Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2026-04-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-613-818/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-04-01
Bylos Nr.
eII-613-818/2026
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00490-2026-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Advokatai
Paulius Škėrys
Kategorijos

Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-613-818/2026

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00490-2026-4Procesinio sprendimo kategorijos: 21.8.3; 21.8.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS

2026 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. G. (M. G.) (toliau – ir pareiškėjas) skundo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau - Institucija) vyriausiosios tyrėjos 2025 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-30568-2025 (ROIK: 25291400312) (toliau – ir Nutarimas) priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos 2025 m. gruodžio 18 d. priimtu nutarimu Nr. 10-ANR_N-30568-2025 pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalyje, ir už tai jam paskirta nuobauda – 575 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 9 mėnesiams.

Šalies argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo skundas dėl minėto sprendimo su prašymu atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Pareiškėjas prašyme nurodo, kad terminas buvo praleistas dėl susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių ir teisinės patirties stokos. Tik įsigilinęs į situaciją suprato, kad turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti peržiūrėti nutarimą.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą sprendimą, atsiliepime į skundą prašo jo nepriimti nagrinėti. 2025 m. gruodžio 18 d. nedalyvaujant M. G. byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Nutarimas išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini), kuris gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų) ir atitinka ANK 573 straipsnio kriterijus, taip pat papildomai išsiųsta ir el. paštu (duomenys neskelbtini). M. G. pateikė prašymą, kuris Institucijoje gautas 2026 m. kovo 16 d. Įvertinus faktinius duomenis konstatuojama, kad pareiškėjas skundą pateikė ženkliai praleidęs įstatymo numatytą 20 dienų apskundimo terminą. Institucijos nuomonė, nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių įrodymų, jog pareiškėjas negalėjo pasirūpinti savo subjektinėmis teisėmis (apskųsti nutarimo) per įstatymo numatytą terminą, o aplinkybės, jog pareiškėjas nepadavė skundo per įstatymo nustatytą terminą, nulėmė jos paties nepakankamai apdairus ir rūpestingas elgesys.

Atsisakytina atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundas nepriimtinas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 623 straipsnyje numatyta, jog skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. ANK 626 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad tokiu atveju, kai skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba prašymas atnaujinti nustatytą skundo padavimo terminą nebuvo patenkintas, teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą.

Pažymėtina, jog procesinis terminas – tai įstatymo arba teismo nustatytas laikas, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje, ir kiti asmenys privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Pirmiausiai, procesiniai terminai įpareigoja teismą veikti operatyviai, jie turi užtikrinti, kad bylos nagrinėjimas nebus vilkinamas, kad teismo procesas bus greitas. Kita vertus, procesiniai terminai įpareigoja ir proceso dalyvius – proceso greitumas priklauso ir nuo to, kaip jie laikosi nustatytų terminų, ar nepiktnaudžiauja savo teisėmis. Taigi, procesiniai terminai yra reikšmingi dėl to, kad jų laikantis ginčas teisme bus išspręstas operatyviai ir ekonomiškai. Todėl praleistas terminas skundui paduoti laikytinas esminiu skundo padavimo tvarkos pažeidimu.

Vis dėlto, praleistas terminas atlikti tam tikrą procesinį veiksmą gali būti atnaujintas, jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbių priežasčių, dėl kurių terminas skundui paduoti gali būti atnaujintas, sąrašas ANK nėra numatytas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jei termino praleidimas buvo įtakotas nuo asmens valios nepriklausiusių aplinkybių. Priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti teisę kreiptis į teismą, kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį ir kurios yra patvirtintos įrodymais. Be to, įstatyme numatytas neilgas terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų procesinė teisė teikti byloje skundą nebus ginama (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-346-255/2017).

Skundžiamas nutarimas buvo priimtas 2025 m. gruodžio 18 d. ir tą pačią dieną e. paštu išsiųstas pareiškėjui. Vilniaus miesto apylinkės teisme Pareiškėjo skundas gautas 2026 m. kovo 13 d., kuris tą pačią dieną buvo persiųstas Institucijai. Taigi, terminas paduoti skundą praleistas daugiau nei 2 mėnesiais.

Pareiškėjas prašyme atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti nurodo, kad terminas buvo praleistas dėl susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių ir teisinės patirties stokos. Šiuos Pareiškėjo argumentus teismas vertina kritiškai. Teiginys dėl neįvardintų gyvenimiškų aplinkybių yra deklaratyvus ir visiškai nepagrįstas, kadangi byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų ar įrodymų, kurie patvirtintų šių aplinkybių egzistavimą bei jų realią įtaką asmens galimybei laiku realizuoti skundo teisę.

Argumentas dėl teisinės patirties stokos taip pat laikytinas nepagrįstu, nes, kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, iki skundžiamo nutarimo priėmimo M. G. atstovavo advokatas Paulius Škėrys, kuris teikė rašytinius paaiškinimus, todėl asmuo turėjo užtikrintą kvalifikuotą teisinę pagalbą. Be to, dar 2025 m. lapkričio 4 d. M. G. jam suprantama rusų kalba buvo perskaitytas kaltinimas ir išsamiai paaiškinta apie taikytiną sankciją, apimančią ir specialiosios teisės vairuoti atėmimą. Tai patvirtina, kad Pareiškėjas suvokė teisinę situaciją, jam inkriminuojamo nusižengimo pobūdį bei galimas teisines pasekmes, tad terminas praleistas ne dėl objektyvių kliūčių, o dėl paties Pareiškėjo nepakankamo rūpestingumo ir nerūpestingos procesinės elgsenos.

Įstatymo leidėjas, nustatydamas dvidešimt kalendorinių dienų terminą skundui paduoti, atsižvelgė į asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo galimybes, todėl toks terminas laikytinas pakankamu procesinėms teisėms realizuoti. Prašyme išdėstytos aplinkybės (gyvenimiškos aplinkybės, teisinės patirties stoka) yra subjektyvios, deklaratyvios ir negali būti vertinamos kaip objektyviai nuo pareiškėjo valios nepriklausomos. Institucijos atsiliepime nurodyta, kad pareiškėjas buvo supažindintas su savo teisėmis ir pareigomis, kurios, be kita ko, išdėstytos ir pačiame protokole. Todėl, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl paties pareiškėjo nepakankamo rūpestingumo operatyviai ginti savo teises ir interesus, t. y. dėl aplinkybių, priklausiusių nuo paties pareiškėjo valios.

Pažymėtina, kad įstatymo numatyta teisė kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo nėra absoliuti. Siekiant garantuoti teisinių santykių stabilumą, užtikrinti teisinių santykių dalyviams apibrėžtumą, įstatymas nustato laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybą. Sprendžiant termino praleidimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis teisėmis, todėl reikia atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Šiuo atveju pareiškėjas savo procesinėmis teisėmis nesinaudojo pakankamai rūpestingai ir operatyviai, jo prašyme nurodytos priežastys nepripažįstamos svarbiomis, pateisinančiomis termino praleidimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsisakytina atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundą atsisakytina priimti (ANK 626 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 623, 626 straipsniais,

nutaria:

netenkinti M. G. (M. G.) prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2025 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-30568-2025 paduoti ir atsisakyti priimti skundą.

Nutartis per dešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius