- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-06
- Bylos Nr.
- 2A-1005-527/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05999-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Jolita Cirulienė, Leonas Jachimavičius
- Atsakovas
- B. V.
- Ieškovas
- G. V.
- Advokatai
- Jonas Kairevičius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Leono Jachimavičiaus ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės B. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12278-752/2015 pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovei B. V. dėl pažeistų teisių gynimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškinyje prašė pripažinti jai teisę gauti statybą leidžiančius dokumentus dėl gyvenamojo namo lAlm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priestato lalm rekonstrukcijos ir įteisinimo jos vardu pagal projektuotojo A. K. parengtą 2012 m. projektą „Trijų butų gyv. namo 1A1m priestato lalm ir ūkio pastatų 3I1m ir 4I1 m įteisinimas (projekto korektūra)“ be atsakovių B. V. ir G. B. sutikimo; priteisti iš atsakovių ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3–5).
Ieškovė nurodė, kad su atsakovėmis yra gyvenamojo namo 1A1m, ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės. Apie 1973 metus ieškovė jos naudojamoje žemės sklypo dalyje prie gyvenamojo namo savavališkai pasistatė priestatą 1a1m, dėl kurio įteisinimo atsakovės yra davusios sutikimus ir kurio įteisinimui ieškovei yra išduotas statybos leidimas. Tačiau esamas priestatas neatitinka ieškovės poreikių, jo sienos ir stogas yra fiziškai susidėvėję. Ieškovė pageidauja prie priestato pristatyti 2,5 metrų sieną (prijungtą prie pagrindinio pastato), padidinant priestato plotą, bei keisti stogo konstrukcijas ir dangą virš jai priklausančio buto, tų pačių matmenų ribose, apšiltinti išorės sienas, minėtus pakeitimus nekilnojamojo turto registre įregistruoti savo nuosavybėje. Tuo tikslu ieškovei projektuotojas A. K. parengė projektą „Trijų butų gyv. namo lAlm priestato lalm ir ūkio pastatų 3Ilm ir 4Ilm įteisinimas (projekto korektūra)“, kuriame numatyti ieškovės pageidaujami pakeitimai. Vadovaujantis LR Statybos įstatymo 23 str. 8 d. 5 ir 6 punktais, gauti statybos leidimui pagal projektą dalyje dėl priestato rekonstrukcijos reikalingas namo ir žemės sklypo bendrasavininkų, t. y. atsakovių sutikimas. Dėl sutikimo gavimo vykdyti minėtą rekonstrukciją ieškovė yra kreipusis į atsakoves žodžiu ir raštu, taip pat ir per notarų biurą, tačiau atsakovės sutikimo neduoda, į minėtus prašymus nereaguoja, tuo trukdydamos ieškovei įgyvendinti savo teises jos pasirinktu būdu.
2014-08-29 ieškovė ieškinio reikalavimų G. B. atžvilgiu atsisakė, jai pateikus sutikimą (b. l. 50). 2014-08-29 protokoline nutartimi, vadovaujantis CPK 140 str. 1 dalimi, byla dalyje dėl ieškinio reikalavimų atsakovės G. B. atžvilgiu nutraukta (b. l. 55–56).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. sausio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino – pripažino ieškovei teisę gauti statybą leidžiančius dokumentus rekonstruoti ir įteisinti jos vardu gyvenamojo namo lAlm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priestatą lalm pagal projektuotojo A. K. parengtą 2012 m. projektą „Trijų butų gyv. namo 1A1m priestato lalm ir ūkio pastatų 3I1m ir 4I1 m įteisinimas (projekto korektūra)“, be atsakovės B. V. sutikimo, priteisė iš atsakovės B. V. ieškovei 244,43 Eur bylinėjimosi išlaidas ir valstybei 4,22 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nurodė, kad ieškovei ir atsakovei bei G. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Kauno miesto apylinkės teismo 2008-12-17 nutartimi buvo patvirtinta bendraturčių sudaryta taikos sutartis ir nustatyta naudojimosi žemės sklypu naudojimosi tvarka (b. l. 51–52). Šalys taip pat yra tuo pačiu adresu esančio gyvenamojo namo bendraturtės. Iš VĮ Registrų centro Kauno filialo pažymos (b. l. 11) matyti, kad gyvenamasis namas 1A1m susideda iš trijų butų – atsakovės B. V. vardu įregistruotas 36,14 kv. m ploto butas Nr. 1 (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškovės vardu registruotas 35,30 kv. m ploto butas Nr. 2 (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir G. B. vardu registruotas 93,61 kv. m ploto butas Nr. 4 (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)). Bylos priede (projektuotojo A. K. parengto 2012 m. projekto „Trijų butų gyv. namo 1A1m priestato lalm ir ūkio pastatų 3I1m ir 4I1 m įteisinimas (projekto korektūra)“ surinkti VĮ Registrų centro užfiksuoti duomenys patvirtina, kad ieškovės butas Nr. 2 (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) realiai yra padidėjęs, 1992-08-06 duomenimis, jo bendras plotas 70,69 kv. m, nes prie pagrindinio pastato 1A1m, kuriame yra 2 butas, pristatytas priestatas 1a1m (priedo b. l. 38, 39, 41). Tačiau duomenų apie priestato įregistravimą ieškovės nuosavybės teise nėra. Iš projekto priedų taip pat matyti, kad 2009-05-21 notarine tvarka buvo patvirtinti atsakovės B. V. ir G. B. sutikimai, kad ieškovė atliktų priestato 1a1m ir ūkio pastatų 3I1m ir 4I1m matavimus ir teisinę registraciją bei juos įregistruotų savo vardu, taip pat 2012-06-05 davė sutikimus, kad ieškovė įsivestų vandentiekį ir nuotekų tinklus (43–44 l.). Kauno m. savivaldybės administracija 2012-12-17 išdavė leidimą Nr. LNS-21-121217-00841, kuriuo leido ieškovei statyti (įteisinti) ūkio pastatus 3I1m ir 4I1m, buitinių nuotekų ir vandentiekio tinklus, o taip pat rekonstruoti trijų butų gyvenamąjį namą 1A1 m pagal projektuotojo A. K. 2012 m. parengtą statinio projektą „Trijų butų gyv. namo 1A1m priestato lalm ir ūkio pastatų 3I1m ir 4I1 m įteisinimas“ (5 l). 2013 m. ieškovė pradėjo vykdyti statybos darbus pagal išduotą statybos leidimą, tačiau, vedant vandentiekį ir nuotekas paaiškėjus, kad nebus galimybės juos įrengti dėl prastos priestato būklės, ieškovė kreipėsi į projektuotoją su nauja užduotimi – projekto korektūros, prašydama ant tų pačių pamatų, tų pačių matmenų ribose, papildomai užstatant laisvą plotą prie šiaurės namo sienos tambūro įrengimui, suprojektuoti vieno aukšto, medines karkasines konstrukcijas (50 l.). Projektuotojas įvykdė savo užduotį – tą patvirtina pateikta 2012 m. projekto korektūra.
Pagal LR Statybos įstatymo 23 str. 8 d. p. leidimui rekonstruoti statinį gauti, be kitų dokumentų, turi būti pateikti ir statinio bendraturčių sutikimai. Bendraturčių sutikimas rekonstruoti turi būti gautas iki pateikiant prašymą leidimui rekonstruoti pastatą. Bendraturtis apie numatomą rekonstrukciją gali daryti atitinkamas išvadas, jam pateikus susipažinti su statinio projektu, iš kurio galima spręsti apie rekonstrukcijos pobūdį (statinio vietą, aukštį, plotį ir kita). Su planuojama statyba (rekonstrukcija) nesutinkantis bendraturtis privalo nurodyti ir įrodyti protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą projektiniams pasiūlymams pagrindus. Pagal Įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą (rekonstrukciją) įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo pateikimas. Byloje nustatyta, kad atsakovei buvo pateiktas projektuotojo A. K. parengtas statinio rekonstravimo projektas (b. l. 34), todėl atsakovės argumentas, kad ji nebuvo supažindinta su priestato rekonstrukcijos projektu, atmestas kaip nepagrįstas. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas (LAT 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003). Pagrindiniai atsakovės nesutikimo argumentai dėl priestato, kurio įteisinimui ji yra davusi sutikimą ir kurį įteisinti 2012-12-17 buvo gautas leidimas, yra tai, kad dėl vykdomos rekonstrukcijos priestatas paaukštės ir užstos saulę bei mes šešėlį ant jos daržo, dėl saulės trūkumo darže neaugs iki šiol jos augintos daržovės, braškės, taip pat, kad priestato stogo konstrukcijų ir dangos keitimas turės neigiamą įtaką senos statybos namui. Tačiau šiems argumentams pagrįsti atsakovė jokių patikimų duomenų ar specialistų išvadų nepateikė (CPK 178 str.), todėl laikytas nepagrįstu atsakovės argumentas, jog dėl priestato rekonstrukcijos ji negalės naudoti žemės dalies pagal esamą paskirtį. Kitas atsisakymo duoti sutikimą motyvas yra tas, kad, siekiant sujungti priestatą su namu, bus ardomos ir keičiamos naujomis senos stogo konstrukcijos, stogo danga ir tai neigiamai atsilieps namui. Tačiau šių teiginių atsakovė taip pat nepagrindė leistinais įrodymais – specialistų išvadomis ar kitais patikimais duomenimis. Iš parengto rekonstrukcijos projekto matyti, kad rekonstruojamas priestatas ribojasi tik su ieškovei priklausančia namo dalimi, o priestato stogo konstrukcijos bus sujungtos tik su ieškovei priklausančios namo dalies stogu (projekto 71 l). Teismas, pripažinęs, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimą yra nemotyvuotas, t. y. jis nepagrįstas protingais motyvais ir trukdo ieškovei įgyvendinti teisę į rekonstrukciją ir kad atsakovė taip pat neįrodė savo, kaip pastato ir žemės sklypo dalies savininkės teisių pažeidimo, sprendė, kad nėra pagrindo nepripažinti ieškovei teisės nustatyta tvarka teikti dokumentus leidimui rekonstruoti priestatą 1a1m pagal projektuotojo A. K. parengtą trijų butų gyvenamojo namo 1A1m priestato 1a1m ir ūkio pastatų 3I1m ir 4I1m įteisinimo projektą (projekto korektūrą) be atsakovės sutikimo ir tokį leidimą gauti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovė B. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat apeliantė prašo priimti naujai pateiktus įrodymus, nes jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, be to, nebuvo pasinaudota advokato pagalba, nors ji buvo būtina. Apeliantės teigimu, ieškovės pateiktas „Trijų butų gyv. namo lAlm priestato lalm ir ūkio pastatų 31 lm ir 41 lm įteisinimas (projekto korektūra )” techninis projektas sudarytas papildžius „Trijų butų gyv. namo lAlm priestato lalm ir ūkio pastatų 3Iim ir 41 lm įteisinimas” techninį projektą, kuriam 2012.12.17 buvo išduotas leidimas rekonstruoti statinį Nr. LNS-21-121217-00841, papildomais laidos ,,1” brėžiniais, keičiančiais laidos ,,0” brėžinius. Šiuo atveju buvo pažeistas Lietuvos standarto LST 1516 ,,Statinio projektas. Bendrieji įforminimo reikalavimai” nurodymas kiekvieną sekančią brėžinių laidą įvardinti raidėmis, pradedant „A” ir 1.1. Papildžius pradinį techninį projektą, keičiančiais buvusius brėžinius, naujais projekto korektūros brėžiniais, turėjo būti keičiamas projekto pavadinimas iš priestato lalm įteisinimo į gyvenamojo namo lAlm rekonstravimo projektą. Naujos laidos brėžiniuose numatoma rekonstruoti vieną pagrindinių laikančiųjų konstrukcijų (LR Statybos įstatymo 2 str. 18 d.) – gyv. namo lAlm stogą. Projekto dokumentų sudėtyje esantis bendrasavininkų sutikimas įsiteisinti priestatą lalm ir ūkinius pastatus 311 m ir 411 m netinka projekto korektūroje numatomiems statybos darbams. Techninio projekto dokumentų sudėtyje privalo būti pateikti bendrasavininkų sutikimai rekonstruoti gyvenamąjį namą lAlm (LR Statybos įstatymo 23 str. 8 d.). Norint gauti šį bendraturčių sutikimą, turi būti nustatyta tvarka paruoštas gyvenamojo namo lAlm rekonstravimo projektas ir pateiktas jiems susipažinti su numatomais statybos darbais. Įvertinus šias aplinkybes, pateikta techninio projekto korektūra neatitinka LR Statybos įstatymo 2 ir 23 straipsnių nuostatų ir statybos techninių reikalavimų. Techninio projekto sudėtyje esantys sklypo plano brėžiniai neatitinka nustatytų reikalavimų ir yra klaidinantys. STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas” 8 priedo II dalyje Techninio projekto sudedamųjų dalių sudėtis), sklypo sutvarkymo (sklypo plano) dalis, 7.4 punkte nurodyta, kokie brėžiniai parengiami: Sklypo planas (statinių išdėstymo planas ir jų sąrašas M 1:500-M 1:1000, kuriame nurodoma sklypo ribos, šiaurės krypties rodyklė, „vėjų rožė”, projektuojami, rekonstruojami, griaunami ir esami pastatai, inž. tinklai ir t. t. Nagrinėjamo projekto sklypo plano brėžiniuose pažymėtos kažkokios nuosavybės, neatitinkančios kadastro matavimo duomenų, nurodyti ne visi statiniai (trūksta gyvenamojo namo lAlm su visais priestatais), nėra pateikto tinkamo statinių sąrašo (eksplikacijos), kur būtų nurodyta, kurie statiniai įteisinami, kurie rekonstruojami, o kurie esami. Eksplikuoti sklypo plano brėžiniuose negalima, o daugeliu atvejų tai neįmanoma (daugiaaukščio daugiabučio atveju). Butai eksplikuojami aukštų planų brėžiniuose. Nagrinėjant techninio projekto korektūroje numatomus statybos darbus, siūlomas gyvenamojo namo lAlm stogo rekonstravimo būdas – pakeisti tik dalį esamų stogo laikančiųjų konstrukcijų naujomis – yra visiškai netinkamas. Techninio projekto sudėtyje nepateiktas joks tokio siūlymo svarbiausios vietos, t. y. senų (nusidėvėjimas 67%) konstrukcijų ir naujų konstrukcijų sujungimas. Net neatlikus jokių skaičiavimų akivaizdu, kad nevienodų techninių charakteristikų konstrukcijos nevienodai reaguos į tokias pačias apkrovas (sniego ar vėjo), todėl nevienodai deformuosis (įlinks). Esant tokiai stogo konstrukcijai, neįmanoma užtikrinti stogo sandarumo senų ir naujų konstrukcijų sandūroje. Dėl šios priežasties gyvenamojo namo stogas neatliks savo pagrindinės funkcijos – apsaugoti statinį nuo atmosferos poveikio. Techninio projekto korektūroje siūlomas stogo rekonstravimo sprendimas, kaip ir neaptarti šių statybos darbų organizavimo būdai (lyjant ar sningant), gali kelti grėsmę gyvenamojo namo bendraturčių bendrosios nuosavybės ir asmeninės nuosavybės turtui. Šioms aplinkybėms pagrįsti apeliantė pateikė architekto K. S., statinio projekto, statinio vykdymo priežiūros, statinio projekto ekspertizės vadovo, atestato Nr. A 844, (duomenys neskelbtini) 2015-01-27 byloje esančio techninio projekto įvertinimą ekspertinį nagrinėjimą. Atsakovės nuomone, byloje turėjo būti įtraukta valstybės institucija, kuriai suteikta teisė duoti leidimus statyboms. Ieškiniu siekiama įteisinti ieškovės neteisėtus veiksmus – ieškovė nugriovė priestatą, kurio statybai buvo duoti sutikimai, ir vietoj jo stato visai kitą priestatą: su kitu aukštesniu pamatu, aukštesnėmis sienomis, didesniu tūriu, kitokiomis stogo konstrukcijomis ir kt. Kadangi teismas savavališkų statybų neįteisina, todėl nagrinėjamu atveju ieškinys yra atmestinas. Šioms aplinkybėms pagrįsti apeliantė pateikė Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013-10-25 raštą Nr. (152J-2D-17061 ir 2014-08-01 Nr. (152)-2D-11985).
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Ieškovė nurodo, kad kiekvieno posėdžio metu apeliantei buvo išaiškinta jos teisė pateikti įrodymus ir naudotis advokato pagalba, be to, tarp tų pačių šalių jau buvo nagrinėjamas ginčas Kauno miesto apylinkės teisme, 2008-12-17 buvo patvirtinta taikos sutartis ir nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Kadangi apeliantė jau nebe pirmą kartą dalyvauja bylos nagrinėjime, jai yra žinomos procesinės teisės, kuriomis gali pasinaudoti bylos nagrinėjimo metu. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti naujus įrodymus, kadangi jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme ir neatsirado būtinybė juos pateikti vėliau. Apeliantės teiginys dėl naujos laidos brėžinių žymėjimo tik raidėmis yra nepagrįstas, kadangi koreguojant ir keičiant projektus pagal nusistovėjusią tvarką papildomos laidos žymėjimai buvo leidžiami ir naudojami tiek skaičiais, tiek raidėmis. Taip pat Techninio projekto sudėtyje esančiuose brėžiniuose yra pavaizduotas gyvenamasis namas, eksplikacijoje aiškiai nurodyta, kokios pastato dalys kam priklauso, kas griaunama, kas įteisinama ir perstatoma, o inžinerinių tinklų suvestinis planas pateiktas atskirame brėžinyje. Kam ir kokie butai priklauso eksplikuoti (išvardyti) pirmo ir antro aukštų planuose, paaiškinimuose yra pateikta namų valdos privatizavimo, įteisinimo seka ir t. t. Papildomai projekte yra pateikta atliktų savavališkų darbų fotofiksacija, iš kurios aiškiai matyti, kas atlikta, kokios dalys įteisinamos ir t. t.; naujas stogas yra projektuojamas virš rekonstruojamo (įteisinamo priestato) ir 2,70 m pločio dalyje virš ieškovei priklausančios buto dalies pastate lAlm. Nuo apeliantei priklausančios buto dalies pastate lAlm naujai projektuojamas stogas yra nutolęs 3 metrais, todėl įtakos deformacijoms senoje dalyje negali turėti. Teiginys, kad esant tokiai stogo konstrukcijai neįmanoma užtikrinti stogo sandarumo senų ir naujų konstrukcijų sandūroje, yra nepagrįstas, be to, tokia jungtis numatyta 3 metrų atstumu nuo atsakovės namo dalies ir stogo konstrukcijų. Techninio projekto korektūroje neaptarti šių darbų organizavimo būdai (lyjant ar sningant) taip pat neliečia apeliantės namo konstrukcijų ir negali kelti grėsmės jos turto saugumui. Priešingai, dėl apeliantės nesutikimo grėsmė kyla nuo atmosferinio poveikio neapsaugotoms medinio karkaso sienų konstrukcijoms, kurios pastatytos susidėvėjusio priestato lalm vietoje. Neva techninių projekto reikalavimų neatitikimas neturi jokios reikšmės šios bylos nagrinėjimui ir nėra susijęs su ginčo dalyku, kadangi byloje sprendžiamas ginčas ne dėl techninio projekto tinkamumo, o dėl pažeistų teisių gynimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-29 nutartį civilinėje Nr. 3K-3-607/2007), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Apeliacinio proceso ribas – aspektus, kuriais tikrinamas apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nustato apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindai Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė. Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu rėmėsi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).
Dėl naujų įrodymų pateikimo ir nepasinaudojimo advokato pagalba. Pažymėtina, kad CPK 314 str., kuriame įtvirtinamas ribotos apeliacijos modelis, nustatyti ribojimai pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai šis nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Šie ribojimai pirmiausia nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Įrodymų rinkimas ir pateikimas apeliaciniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Apeliantės teigimu, būtinybė pateikti naujus įrodymus iškilo vėliau ir nebuvo laiku pasinaudota advokato pagalba, nors ji buvo būtina. Šie apeliantės teiginiai laikytini nepagrįstais, kadangi pirmosios instancijos teisme kiekvieno posėdžio metu apeliantei buvo išaiškinta jos teisė pateikti įrodymus ir naudotis advokato pagalba. Pirmojo posėdžio metu apeliantė teigė, kad naudosis advokato pagalba, tačiau jo paslaugomis taip ir nepasinaudojo. Be to, pažymėtina, kad tarp tų pačių šalių jau buvo nagrinėjamas ginčas Kauno miesto apylinkės teisme, 2008-12-17 buvo patvirtinta taikos sutartis ir nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Ši aplinkybė patvirtina, kad apeliantė jau nebe pirmą kartą dalyvauja bylos nagrinėjime ir kad jai buvo iš anksto žinomos procesinės teisės, kuriomis galima pasinaudoti bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad, nagrinėjant ginčą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, apeliantei taip pat atstovavo advokatas Jonas Kairevičius, su kuriuo apeliantė yra sudariusi atstovavimo sutartį šioje byloje. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju sprendžia, kad priimti minėtus naujai atsakovės pateiktus įrodymus nėra pagrindo, nes atsakovė juos galėjo pateikti ir pirmosios instancijos teismui, kadangi dalį jų (t. y. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013-10-25 raštą Nr. (15.2)-2D-17061 ir 2014-08-01 raštą Nr. (15.2)-2D-11985)) turėjo, o dalį (t. y. 2015-01-27 architekto K. S. Techninio projekto vertinimą) galėjo gauti, jeigu tokių įrodymų gavimu būtų pasirūpinusi dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kolegijos nuomone, atsakovė nepagrindė aplinkybių, dėl kurių šių tik su apeliaciniu skundu pateiktų duomenų nebuvo galima gauti ir pateikti anksčiau. Be to, kolegija pažymi ir tai, jog su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai yra nesusiję su atsakovės argumentais, pateiktais jos atsiliepime į ieškinį, kuriame atsakovė savo sutikimo nedavimą negrindė aplinkybe, jog ieškovės pateiktas projektas neatitinka įstatymo reikalavimų ir yra netinkamas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, atsakovės su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų (2015-01-27 architekto K. S. Techninio projekto vertinimą; Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013-10-25 raštą Nr. (15.2)-2D-17061 ir 2014-08-01 raštą Nr. (15.2)-2D-11985) nepriima ir jų šioje nutartyje nevertina.
