Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2020 m. gruodžio 21 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. J. (I. J.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – neturtinės žalos padarymo pareiškėjui I. J. atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, veiksmais Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio pagrindu pagrįstumo nustatymas laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2020 m. birželio 11 d.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Dėl kamerų patalpų įrengimo

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2020 m. birželio 11 d. 14 būrio 25 kameroje trūksta laisvos vietos, baldai užima visą laivą plotą. Kamera neatitinka reikalavimų ir Higienos normų, nes pritaikyta kamerų tipo patalpoms, o ne kalėjimo režimo sąlygoms.

Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas byloje faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl laisvos vietos trūkumo gyvenamosiose patalpose bei kameros higienos normų pažeidimo.

Dėl socialinės reabilitacijos

Teismas pažymi, kad pareiškėjas neįvardijo nei vienos programos, kurioje būtų norėjęs dalyvauti, tačiau tokia galimybė jam nebūtų užtikrinta, taip pat nenurodė priežasčių, dėl kurių esamas programų ar kitų užsiėmimų kiekis buvo nepakankamas. Pareiškėjo teiginiai yra šabloninio pobūdžio, pareiškėjas nenurodė kokios sąlygos turėjo būti sudarytos siekiant įgyvendinti jo teisę dalyvauti programose ar užsiimti kitomis veiklomis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl nepakankamo socialinių programų, kitų renginių bei užsiėmimų, atmestini kaip objektyviai nepagrįsti.

Dėl nuteistojo įdarbinimo

Pareiškėjas teigia, kad pervežtas į Pravieniškių PN-AN turėjo tęsti darbą pagal VĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus įsakymą Nr. 1/05-88 bei Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2020 m. balandžio 14 d. pažymą Nr. 4D-2020/1-6, tačiau paminėtų dokumentų teismui nepateikė.

Dėl nuteistojo mokymo

Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos direktorė 2020 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 1-67 informavo, kad I. J. nuo 2019 metų rugsėjo 1 dienos mokosi Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos Pravieniškių skyriuje. I. J. buvo priimtas į 7-ą klasę, su juo 2019 metų buvo pasirašyta sutartis, kurioje jis įsipareigoja mokytis grupiniu kasdieniniu mokymosi būdu, t. y. lankyti mokyklos sudarytu grafiku nurodytus užsiėmimus, ir savarankiško mokymosi būdu, t. y. gauti mokomųjų dalykų užduotis, į jas atsakyti savarankiškai analizuojant gautą mokomąją medžiagą, tuo pagrįsdamas savo norą siekti norimo išsilavinimo lygmens ir suteikdamas galimybę mokytojams įvertinti mokinio žinias. Pirmojo mokymosi pusmečio eigoje I. J. pagal galimybes lankė pamokas, pastoviai bendravo su klasės auklėtoja. Mokymosi rezultatai atsispindi sėkmingai baigtoje I-o pusmečio suvestinėje. Iškilus pandemijos grėsmei, mokykla pasirinko ankščiau minėtą nuotolinio mokymo modelio vykdymą, jo metų mokiniai gaudavo užduotis popieriniame variante pateikiant metodinę medžiagą, reikalingą norint pateikti teisingą atsakymą - kadangi mokinys negalėjo ateiti pasiimti medžiagos dėl jam skirtų ribojimų, užduotis I. J. buvo perduodamos per būrio viršininkę, atsakymai gaunami tuo pačiu būdu. Mokinys patenkinamai atlikdavo užduotis, buvo vertinamas teigiamai, sėkmingai baigė II-į pusmetį, metiniai įvertinimai teigiami, mokytojai pretenzijų neturėjo, mokyklos direktorės 2020 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. M-48, I. J. perkeltas į 8-ą klasę. Noro dalyvauti neformalaus ugdymo programose nepareiškė. Todėl I. J. teiginys, kad jam buvo taikomas netinkamas mokymo organizavimas, skyriaus mokytojams yra nesuprantamas, kadangi mokymo proceso laikotarpiu (tiek I-e, tiek II-e pusmečiuose) jokių (nei žodžiu, nei raštu) pretenzijų iš mokinio negauta. Mokykla ir toliau, pagal galimybes, teiks mokiniui mokymo (mokymosi) paslaugas, tačiau minėtas asmuo privalo suprasti, kad visos pastangos priklauso nuo paties I. J. (b. l. 38).

