Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Evaldas Gražys (Proceso Nr. 1-03-1-00219-2012-2) Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.8.1.;1.1.8.11.;1.2.26.2.1.;

2.4.6.3.1.;2.4.6.3.2.

2013 m. gegužės 14 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Jurgio Kiškio, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Vilmai Sakalauskienei, nuteistojo G. S. gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nukentėjusiajam G. M., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., prie 2011-11-07 nutartimi subendrintos, pagal 2011-05-13, 2011-05-11 ir 2011-03-04 nuosprendžiais paskirtos ir neatliktos bausmės dalies, pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis – 1 metai ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 6 (šeši) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2011-11-07 nutartimi subendrintus nuosprendžius, tame tarpe suėmime išbūtas laikas nuo 2010-10-14 iki 2011-03-04. Bausmės pradžia nustatyta -2013-01-17.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2012 m. liepos 23 d. apie 10 val., (duomenys neskelbtini) pataisos namų, nuteistųjų bendrabučio 1-o aukšto gyvenamojoje patalpoje Nr. 106, tai yra viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia sudavė ranka G. M. du kartus į nugaros ir vieną kartą į veido sritį, pargriovė jį ir šokinėjo ant nugaros, ir ne mažiau kaip du kartus spyrė į kairį šoną, tuo padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikaltimą numatytą BK 284 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti, nukentėjusysis ir prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Pagal Baudžiamojo Proceso Kodekso (toliau tekste BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 str. 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Nuteistasis nesutinka su byloje pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nurodo, kad teismas byloje ištirtus įrodymus vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas, neįvertino jų patikimumo, rėmėsi nepatikimais įrodymais, todėl nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti ir turi būti atmesti.

Išanalizavus apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nekyla abejonių, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylos duomenis, teisingai nustatė faktines aplinkybes, nepažeidžiant minėtų teisės normų, išanalizavo ir įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai G. S. pripažino kaltu padarius BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Pirmosios instancijos teismo išvados dėl įrodymų patikimumo ir pakankamumo pagrįstos išsamia surinktų duomenų analize, teismo patikimais laikyti įrodymai nuosekliai, logiškai tarpusavyje susiję ir atspindi faktinių aplinkybių nuoseklią eigą. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, jog G. S. kaltė įvykdžius nusikaltimą įrodyta nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kuriuos patvirtina specialisto išvada bei liudytojų I. U., G. S., Ž. G., R. Č. parodymais, K. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos teismas pagrįstai laikė patikimais, liudytojo L. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Nukentėjusysis nuosekliai tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nurodė, jog jį kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sumušė būtent G. S.. Liudytoja Ž. G., atlikusi ikiteisminį tyrimą dėl G. M. sužalojimo, parodė, jog apklausiant nukentėjusįjį, jokio poveikio jam nebuvo daroma. G. M. kaip jį sumušusį asmenį nurodė G. S., detaliai paaiškino įvykio aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. G. nurodęs, jog matė kaip G. S. buvo užlipęs nukentėjusiajam ant nugaros bei sakė baigti tyčiotis ir mušti G. M., teisme jau nurodė, kad įvykio nematė, tačiau patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu sakė taip, kaip buvo. G. S. patvirtino, jog protokolą liudytojas K. G. pats perskaitė ir pats pasirašė, joks poveikis apklausos metu nebuvo daromas. Teismas pagrįstai nesivadovavo šio liudytojo parodymais duotais teisme, o patikimais laikė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes jie atitinka nuoseklius nukentėjusiojo parodymus, o taip pat ir specialisto išvadoje nustatytas aplinkybes dėl sužalojimų pobūdžio bei laiko. Be to, kaip jau minėta anksčiau, tai, kad nukentėjusįjį sumušė G. S., G. M. netrukus po įvykio pranešė pataisos namų darbuotojams. Be to, Šie liudytojo K. G. parodymai iš esmės atitinka ir liudytojo L. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis nurodė, kad apie 11 val. atėjęs į 106 kambarį pamatė ant žemės gulintį G. M., šalia kurio stovėjo G. S. ir sudavė G. M. rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 5 smūgius į įvairias vietas. Nors teisminio nagrinėjimo metu liudytojas nebuvo apklaustas, tačiau G. S., užfiksavęs šio liudytojo parodymus, teisme patvirtino, jog protokole užfiksuota taip, kaip sakė L. Š., viskas patvirtinta jo parašu. Šie parodymai atitinka nukentėjusiojo parodymus bei iš esmės sutampa su K. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, todėl darytina išvada, jog šių liudytojų parodymai ir nukentėjusiojo parodymai, kad jį sumušė G. S., atitinka faktinėms aplinkybėms.

Nors nuteistasis teigia, jog L. Š. su nukentėjusiuoju apkalba jį, kaip ir K. G., nes jų tarpusavio santykiai priešiški, tačiau šie skundo argumentai deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais duomenimis, todėl yra atmetami. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. G. parodė, jo gyvena tame pačiame kambaryje kaip ir nuteistasis bei kaltinamasis, su kuriais santykiai vienodi – mažai bendrauja, nekonfliktuoja. Teisiamojo posėdžio metu parodė, jog giminystės ryšiais su kaltinamuoju nesaistomas. L. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog taip pat gyveno viename kambaryje su nukentėjusiuoju ir nuteistuoju, su nukentėjusiuoju santykiai geri, su G. S. neutralūs - nebendrauja, konfliktų neturėjo. Jokių kitų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti esant motyvą apkalbti nuteistąjį G. S., nenustatyta, todėl skundo teiginiai dėl šių liudytojų suinteresuotumo laikytini nepagrįstais ir yra atmetami. Be to, liudytojų parodymų patikimumas, priešingai, nei teigiama skunde, tinkamai patikrintas juos lyginant ir gretinant su kitais jau aptartais bylos duomenimis. Kaip jau aptarta anksčiau, tesimas išsamiai motyvavo išvadą, jog patikimais laiko K. G. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu (nes jis šių parodymų teisme nepaneigė, o ikiteisminio tyrimo metu parodymus užfiksavęs pareigūnas patvirtino, jog liudytojas protokolą perskaitė ir pasirašė, protokole užfiksuota tai, ką sakė liudytojas), ir kodėl atmeta jo teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus (nes jie prieštarauja ne tik nukentėjusiojo parodymams, tačiau ir specialisto išvadai bei liudytojų – pataisos namų darbuotojų pareigūnų parodymams, kad sužalojimai buvo padaryti būtent įvykio dieną, o ne anksčiau), todėl aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su šiomis teismo išvadomis ir laiko jas pagrįstomis.

Be to, byloje svarbūs L. Š. parodymai, nes tai tiesioginiai įrodymai, kadangi L. Š. nurodė pats matęs aptariamą įvykį, kaip buvo vartotas smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu. Nepavykus šio liudytojo surasti ir iškviesti į teismo posėdį, teisminio nagrinėjimo metu buvo apklaustas liudytojas G. S., kuris ikiteisminio tyrimo metu apklausė L. Š.. Jis patvirtino, jo apklausos protokole užfiksuota taip, kaip sakė L. Š., viskas patvirtinta jo parašu. Atsižvelgiant į tai, kad šio liudytojo parodymai sutapo su nukentėjusiojo parodymais, be to, neprieštaravo specialisto išvadoje nustatytoms aplinkybėms bei liudytojų V. G., V. L., R. Č. parodymams, kad nukentėjusysis nurodė G. S. kaip jį sužalojusį asmenį, teismas pagrįstai šiuos parodymus vertino kaip suteikiančius pagrindą tikėti nukentėjusiojo parodymais. Be to, šie duomenys, vertinant kartu su kitais teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais, patvirtina logišką bei nuoseklią įvykių eigą.

Apylinkės teismas išsamiai motyvavo savo išvadą, kodėl nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės dėl susižalojimo krentant iš lovos, nelaikytinos pagrindu abejoti nukentėjusiojo parodymų patikimumu. Šios teismo išvados padarytos įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, todėl laikomos pagrįstomis. Nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės dėl susižalojimo krentant iš lovos ne tik prieštarauja liudytojų K. G., L. Š., tiesiogiai mačiusių įvykį, nurodytoms aplinkybėms, liudytojų V. G. ir V. L. parodymams, kad netrukus po įvykio G. M. nurodė, kad jį sumušė ir tai padarė G. S., bet ir specialisto išvadai, kurioje nurodyta, jog mažai tikėtina, kad konstatuotus sužalojimus G. M. galėjo pasidaryti pats. Be to, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į paties nusikaltimo padarymo vietą, jos specifiką. Tai laisvės atėmimo bausmės vykdymo vieta ir nuteistieji dažnai vadovaujasi nerašytomis taisyklėmis tiek dėl tarpusavio santykių, tiek ir dėl santykių su pataisos namų administracija, teisėsaugos įstaigų pareigūnais. Pataisos namų darbuotojai patvirtino, jog tarp nuteistųjų nėra priimtina duoti parodymus vieniems prieš kitus, dažnai teigia, jog susižalojo patys, nors būna sužaloti. Tai paaiškina, kodėl G. M. vengė sakyti tiesą, o jo parodymams dėl sumušimo tik dar daugiau suteikia patikimumo.

Teisminio nagrinėjimo metu apylinkės teismas pasisakė dėl visų teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtų įrodymų bei jų įrodomosios vertės ir patikimumo. Teisiamojo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai A. P. ir L. L., tačiau jie nematė, kaip buvo sužalotas nukentėjusysis, todėl teismas pagrįstai jų parodymais nesivadovavo nustatydamas faktines aplinkybes ir nevertino šių parodymų nei kaip kaltinančių, nei kaip teisinančių.

Aptartų duomenų visuma pakankama paneigti nuteistojo parodymus, kad jis smurto nenaudojo bei laikyti tai nuteistojo gynybine versija.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad G. S. 2012-07-23 (duomenys neskelbtini), nuteistųjų, bendrabučio gyvenamojoje patalpoje Nr. 106, vartojo kaltinime nurodytą fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, padarant nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgiant į tai, kad veika buvo padaryta nuteistųjų gyvenamajame kambaryje, tai yra erdvėje, kuri yra atvira ir dėl to vieša vietinei bendruomenės daliai – nuteistiesiems, prižiūrėtojams, kitiems administracijos darbuotojams, aptarnaujančiam personalui, teismas pagrįstai, nenukrypdamas nuo teismų praktikos, sprendė, jog veika padaryta viešoje vietoje. Kadangi smūgių sudavimas be jokios pateisinamos priežasties (ne savigynos tikslais) vertintinas kaip įžūlus elgesys, rodęs aiškią nepagarbą ne tik nukentėjusiajam, bet ir kitiems aplinkiniams, pačiai aplinkai, valstybės pataisos įstaigai, teismas pagrįstai konstatavo, jog tokiu neteisėtu elgesiu buvo sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka. G. S. veika pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Bausmė pagal BK 284 straipsnio 1 dalį G. S. skirta teisingai.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

LR BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis LR BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

LR BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys- viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Bausmę individualizuojant, skirtina bausmės rūšis parenkama atsižvelgiant į anksčiau minėtas BK 54 str., 61 str. įtvirtintas normas.

Teismas skirdamas bausmę pagrįstai ir tinkamai įvertino veikos pavojingumą ir pobūdį – tai nesunku tyčinis nusikaltimas; nuteistojo asmenybę, kuri visumoje vertinama neigiamai, nes G. S. nusikalto būdamas ne kartą anksčiau teistas, neišnykus ir nepanaikinus teistumo už tyčinius nusikaltimus, todėl vadovaujantis BK 27 str. nuostatomis, jis yra recidyvistas. Naują tyčinį smurtinį nusikaltimą padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Be to, pataisos namuose charakterizuojamas neigiamai, net 12 kartų baustas. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus šių aplinkybių visumą bei vadovaujantis BK 56 str. 1 d., kuris nustato, jog recidyvistui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, G. S. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį pagrįstai skirta laisvės atėmimo bausmė. Švelnesnės bausmės skyrimas šiuo atveju neatitiktų veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, nuteistojo asmenybės ir bausmės paskirties.