Kolegija, atsisakiusi priimti ir vertinti apeliantės pateiktus naujus įrodymus, kuriuose, kaip minėta, nurodomos aplinkybės išeina už atsakovės atsiliepime į ieškinį apibrėžto pirmosios instancijos teismo išnagrinėto ginčo ribų, kaip neduodančius pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti vertina ir apeliacinio skundo argumentus, perkeltus iš 2015-01-27 architekto K. S. Techninio projekto vertinimo ir kuriais apeliantė bando įrodinėti pateikto projekto ydingumą ir jo neatitikimą teisės aktų reikalavimams (t. y. dėl naujos laidos brėžinių žymėjimo, projekto pavadinimo, klaidinančių brėžinių), tačiau net neargumentuojant, kaip tie galimi neatitikimai sąlygoja apeliantės teisių pažeidimą, kuriuo ji pati grindė savo nesutikimą su ieškiniu. Visiškai pritartina ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentui, jog apeliantės tik apeliaciniame skunde nurodytas techninių projekto reikalavimų neatitikimas neturi jokios reikšmės šios bylos nagrinėjimui ir nėra susijęs su ginčo dalyku, kadangi byloje sprendžiamas ginčas ne dėl techninio projekto tinkamumo, o dėl ieškovės pažeistų teisių gynimo.
Apeliantės teigimu, ieškovės siūlomas stogo rekonstravimo sprendimas gali kelti grėsmę gyvenamojo namo bendraturčių turtui. Šį apeliacinio skundo teiginį kolegija vertina kaip visiškai nepagrįstą, kadangi, kaip nustatyta iš „Trijų butų gyv. namo lAlm priestato lalm ir ūkio pastatų 31 lm ir 41 lm įteisinimas (projekto korektūra)” projektinės dokumentacijos, naujas stogas projektuojamas virš rekonstruojamo (įteisinamo priestato) ir tik tam tikroje dalyje (ne visoje) virš ieškovei priklausančio buto Nr. 2 pastate lAlm. Ieškovės teigimu, nuo apeliantei priklausančios buto pastate lAlm naujai projektuojamas stogas yra nutolęs 3 metrais (šios aplinkybės apeliantė nepaneigė), todėl apeliantės argumentai, kad stogo rekonstravimas gali kelti grėsmę jos turtui, laikytini neįrodytais. Apeliantės teiginys, kad esant tokiai stogo konstrukcijai neįmanoma užtikrinti stogo sandarumo senų ir naujų konstrukcijų sandūroje ir kad dėl to ieškovės siūlymas pakeisti tik dalį esamų stogo laikančiųjų konstrukcijų naujomis, atseit, yra visiškai netinkamas (kas, beje, taip pat nebuvo teigiama ir įrodinėjama pirmosios instancijos teisme, kur atsakovė savo atsiliepimą grindė tik tuo, kad namo stogo konstrukcijų ardymas neigiamai atsilieps namui), taip pat nelaikytinas pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti, tuo labiau, kad tokia jungtis numatyta 3 metrų atstumu nuo atsakovės buto dalies ir stogo konstrukcijų virš jos buto, kas tik patvirtina ieškovės argumentus, jog stogo sandarumas senų ir naujų konstrukcijų sandūroje niekaip negali nulemti apeliantės teisių pažeidimo. Techninio projekto korektūroje neaptarti šių darbų organizavimo būdai (lyjant ar sningant) taip pat neliečia apeliantės namo konstrukcijų ir dėl to negali kelti grėsmės jos turto saugumui.
