Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. Č. (D. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., Lietuvos Respublikos pilietis, rusų tautybės, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2014-07-23 Klaipėdos m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 4 d. (2 veikos) – 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą,

2. 2014-08-08 Klaipėdos m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 4 d. – 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda,

3. 2014-10-01 Klaipėdos m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d. – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., ši bausmė subendrinta su 2014-07-23 ir 2014-08-08 Klaipėdos m. apylinkės teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą,

4. 2014-11-06 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. – 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 64 str., 65 str. 2 d., ši bausmė subendrinta su 2014-07-23 ir 2014-08-08 Klaipėdos m. apylinkės teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 mėn. laisvės apribojimas, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje bei 12 MGL (1560 Lt) dydžio baudą,

5. 2015-04-22 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. ir 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. – 4 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 1 d 1 p. „b“ pp, 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 2 d. ši bausmė subendrinta su 2014-11-06 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu bei 2014-10-01 Klaipėdos m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 mėn. laisvės atėmimas ir 30 MGL (1129,50 eurų (3900 Lt)) bauda, pritaikius BK 75 str. 1 d., 2 d. 3 p. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį gydytis nuo narkomanijos,

6. 2015-05-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 4 d. 1 metams 6 mėn. laisvės apribojimu, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, galutinė bausmė paskirta- 1 metai laisvės apribojimo, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 str. 1 d., 1 p., paskirta bausmė subendrinta su 2014-04-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta subendrinta bausmė 8 mėnesiai laisvės atėmimo ir 30 MGL (1129.50Eur) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymas vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5, 6, 7 p. atidėtas 1 metų laikotarpiui, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu;

7. 2015-05-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 4 d. laisvės apribojimu 6 mėn., įpareigojant laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose ir pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje;

8. 2015-08-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 str. 1d., 178 straipsnio 2 dalį 45 parų arešto bausme. Taikant BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė D. Č. paskirta – 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 dalimis, 65 str., paskirta bausmė subendrinta su 2015-05-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta subendrinta bausmė – 90 parų areštas;

9. 2015-08-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 27 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė D. Č. paskirta – 18 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2015-05-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmę – 8 mėn. 18 parų laisvės atėmimo ir 30 MGL (1129,50 (vienas tūkstantis vienas šimtas dvidešimt devyni eurai 50 centų) Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Klaipėdos m. apylinkės teismo 2015-10-28 nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. a pp., 2 d., 2015-08-07 baudžiamuoju įsakymu ir 2015-08-11 nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir D. Č. paskirtas 10 mėn. laisvės atėmimas ir 30 MGL (1129.50 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5, 6, 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bausmė neatlikta, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Č., kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu yra atskirtas tyrimas, suklastojo tikrą dokumentą bei neturėdamas teisėto pagrindo įgijo ir panaudojo svetimą asmens tapatybės kortelę, bei įgijo bei realizavo turtą žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, t.y.:

jis 2015-01-30, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, davus D. M. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu D. Č. neteisėtai įgijo svetimą D. M. asmens tapatybės kortelę, ir ją pateikdamas 2015-01-30 užstatė veiksmo kamerą į lombardą. 2015-01-30, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) lombardo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą realizuoti nusikalstamu būdu įgytą veiksmo kamerą ,,Veho Muvi K2, VCC-006-K2“ 170 eurų vertės, priklausančią įmonei UAB (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo -pateikė svetimą D. M. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) , prisistatydamas D. M. bei už pastarąjį pasirašydamas pardavimo sutartyje Nr. 7285, ir UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), patalpoje pridavė į lombardą veiksmo kamerą ,,Veho Muvi K2, VCC-006-K2“, kurios vertė 170 Eur, už kurią gavo 100 eurų. Tokiu būdu D. Č. kartu su asmeniu, kuriuo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo ir panaudojo fizinio asmens dokumentą bei suklastojo tikrą dokumentą, ir žinodamas, kad turtas- veiksmo kamera, gautas nusikalstamu būdu, įgijo ir realizavo šį turtą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, dalykas yra dokumentas. Pagal teismų praktiką rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, laikomas dokumentu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-200/2008, 2K-7-251/2013 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad suklastotas dokumentas – UAB (duomenys neskelbtini) sutartis Nr. 7285. Lombardo sutartis laikytina dokumentu, todėl jos suklastojimas vertintinas kaip dokumento suklastojimas.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 302 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Kaltinamasis D. Č. parodė, kad asmens tapatybės kortelę jam perdavė I. S., kurią jis įteikė lombardo darbuotojui. Pasirašydamas lombarde kvite matė nurodytus kito asmens – D. M. duomenis, suprato, kad asmens dokumentas priklauso kitam asmeniu, o ne I. S.. Apklaustas liudytoju D. M. parodė, kad asmens tapatybės kortelę pametė 2014 m. spalio mėnesį. I. S. paskambinęs telefonu jam pasakė, kad kortelę rado, todėl apie jos dingimą policijai jis nepranešė. Teigia, kad jam rodytame lombardo kvite nepasirašė ir kameros neįkeitė. Taigi, kaltinamasis D. Č., veikdamas bendrai su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, įgijo ir panaudojo D. M. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), suprasdamas, kad jie neturi jokio teisinio pagrindo disponuoti šiuo dokumentu, jį panaudojo, tai yra išleido į teisinę apyvartą.

D. Č. pateiktame kaltinime pagal BK 302 str. 1 d. nurodyta aplinkybė, kad D. Č., veikdamas bendrai su I. S., kurio atžvilgiu yra atskirtas tyrimas, neteisėtai laikė prie savęs svetimą D. M. priklausančią asmens tapatybės kortelę iki 2015-01-30, ir panaudojo pagrobtą svetimą asmens tapatybės kortelę. Pagrobimas yra tada, kai kaltininkas dokumentą neteisėtai paima arba gauna iš teisėto dokumento turėtojo prieš jo valią, sau ar tretiesiems asmenims. Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme D. M. vardu išduotos asmens tapatybės kortelės pagrobimo faktas įrodytas nebuvo, pats D. M. nurodė, kad asmens tapatybės kortelę pametė, todėl ši aplinkybe iš kaltinimo šalintina. Taip pat iš kaltinimo šalintinas neteisėtas laikymas svetimos D. M. priklausančios asmens tapatybės kortelės prie savęs iki 2015-01-30. Byloje nenustatyta ir neįrodyta šio dokumento laikymo tikslus laikas, kaltinimas šioje dalyje nekonkretus ir nepagrįstas bylos medžiaga, todėl paminėta aplinkybė iš kaltinimo šalintina.

Teismas laiko įrodyta, kad D. Č. įgijo ir realizavo turtą – I. S. jam perduotą veiksmo kamerą, kurią 2015-01-30, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, už 100 Eur pardavė lombarde, priklausančiame UAB (duomenys neskelbtini). BK 189 straipsnyje numatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą, žinant, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Ši nusikalstama veika yra formali, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, naudojimosi juo arba jo realizavimo. Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti. Taigi šios nusikalstamos veikos atveju kaltininkas turi suvokti, kad jo įgytas, naudojamas ar realizuojamas turtas buvo gautas nusikalstamu būdu, t. y. padarius vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą. Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas nusikaltimo, padaryto įgyjant turtą, aplinkybes. Užtenka nustatyti tai, kad kaltininkas įgydamas turtą supranta, jog įgyja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir to nori. Kaltinamasis D. Č. nurodė žinojęs, kad I. S. yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų vartojimo, dažnai įkeičia įvairius daiktus lombarduose siekdamas gauti pinigų narkotikams, todėl ir šį kartą supratęs, kad veiksmo kamera įgyta nusikalstamu būdu. Be to, kameros pagrobimo faktą patvirtino ir teisme apklausto J. S. parodymai, vaizdo įrašo apžiūros protokolas bei kita rašytinė bylos medžiaga. Nenorėdamas būti identifikuotas, kaltinamasis D. Č. pateikė lombardo darbuotojui ne savo, o svetimą dokumentą – D. M. asmens tapatybės kortelę. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas konstatuoja, jog visos minėtos nustatytos aplinkybės sudaro logišką ir nuoseklią grandinę bei patvirtina, kad D. Č. įgijo bei realizavo turtą, žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu. Šios kaltinamojo D. Č. veikos kvalifikuojamos pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir 189 str. 3 d. kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis.

