- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-25
- Bylos Nr.
- 2S-406-544/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- R. A.
- Ieškovas
- O. S., R. S.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-406-544/2020
teisėjas Algirdas Baliulis Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00148-2020-9
2020 m. birželio 25 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. A. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1737-277/2020 pagal ieškovų O. S. ir R. S. ieškinį atsakovui R. A. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai O. S. ir R. S. prašė priteisti iš atsakovo R. A. 19 895 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškinio sumai atsakovo turtą ar pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį arba trečiuosius asmenis. Nurodė, kad atsakovui dalimis paskolino 22 645 Eur. Tačiau atsakovas sąmoningai nevykdo sutartinių įsipareigojimų ir ilgą laiką negrąžina likusios 19 895 Eur paskolos dalies, į raginimus atsiskaityti nereaguoja, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2020 m. kovo 6 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.
4. Teismas konstatavo, kad ieškovai pareiškė piniginį reikalavimą dėl skolos priteisimo, tačiau geruoju atsakovas skolos nesumoka, o 19 895 Eur yra pakankamai didelė suma. Teismas neturi duomenų, kad atsakovo turtinė padėtis 2020 m. kovo 5 d. pasikeitė ir yra gera, todėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinamas, nes yra pagrindas manyti, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas R. A. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020 m. kovo 6 d. nutartį ir ieškovų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti.
6. Nurodo, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turėjo nors preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, tačiau to nepadarė. Svarbu tai, kad ieškovai prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones savo teises įgyvendina nesąžiningai, nurodydami, jog atsakovui paskolino 22 645 Eur. Šią aplinkybę patvirtina jų banko išrašai, iš kurių matyti, kad atsakovui pervedamų lėšų mokėjimo paskirtis paneigia paskolos santykius, todėl tai yra pagrindas išvadai, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
7. Teigia, jog teismas nepagrįstai nustatė grėsmę ieškovams palankaus sprendimo įvykdymui, t. y. kad atsakovas geruoju nesumoka skolos, nereaguoja į raginimus atsiskaityti, o 19 895 Eur yra pakankamai didelė suma. Priešingai, ieškovai nepateikė jokių įrodymų apie atsakovo nesąžiningumą ar kad ragino jį grąžinti skolą. Vien tik didelė ieškinio suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, pati savaime nėra pakankama aplinkybė antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai konstatuoti, o duomenų, kad egzistuoja reali tikimybė, jog jis turtą gali paslėpti, sunaikinti ar perleisti tretiesiems asmenims, ieškovai nepateikė.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai O. S. ir R. S. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
9. Nurodo, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog į atsakovo sąskaitą yra pervestos piniginės lėšos, kurių tik dalį atsakovas yra grąžinęs. Šiuo atveju egzistuoja reali grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu, nes, remiantis Liteko duomenimis, atsakovas turi daugiau ginčijamų bei pradelstų finansinių įsipareigojimų, kurių nevykdo. Tai objektyviai kelia grėsmę galimo teismo sprendimo vykdymui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Apeliantas, nesutikdamas su teismo nutartimi, kuria jo atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tvirtina, kad ieškovų prašymas taikyti turtinius ribojimus negalėjo būti patenkintas jau vien dėl to, kad pareikštas ieškinys nėra preliminariai pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto skundo argumentais nesutinka.
13. Įstatymų leidėjo CPK įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių institutas įpareigoja teismą užtikrinti efektyvų ieškovo teisių gynimą. Todėl pradinėje bylos proceso stadijoje, kuomet dažniausiai būna išsprendžiamas reikalavimų užtikrinimo laikinosiomis apsaugos priemonėmis klausimas, ieškovui ar pareiškėjui, siekiančiam pasinaudoti šio instituto teikiama apsauga, tokio prašymo pareiškimo metu pakanka pagrįsti, jog egzistuoja protinga ieškinio patenkinimo galimybė. Teismo pareiga įvertinti ieškinio patenkinimo galimybę gali būti apibrėžiama ir negatyviai, t. y. atsakovo atsikirtimai nėra pakankami abejoti ieškinio pagrindo tikėtinu pagrįstumu. Todėl pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio arba preliminaraus vertinimo) doktriną ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu jis reiškiamas remiantis teisėtu reikalavimų pagrindu ir yra pateikti su šiuo pagrindu tiesiogiai susiję įrodymai, arba ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu, išanalizavus ieškovo argumentus ir atsakovo atsikirtimus, nelieka pagrįstų abejonių sėkminga ieškovui proceso baigtimi.
14. Ieškinys byloje pareikštas dėl skolos priteisimo. Šį savo reikalavimą ieškovai grindė tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kad su atsakovu buvo žodžiu sutarę, jog laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. jie perves kaip paskolą atsakovui asmeniniams ir jo verslo poreikiams 22 645 Eur. Šalis siejantys santykiai buvo grįsti pasitikėjimu. Tik paaiškėjus galimai neteisėtiems atsakovo veiksmams, kai jis pasitraukė iš uždarosios akcinės bendrovės „Finsida“ vadovo pareigų, atsakovas nebesutiko grąžinti gautų paskolų, t. y. iki šiol negrąžino ieškovės O. S. suteiktos 17 930 Eur paskolos dalies, o ieškovui R. S. negrąžino 1 965 Eur. Kaip matyti, ieškovai pakankamai aiškiai išdėstė savo reikalavimo faktinį pagrindą. Be to, nurodė reikalavimo teisinį pagrindą – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.870 straipsnio 1 dalis. Taip pat kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, kuriais grindė jame dėstomas faktines aplinkybes.