Taigi, kaip minėta, teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo argumentais ir pateiktais įrodymais, juolab, kad pareiškėjas skunde nurodytų aplinkybių dėl teisių pažeidimo kitais leistinais įrodymais nepagrindė, atsakovės atstovo pateiktų argumentų ir įrodymų nepaneigė. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytas jo teisių pažeidimas yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.

Dėl sanitarinio mazgo įrengimo

Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau - Eksploatavimo taisyklės) (Suvestinė redakcija nuo 2018 m. liepos 10 d.) nustato pataisos namų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, tačiau nereglamentuoja, kokie klozetai - tupimi ar sėdimi - turi būti įrengti bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, drausmės grupės bei kamerų tipo gyvenamosiose patalpose.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 specialių reikalavimų sanitarinio mazgo įrengimui nenumato. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, 10.4 punkte nustatyta, kad drausmės izoliatorių ir kamerų tipo patalpoje turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupiamas).

Darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl tualeto inventoriaus reikalavimų yra nepagrįsti.

Dėl apšvietimo

Pareiškėjas skundo reikalavimą grindžia ir tuo, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo pakankamo apšvietimo, nes šviestuvai maži. Atsikirtime pareiškėjas nurodo, kad kameroje veikia visos elektros lemputės.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad įstaiga užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę (dieninę, naktinę) apšvietą. Gavus informaciją apie perdegusias ar pačių nuteistųjų sudaužytas lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Pažymi, kad nuteistieji pastoviai sudaužo apšvietimo lemputes ir po to naudojasi tuo skųsdamiesi dėl netinkamų kalinimo sąlygų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad pareiškėjo skundas šioje dalyje nepagrįstas.

Dėl pareigūnų iškvietimo mygtukų

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad iškvietimo sistema buvo sumontuota visose kamerų tipo patalpose, tačiau pasitaiko gedimų, o taip pat ir patys nuteistieji netausoja ar tyčia gadina valstybės turtą. Minėtu laikotarpiu iškvietimo mygtukas laikinai neveikė. Pažymėjo, kad nuteistieji pastoviai sugadina iškvietimo mygtukus ir po to naudojasi tuo skųsdamiesi dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Taigi, darytina išvada, kad Pataisos namai iš dalies nesilaikė šio reikalavimo. Kita vertus, vien tai, kad tuo metu neveikė įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas, dėl kurio pareiškėjui kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiškėjui nepateikus, šie pareiškėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018).

Pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad dėl pareigūnų iškvietimo sistemos laikino neveikimo Antrojo sektoriaus karantino patalpose pareiškėjas patyrė išgyvenimus, galinčius būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjo argumentai dėl pareigūnų iškvietimo mygtuko neįrengimo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl radijo taškų ir televizijos antenų įrengimo

Pareiškėjas reiškia pretenzijas dėl to, kad kameroje neveikia radijo imtuvas, nėra televizijos antenos, kuri rodytų skaitmeninę televiziją, neveikia radijo taškas.

Tačiau uždarosios zonos patalpose kalinamiems nuteistiesiems teisės aktai televizorių ar televizijos antenų įrengimo kamerose nenumato.

Pareiškėjo argumentai dėl neveikiančio radijo taško taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl blogo kvapo

Pareiškėjas skundžiasi, kad už kameros lango yra kanalizacijos šulinys, pro kurio plyšius eina smarvė. Tačiau atsiliepime atsakovės atstovas nurodo, kad prie antrojo sektoriaus uždarosios zonos patalpų kanalizacijos šulinio nėra, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje nepagrįstas.

Dėl reikalavimo priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Pareiškėjas į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl patiriamų dvasinių sukrėtimų, neigiamų išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo suelti netinkamos kalinimo sąlygos, į psichologus nesikreipė (b. l. 19). Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją ar į atitinkamas kontrolę ir priežiūrą vykdančias institucijas, todėl pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai laikytini nepagrįstais ir pareiškėjo reikalavimas priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo I. J. (I. J.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.