Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Anaip“ ieškinį atsakovei J. J. dėl tarpininkavimo mokesčio, sutartinių netesybų ir procesinių palūkanų priteisimo.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 1305 Eur tarpininkavimo mokesčio, 1305 Eur sutartinių netesybų ir penkių procentų procesines palūkanas. Ieškovas nurodė, kad į jį kreipėsi atsakovė su prašymu tarpininkauti ir padėti jai perkant butą Vilniuje. Anot ieškovo, šalys 2015 m. balandžio 16 d. pasirašė tarpininkavimo paslaugų užsakymą perkant nekilnojamąjį turtą ir tą pačią dieną ieškovas aprodė atsakovei tris butus, įskaitant ir tą butą, kurį ieškovė nusipirko 2015 m. gegužės 8 d. Ieškovo teigimu, sutarties esminės sąlygos atsakovei išaiškintos net keletą kartų (2 kartus žodžiu ir 1 kartą raštu), tačiau atsakovė atsisako sumokėti sutartimi sulygtą tarpininkavimo mokestį, todėl ieškovas prašo atsakovei taikyti ir sutartines netesybas.

Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Atsakovė pabrėžė, kad ji skambino skelbime nurodytu telefono numeriu dėl konkretaus buto, kurį ir nusipirko. Atsakovės teigimu, apžiūrinėjant butus atsakovo darbuotojas paprašė jos pasirašyti popierius, kurie, anot jo, buvo reikalingi atsakovo įmonės vadovui; jai buvo pasakyta, jog tikrai nebus skolinga (už butų aprodymą). Anot atsakovės, ji nežinojo, kad sutarties sąlygos surašytos kitoje pasirašomo lapo pusėje; ieškovas neįvykdė savo pareigos supažindinti ją, kaip vartotoją, su sutarties sąlygomis, įskaitant ir sąlygas dėl tarpininkavimo mokesčio bei netesybų. Atsakovės įsitikinimu, būtent nekilnojamojo turto pardavėjai, o ne pirkėjai apmoka už tarpininkavimo paslaugas.

Civilinio kodekso 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis vartotojas įpareigojamas vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo. Civilinio kodekso 6.228⁴ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio 2 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui. Civilinio kodekso 6.228⁴ straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teismo pareiga vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio. Civilinio kodekso 6.228⁶ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta verslininko pareiga įrodyti, kad informacija pagal šį straipsnį yra suteikta vartotojui. Civilinio kodekso 6.228⁷ straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad prieš sudarydamas nuotolinę sutartį ar ne prekybos patalpose sudaromą sutartį, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui informaciją apie bendrą prekių ar paslaugų kainą, į kurią įskaičiuoti mokesčiai, arba kai dėl prekių arba paslaugų pobūdžio kaina pagrįstai negali būti iš anksto apskaičiuota, metodą, pagal kurį ši kaina apskaičiuojama. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu verslininkas tinkamai neįvykdė reikalavimo suteikti vartotojui šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą informaciją apie papildomus mokesčius ar kitas išlaidas, vartotojas neprivalo mokėti šių mokesčių ar išlaidų. Pareiga įrodyti, kad pagal šį straipsnį informacija yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui (CK 6.228⁷ straipsnio 5 dalis).

Nurodytų Civilinio kodekso normų kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, anot ieškovo:

- šalių pasirašytą 2015 m. balandžio 16 d. sutartį-užsakymą (el. bylos apyrašo puslapiai 5-6) parengė būtent ieškovas-verslininkas;

- ši sutartis-užsakymas pasirašyta ieškovo įmonės darbuotojo automobilyje prieš pat išvykstant apžiūrėti (atsakovei aprodyti) butų;

- tokių sutarčių-užsakymo ieškovas nesiunčia iš anksto susipažinti pirkėjams (nes nežinoma, ar pirkėjas ateityje tikrai bendradarbiaus, naudosis paslaugomis).

Vertinant šias ieškovo nurodytas faktines aplinkybes (kurias patvirtino ir atsakovė), pažymėtina, kad:

- šalys nepasirašė ieškovo pateikto sutarties-užsakymo lapo kitoje pusėje, būtent kurioje ir nurodytos „bendrosios tarpininkavimo paslaugų perkant nekilnojamąjį turtą užsakymo sąlygos“ (apyrašo p. 6);

- šalių pasirašytame sutarties-užsakymo lape (puslapyje) nors ir yra vieta, skirta įrašyti tarpininkavimo mokestį, tačiau ši vieta palikta be jokio įrašo, t. y. abiejų šalių pasirašytame sutarties puslapyje neįrašytas tarpininkavimo mokestis;

- šalių pasirašytame sutarties-užsakymo lape (puslapyje) nėra jokių nuorodų apie kitus šios sutarties-užsakymo lapus ar puslapių skaičių;

- anot atsakovės, ji buvo paprašyta pasirašyti lapą, kuris buvo prisegtas-pritvirtintas prie rašymo pagrindo;

- iš kitų į bylą pateiktų ieškovo pasirašytų dokumentų matyti, kad ieškovo sudaromose sutartyse šalys, paprastai, pasirašo kiekvieną sutarties puslapį, pavyzdžiui, ieškovo ir D. P. 2015 m. balandžio 17 d. susitarimas dėl nekilnojamojo turto pardavimo (apyrašo p. 8-9).

