- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-19
- Bylos Nr.
- e2-263-797/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03661-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Kavaliauskienė
- Atsakovas
- V. P.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“
- Trečiasis asmuo
- AAS ,,(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Edita Kavaliauskienė, sekretoriaujant E. P., nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei I. V., trečiojo asmens atstovui V. M., teismo patalpose dalyvaujant atsakovui V. P. ir jo atstovei advokatei E. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui V. P., trečiajam asmeniui AAS ,,(duomenys neskelbtini)“, veikiančiam per filialą Lietuvoje, dėl žalos atlyginimo priteisimo, kt. reikalavimų ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pareiškė ieškinį teisme ir prašo priteisti iš atsakovo V. P. 14 797 Eur turtinės žalos atlyginimo, 243,24 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodo, jog atsakovas, vairuodamas automobilį, kuris nebuvo apdraustas įstatymų nustatyta tvarka, atsitrenkė į automobilį T. C., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas transporto priemonių (Kasko) draudimu ir jam padarė žalą. Ieškovė apskaičiavo žalą ir nustatė, kad remontas netikslingas, nes jo išlaidos yra lygios arba didesnės nei 75 proc. transporto priemonės vertės iki eismo įvykio. Nukentėjusiam asmeniui ieškovė išmokėjo 14 797 Eur, t. y. skirtumą tarp transporto priemonės likutinės ir vardinės verčių ir įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo, kuris yra kaltas dėl autoįvykio.
Ieškovės atstovė ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovė buvo apdraudusi nukentėjusiosios transporto priemonę T. C., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kasko draudimu, po autoįvykio administravo žalą ir išmokėjo draudimo išmoką – skirtumą tarp remonto išlaidų ir likutinės vertės, nes remontuoti buvo neekonomiška ir netikslinga, nes remonto kaina apie 22 000 Eur, todėl buvo išmokėtas skirtumas. Atsakovas teigia, kad jo vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta, todėl jis netinkamas atsakovas, tačiau ieškovės atstovė nurodo, jog atsakovas yra tinkamas, nes autoįvykio metu apsauga negaliojo, o eismo įvykio deklaracijoje kaltininku nurodytas atsakovas, ko jis ir neneigia. Ieškovė kreipėsi į atsakovo nurodytą draudiką AAS ,,(duomenys neskelbtini)“, veikiantį per filialą Lietuvoje (toliau – (duomenys neskelbtini)), tačiau buvo gautas atsakymas, kad draudimo apsauga negaliojo, nes įvykis buvo 18:10 val., o apsaugoja įsigalioja nuo 18:15 val. Ieškovė neturėjo pareigos informuoti atsakovo apie žalos dydį, nes atsakovas nėra susijęs su Kasko sutartimi ir ji nėra atsakovo draudikė. Nors atsakovas nesutinka ir su žalos dydžiu, tačiau tik deklaratyviai teigia, jog jis neteisingas, tačiau jo nepaneigė, neįrodinėjo, neprašė specialistų pagalbos. Prašo priteisti žalos atlyginimą, kompensacines, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas ir neatidėti teismo sprendimo įvykdymo dvejiems metams, nes atsakovas nepateikė duomenų, kad ketina dirbti, užsidirbti ir po dviejų metų atsiskaityti su ieškove.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą, jog nesutinka su ieškiniu, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodė, jog ieškovė nepagrįstai teigia, jog autoįvykio metu nebuvo apdraudęs jo vairuojamos transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinės atsakomybės, nes buvo sudaryta sutartis su AAS ,, (duomenys neskelbtini)“, veikiančiu per filialą Lietuvoje. Sumokėjo visą draudimo įmoką, todėl teigia, kad žalą turėtų atlyginti AAS ,, (duomenys neskelbtini)“, veikiantį per (duomenys neskelbtini), jis turėtų būti tinkamas atsakovas šioje byloje. Ieškovė kreipėsi į AAS ,, (duomenys neskelbtini)“, veikiantį per (duomenys neskelbtini), tačiau pastaroji nurodė, jog autoįvykio metu atsakovo vairuojamas automobilis