Tai, kad į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta valstybės institucija, kuriai suteikta teisė duoti leidimus statyboms, kolegijos nuomone, taip pat nėra ta aplinkybė, dėl kurios pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas. CPK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymų numatytais atvejais gali būti teismo įtraukiamos proceso dalyviais arba įstoti į procesą savo iniciatyva, kad duotų išvadą byloje, siekiant įvykdyti jiems pavestas pareigas, jeigu tai yra susijęs su viešojo intereso gynimu. Kadangi byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl pažeistų teisių gynimo, o ne dėl techninio projekto tinkamumo, pati atsakovė atsiliepime į ieškinį nekėlė klausimo dėl pateikto projekto neatitikimo įstatymo reikalavimams ir savo nesutikimo negrindė aplinkybe, kad pagal ieškovės pateiktą projektą negalės būti išduotas statybos leidimas, konstatuotina, jog teismui nebuvo jokio pagrindo traukti į bylą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, tuo labiau, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas, kuriuo ieškovei pripažinta tik teisė gauti statybą leidžiančius dokumentus rekonstruoti ir įteisinti jos vardu gyvenamojo namo lAlm, priestatą lalm pagal projektuotojo A. K. parengtą 2012 m. projektą „Trijų butų gyv. namo 1A1m priestato lalm ir ūkio pastatų 3I1m ir 4I1 m įteisinimas (projekto korektūra)“, be atsakovės B. V. sutikimo, neįpareigoja nurodytą instituciją išduoti statybos leidimą pagal ieškovės pateiktą projektą. Šis teismo sprendimas tik suteikia ieškovei teisę atlikti nurodytus veiksmus be atsakovės sutikimo. Dėl tos pačios priežasties nepagrįstu laikytinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog šioje byloje pareikšto ieškinio patenkinimas yra ieškovės atliktų savavališkų statybų įteisinimas.
Taip pat atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir neįrodyti apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovės statomas priestatas užgoš apeliantės daržą, kuriame nieko nebebus galima auginti. Iš byloje atsakovės pateiktų fotonuotraukų (b. l. 61) nematyti nei šalia pradėto rekonstruoti priestato esančio atsakovės daržo, nei ant jo metamo šešėlio. Be to, iš byloje pateiktos 2008-12-17 Kauno miesto apylinkės teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1752-584/2008, bei žemės sklypo plano (b. l. 51–53), o taip pat iš projektuotojo A. K. parengto trijų butų gyvenamojo namo 1A1m priestato 1a1m ir ūkio pastatų 3I1m ir 4I1m įteisinimo projekto korektūros priedų (projekto 31, 61, 62 l) matyti, kad apeliantei priklausančios indeksu „B“ pažymėtos žemės sklypo dalies, besiribojančios su ieškovei priklausančia žeme, pažymėta indeksu „A“, ir esančios šalia rekonstruojamo gyvenamojo namo priestato 1a1m, iš šiaurės, rytų ir pietų pusės priestatas neužstoja, nes yra vakarų pusėje šios atsakovės žemės dalies atžvilgiu. Akivaizdu, kad priestatas gali užstoti tik vakarinę saulę. Kadangi atsakovė tik teigė, bet neįrodė, kad dėl to padidėjus priestato aukštingumui ant jos daržo bus metamas šešėlis ir darže negalės augti augalai, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai laikė neįrodytu atsakovės argumentą, jog dėl priestato rekonstrukcijos ji negalės naudoti žemės dalies pagal esamą paskirtį. Pažymėtina, jog apeliantė šių teismo išvadų net neginčija.
Apeliantei neįrodžius savo, kaip pastato ir žemės sklypo dalies savininkės, teisių pažeidimo ir to, kad jos atsisakymas duoti ieškovės prašomą sutikimą yra pagrįstas protingais motyvais, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavęs, jog toks pagrįstai ir protingai nemotyvuotas atsakovės atsisakymas duoti sutikimą trukdo ieškovei įgyvendinti teisę į rekonstrukciją, visiškai pagrįstai tenkino šioje byloje pareikštą ieškinį.
Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (LAT 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija apeliacinį skundą atmeta, o teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais,
nutaria:
atsakovės B. V. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.