Alytaus apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš­nagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. P., V. V., L. L. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą globotiniu vardu išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais. Pareiškėjas yra dukros L. P. globėjas. (duomenys neskelbtini) mirė L. P. motina O. P., ji testamento nepaliko, atsirado paveldėjimas pagal įstatymą. 2020 m. liepos 8 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimu L. P. pripažinta neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, 2020 m. liepos 30 d. nutartimi jai nustatyta globa, jos globėju paskirtas pareiškėjas. L. P. neįgali nuo vaikystės dėl jai nustatyto nuolatinio sunkaus psichikos sutrikimo – įgimtos silpnaprotystės, todėl dėl savo psichinės sveikatos, po motinos mirties per nustatytą trijų mėnesių laikotarpį ji negalėjo priimti palikimo, jos teisėmis galimybė atsirado pasirūpinti tik po teismo sprendimo ir nutarties, kai buvo išspręstas klausimas dėl L. P. globos ir globėjo. Atsižvelgęs į tai, prašo šią priežastį pripažinti svarbia ir terminą palikimui priimti atnaujinti. Nurodo ir tai, kad po O. P. mirties liko nekilnojamasis turtas, palikėja skolų neturėjo, jos dukra L. P. yra pirmosios eilės įpėdinė pagal įstatymą, todėl turi teisę priimti palikimą pagal įstatymą, šis palikimo priėmimas atitinka jos interesams, todėl prašo leisti pareiškėjui priimti palikimą globotinės L. P. vardu.

Suinteresuoti asmenys K. P., V. V., L. L. su pareiškimu sutinka. Sutikimas grindžiamas šiais argumentais. Sesuo L. P. yra neįgali nuo vaikystės, ji negalėjo priimti palikimo dėl ligos, jie sutinka, kad terminas palikimui priimti po motinos mirties L. P. būtų atnaujintas ir ji galėtų priimti palikimą po mamos mirties.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra L. P., kuri pripažinta neveiksnia turtinių ir neturtinių santykių srityse, globėjas, kuris siekia priimti palikimas globotinės vardu. L. P. motina O. P. mirė (duomenys neskelbtini) L. P. pareiškimo dėl palikimo priėmimo notarui nepadavė, praleido terminą palikimui priimti dėl psichinės sveikatos būklės. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

2020 m. liepos 8 d. sprendimu L. P. pripažinta neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių; savitvarkos įgūdžių; sveikatos priežiūros. 2020 m. liepos 30 d. nutartimi jai nustatyta globa, jos globėju paskirtas A. P. (b. l. 8). Iš gimimo liudijimo matyti, kad L. P. tėvai – A. P. ir O. P. (b. l. 9). Pažymos patvirtina, kad L. P. gyvena kartu su tėvu A. P. (b. l. 7, 11). O. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad O. P. ir A. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o taip pat O. P. asmeninės nuosavybės teise, priklauso nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini) M. B. g. (jų vidutinė rinkos vertė – 9 131 Eur), žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (jų vidutinė rinkos vertė – 2 323 Eur) (b. l. 16–27). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad palikimą po O. P. mirties priėmė A. P., K. P., V. V. ir L. L.. K. P., V. V., L. L. paveldėjimo teises perleido A. P. (b. l. 28–29).

Teismas konstatuoja:

I. Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

L. P. yra mirusios O. P. dukra, todėl yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Šį terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

O. P. mirė (duomenys neskelbtini), todėl įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti yra pasibaigęs. Pareiškėjas prašo šį terminą atnaujinti, svarbia šio termino praleidimo priežastimi nurodydamas tą aplinkybę, kad motinos mirties metu L. P. dėl psichinės sveikatos, negalėjo priimti palikimo, ši galimybė atsirado tik išsprendus jos globos klausimą. Įstatyme svarbios priežastys nėra įvardintos, spręstina, ar pareiškėjo nurodoma priežastis, dėl kurios praleistas įstatymų nustatytą terminas, yra svarbi.

Terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtis yra dvejopa ir nustatyta abiejų šalių interesais, nes nustatant terminą sudaromos realios galimybės asmenims jų teisėms realizuoti, tačiau kartu ir užtikrinamas civilinių santykių stabilumas, asmenys skatinami būti atidūs ir rūpestingi, savo teises realizuoti per kuo trumpesnį laiką. Asmenys, įgyvendindami savo teises, privalo elgtis sąžiningai. Objektyviuoju požiūriu sąžiningas yra toks asmuo, kuris veikia rūpestingai ir teisingai. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nustatomas, sprendžiant, ar asmuo galėjo ką nors žinoti, daryti ar nedaryti, atsižvelgiant į jo amžių, išsimokslinimą, išprusimą, gyvenimo patirtį. Vertinant objektyvias ir subjektyvias įpėdinės pagal įstatymą elgesį sąlygojusias aplinkybes, pažymėtina, kad L. P. nuo vaikystė yra neįgali dėl nuolatinės, sunkios psichikos ligos – įgimtos silpnaprotystės. Būdama tokios psichinės sveikatos, dėl kurios ji pripažinta teismo sprendimo neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, ji negalėjo priimti palikimo po motinos O. P. mirties. Rūpintis L. P. teisėmis atsirado teisinė galimybė tik tuomet, kai 2020 m. liepos 30 d. nutartimi jai buvo nustatyta globa ir paskirtas globėjas. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina ir tai, kad pareiškimas dėl L. P. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse Alytaus apylinkės teisme gautas 2020 m. vasario 10 d. (Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų civilinė byla Nr. 2YT-1738-743/2020), vadinasi pareiškėjas, dar nepasibaigus nustatytam terminui palikimui po O. P. mirties priimti, rūpinosi dukros teisių realizavimu, tačiau dėl užtrukusios teismo ekspertizės, sprendžiant jos galėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, sprendimas priimtas tik 2020 m. liepos 8 d. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja dėl termino atnaujinimo.

Įvertinus šiuos argumentus, pareiškėjo nurodytos įstatymo nustatyto termino praleidimo aplinkybės pripažintinos svarbiomis ir sudarančiomis pa­kan­kamą pagrindą atnaujinti terminą palikimui priimti. Nors tai susiaurintų palikimo apimtį, tačiau, atsižvelgus į šioje byloje nustatytas aplinkybes, kitų įpėdinių išsakytą poziciją, tai atitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnis).

II. Dėl leidimo išdavimo priimti palikimą globotinio vardu

Neveiksnių šioje srityje asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai (CK 5.56 straipsnis). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris. Pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje asmens vardu sandorius toje srityje sudaro jo globėjas. Globėjo teises ir pareigas nustato šio kodekso trečiosios knygos normos (CK 2.10 straipsnio 2 dalis). Sandoriams, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas (CK 3.244 straipsnio 2 dalis). Visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės (CK 3.244 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį, įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Pagal CK 5.52 straipsnio nuostatas, įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu.

Aukščiau aptartais įrodymais byloje nustatyta, kad paveldimo tik nekilnojamojo turto vertė yra 11 454 Eur. Net ir įvertinus tai, kad dalis turto palikėjai priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, taip pat tai, kad į palikėjos turtą pretenduoja ir jos sutuoktinis, palikimo priėmimu sandoriu sprendžiama dėl didesnės nei vieno tūkstančių penkių šimtų vertės turto, todėl aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, palikimui priimti globotinio vardu būtinas teismo leidimas (CK 3.244 straipsnio 2 dalis).

Iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad palikėja skolų neturėjo, nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad viešame registre įrašų apie juridinius faktus dėl mirusios turto arešto, įsiskolinimų nėra. Šie įrodymai pakankami pripažinti, kad O. P. reikšmingų skolų neturėjo, jos turto apimtis yra reikšminga, tokios apimties turtinių teisių įgijimas, tame tarpe ir į gyvenamąjį būstą, padėtų užtikrinti jos neįgalios dukros teises ir teisėtus interesus.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, spręstina, kad pareiškėjui priėmus globotinės vardu po jos motinos mirties atsiradusį palikimą nebus pažeistos L. P. teisės, todėl prašymas išduoti teismo leidimą pagrįstas ir tenkintinas.

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudaro 11,40 Eur. 2020 m. rugpjūčio 12 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu pareiškėjas 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo (b. l. 30–31), todėl bylinėjimosi išlaidos iš jo nepriteistinos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą pateikti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo po motinos O. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Leisti A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pr­iimti­­ globotinės L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu po jos motinos O. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį pa­li­kimą.

Dėl nutarties per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti duodamas atskirasis skundas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.