Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Aleksandro Ščiukino prašymą išduoti leidimą įeiti į skolininko gyvenamąsias patalpas, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė Legal Balance, E. A. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas antstolis Aleksandras Ščiukinas (toliau – ir pareiškėjas, ir antstolis) prašo leisti jam įeiti į skolininkui E. A. (toliau – ir skolininkas) priklausančias patalpas – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas).

Byla nagrinėjama pareiškėjui, suinteresuotiems asmenims nepranešus.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas proceso teisės normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 644 straipsnio 1 punktas nustato, kad skolininkas privalo nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus. Įpareigojimas nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus turi būti suprantamas ne tik kaip pareiga nesiimti aktyvių veiksmų, kurie tiesiogiai trukdo antstoliui atlikti su vykdymu susijusius veiksmus, bet ir kaip įpareigojimas skolininkui bendradarbiauti su antstoliu siekiant sklandaus vykdymo proceso. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Viena iš tokių priemonių yra teisė apžiūrėti ir įvertinti gyvenamąsias patalpas. Patekimo į gyvenamąsias patalpas tvarka reglamentuota CPK 615 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta, kad atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti. Kitas patalpas antstolis turi teisę apžiūrėti be skolininko sutikimo. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas, jis į jas įeiti turi teisę tik pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas.

Vykdomosios bylos Nr. 0110/23/02146 dokumentais nustatyta, kad antstolio Aleksandro Ščiukino kontoroje vykdomas išieškojimas pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. gegužės 22 d. preliminarų sprendimą išieškotojai UAB Legal Balance iš skolininko. Antstolis 2023 m. lapkričio 6 d. patikslintu turto arešto aktu Nr. 23-110-167 areštavo skolininkui nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), turto arešto mastas 21 170,22 Eur. Antstolis 2023 m. gruodžio 14 d. priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo Nr. S-23-110-50661, kuriuo paskyrė ekspertizę skolininko turto (buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)) vertei nustatyti, ekspertizę pavedė atlikti eksperto įstaigai – UAB „Verslavita“. 2024 m. balandžio 2 d. reikalavimu būti namuose Nr. S-24-110-14254 nustatyta, kad antstolis pareikalavo skolininko būti namuose 2024 m. balandžio 19 d. 10 val., adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 19 d. apžiūros aktu Nr. S-24-110-17146 nustatyta, kad 2024 m. balandžio 19 d. 10 val. buvo nuvykta skolininko registruotu gyvenamosios vietos adresu apžiūrėti jam nuosavybės teise priklausančio turto. Skolininko namuose nebuvo, padarytos namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) fotonuotraukos.

Motyvuojamoji dalis

CPK 615 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti, o kitas patalpas antstolis turi teisę apžiūrėti be skolininko sutikimo. CPK 615 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas, jis į jas įeiti turi teisę tik pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas, išskyrus CPK 615 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus. CPK 615 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jeigu antstolį, pateikusį teismo nutartį ar vykdantį CPK 615 straipsnio 3 dalyje nurodytus sprendimus, atsisakoma įleisti į gyvenamąsias patalpas arba kitas patalpas, antstolis kviečia policijos pareigūną bei kviestinius ir jų akivaizdoje atidaro gyvenamąsias bei kitas patalpas.

Iš bylos aplinkybių nustatyta, kad skolininkas, būdamas tinkamai informuotas apie procesinio veiksmo atlikimo datą ir tikslus, kliudo antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, t. y. nesudaro sąlygų turto vertintojui patekti į nekilnojamojo turto objektą, tokiu būdu apsunkindamas vykdomojo dokumento įvykdymą. Toks skolininko elgesys laikytinas netinkamu, pažeidžiančiu vykdymo proceso dalyvių pareigą tarpusavyje bendradarbiauti, siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus.

Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančias 2012 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymo Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ 35.3 punkto nuostatas, turto vertinimo ekspertizė negali būti atlikta be konkretaus objekto vidinės apžiūros. Taigi, išieškojimui vykdyti ir siekiant teisingai įkainoti turtą pagal teisės aktų reikalavimus, reikalinga apžiūrėti gyvenamąsias patalpas – butą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl antstolio prašymas tenkintinas, antstoliui ir jo paskirtam nekilnojamojo turto vertintojui (ekspertui) priverstinai, be skolininko sutikimo, leidžiama patekti į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (CPK 615 straipsnio 1, 2 dalys).

Vykdymo procese numatyti klausimai sprendžiami teismo nutartimi arba CPK nustatyta tvarka – teisėjo rezoliucija (CPK 612 straipsnis). Teismo nutartis neskundžiama, jeigu CPK nenumato kitaip. CPK 593 straipsnis numato, jog CPK numatytais atvejais antstolis ir kiti asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka yra nagrinėjami ir antstolių pareiškimai dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (CPK 615 straipsnis). Teismas išnagrinėjęs antstolio pareiškimą dėl leidimo įeiti į skolininko būstą priima nutartį (CPK 593 straipsnio 4 dalis). CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog atskiruoju skundu gali būti skundžiamos tos teismo nutartys, kuriomis išspręsti klausimai dėl vykdomosios bylos nutraukimo, sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo, dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo ir kitais civilinio proceso kodekse nustatytais atvejais. CPK 615 straipsnis, reglamentuojantis skolininko gyvenamųjų ir kitų patalpų apžiūrą, taip pat antstolio patekimo į gyvenamąsias patalpas tvarką nenumato, kad teismo nutartis, kuria leista ar atsisakyta leisti įeiti į skolininko gyvenamąsias patalpas, būtų skundžiama atskiruoju skundu (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1171-796/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-368-253/2018, Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr.2S-436-259/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr.e2S-1494-661/2019).

Teismo nutartis, kuria leista antstoliui įeiti į skolininkui nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, turint tikslą apžiūrėti patalpas ir jas įvertinti, atskiruoju skundu neskundžiama, nes to nenumato įstatymas ir tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalis 1, 2 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 593, 615 straipsniais,

nutaria:

prašymą patenkinti.

Leisti antstoliui Aleksandrui Ščiukinui įeiti į skolininkui E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), kartu su turto vertintoju (ekspertu), tikslu apžiūrėti ir nustatyti šio nekilnojamojo turto vertę.

Nutartis neskundžiama.