A. L., R. V., D. V., G. T., M. B. ir jų gynėjas advokatas M. Gricius prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Nukentėjusiųjų atstovas advokatas V. Rutavičius bei prokuroras prašo nuteistųjų apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nuosprendžiu, nuteistųjų apeliaciniu skundu daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai D. V., G. T., R. V., A. L. ir M. B. pripažino kaltais ir nuteisė dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

Nors apeliantai nesutinka su įrodymų vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvadomis, mano, kad jos neatitinka faktinių bylos aplinkybių, apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas ne konkrečiais įrodymais (faktais), bet prielaidomis, kurių nepatvirtina teismo posėdyje ištirti įrodymai, nepašalinti prieštaravimai tarp byloje esančių duomenų, neįvertintas ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų patikimumas, dėl to, apeliantų nuomone, skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis yra priimtas pažeidžiant BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių, 301 straipsnio 3 ir 5 dalies bei 305 straipsnio 3 ir 5 dalies nuostatas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Kolegija, išnagrinėjusi nuteistųjų G. T., R. V., A. L., M. B. ir D. V. apeliacinį skundą, konstatuoja, jog apylinkės teismas ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, nurodė konkrečius motyvus dėl įrodymų vertinimo, išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, todėl pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, BPK 301 ir 305 straipsnių nuostatos, nėra.

Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-587/2014).

Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatuojama, kad skundžiamame nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas tokių trūkumų neturi, o nuteistųjų G. T., R. V., A. L., M. B. ir D. V. apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atitikties įstatymų reikalavimams yra nepagrįstos. Visi duomenys, kuriais Plungės rajono apdylinės teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

Nuteistųjų G. T., R. V., A. L., M. B. ir D. V. manymas, kad apkaltinamajame nuosprendyje įrodymai vertinti netinkamai, kad proceso metu nesurinkta jų kaltę pagrindžiančių įrodymų, kad teismo išvados dėl jų kaltės nustatymo yra neteisingos, nereiškia, jog proceso metu buvo pažeistas konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas. Šio principo pažeidimas turi būti konstatuojamas, nustačius, kad nuteistųjų kaltė pagrįsta teisiamajame posėdyje BPK nustatyta tvarka tinkamai neištirtais kaltinančiais įrodymais, kaltinamuosius teisinantys įrodymai teismo nuosprendyje nebuvo analizuoti, išvados apie kaltę padarytos nepašalinus reikšmingų abejonių dėl svarbių teisingam bylos išsprendimui aplinkybių nustatymo ir panašiais atvejais, tačiau, priešingai apeliantų tvirtinimui, tokių trūkumų nagrinėjamoje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas neturi.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių ir nuteistųjų G. T., R. V., A. L., M. B. ir D. V. kaltės pagrįstos teisiamajame posėdyje išsamiai išnagrinėtų įrodymų analize. Skundžiamame nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos, išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta analizė ir išvados dėl jų vertinimo, motyvuota, kodėl netikima nuteistųjų G. T., R. V., A. L., M. B. ir D. V. parodymais, o teismo išvados grindžiamos kitais įrodymais – nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, kita bylos medžiaga. Teismas G. T., R. V., A. L., M. B. ir D. V. kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, pagrindė įvertinęs ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, visus įrodymus palygino tarpusavyje ir pripažino, jog šių duomenų pakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Toks įrodymų vertinimas ir skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 301 straipsnio 1 dalyje, 305 ir kituose straipsniuose išdėstytus reikalavimus, baudžiamasis įstatymas (BK 284 straipsnio 1 dalis ir 140 straipsnio 3 dalis (dėl apelianto G. T.); BK 284 straipsnio 1 dalis ir 138 straipsnio 1 dalis (dėl apelianto M. B.); BK 284 straipsnio 1 dalis ir 138 straipsnio 1 dalis (dėl apelianto D. V.); BK 284 straipsnio 1 dalis (dėl apelianto R. V.); BK 284 straipsnio 1 dalis (dėl apelianto A. L.) pritaikytas tinkamai.

Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteistųjų G. T., R. V., A. L., M. B. ir D. V. apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kuriais ginčijama jų kaltė dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, nėra teisinio pagrindo. Vien tai, kad apeliantams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu Baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

Nuteistieji G. T., R. V., A. L., M. B. ir D. V. apeliaciniame skunde išdėstė subjektyvų, bylos duomenimis nepagrįstą aplinkybių suvokimą, tačiau nenurodė konkrečių teismo padarytų klaidų ar pažeidimų vertinant bylos duomenis, turėjusių įtakos, apeliantų nuomone, neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo motyvais iš esmės sutinka ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apeliantų skundų argumentus.