dar neturėjo galiojančios valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties. Atsakovas nurodo, jog, sudarant sutartį, jam žodžiu buvo paaiškinta, kad sutartis įsigalioja nuo pinigų sumokėjimo momento ir po autoįvykio jokių pretenzijų jam niekas nereiškė. Apie pretenzijas sužinojo tik po to, kai gavo ieškinį iš teismo, tuomet pamatė, kad nurodytas draudimo laikotarpis nuo 2021-09-03 18:15 val. Teigia, kad ieškovas atlygino žalą nukentėjusiam asmeniui, tačiau jo neinformavo apie pareikštą pretenziją dėl žalos atlyginimo, nepateikė duomenų apie žalos administravimo eigą, nepasiūlė dalyvauti nustatant jos dydį. Ieškovė nepranešė apie atliekamą tyrimą ir rašto dėl išmokos išieškojimo jis negavo, ieškovė turi pateikti ir pagrįsti žalos dydžio paskaičiavimą. Jo draudimo bendrovė taip pat nepranešė, kad atsisako atlyginti žalą. Prašo nepriteisti ir kompensacinių palūkanų, bet priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovas nesutinka su ieškiniu, prašo jį atmesti, nes sutartį dėl jo vairuojamo automobilio (duomenys neskelbtini) jis su (duomenys neskelbtini) draudimo bendrove sudarė 2021-09-03, sumokėjo pinigus, o draudimo įmonės atstovė pasakė, kad sutartis įsigalioja nuo pinigų sumokėjimo. Prieš sudarant sutartį, jis paprašė, kad draudimas iš karto galiotų, nes reikia važiuoti, dėl laiko nesitarė, ant sutarties nepasirašė, tik ant pinigų sumokėjimo kvito. Draudimo atstovė apaugos įsigaliojimo pradžios neakcentavo. Sėdo į automobilį, kuris buvo paliktas prie VMI aikštelėje ir išvažiavo. Jis nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio, susidūrė, dėl autoįvykio kaltę pripažįsta. Į įvykio vietą policiją ir GMP iškvietė pašaliniai žmonės, apžiūrėjo jo sutuoktinę. Policija paėmė draudimo polisą. Jis pildė deklaraciją, nurodė draudimo bendrovę (duomenys neskelbtini), policijai niekas neužkliuvo, jis nebuvo nubaustas už tai, kad vairavo neapdraustą automobilį, jis turėjo sutartį ir manė, kad draudimas galioja. Apie tai, kad draudimas negalioja, suprato tada, kai iš teismo gavo dokumentus. 202411-09-14 gavo iš savo draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) el. laišką, kuriame reikėjo atsakyti į klausimus, jis atsakė ir jokių kontaktų nebuvo. Atsakovas teigia, jog buvo įsitikinęs, kad draudikas atlygins žalą. Iš ieškovės AB ,,(duomenys neskelbtini)“ iki teismo pretenzijos dėl žalos atlyginimo negavo. Jei teismas tenkintų ieškinį, prašo jo įvykdymą atidėti dvejiems metams dėl sunkios turtinės padėties, nes jis yra Užimtumo tarnybos registre, turi (duomenys neskelbtini) m. gimusį vaiką, sutuoktinę, bylinėjimosi išlaidas advokatei mokėjo, bet tuos pinigus jam davė sutuoktinės motina. 2025 m. sausio mėnesį ketina vykti dirbti į (duomenys neskelbtini), kur dirba jo krikštatėvis ir surado jam darbą, todėl užsidirbęs, jis tą sumą sugrąžintų ieškovei.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė prašo ieškinį atmesti, nes atsakovas manė, kad jis yra sudaręs sutartį su draudimo bendrove, todėl pareiškė, jog atsakovu turėtų būti šioje byloje esantis trečiasis asmuo - AAS ,,(duomenys neskelbtini)“, veikiantis per filialą Lietuvoje. Atsakovas nežinojo, kad yra nurodytas draudimo apsaugos įsigaliojimas, nurodant jo įsigaliojimo momentą, nes toks reikalavimas tuo metu galiojančiame teisės akte nebuvo numatytas, nes nurodyta tik jo įsigaliojimo data. Tik vėliau įstatymas buvo pakeistas, kurs jau nurodomas įsigaliojimo momentas. Draudimo įsigaliojimo sutarties sąlygą teismai vertino skirtingai, todėl kreipsis į kasacinį teismą dėl priimto apeliacinės instancijos sprendimo. Jei teismas ieškovės ieškinį tenkintų, tokiu atveju dėl sunkios atsakovo turtinės padėties prašo atidėti sprendimo įvykdymą dvejiems metams, nes atsakovas turi šeimą, (duomenys neskelbtini) m. gimusį vaiką, šiuo metu yra Užimtumo tarnybos registre, 2025 m. sausio mėn., ketina vykti į (duomenys neskelbtini) užsidirbti ir taip sugrąžinti skolą ieškovei.