Pažymėtina, kad šalių pasirašytos sutarties-užsakymo puslapio skiltyje „tarpininkavimo mokestis“ nieko neįrašyta. Šios faktinės aplinkybės kontekste atkreiptinas dėmesys į Civilinio kodekso 6.228⁴ straipsnio 6 dalį, kurioje nustatyta, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai; šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis; kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Taigi šalių sutarties-užsakymo skiltyje „tarpininkavimo mokestis“ nieko neįrašius, nurodytos Civilinio kodekso 6.228⁴ straipsnio 6 dalies nuostatos lemia išvadą, kad ši rašytinė sutarties sąlyga (tarpininkavimo mokestis) nebuvo išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šią abejonę vertinant atsakovės-vartotojos naudai, konstatuotina, kad kitoje sutarties-užsakymo vietoje (kitame puslapyje) įrašyta sutarties sąlyga laikoma nesąžininga. Be to, jeigu, ieškovo teigimu, atsakovei iš tikrųjų net keletą kartų išaiškintos esminės sutarties sąlygos, tai, teismo vertinimu, didesnių sąnaudų nepareikalautų ir tokios faktinės aplinkybės (sąlygų išaiškinimo) patvirtinimas šalių parašais. Taigi teismas įrodymų vertinimo prasme būtent ieškovo nenaudai vertina tą aplinkybę, kad ieškovas (verslininkas) pasiūlydamas atsakovei (vartotojai) sudaryti sutartį ieškovo iš anksto parengtomis sąlygomis, nepasirūpino rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais atsakovės supažindinimą pasirašytinai su prisiimamais įsipareigojimais. Tame pačiame sutarties-užsakymo puslapyje nurodomos „bendrosios šio užsakymo sąlygos“, teismo vertinimu, gali būti suprantamos kaip puslapyje nurodyta bendro pobūdžio informacija apie užsakovą ir jo pageidaujamą butą. Dėl to vien tik tekste esanti abstraktaus pobūdžio nuoroda į užsakovo susipažinimą su „bendrosiomis šio užsakymo sąlygomis“ ir sutikimą su jomis (nesant tiesioginių nuorodų-paaiškinimų, kad šios sąlygos išdėstytos atskirame lape-puslapyje) nėra pakankamas įrodymas, jog atsakovė su šiomis sąlygomis iš tikrųjų supažindinta. Esant kardinaliai priešingiems šalių paaiškinimams dėl šalis siejusių teisinių santykių atlygintinumo ar neatlygintinumo, teismas atsižvelgia į atsakovės argumentus, kad jos tuo metu turėtomis žiniomis už tarpininkavimo paslaugas, paprastai, apmoka turto pardavėjai, todėl atsakovė neturėjo pagrindo manyti, jog už ieškovo paslaugas teks apmokėti ir jai, kaip pirkėjai. Dėl ieškovo argumentų, kad po butų apžiūros atsakovė ėmė vengti tolimesnio bendravimo su ieškovu (tokiais savo veiksmais esą patvirtindama savo žinojimą apie pareigą mokėti tarpininkavimo mokestį), teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tokie atsakovės veiksmai nors ir nevertintini kaip sąžiningi ieškovo atžvilgiu, tačiau gali būti paaiškinami atsakovės siekiu padėti buto pardavėjai išvengti pareigos sumokėti tarpininkavimo mokestį ieškovui už buto pardavimą, t. y. tokie atsakovės veiksmai taip pat negali būti pakankamas įrodymas, vienareikšmiškai patvirtinantis jos žinojimą apie prisiimtą pareigą sumokėti tarpininkavimo mokestį, juolab žinojimą apie konkretų mokesčio ir (arba) netesybų dydį.

Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad ieškovo pateiktų įrodymų nepakanka pašalinti abejonėms ir paneigti atsakovės argumentus dėl jos nesupažindinimo su pareiga mokėti tarpininkavimo mokestį, juolab netesybas. Darytina išvada, kad ieškovas neįvykdė jam tenkančios įrodinėjimo pareigos (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis, 6.228⁷ straipsnio 5 dalis, Civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai), todėl ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.

Atmetant ieškinio reikalavimus, atsakovei iš ieškovo priteistina 350 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (p. 66-70; CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Valstybei iš ieškovo priteistina 4,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Anaip“, j. a. k. 303259502, 350 (tris šimtus penkiasdešimt) Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Anaip“, j. a. k. 303259502, 4,08 Eur (keturis eurus 8 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.