Nustatant bausmės dydis, teisėjų kolegijos manymu, teismas BK 54 str. bei 61 str. nustatytų taisyklių taip pat nepažeidė, pagrįstai nuteistojo itin neigiamai charakterizuojamą asmenybę, jo pavojingumą ir tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, laikė veiksniais, lemiančiais didesnės nei sankcijos vidurkis bausmės skyrimą ir pagrįstai G. S. skyrė laisvės atėmimo bausmę – 1 metus 6 mėnesius. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirtoji bausmė yra proporcinga padarytos veikos bei nuteistojo pavojingumui ir būtina bei pakankama pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, todėl pagrindo skirti švelnesnę bausmę nėra.

Apylinkės teismas teisingai skyrė bausmę už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau netinkamai pritaikė BK 64 straipsnio nuostatas, todėl paskyrė neteisingą galutinę subendrintą bausmę.

BK 64 straipsnio 1 dalis nustato, jog tuo atveju, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. To paties straipsnio 2 dalis sako, jog tada, kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis. Trečioje dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Taigi, naujai paskirtoji bausmė bendrinama ne su anksčiau paskirtąja visa bausme, tačiau su jos likusia neatlikta dalimi ir atliktoji bausmės dalis neįskaitoma į bausmės laiką, todėl bendrinant bausmes būtina nustatyti, kokią ankstesnės bausmės dalį nuteistasis nuosprendžio dienai yra jau atlikęs ir kokia yra neatliktos bausmės dalis. Tuo tarpu apylinkės teismas bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su anksčiau skirtomis bausmėmis, kurios buvo subendrintos Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-11-07 nutartimi, naujai paskirtą bausmę bendrino ne su likusia neatliktąja dalimi, tačiau su visa anksčiau paskirtąja bausme. Dėl šių aplinkybių šioje dalyje nuosprendis laikomas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl turi būti pakeistas, skiriant G. S. naują subendrintą bausmę.

Kaip matyti iš bylos duomenų, ankstesniais 2011-03-04, 2011-05-11 ir 2011-05-13 Jonavos rajono apylinkės tesimo nuosprendžiais skirtos bausmės subendrintos Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-11-07 nutartimi, kuria G. S. galutinė subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas 5 (penkiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams. Skundžiamo nuosprendžio dienai, tai yra 2013 m. sausio 17 d., kaip galima spręsti iš minėtos nutarties bei kitų šios baudžiamosios bylos duomenų, G. S. buvo atlikęs 2 (dvejus) metus 3 (tris) mėnesius 3 (tris) dienas šios bausmės, todėl likusi neatliktos bausmės dalis, su kuria turėjo būti bendrinama naujai skirtoji bausmė buvo – 2 metai 11 mėnesių 27 dienos. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie šios neatliktos bausmės dalies pridedama dalis bausmės, skirtos Vilkaviškio rajono apylinkė teismo 2013 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir galutinė subendrinta bausmė G. S. skiriama - 3 (treji) metai 11 (vienuolika) mėnesių 27 (dvidešimt septynios) dienos laisvės atėmimo.

Nuosprendis keičiamas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies (BK 64 str.) normų ir todėl neteisingai paskirtos galutinės subendrintos bausmės (BPK 328 str. 1 p., 2 p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., kolegija

nusprendž i a:

G. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nuosprendį dalyje dėl galutinės subendrintos bausmės G. S. paskyrimo, atliktų bausmių ir suėmime išbūto laiko įskaitymo pakeisti. G. S. skirti naują subendrintą bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nusprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį skirtą bausmę subendrinti su Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-03-04, 2011-05-11, 2011-05-13, nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, kurios subendrintos Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-11-07 nutartimi, prie subendrintos neatliktos (griežtesnės) bausmės dalies – 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių 27 dienų iš dalies pridedant bausmę, skirtą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 3 (trejus) metus 11 (vienuolika) mėnesių 27 (dvidešimt septynias dienas) laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2013 m. sausio 17 d.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.