Trečiasis asmuo AAS ,, (duomenys neskelbtini)“, veikiantis per filialą Lietuvoje pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog palaiko ieškovės poziciją, nes dėl 2021-09-03 autoįvykio buvo gauta ieškovės pretenzija, kuri buvo išnagrinėta ir priimtas sprendimas kad (duomenys neskelbtini) nekyla prievolė mokėti išmoką. Priimdama sprendimą (duomenys neskelbtini) vadovavosi taisyklėmis kitais teisės aktais ir nurodo, jog transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinės atsakomybės sutartis įsigaliojo nuo 2021-09-03 18 val. 15 min., eismo įvykio metu 18:11 val. draudimo sutartis negaliojo, todėl (duomenys neskelbtini) nekyla teisinė pareiga atlyginti padarytą žalą. Apie tai buvo informuoti visi suinteresuoti asmenys. Nesutinka su atsakovo pozicija, kad sutartis įsigaliojo nuo pinigų sumokėjimo momento, nes sutartyje nurodytas jos įsigaliojimo momentas. Ta aplinkybė, kad ant draudimo poliso nėra atsakovo parašo, jo nuomone nesvarbi, nes įstatymas nenumato, kad būtinai turi būti draudėjo parašas.
Trečiojo asmens atstovas su ieškiniu sutinka, paaiškino, jog atsakovas V. P. yra tinkamas atsakovas šioje byloje. Nors sutartis su atsakovu buvo sudaryta 2021-09-03, bet apsauga įsigaliojo nuo 18:15 val. – nuo sutartyje nurodyto laiko, o autoįvykio laikas ankstesnis. Sutartyje negali parašyti to laiko, kaip nori draudėjas, nes draudimo įmonė turi savo tvarką, kuri nustato konkretų apsaugos įsigaliojimo laiką. Visose draudimo sutartyse yra nurodomas 15 min. terminas. Jie išsiaiškino, jog autoįvykis buvo 18:10 val. Atsakovas negalėjo sėsti prie vairo, nes apsauga dar negaliojo, autoįvykio laikas 18:15 val.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Tarp šalių kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovui V. P., kuris teigia, kad jis nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, nes buvo sudaręs sutartį su draudimo bendrove.
Nustatytos faktinės aplinkybės
Iš byloje esančios sutarties matyti, kad atsakovas V. P. su AAS ,, (duomenys neskelbtini)“, veikiančiu per filialą Lietuvoje, 2021 m. rugsėjo 3 d. sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria apdraudė transporto priemonės M. B. ML, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinę atsakomybę. Sutartyje draudiminis laikotarpis nurodytas nuo 2023 m. rugsėjo 3 d. iki spalio 2 d. Pinigų mokėjimo kvitas patvirtina, kad atsakovas sumokėjo draudimo įmoką už teikiamą draudimo paslaugą. Po Sutarties sudarymo atsakovas, vairuodamas transporto priemonę M. B. ML, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžą, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė T. C., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat apgadintas gatvės apšvietimo stulpas. A. V. P. dėl autoįvykio kaltę pripažįsta. Transporto priemonė T. C., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta AB (duomenys neskelbtini) nuo 2021-07-11 iki 2022-07-10, jo savininkas UAB S. L.. Eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, kad eismo įvykis buvo 2021 m. rugsėjo 3 d. 18:10 val. Trečiasis asmuo AAS ,, (duomenys neskelbtini)“, veikiantis per filialą Lietuvoje, nurodė, jog transporto priemonės „M. B. ML“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinės atsakomybės sutartis įsigaliojo nuo 2021-09-03 18 val. 15 min., ir eismo įvykio metu 18:11 val. draudimo sutartis negaliojo. Pranešime apie žalos atlyginimo paskaičiavimą nurodyta, kad visa žalos suma yra 15 039 Eur, įskaitant transportavimo išlaidas, kurias sudaro 50 Eur, o kompensaciją už neremontuotiną transporto priemonę – 14 747 Eur. Transporto priemonės techninės apžiūros aktas patvirtina eismo įvykio metu automobilio T. C. patirtus sugadinimus, jame nurodyta, jog jos remontuoti neapsimoka ekonomiškai, nes jo remonto išlaidos pagal sąmatą su PVM yra 22 617,24 Eur, yra lygios arba didesnės nei 75 proc. jo rinkos vertės. Išvada apie transporto priemonės likutinę vertę įrodo, jog transporto priemonės vertė prieš įvykį buvo 29 700 Eur, automobilio apgadinimo laipsnis 0,385, likutinė vertė11 836 Eur, skirtumas tarp vardinės ir likutinės verčių 17 864 Eur, todėl nustatyta nuostolio dydis 14 797 Eur. Mokėjimo nurodymu Nr. 2250367 ieškovė AB (duomenys neskelbtini) savininkui S. L., UAB 2021-10-05 pervedė 14 797 Eur sumą. Ieškovė kreipėsi į (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, jog autoįvykio metu M. B. ML, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo sutartis negaliojo, todėl jai nekyla pareiga sumokėti draudimo išmoką. Ieškovė pateikė į bylą 2021-11-30 pranešimą V. P., kad jis sumokėtų 14 997 žalos atlyginimą, tačiau duomenų, kad jis būtų realiai yra išsiųstas ir įteiktas, ar kad atsakovas būtų jį gavęs, byloje nėra.
