- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-19
- Bylos Nr.
- I-175-189/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01488-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Bronius Januška
- Pareiškėjas
- D. Č.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Č. (D. Č.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija), Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI) ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK) 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (2017 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Pareiškėjas skunde teismui paaiškino, kad iki Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio paskelbimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-835-718/2015, jis buvo laikomas 19 parų Klaipėdos apskrities VPK areštinėje ir Šiaulių TI neteisėtai, neturėdamas suėmimo. Pareiškėjas negali nurodyti dėl kurios įstaigos kaltės jis buvo laikomas 19 parų suimtas. Tačiau dėl šio suėmimo, pareiškėjo teigimu, jis patyrė diskomfortą ir psichologinę kančią, nes kalinimo sąlygos neatitiko nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų. Nuolatos kilo socialinė įtampa, buvo sunku išgyventi tokioje aplinkoje. Dėl to tapo konfliktiškas, grubus užsidaręs, nukentėjo jo kaip žmogaus orumas, reputacija, buvo dideli dvasiniai sukėtimai, patyrė emocinius, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Nurodo, kad dėl šių priežasčių jis patyrė neturtinę žalą, kurią prašo teismo priteisti.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytus argumentus, papildomų paaiškinimų iš esmės nepateikė, akcentavo, kad visus dokumentus teismui pateikė, prašė skundą tenkinti (2018 m. sausio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Teisingumo ministerija atsiliepimo argumentais su pareiškėjo skundu nesutinka (b. l. 24–25).
Atsiliepimas
Atsakovės atstovės teigimu, iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių neaišku, kokiu pagrindu jam buvo taikoma kardomoji priemonė - suėmimas. Jeigu tokia buvo taikoma, tai kokiam laikui buvo paskirta. Iš skundo turinio neaišku, ar žala kildinama iš kardomosios priemonės - suėmimo neteisėto skyrimo, ar iš to, kad nepagrįstai ji buvo tęsiama. Nurodo, kad Teisingumo ministerija neturi galimybių tinkamai atsikirsti į pareiškėjo skundą. Taip pat informuoja, kad jokios su keliamu ginču medžiagos Teisingumo ministerija neturi.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos (b. l. 113).
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 58–61).
Nurodo, kad turimais duomenimis žinoma, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas Klaipėdos apskrities VPK areštinėje buvo laikomas uždarytas laikotarpiais nuo 2015 m. lapkričio 11 d. iki 2015 m. lapkričio 18 d. ir nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2015 m. gruodžio 9 d.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 „Dėl policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“, patvirtintos instrukcijos 6.4. punkte nurodyta, jog asmens uždarymo į policijos areštinę pagrindas yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis nuteisti laisvės atėmimu nesuimtą asmenį. Į policijos areštinę uždaromi asmenys nuteisti laisvės atėmimu (Instrukcijos 5.2. punktas). Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu D. Č. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, ir paskyrė galutinę subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę, ir minimas teismo baudžiamasis įsakymas nebuvo apskųstas, todėl 2015 m. rugsėjo 29 d. įsiteisėjo, 2015 m. spalio 29 d. 1:00 val. D. Č. buvo sulaikytas, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo laikymo areštinėje pagrindas - įsiteisėjęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. teismo baudžiamasis įsakymas.
Nurodo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas Klaipėdos apskrities VPK areštinėje, kuri atitiko visus tokios paskirties patalpoms keliamus reikalavimus bei veikė pripažinta tinkama eksploatacijai. Pareiškėjo teiginius dėl patirto diskomforto ir psichologinių kančių, nes jo buvimo areštinėje sąlygos neatitiko nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų, vertina kaip hipotetinius ir įspūdžiui sudaryti. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015 m. spalio 2 d. atliko Klaipėdos apskrities VPK areštinės patikrinimą, tačiau higienos normų reikalavimų pažeidimų nenustatė. Pažymėjo, kad pareiškėjas areštinėje buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad jis būtų kankintas, būtų pablogintos jo buvimo areštinėje sąlygos, žeminama jo garbė ir orumas, nebuvo.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovo teigimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės atstovas vykdė neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu, t. y. Klaipėdos apskrities VPK pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų ir nepagrindžia atsakovės atstovo pareigūnų atliktų veiksmų neteisėtumo, todėl būtinų padarytai žalai ir tiesioginiam priežastiniam ryšiui konstatuoti aplinkybių buvimo neįrodo. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos, ar priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį, nekyla pareiga atlyginti žalą.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos (b. l. 113).
