Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, įgijęs pradinį išsilavinimą, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), nebaustas administracine tvarka, teistas:

1) 2008 m. birželio 9 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (9 nusikalstamos veikos), paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų laisvės apribojimas;

2) 2010 m. kovo 19 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, jam paskirta bausmė – 6 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2008 m. birželio 9 d. Vilniaus r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82, 87 ir 92 straipsniais bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – 6 mėnesių elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu bei mokytis;

3) 2010 m. birželio 2 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, paskirta galutinė bausmė – 45 parų areštas. Bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą. 2012 m. sausio 27 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2010 m. birželio 2 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. Bausmė atlikta 2012 m. vasario 6 d., teistumas išnykęs, asmuo laikomas neteistu,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą (nesunkus sveikatos sutrikdymas savo šeimos nariui).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. B. kaltinamas tuo, kad smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – seseriai, o būtent: jis 2024 m. vasario 4 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 13.31 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo artimojo giminaičio – sesers D. B. – gyvenamojoje vietoje, individualiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia mušdamas D. B. – suduodamas kumščiu vieną smūgį D. B. į dešinę plaštaką – vienu trauminiu poveikiu padarė D. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą – dešinės plaštakos sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu nugariniame paviršiuje, III delnakaulio lūžį, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais R. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

D. B.: Pas mane jau savaitę laiko kaip man skauda. Ką jūs galvojate, kad aš juokauju?

D. B.: Nol ketvirto mane jisai sumušė. Kas man padės? Niekas!

D. B.: R. B..

D. B.: (duomenys neskelbtini).

D. B.: Nėra.

D. B.: D. B..

D. B.: Nu, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ne (duomenys neskelbtini), meluoju.

D. B.: Labai skauda, mėlynuoja viskas.

Greitosios medicinos pagalbos operatorius: (duomenys neskelbtini), supratau, kas nutiko?

D. B.: Man ranką.

D. B.: Taip.

D. B.: Kokia trauma? Pas mane sulaužyta kaip sakant.

Greitosios medicinos pagalbos operatorius: A, supratau, sulaužyta ranka, gerai atvyksim.

D. B.: M, gerai.

5.13. Garso įrašo duomenimis „BPC skambučio įrašas (ID 92258377555, skambučio pradžia 2024 m. vasario 11 d. 12.21.09)“ trukmė 40 s. Jame girdima:

112: 112.

D. B.: Nu, man ranką labai skauda.

5.15. Alkotesterio duomenimis 2024 m. vasario 4 d. 13.59 val. R. B. buvo nustatytas 2,14 promilės neblaivumas, 2024 m. vasario 4 d. 14.05 val. D. B. buvo nustatytas 2,56 promilės neblaivumas, 2024 m. vasario 4 d. 14.07 val. J. Č. buvo nustatytas 1,84 promilės neblaivumas, 2024 m. vasario 4 d. 14.09 val. A. M. buvo nustatytas 0,75 promilės neblaivumas, 2024 m. vasario 4 d. 14.12 val. J. M. buvo blaivus (t. 1, b. l. 24-26).

5.16. Asmens apžiūros protokolo duomenimis ant D. B. dešinės plaštakos viršutinės dalies yra matomas patinimas (t. 1, b. l. 28-33).

5.19. Medicinos dokumentų apžiūros protokolo teismo medicinos eksperto specialisto išvados duomenimis D. B. buvo nustatytas dešinės plaštakos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu nugariniame paviršiuje, III delnakaulio lūžiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodomu metu, vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b. l. 110).

5.23. Vaizdo įrašo „PSS-20240204-135145UTC+0200“ trukmė 15 min. 16 s. Prie namo lauke pasitinka J. M., pasako, kad jis negeria, nes jam lygtinumas ir lydi policininkus į namo vidų. Paklaustas, kur D., pasako, kad ji namuose ir palydi policininkus į namo vidų. Pasako, kad čia yra ir jos brolis. Užėjus namo patalpoje yra D. B., A. M., J. Č. ir R. B.. D. B. parodo policininkui ranką (įraše nesimato). Paklausta, kaip čia padarė, D. B. nurodo: ‚Nu, tai paėmė ir trenkė“ (kumščiu pavaizduoja smūgį). Paaiškina, kad kumščiu trenkė brolis. Taip pat brolis paėmė už kapišono ir J. Č., ant lovos paėmė ir pasakė išprievartaus. D. B. paaiškina, kad ji sėdėjo virtuvėje ant kėdės, matė diedukas ir draugė. Prie stalo sėdinčiam R. B. policininkas pasako, kad reikia eiti iki mašinos. R. B. pasako: „Kas yra, ką aš padariau?“. Išėjus į lauką policininkas R. B. klausia, kodėl D. B. ranka ištinusi, ar jis nebuvo pastvėręs jai už rankos, tačiau šis paaiškina, kad ką tik atėjo. Alkotesteriu patikrina R. B. neblaivumą – 2,14 promilės. R. B. pasako: „Pyktis ima, nesąmones kalba. Aš „vapšče“ tik neseniai iš (duomenys neskelbtini) atėjau, kaip aš galėjau jai sukti ranką?“. J. M. paaiškina, kad jis nieko nematė, nes namie nebuvo. R. B. įsodinamas į policijos automobilio laikino sulaikymo patalpą, jam paaiškinama, kad dėl smurto artimoje aplinkoje jam reikia vykti į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą. R. B. aiškina, kad jis ką tik atėjo, negalėjo rankos išsukti. Policininkai grįžta į namo vidų. Patikrina alkotesteriu D. B. neblaivumą – 2,56 promilės. D. B. paaiškina: „Bulves skutau, jis pradėjo man skambinėti, aš pakėliau ragelį, pradėjo gąsdinti, va, ateisiu tuoj, Juozą sumušiu su chebra, dar namą padeginsiu. Visi girdėjo“. Po to sako, kad ranką skauda. Policininkas pasiūlo iškviesti greitąją, tačiau D. B. atsisako greitosios. Sako: „Patikrinkit, pas jį žolės yra, nes jis dar žolytę rūko“. Klausia A. M., ką jis matė. Jis sako: „Moteriškė čia sėdėjo, o jis šitai moteriškei už rankos, jie brolis ir sesuo. Paskui tą moteriškę už kapišono ir ant lovos nuvertė“. Alkotesteriu tikrinamas J. Č. neblaivumas – 1,84 promilės, ir A. M.. Policininkas išeina į lauką.

5.24. Vaizdo įrašo „PSS-20240204-142920UTC+0200“ trukmė 03 min. 59 s. Atvyksta greitosios medicinos pagalbos slaugytoja. Ji užeina į namo vidų, klausia: „Ką čia tai rankai pasidarėt?“. D. B.: „Brolis taigi išsuko, au (užrėkia)“. Slaugytoja: „Ramiai. išsuko brolis?“. D. B.: „Nu“. Slaugytoja: „Tai kaip jis griebė jums taip už rankos, kaip?“. D. B.: „Taip. Ir pradėjo sukti, ir trenkė“. Slaugytoja: „Per riešą galit sulenkti?“. D. B.: „Ai ne...“. Slaugytoja: „Pirštus?“. D. B.: „Biški. Va šitas labai skauda“. Slaugytoja: „Kada čia taip atsitiko? Prieš kiek laiko?“. D. B.: „Šiandien“. Slaugytoja: „Ryte ar kada?“. D. B.: „Nu, šiandien, kai atvažiavo“. Slaugytoja: „Tik ranką ar kažkas atsitiko?“. D. B.: „Ne, daugiau netrenkė man niekur, tik ranką. Pradėjo mėlynuot“. Slaugytoja: „Tai ar dėjot kažką šalto?“. D. B.: „Nieko aš nedėjau“. Slaugytoja: „Tai už tai ir mėlynuoja“. Slaugytoja apžiūrinėja D. B. ranką, tačiau įraše nesimato, klausinėja dėl kiekvieno piršto. Paskui slaugytoja pasako, kad ar kažkas lūžo, negali pasakyti, nes ji neleidžia prisiliesti, riešas tikrai nebus lūžęs, o dėl kitur reiktų šviesti. D. B. atsisako vykti šviesti. Paprašo nuskausminamųjų (t. 1, b. l. 75-79).

Motyvuojamoji dalis

R. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį.

7. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai nusikalstama veika pasireiškia fizinio smurto naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – nesunkaus sveikatos sutrikdymu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas apibrėžta arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-62/2014; 2014 m. lapkričio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-484/2014; 2015 m. gruodžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-531-699/2015).

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A186 (toliau – Įsakymas) patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7 – 7.2 punktais, nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna BK 135 straipsnyje numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo.

9. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad R. B. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – išgertuvių metu, virtuvėje, tyčia sudavė kumščiu vieną smūgį D. B. į dešinę plaštaką. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis nukentėjusiajai sulaužė dešinės plaštakos III delnakaulį, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą žemiau išdėstytų motyvų pagrindu:

9.1. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Tuo tarpu nukentėjusiosios parodymai nuoseklūs ir neprieštaringi sutampantys su byloje esančia rašytine medžiaga, tad pagrindo jais nesivadovauti nėra. Tai, kad tarp šalių įvyko konfliktas, kuriuo metu buvo sužalota nukentėjusioji patvirtina ir liudytojų J. Č. bei A. M. parodymai.