Dėl atsakovo civilinės atsakomybės, žalos dydžio
Byloje nėra ginčo, kad dėl 2021-09-03 18:10 val. autoįvykio, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė T. C., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra kaltas atsakovas V. P., kuris nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio ir susidūrė su juo. Transporto priemonė T. C., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo apdrausta transporto priemonių (Kasko) draudimu.
Atsakovas nurodo, jog jis nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, nes autoįvykio metu 2021-09-03 turėjo jo vairuojamos transporto priemonės draudimo sutartį, kad jam nebuvo žinoma, jog sutartis įsigalioja 18:15 val., nes draudimo atstovė paaiškino, jog sutartis įsigalioja nuo pinigų sumokėjimo.
Teisme liudytoja apklausta sutartį sudariusi (duomenys neskelbtini) atstovė A. M. tvirtino, jog tam, kad sutartis įsigaliotų, reikia 15 min., nes taip numato draudimo įmonės programa ir taip kompiuteris rodo, ji visada įspėja, kad negalioja draudimas, kad nevažiuotų, nes sutartis įsigalioja po 15 min. Ji negalėjo paaiškinti, kodėl nėra atsakovo parašo ant sutarties, sudarytos (duomenys neskelbtini).
Ši civilinė byla buvo sustabdyta, kol bus išnagrinėta kita civilinė byla, nes atsakovas V. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui „(duomenys neskelbtini)“,veikiančiam per filialą Lietuvoje ir prašė: ,,1) pripažinti nesąžininga ir negaliojančia 2021 m. rugsėjo 3 d. sudarytos lengvojo automobilio „M. B. ML“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygą, jog draudimo apsauga galioja nuo 18.15 val. bei pripažinti, kad 2021 m. rugsėjo 3 d. sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir draudiminė apsauga įsigaliojo nuo 2021 m. rugsėjo 3 d. 18.00 val. bei galiojo 2021 m. rugsėjo 3 d. 18.10 val. įvykusio eismo įvykio metu; 2) pripažinti draudiminiu įvykiu 2021 m. rugsėjo 3 d. 18.10 val. (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžoje įvykusį eismo įvykį, kurio metu ieškovo vairuojamas lengvasis automobilis atsitrenkė į transporto priemonę „T. C.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o transporto priemonė „T. C.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo smūgio atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą, ir įpareigoti atsakovą atlyginti žalą Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatyta tvarka“ (Civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)).