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepime su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 89–90).
Nurodo, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2015 m. spalio 30 d. iki 2015 m. lapkričio 3 d., nuo 2015 m. lapkričio 5 d. iki 2015 m. lapkričio 11 d., nuo 2015 m. lapkričio 18 d. iki 2015 m. lapkričio 24 d.
Šiaulių TI teigimu dėl D. Č. Klaipėdos miesto apylinkes teismo 2015 m. spalio 28 d. nutarties (baudžiamoji byla Nr. 1-889-963/2015), pagal kurią pareiškėjui subendrinus bausmes bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų laikotarpiui, Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija nebuvo gavusi. Ši įsiteisėjusi nutartis gauta tik 2015 m. gruodžio 22 d. pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos 2015 m. gruodžio 16 d. prašymą dėl asmens bylos suformavimo.
Pažymėjo, kad pareiškėjas, teikdamas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių kalinimo sąlygų, kurios pareiškėjui galėjo sukelti neigiamas pasekmes, todėl prašo skundą atmesti.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos (b. l. 113).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią galimai jis patyrė dėl galimai neteisėto sulaikyto ir suėmime praleistų 19 parų.
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.
Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).
Pareiškėjas skunde Klaipėdos apygardos administraciniam teismui nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 28 d. priėmė nutartį byloje Nr. T-889-963/2015, kuri, pareiškėjo teigimu, įsiteisėjo 2015 m. lapkričio 12 d. Nurodė, kad jis laikotarpyje nuo 2015 m. lapkričio 12 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. priimtas apkalbinamas teismo nuosprendis, kuriuo skirta reali laisvės atėmimo bausmė) suėmime buvo laikomas neteisėtai. Iš esmės pareiškėjas kildina žalą iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Klaipėdos apskrities areštinės, nes būtent laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 12 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. buvo laikomas šiose įstaigose (b. l. 3–5).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas D. Č. 2015 m. spalio 29 d. 1 val. 00 min. buvo sulaikytas remiantis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-704-526/2015 (b. l. 72–77). Pareiškėjas nuo 2015 m. spalio 30 d. iki 2015 m. lapkričio 3 d. ir nuo 2015 m. lapkričio 5 d. iki 2015 m. lapkričio 11 d. buvo kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, nuo 2015 m. lapkričio 11 d. iki 2015 m. lapkričio 18 d. – Klaipėdos apskrities VPK areštinėje, nuo 2015 m. lapkričio 18 d. iki 2015 m. lapkričio 25 d. - Šiaulių tardymo izoliatoriuje, nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2015 m. gruodžio 9 d. – Klaipėdos apskrities VPK areštinėje (b. l. 88, 62).