Kaltinamojo D. Č. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nors kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino, teismas jo prisipažinimą nelaiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina, kad pradėjus baudžiamąją bylą nagrinėti teisme kaltinamasis D. Č. kaltę neigė, prisipažino dalyvavęs nusikalstamų veikų padaryme tik tuomet, kai teisminio nagrinėjimo metu buvo surinkta pakankamai jo kaltės įrodymų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Teismo nuomone, kaltinamasis kaltę pripažino tik siekdamas palengvinti savo padėtį, o ne nuoširdžiai prisipažinti. D. Č. formalus savo kaltės pripažinimas nėra pakankamas konstatuoti esant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Kaltinamojo D. Č. atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažintina tai, jog nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje su I. S., kadangi šioje baudžiamojoje byloje jo kaltės klausimas sprendžiamas nebuvo. Nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų grupėje su šioje byloje neteisiamais asmenimis nelaikomas kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi nėra duomenų apie įstatyme nustatytus subjektų bendruosius ir specialiuosius požymius.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamasis D. Č. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, apysunkį nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, bei baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 3 dalyje. Nusikalstamas veikas D. Č. padarė būdamas 4 kartus teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, nusikalto esant neišnykusiam teistumui, neatlikęs bausmės, todėl laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Po šių nusikalstamų veikų padarymo jo atžvilgiu priimti penki apkaltinamieji teismo nuosprendžiai už tyčines nusikalstamas veikas nuosavybei, Klaipėdos miesto apylinkės tesime nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos, kuriose D. Č. kaltinamas padaręs nusikaltimus nuosavybei. D. Č. yra darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba ir jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. Įvertinus nustatytas aplinkybes, bei tai, jog išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, savo požiūrio į gyvenimą nekeičia, teismas mano, jog bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus LR BK 189 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę, didesnę nei sankcijos vidurkis, bei LR BK 300 straipsnio 1 dalies ir LR BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei sankcijos vidurkis. Siekiant nubaudimo, teisingumo principo įgyvendinimo, D. Č. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad D. Č. yra linkęs nusikalsti, iš ankščiau jam paskirtų bausmių nepadarė atitinkamų išvadų, todėl atidėjus bausmės vykdymą nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas ir nebus pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai. D. Č. nurodo, kad jis nori priverstinai gydytis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, tačiau iš VšĮ (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad tik 6 dienas- nuo 2015-02-19 iki 2015-02-24, D. Č. gyveno ir gydėsi priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenėje (duomenys neskelbtini), po to nutraukė gydymosi programą ir savo noru paliko bendruomenę ( 1. t., b.l. 90).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1punktu už BK 302 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 189 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrinamos, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes.

Nusikalstamas veikas D. Č. padarė prieš priimant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-07 baudžiamąjį įsakymą ir 2015-08-11 nuosprendį, kuriais paskirtos bausmės 2015-10-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi subendrintos. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu subendrinta bausme dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-07 baudžiamuoju įsakymu ir 2015-08-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, kurios 2015-08-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi subendrintos.

Į bausmės laiką įskaitytinos bausmės, iš dalies atliktos pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-07 baudžiamąjį įsakymą, 2015-08-11 nuosprendį ir 2015-10-28 nutartį.

D. Č. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo keistinos į suėmimą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 3 dalį ir paskirti 30 parų areštą;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti penkių mėnesių laisvės atėmimą;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį ir paskirti šešių mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu- griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-07 baudžiamuoju įsakymu ir 2015-08-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, kurios 2015-10-28 Klaipėdos miesto nutartimi subendrintos, ir paskirti D. Č. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams ir 30 MGL dydžio (1129,50 Eur) baudą.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti bausmes, iš dalies atliktas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-07 baudžiamąjį įsakymą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-11 nuosprendį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-28 nutartį.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į suėmimą, suimti jį teismo salėje.

Nuosprendį per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, kaltinamajam - per dvidešimt dienų nuo įteikimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.