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimu V. P. ieškinys buvo patenkintas iš dalies ir nuspręsta: ,,Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia 2021 m. rugsėjo 3 d. sudarytos lengvojo automobilio „M. B. ML“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygą, jog draudimo apsauga galioja nuo 18.15 val. bei pripažinti, kad 2021 m. rugsėjo 3 d. sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir draudiminė apsauga įsigaliojo nuo 2021 m. rugsėjo 3 d. 18.00 val. bei galiojo 2021 m. rugsėjo 3 d. 18.10 val. įvykusio eismo įvykio metu“. Kitoje dalyje bylą nutraukė.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, nusprendė: ,,Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 28 d. sprendimą dalyje, kuria nuspręsta: „patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies; pripažinti nesąžininga ir negaliojančia 2021 m. rugsėjo 3 d. sudarytos lengvojo automobilio „M. B. ML“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygą, jog draudimo apsauga galioja nuo 18.15 val. bei pripažinti, kad 2021 m. rugsėjo 3 d. sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir draudiminė apsauga įsigaliojo nuo 2021 m. rugsėjo 3 d. 18.00 val. bei galiojo 2021 m. rugsėjo 3 d. 18.10 val. įvykusio eismo įvykio metu; priteisti ieškovui V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš AAA „(duomenys neskelbtini)“ filialo (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) teisinių paslaugų išlaidas; priteisti valstybei iš AAA „(duomenys neskelbtini)“ filialo (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), 55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5662“, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. P. ieškinio reikalavimus atmesti. Kitoje dalyje Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.“.
Priimdamas tokį sprendimą, teismas nurodė, kad: ,,Teisėjų kolegija konstatuoja, kad draudimo sutarties sąlyga nustatanti, kad draudimo sutartis įsigalioja tą pačią dieną, nuo konkretaus laiko momento, patenkanti į pagrindinį sutarties dalyką (t. y. draudimo apsaugos galiojimo pradžios momentą), nagrinėjamos bylos atveju nesudaro pagrindo spręsti, kad vidutinis pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas galėjo nesuprasti šios sąlygos prasmės ar netinkamai įvertinti iš šios sąlygos kylančias jam galimai reikšmingas pasekmes. Šiuo atveju sutarties sąlyga suformuluota aiškiai ir atspindi draudėjo sutartinę sąžiningumo pareigą. Ieškovui, kaip transporto priemonės savininkui, tenka imperatyvi pareiga nesinaudoti transporto priemone, jeigu ji nėra apdrausta privalomuoju draudimu; Todėl, darytina išvada, kad 2021 m. rugsėjo 3 d. sudarytos lengvojo automobilio „M. B. ML“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlyga, jog draudimo apsauga galioja nuo 18.15 val. atitinka skaidrumo reikalavimą, todėl ji nevertintina sąžiningumo materialiuoju aspektu (CK 6.228⁴ straipsnio 7 dalis)“. Sprendimas galioja.
Iš teismų procesinių dokumentų matyti, jog nuomonės tuo pačiu klausimu išsiskyrė, todėl atsakovo atstovė teigė, kad kreipsis į kasacinį teismą. Duomenų, kad kreiptasi su kasacinius skundu, sprendimo priėmimo dieną teismui nepateikta, LITEKO duomenys to nerodo.
Įvertinus atsakovo atsikirtimo į ieškinį pagrindą dėl sutarties įsigaliojimo ir teismui nusprendus, jog Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo apsauga galioja nuo 18.15 val. atitinka skaidrumo reikalavimą, todėl ji nevertintina sąžiningumo materialiuoju aspektu, sprendimo priėmimo dieną šis apeliacinės instancijos teismo sprendimas galioja, jis yra privalomas sprendžiant ginčą šioje byloje, todėl laikytina, kad atsakovas V. P. yra atsakingas ir tinkamas atsakovas šioje byloje (CPK 182 str. 2 p.).
Byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų taikyta administracinė atsakomybė, bet dėl atsakovo kaltės sukelto autoįvykio jam kyla civilinė atsakomybė – pareiga atlyginti žalą, nes atsakovas pažeidė Kelių eismo taisykles, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio, susidūrė, dėl to atsirado žala.
Atsakovas nurodo, jog jis nedalyvavo apskaičiuojant žalą, nebuvo kviestas, prašė pateikti žalos apskaičiavimo duomenis. Ieškovės atstovė tvirtino, jog atsakovo ir ieškovės nesiejo draudimo teisiniai santykiai, todėl ji neprivalėjo jo informuoti, o kitokio žalos dydžio atsakovas neįrodinėjo, nesikreipė į ekspertus.
Žalos apskaičiavimo duomenys buvo pateikti į bylą. Iš jų matyti, jog Pranešime apie žalos atlyginimo paskaičiavimą nurodyta, kad visa žalos suma yra 15 039 Eur, įskaitant transportavimo išlaidas, kurias sudaro 50 Eur, kompensacija už neremontuotiną transporto priemonę – 14 747 Eur. Transporto priemonės techninės apžiūros aktas patvirtina eismo įvykio automobilio T. C. sugadinimus ir nurodyta, jog remontuoti neapsimoka, neekonomiška, nes transporto priemonės remonto išlaidos pagal sąmatą su PVM yra 22 617,24 Eur, yra lygios arba didesnės nei 75 proc. jo rinkos vertės. Išvada apie transporto priemonės likutinę vertę įrodo, jog transporto priemonės vertė prieš autoįvykį buvo 29 700 Eur, automobilio apgadinimo laipsnis 0,385, likutinė vertė - 11 836 Eur, skirtumas tarp vardinės ir likutinės verčių 17 864 Eur, todėl nustatytas nuostolio dydis 14 797 Eur. Šiuo atveju jei būtų nuspręsta remontuoti automobilį, tai jo remonto išlaidos viršytų prašomos žalos dydį, todėl buvo apskaičiuotas skirtumas tarp vardinės ir likutinės automobilio verčių, kuris yra mažesnis nei remonto suma ir yra 14 797 Eur. Nors atsakovas nesutinka su kitam automobiliui padarytos žalos dydžiu, tačiau jis apsiriboja tik deklaratyviu teiginiu, tačiau tokį žalos dydį paneigiančių įrodymų nepateikia. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, jog CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį tie duomenys gali būti nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, ekspertų išvadomis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 180 straipsnyje nurodyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai, tačiau atsakovas įrodymų dėl kitokio žalos dydžio nepateikė (CPK 178, 185 str.).
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje numatyta pareiga atlyginti žalą. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Įstatymas numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 str.). Šiam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip pagal įstatymą pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta pagal draudimo sutartį. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėdamas draudimo išmoką.
Į bylą pateikti įrodymai, kad mokėjimo nurodymu Nr. 2250367 ieškovė AB (duomenys neskelbtini) S. L., UAB (savininkui) 2021-10-05 pervedė 14 797 Eur sumą, todėl įgijo teisę reikalauti ją grąžinti iš atsakingo už autoįvykį asmens – atsakovo ir yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti – atsakovo kaltė, jam pažeidus Kelių eismo taisykles, sukėlus eismo įvykį dėl savo neatidumo, dėl šių veiksmų atsirado žala, o tarp žalos ir neteisėtų atsakovo veiksmų yra priežastinis ryšys, todėl iš atsakovo V. P. ieškovei priteistinas 14 797 Eur žalos atlyginimas (CK 6.245, 6.263, 6.1015 str.).
Dėl kompensacinių ir procesinių palūkanų priteisimo
Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.261 straipsniu prašo iš atsakovo priteisti ir 243,24 Eur kompensacines palūkanas, paskaičiuotas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę 2022-01-01 (taip nurodyta ieškinyje) iki ieškinio pateikimo teisme dienos. Atsakovas nurodo, jos jo turtinė padėtis sunki, todėl su jomis nesutinka, jie teigia jokio pranešimo apie žalos atlyginimo sumokėjimą negavo, apie tai sužinojo, kai gavo dokumentus iš teismo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovui būtų įteikta ar tinkamai pranešta apie tai, kad iš jo ieškovė reikalauja atlyginti žalą (CPK 178 str.).
Skolininko praleisto piniginių prievolių įvykdymo termino pasekmes reglamentuojantis CK 6.261 straipsnis numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Šiuo atveju yra ne sutartis, o deliktas. Tačiau duomenų, kad iš atsakovo faktiškai buvo pareikalauta atlyginti žalą, jam realiai išsiunčiant ar įteikiant pranešimą, apie tai nėra. Byloje yra pateiktas tik 2021-11-30 pranešimas, toliau ieškovė nepateikė duomenų, kad pakartotinai būtų siuntusi pretenziją atsakovui, byloje nėra. Į teismą ieškovė kreipėsi 2023-08-04. Atsakovas teigia, jog apie tai, kad iš jo reikalaujama žalos atlyginimo, sužinojo tik gavęs dokumentus iš teismo, t. y. 2023-08-11. Byloje nėra ir duomenų, jog atsakovui būtų pranešta, kad (duomenys neskelbtini) atsisako sumokėti draudimo išmoką ir kad jos reikalaujama iš atsakovo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją įvykdyti, tačiau neįrodo, jog realiai to pareikalavo (LAT nutartis Nr. 3K-3-124/2013), todėl 243,24 Eur kompensacinės palūkanos nepriteistinos, ši ieškinio dalis atmestina (CPK 178, 185 str.). Šiuo atveju ieškovė prašo priteisti procesines palūkanas, kurios yra skirtos kompensuoti kreditoriaus nuostoliams dėl negalėjimo naudotis pinigais ir jos turi būti įskaitomos į kreditoriaus nuostolius (LAT nutartis Nr. e3K-3-89-611/2024).