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų ir byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas D. Č. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. baudžiamuoju įsakymu (baudžiamoji byla 1-704-526/2015) pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta keturiasdešimt penkių parų arešto bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta trisdešimties parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta aštuonerių mėnesių laisvės apribojimo bausme ir paskirta galutinė devyniasdešimties parų arešto bausmė. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio D. Č. sulaikymo dienos (b. l. 73–77). Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2015 m. rugsėjo 29 d.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas įsiteisėjusio Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. teismo baudžiamasis įsakymo baudžiamojoje byloje Nr. 1-704-526/2015 pagrindu. Šią aplinkybę patvirtino ne tik pats pareiškėjas, bet ir Klaipėdos apskrities VPK.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 28 d. nutartimi byloje T-889-963/2015 nutarė Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimą tenkinti ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 dalimi – subendrintą devyniasdešimties parų arešto bausmę, paskirtą 2015 m. rugpjūčio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, ir subendrintą aštuonių mėnesių aštuoniolikos dienų laisvės atėmimo ir 30 MGL (1 129,50 Eur) dydžio baudos bausmę, paskirtą 2015 m. rugpjūčio 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, subendrinti jas iš dalies sudedant. Prie griežtesnės – subendrintos aštuonių mėnesių aštuoniolikos dienų laisvės atėmimo ir 30 MGL (1 129,50 Eur) dydžio baudos bausmės, paskirtos 2015 m. rugpjūčio 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, iš dalies pridėti švelnesnę, subendrintą devyniasdešimties parų arešto bausmę, paskirtą 2015 m. rugpjūčio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, ir galutinę subendrintą bausmę pagal šiuos nuosprendžius D. Č. paskirti – dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 30 MGL (1 129,50 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti D. Č. iš dalies atliktas bausmes pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. baudžiamąjį įsakymą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendį (b. l. 8–10). Ši nutartis įsiteisėjo 2015 m. lapkričio 12 d., todėl turėjo būti pradėtas šios nutarties vykdymo procesas. Vadinasi, minėta nutartis turėjo būti išsiųsta nutartį vykdančioms institucijoms.
Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. sausio 4 d. rašte nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartis byloje T-889-963/2015 pareiškėjui įteikta 2015 m. lapkričio 4 d. (b. l. 114). Pažymėtina, kad ginčo tarp dėl šios nutarties įsiteisėjimo nėra. Klaipėdos apylinkės teismo teigimu, minėta nutartis buvo išsiųsta 2015 m. lapkričio 17 d. Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriui susipažinti, o D. Č. 2015 m. gruodžio 3 d. raštu buvo informuotas, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nenumato teismui pareigos išsiųsti priimtus procesinius sprendimus Klaipėdos apskrities VPK ar Šiaulių TI (b. l. 114).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tiek Klaipėdos apskrities VPK, tiek Šiaulių TI vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutarties byloje T-889-963/2015 vykdyti laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 12 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. negalėjo, nes minėtos nutarties nebuvo gavę. Šią išvadą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 87, 114, 117). Todėl darytina, išvada, kad šios įstaigos neteisėtų veiksmų neatliko ir konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą dėl šių įstaigų veiksmų nėra teisinio pagrindo.
Kadangi pareiškėjas siekia neturtinės žalos, susijusios iš teismo nutarčių vykdymu, šiuo atveju pažymėtina, kad žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais, atlyginimo klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnis ir tokie ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Vertinant pateiktą pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę.
Kaip jau buvo minėta sprendime, nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Kaip minėta, šiuo atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Šiaulių TI ir Klaipėdos apskrities VPK areštinės veiksmų. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad Šiaulių TI ir Klaipėdos apskrities VPK areštinės negavo Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. T-889-963/2015 2015 m. spalio 28 d. nutarties, nėra pagrindo teigti, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai. Atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė atliktų neteisėtų veiksmų, nurodo, jog kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas yra betikslis, kadangi tam, kad būtų priteista pareiškėjo prašoma žala turi būti nustatytos visos trys kumuliatyvios sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atitinkamai, dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų dėl jo patirtos neturtinės žalos, jos buvimo bei jos įrodinėjimo (žr., pvz., LVAT 2013 m. liepos 2 d. nutartis byloje Nr. A858–610/2013, 2015 m sausio 29 d. nutartis byloje Nr. A130–858/2015, 2015 m. birželio 8 d. sprendimas byloje Nr. A315–602/2015), atsižvelgus į nurodytus argumentus, nėra tikslinga atskirai pasisakyti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. Č. (D. Č.) skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.