Nuteistųjų apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje, lyginant su kaltinamuoju aktu, yra iš esmės pakeistas kaltinimas, epizodai, kaltinamųjų veiksmai. Pažymėtina, kad teismas nėra ribojamas vien valstybinio kaltinimo, tačiau privalo spręsti ir dėl nukentėjusiųjų pareikšto kaltinimo pakeitimo, kai toks prašymas pareiškiamas, pagrįstumo. Šioje byloje buvo pareikštas nukentėjusiųjų prašymas dėl kaltinimo pakeitimo, ir teismas apie tokią kaltinimo pakeitimo galimybę informavo kaltinamuosius bei suteikė galimybę pasirengti gynybai pagal papildomai pareikštus kaltinimus, todėl jokio pažeidimo nebuvo padaryta. Šiuo atveju teismas nustatė, kad nuteistųjų veiksmai atitinka ne tik valstybinio kaltinimo, bet ir nuteistųjų kaltinimo sudėtį ir dėl to motyvuotai pasisakė. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių ir skundžiamame nuosprendyje aptartų įrodymų visumą, nustatė, kad pagal ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems pareikšto įtarimo formuluotę, ne visos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės įrodytos – nesurinkta įrodymų, kad R. V., G. T., A. L. medinėmis lazdomis mušė R. D., G. T. medine lazda sudavė penkis smūgius V. U. į šlaunį ir vieną smūgį į pėdą, G. T. koja išspyrė namo verandos duris, bendrais kaltinamųjų veiksmais buvo sugadintos 300 Lt vertės laukinės šarvo durys, 700 Lt vertės plastikinės verandos durys, taip pat pašalino iš kaltinimo aplinkybę, kad A. L. sudavė smūgį D. V. bei patikslino aplinkybes dėl lauke buvusių dviejų kompiuterių sudaužymo, nustatydamas, kad jie buvo sugadinti, bei patikslino sugadinto kompiuterio ACER vertę pagal teismo surinktus duomenis, ir šios aplinkybės apeliaciniame skunde nėra ginčijamos.

Dėl paties konflikto, jo faktinių aplinkybių, tai visi nuteistieji iš esmės pripažino dalyvavę konflikte, tačiau nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų vertinimu, pateikia savo įvykių versiją, nurodo, jog nesutinka su teismo išvada, kad V. U. namų valdos kiemas yra viešoji vieta, be to, teigia, kad nepagrįstas BK 138 straipsnio inkriminavimas asmenims, nedalyvavusiems mušant R. D., nes, pasak apeliantų, veiksmai nebuvo susiję su bendra tyčia, neprisidėjo prie atsiradusių pasekmių, tačiau šie apeliantų skundo argumentai yra nepagrįsti.

Visų pirma, dėl V. U. namų valdos kiemo atitikimo viešosios vietos kriterijui, priešingai apeliantų tvirtinimui, nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad V. U. namų valdos kiemas yra vieša vieta, nes ši namų valda yra miestelyje, kiemas neaptvertas ir matomas nuo gatvės, todėl jame bet kada gali patekti pašaliniai žmonės, kaip ir buvo nagrinėjamu atveju – tiek nuteistieji, tiek kiti asmenys (liudytojai) įvykio metu laisvai pateko į V. U. sodybos kiemą, todėl nekyla abejonių dėl konflikto vietos atitikimo viešosios vietos sampratai.

Nors nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad konfliktas kilo dėl to, kad V. U. namų valdoje buvo garsiai leidžiama muzika, triukšmaujama, tačiau nuteistųjų veiksmai dėl menkavertės dingsties – viešoje vietoje pavartotas fizinis smurtas prieš nukentėjusiuosius, vandališkais veiksmais sugadintas svetimas turtas, – vertintini kaip įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų, todėl neabejotina, kad nuteistųjų veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Konflikto pobūdis ir eiga rodo, kad nuteistieji turėjo suprasti ir neabejotinai suprato, jog įžūliais smurtiniais bei vandališkais veiksmais pažeidžia viešąją tvarką ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia. Teismas teisingai kilusį konfliktą, kuris prasidėjo iš pradžių dalyvaujant tik D. V., o vėliau prisijungus ir kitiems nuteistiesiems, įvertino kaip tęstinę veiką, to neginčija ir apeliantai, ir šiuo atveju neturi reikšmės tai, kokioje konflikto stadijoje dalyvavo kiekvienas iš nuteistųjų, o svarbu tai, kad jie dalyvavo bent vienoje konflikto stadijoje. Teismas tai nustatė, nuteistieji taip pat neneigia dalyvavę konflikte, todėl jie visi yra atsakingi už kiekvieno iš jų padarytus nuteisėtus veiksmus bei bendrai nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes.