Ieškovė prašo priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. P. C. kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 1 dalį atsakovas privalo mokėti ieškovei 5 procentų palūkanas, kurios priteistinos iš atsakovo už 14 797 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2023-08-08 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 178, 185 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios susijusios su 338 Eur žyminio mokesčio sumokėjimu ir 455,58 Eur už atstovavimą. Atsakovas patyrė 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, todėl abiem šalims priklauso bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Įskaičius sumas, iš atsakovo ieškovei priteistina 764,52 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93, 98 str.).
Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios priteistinos sumos, todėl iš šalių jos valstybei nepriteistinos (CPK 96 str.).
Dėl prašymo atidėti sprendimo įvykdymą
Atsakovas nurodo, jog tuo atveju jei teismas tenkintų ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo, jis prašo atidėti sprendimo įvykdymą dvejiems metams, nes jo turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, o 2025 m. sausio mėn. jis ketina vykti dirbti į (duomenys neskelbtini), todėl sutaupytų ir galėtų sumokėti ieškovei. Šiuo metu tokios galimybės sumokėti neturi, augina mažametį vaiką, turi sutuoktinę, yra Užimtumo tarnybos įskaitoje, o jo turtinė padėtis pagerėtų po dviejų metų ir jis sumokėtų.
Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atsakovas pateikė duomenis apie savo turtinę padėtį. Atsakovas šiuo metu yra Užimtumo tarnybos įskaitoje, augina (duomenys neskelbtini) m. gimusį vaiką, yra susituokęs, nekilnojamojo turto neturi. Duomenų, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, nei jis nurodo, byloje nėra (CPK 178 str.).
Priteisus 14 797 Eur reikalaujamą sumą su 764,52 Eur bylinėjimosi išlaidomis, atsakovo skola ieškovei sudaro 15 561,52 Eur. Pagal pateiktus duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, jis priteistų sumų negalėtų sumokėti iš karto ir/ar net dalimis, tokiu atveju būtų išduotas vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo priverstinai, tačiau antstolis galėtų išskaičiuoti tik įstatymo numatytą dalį iš gaunamų pajamų, skaičiuotų vykdymo ir administravimo išlaidas, todėl grąžintina dalis ieškovei būtų maža, o šiuo metu atsakovas dar nedirba (CPK 611, 736 str.).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovui sumokėti priteistą sumą dėl sunkios turtinės padėtis yra sudėtinga, bet ši situacija gali pasikeisti, nes atsakovas teigia išvyksiantis dirbti į užsienį (CPK 178, 185 str.). Teismas, įvertinęs abiejų šalių argumentus, tai, kad sprendimo įvykdymo atidėjimas būtų naudingas ne tik atsakovui, bet ir ieškovei, kuri galėtų iš karto gauti žalos atlyginimo sumą vėliau, jei būtų leidžiama atsakovui susitaupyti, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo principus, į atsakovo šiuo metu susiklosčiusią sunkią turtinę padėtį, prašymas dėl sprendimo įvykdymo tenkintinas iš dalies ir atidėtinas sprendimo įvykdymo terminas vieneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taip teismas sprendžia, atsižvelgdamas į abiejų šalių interesus ir jų pusiausvyrą bei atsižvelgia į tai, kad ieškovė yra juridinis asmuo, siekiantis pelno, todėl sprendimo įvykdymo išdėstymas vieneriems metams nenulems jos finansinės padėties pablogėjimo ir labiau atitiks ieškovės ir atsakovo interesus, kuris privalės siekti kuo greitesnio žalos atlyginimo sumokėjimo per vienerius metus (CK 1.5 str., CPK 178, 185, 284 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 284, 307 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“ 14 797 Eur (keturiolikos tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt septynių eurų) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 14 797 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-08-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 764,52 Eur (septynių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 52 centų) bylinėjimosi išlaidas.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atidėti vieneriems metams sprendimo įvykdymą atsakovui V. P. dėl 15 561,52 Eur priteistos sumos ieškovei sumokėjimo, skaičiuojant terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.