9.2. Tai, kad nukentėjusioji patyrė sužalojimus, patvirtina ir byloje esanti teismo medicinos eksperto pateikta išvada, kuria teismas neturi pagrindo abejoti, laikytina objektyviu įrodymu, patvirtinančiu dėl kaltinamojo nukentėjusiosios atžvilgiu panaudoto smurtinio pobūdžio veiksmų kilusias pasekmes (dešinės plaštakos sumušimą, pasireiškusi minkštųjų audinių patinimu nugariniame paviršiuje, III delnakaulio lūžiu), o taip pat ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių – nesunkus sveikatos sutrikdymas.

9.3. Be to, vadovaujantis šio nuosprendžio 8 punkte aptartu Įsakymu nukentėjusiajai padaryti sveikatos sužalojimai kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sužalojimas sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiu, t. y. dėl dešinės plaštakos III delnakaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

9.5. Be to, byloje esanti kita rašytinė medžiaga taip pat patvirtina kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, o būtent: veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, t. y. BIRT ataskaitų žiūryklių, Bendrojo pagalbos centro padarytų garso įrašų, įvykio vietos apžiūros protokolų, asmens apžiūros protokolo, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelių, medicinos dokumentų apžiūros protokolo, teismo medicinos eksperto specialisto išvados, policijos pareigūno mobiliosios kūno kameros „Body“ padarytų vaizdo įrašų duomenys, ir kt.

9.6. Tad teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamos veikos objektą vertinami kaip nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, nukentėjusiajai nesunkiai sutrikdydamas sveikatą, ką patvirtina šioje byloje ištirti įrodymai. Dėl šios priežasties spręstina, kad kaltinamojo atlikta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, t. y. atitinka sudėtį, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

9.7. Pripažinus kaltinamąjį R. B. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, toliau turėtų būti svarstomas bausmės dydžio klausimas. Tačiau, esant prašymui kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjusioji susitaiko, visų pirma, svarstomas klausimas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjusysis asmuo susitaiko

10. BK 38 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiosios dėl nusikalstamu būdu kilusių pasekmių, tuo tarpu nukentėjusioji kaltinamajam atleido. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad kaltinamajam atleido ir pretenzijų jam neturi. Esant šioms aplinkybėms proceso dalyviai prašo baudžiamąją bylą užbaigti atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, nukentėjusiajai ir kaltinamajam susitaikius.

12. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis bei nukentėjusioji palaikė pateiktą prašymą. Dėl baudžiamosios bylos užbaigimo atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės šalims susitaikius sutiko ir prokuroras.

13. Kaltinamasis šios nusikalstamos veikos padarymu metu neteistas. Kaltinamasis padarė BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką, kuri savo pobūdžiu laikytina apysunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 4 dalis). Savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, taip pat atsiprašė nukentėjusiosios, kas teismo pripažintina kaltinamojo lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 2 dalis). Be to, kaltinamasis savo noru atlygino žalą pagal pareikštą civilinį ieškinį už nukentėjusios gydymą. Darytina išvada, kad proceso dalyviams susitaikius šioje byloje, galimai bus išvengta konfliktų ir ateityje.

14. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra nustatyti tiek formalieji, tiek ir materialieji pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja. Nors kaltinamasis praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, administracine tvarka trejų metų laikotarpyje nebaustas, kas sudaro pagrindą manyti, kad nusikalstamos veikos padarymas šiuo atveju buvo atsitiktinio pobūdžio, kaltinamojo pasirinktas netinkamas konfliktiškos situacijos sprendimo būdas ir ateityje kaltinamasis laikysis įstatymų bei daugiau nebenusikals, todėl baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

15. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos baudžiamosios priemonės, įskaitant ir dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose bei įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

16. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis smurtinius veiksmus atliko prieš savo seserį. Tad vadovaujantis BK 72² straipsniu, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

17. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis atliko nukentėjusiosios atžvilgiu smurtinius veiksmus, dėl ko nesunkiai buvo sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, bei tai, jog nukentėjusioji civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos nepareiškė, nagrinėjamu atveju tikslinga skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirba, šiuo metu neregistruotas Užimtumo tarnyboje, kaltinamajam nustatytinas 10 mėnesių įmokos sumokėjimo terminas (BK 71 straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio

18. Byloje buvo pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl patirtos 53,06 Eur turtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo noru atlygino padarytą žalą, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

Dėl procesinių klausimų

19. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, 294 straipsniu,

nusprendė:

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja D. B., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 12 (dvylika) mėnesių, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct)) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT144040063610000390 (gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

R. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės R. B., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.