Nors D. V. neigia dalyvavęs konflikto tęsinyje, pripažįsta tik išprovokavęs konfliktą ir dalyvavęs jo pradžioje, tačiau, kaip matyti iš nukentėjusiųjų parodymų, jis dalyvavo ir konflikto tęsinyje. Taigi jo dalyvavimas konflikte įrodytas. Dėl R. V.: jis pripažįsta dalyvavęs konflikte ir vartojęs smurtą prieš R. D., tačiau neigia smurtavęs prieš G. T., tačiau tai nagrinėjamu atveju reikšmės neturi, nes visų nuteistųjų veika buvo bendra. Analogiška situacija yra ir dėl A. L.. Nors M. B. neigia dalyvavęs konflikte, tačiau jį, kaip dalyvavusį keliuose besitęsiančio konflikto epizoduose asmenį, nurodė tiek nukentėjusieji, tiek liudytojai, taigi ir dėl M. B. dalyvavimo konflikte abejonių nekyla. G. T. pats pripažįsta dalyvavęs konflikte, o apie jo netinkamą elgesį su vaiku nurodė nukentėjusieji bei liudytojai, todėl dėl jo kaltės abejonių taip pat nekyla. Nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai, priešingai nei nuteistųjų parodymai, yra nuoseklūs, papildo vieni kitus bei neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl teismui nebuvo pagrindo jais nesiremti.

Apeliantų teiginiai, kad teismas netinkamai kvalifikavo jų veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį, nepagrįsti. Kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne vien tik kaltinamo asmens parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, priežastis ir aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą. Nepaisant to, kad veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi, nes jie nėra būtini šios nusikalstamos veikos sudėties subjektyvieji požymiai, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui iš išvadai, jog asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Viešosios tvarkos sutrikdymo motyvai gali būti tiek asmeniniai, tiek chuliganiški, nors ir neturi tiesioginės įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, tačiau dominuojančių motyvų nustatymas kiekvienu atveju svarbus kaltininko tyčios kryptingumo nustatymui (LAT 2011-06-13 nutartis Nr. 2K-242/2011). BK 284 straipsnio 1 dalis neapima BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo net ir tuo atveju, jei kaltininko tikslas buvo viešosios tvarkos pažeidimas ir darydamas šį nusikaltimą jis dar padarė ir nesunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi nesunkus sveikatos sutrikdymas yra sunkesnis nusikaltimas už viešosios tvarkos pažeidimą. Tačiau jei kaltinamojo tikslas buvo sveikatos sutrikdymas ir to tikslo siekdamas kaltinamasis dar padarė ir viešosios tvarkos pažeidimą, tai jo veika kvalifikuotina pagal abu nusikaltimus kaip idealioji sutaptis, kaip kad yra nustatyta nagrinėjamu atveju. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistieji dėl menkavertės dingsties – kilusio konflikto – pasirinko netinkamą jo sprendimo būdą, pavartodami smurtą, ir visų nuteistųjų veika atitinka požymius nusikaltimo dėl viešosios tvarkos pažeidimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir visiems jiems kyla atsakomybė už atsiradusius padarinius dėl padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam R. D. (BK 138 straipsnio 1 dalis) (kvalifikuodamas veiką pagal šį straipsnį teismas atsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu 2012-11-02 prokuroro nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas R. V., G. T. ir A. L., pastariesiems susitaikius su nukentėjusiuoju R. D.). Be to, teismas padarė pagrįstą išvadą dėl G. T. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, pakankamai kruopščiai juos įvertino ir išsamiai pasisakė skundžiamame nuosprendyje. Išvados dėl nuteistųjų kaltumo padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas išsamiai motyvuotos. Pagrindo abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybėms bei įrodymų vertinimu, kolegija nenustatė. Nuteistųjų apeliacinio skundo argumentus, jog jie nėra kalti dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, paneigia skundžiamame nuosprendyje aptarti ir išanalizuoti įrodymai, kuriuos teismas įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso taisyklių. Priimdamas G. T., R. V., A. L., M. B. ir D. V. apkaltinamąjį nuosprendį, teismas išsamiai pasisakė, kuriais įrodymais grindžia savo išvadas. Su tokiomis apylinkės teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas sutinka ir konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesuteikia pagrindo laikyti jį niekiniu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų G. T., R. V., A. L., M. B. ir D. V. apeliacinį skundą atmesti.