15. Atsižvelgiant į tai, toje pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje iš esmės pakako duomenų nuspręsti dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo CPK 144 straipsnio taikymo tikslais. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškinys pareikštas remiantis teisėtu reikalavimų pagrindu ir yra pateikti su šiuo pagrindu tiesiogiai susiję įrodymai, o galimybė, kad ieškovams palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas, nepaneigta.
16. Apelianto atskirojo skundo argumentai, susiję su ieškinio nepagrįstumu, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Todėl tik ištyrus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus pagal CPK nustatytas įrodinėjimo proceso taisykles galės bus padarytos atitinkamos išvados tiek dėl į bylą pateiktų įrodymų įrodomosios reikšmės, tiek ir dėl pareikšto ieškinio reikalavimo pagrįstumo ir jo patenkinimo arba, priešingai, nepatenkinimo. Kaip buvo nurodyta pirmiau, ieškinio preliminaraus pagrįstumo pripažinimui teismui pakanka tik įsitikinti, ar šis procesinis dokumentas yra pagrindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar šie argumentai pagrindžiami įrodymais.
17. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad egzistuoja ir antroji sąlygą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui – apeliantas teigia, kad teismas šios sąlygos egzistavimą iš esmės nepagrįstai susiejo vien su pareikšto ieškinio sumos dydžiu, taip nukrypdamas nuo nagrinėjamam klausimui aktualios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos. Tvirtina, kad ieškovai nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių jo nesąžiningumą.
18. Apeliacinės instancijos teismas, šiuo aspektu visiškai sutikdamas su apeliantu, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė antrosios privalomos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sąlygos buvimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vien deklaratyviai nurodydamas, jog ieškinio suma atsakovui yra pakankamai didelė, o teismas neturi duomenų, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera, nukrypo nuo aktualios Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos teismų praktikos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu.
19. Pažymėtina, jog tokio išimtinio ir itin asmens interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas iki ginčo išnagrinėjimo galimas tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu, t. y. ne hipotetinė, o reali grėsmė, atsižvelgiant į pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais grindžiamas šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-550-330/2019).
20. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti bei aptarti apelianto buvusį, esamą arba ateityje galimą (prognozuojamą) elgesį sąžiningumo aspektu, atsižvelgiant į ieškovų prašyme išdėstytus argumentus. Iš nagrinėjamos bylos duomenų bei ieškovų procesinių dokumentų (prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones) akivaizdu, kad ieškovai taip pat nenurodė jokių objektyvių duomenų ar aplinkybių, liudijančių apie apelianto galimą nesąžiningumą, t. y. apie jo ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas, atlikti kitus su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje iš šio turto ar piniginių lėšų įvykdyti ieškovų naudai priimtą teismo sprendimą.
21. Ieškinyje ir atsiliepime į atskirąjį skundą dėstomos aplinkybės, susijusios su apelianto vengimu įvykdyti prievoles, ką ieškovai vertina kaip nesąžiningą atsakovo elgesį, rodantį ketinimą išvengti skolos ieškovams sugrąžinimo, bus vertinamos sprendžiant dėl ieškovų pareikšto apeliantui ieškinio dėl prašomos priteisti skolos pagrįstumo. Tačiau tokios aplinkybės bei tai, kad, ieškovų teigimu, atsakovas galimai turi ir kitų pradelstų finansinių įsipareigojimų, kurių nevykdo, nepatvirtina apelianto, kaip fizinio asmens, kuriam pareikšti teisme reikalavimai dėl atitinkamo dydžio skolos priteisimo, elgesio nesąžiningumo ar jo ketinimų išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, jeigu jis būtų nepalankus atsakovui.
22. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad grėsmės sprendimo įvykdymui įrodinėjimo pareiga pirmiausiai tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme reikalavimą ir kartu prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2019). Negalima reikalauti to, kas neįmanoma, todėl kitoks įrodinėjimo naštos šalims paskirstymas reikštų, kad apeliantas, aiškiai nežinodamas, ką ieškovai laiko grėsmę jų turtiniams interesams sukeliančiais veiksmais, objektyviai negali net atsikirsti (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išnagrinėtas nepranešus atsakovui), o tai nėra suderinama su šalių procesinės lygybės principu (CPK 17 straipsnis).
23. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti paliktos galioti, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų joms taikyti – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui – buvimo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovų prašymas taikyti apeliantui laikinąsias apsaugos priemones netenkinamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
24. Kadangi byla iš esmės neišnagrinėta, bylinėjimosi išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, priteisimo klausimas nesprendžiamas, nes dėl to turės būti nuspręsta išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų O. S. ir R. S. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo R. A. atžvilgiu atmesti.