Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-785-440/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-10-03
Bylos Nr.: e2A-785-440/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-01996-2022-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Valantienė, Raimonda Andrulienė, Aurimas Brazdeikis
Ieškovas: A. L.
Atsakovas: V. L., A. L.
Trečiasis asmuo: akcinė bendrovė „Swedbank“

Kategorijos

3.2.14pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-785-440/2024Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01996-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.14; 3.2.4.4; 3.1.7.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aurimo Brazdeikio ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. gegužės 8 d. dalinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-60-867/2024 pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui V. L. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, institucija, teikianti išvadą, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“, ir atsakovo V. L. priešieškinį atsakovei A. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, institucija teikianti, išvadą Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. L. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama nutraukti jos ir atsakovo V. L. santuoką dėl atsakovo kaltės; priteisti ieškovės naudai 2 500,00 Eur dydžio neturtinės žalos kompensaciją; nustatyti šalių nepilnametės dukters D. L. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymą – po 450,00 Eur periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį nuo turtinių santykių nutraukimo dienos – (duomenys neskelbtini) imtinai ir po 500,00 Eur nuo 2023 m. sausio 1 d. iki jos pilnametystės, išlaikymą pervedant į ieškovės banko sąskaitą už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai 6 450,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) imtinai; padalinti šalių turtą, kurį šalys įgijo santuokos metu; priteisti ieškovei iš atsakovo 94 451,22 Eur kompensaciją už santuokos metu bendromis sutuoktinių lėšomis įvykdytą atsakovo asmeninę prievolę; ieškovė sutiko atsakovui sumokėti 52 590,00 Eur kompensaciją už santuokos metu įgyto turto padalinimą, atlikus tarpusavio vienarūšių reikalavimų įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteisti 41 862,22 Eur kompensaciją; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas pateiktu patikslintu priešieškiniu teismo prašė nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės; nustatyti skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; priteisti iš ieškovės 61 157,00 Eur dydžio kompensaciją; prašė išspręsti šalių turtinius santykius; padalinti šalių santuokos metu įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir kt.

3. Ieškovė sutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir atsisakė reikalavimo dėl neturtinės žalos. Sutiko dėl vaiko gyvenamosios vietos, vienas kito išlaikymo po santuokos nutraukimo, sutiko dėl vaiko išlaikymo dydžio po 350,00 Eur mokant mėnesines periodines išmokas.

4. Ieškovė nesutiko dėl laikotarpio, nuo kada nutrūko šalių turtiniai santykiai dėl bendro ūkio vedimo, nes, ieškovės nuomone, šalių turtiniai santykiai nutrūko nuo (duomenys neskelbtini) Ieškovė teigė, kad ji rašydavo atsakovui lapelius, kuriuose buvo nurodyta, kiek ir už ką reikia mokėti, norėjo, kad nors dalį atsakovas sumokėtų. Nuo (duomenys neskelbtini) atsakovui išėjus gyventi į pirtį ieškovė negaudavo iš atsakovo pinigų, o iki to momento atsakovas ieškovei pinigų duodavo. Iki to, kol atsakovas išsikraustė gyventi į pirtį, šalys vedė bendrą ūkį, buvo pasiskirsčiusios mokesčių mokėjimą: ieškovės pajamos buvo skiriamos maistui pirkti šeimai, o atsakovo pajamos – mokėti už komunalinius, turimas paskolas. Ieškovė tikslios datos, nuo kada atsakovas nebeprisidėjo prie bendro šeimos biudžeto, tiksliai įvardinti negalėjo. Nurodė, kad vaiko išlaikymui atsakovas neduodavo pinigų, nors jos išrašytuose lapeliuose ir buvo nurodytos vaiko išlaidos. Abi šalys dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Lagrilita“.

5. Atsakovas sutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir atsisakė reikalavimo dėl neturtinės žalos. Sutiko dėl vaiko gyvenamosios vietos, vienas kito išlaikymo po santuokos nutraukimo, sutiko dėl vaiko išlaikymo dydžio po 350,00 Eur mokant mėnesines periodines išmokas.

Atsiliepimas

6. Atsakovas nesutiko su ieškovės tvirtinimu, kad šalių santykiai ir bendro ūkio vedimas nutrūko nuo (duomenys neskelbtini) Atsakovas nurodė, kad jo ir ieškovės turtiniai santykiai nutrūko nuo (duomenys neskelbtini), nes būtent tada jis išsikraustė gyventi į pirtį, kadangi jam buvo uždrausta artintis prie ieškovės. Šalių tarpusavio asmeniniai santykiai senokai buvo nutrūkę, buvo likęs tik bendras ūkis, nes atsakovas mokėjo už viską ir tai vyko iki tol, kol jis buvo išvarytas iš namų su policija. Ieškovė atsakovui palikdavo lapelius, už ką reikia mokėti, ir atsakovas duodavo ieškovei pinigų, juos duodavo grynaisiais, palikdamas šalių bendrame name ant stalo, kadangi šalys turėjo tokią nusistovėjusią tvarką. Ieškovė po lapelių atsakovui pateikimo atsiųsdavo jam žinutes, už ką reikia mokėti. Nors nuo (duomenys neskelbtini) tarp jo ir ieškovės jau nebebuvo asmeninių santuokinių santykių, tačiau atsakovas vis tiek finansiškai prie bendro ūkio prisidėdavo, nors ir gyveno pirtyje, tačiau nakvoti grįždavo į šalių namą, miegodavo kitame kambaryje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2024 m. gegužės 8 d. daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-60-867/2024 nusprendė šalių sudarytą santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nusistatė su ieškove; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis po 350,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisė nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šias lėšas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo atmetė; priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dėl neturtinės 2 500,00 Eur žalos atlyginimo priteisimo ir šią bylos dalį nutraukė; išsprendė kitus šalių klausimus.

8. Teismas išsprendęs klausimus dėl šalių santuokos nutraukimo, dėl šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo, dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu atsakovu, dėl kitų šalių reikalavimų, sprendė klausimą dėl ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nes dėl šio reikalavimo šalys nesutarė.

9. Teismas nurodė, kad nei ieškovė, nei atsakovas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų dėl išlaikymo įsiskolinimo. Šalių paaiškinimai, duoti teismo posėdžiuose, iš esmės sutampo dėl to, kad ieškovė rašydavo atsakovui lapelius, už ką ir kiek reikia mokėti, tačiau šalių paaiškinimai dėl to, ar faktiškai buvo mokami pinigai vaiko išlaikymui, skyrėsi. Teismas nustatė, kad atsakovas tik pradėjęs gyventi atskirai pradėjo reguliariai teikti išlaikymą, iš pradžių mokėjo po 300,00 Eur, o vėliau ir po 350,00 Eur. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, kad šalys buvo sutuoktiniai ir gyveno kartu, tik nuo (duomenys neskelbtini) šalys kartu nebegyvena, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo. Teismas nustatė, kad šalių turiniai teisiniai santykiai nutrūko nuo (duomenys neskelbtini), kai atsakovas ne savo noru išėjo namų, o buvo priverstas juos palikti dėl jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovė (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. gegužės 8 d. dalinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-60-867/2024 dalį, kuria teismas ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo atmetė, ir nustatyti, kad šalių turtiniai santykiai nutrūko (santuoka iširo) nuo (duomenys neskelbtini); priteisti nepilnametės šalių dukros išlaikymą nuo (duomenys neskelbtini) po 350,00 Eur per mėnesį, įskaičiuojant sumokėtą dalinį išlaikymą; priimti papildomus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

10.1. Tiek ieškovė, tiek atsakovas savo procesiniuose dokumentuose ir duodami paaiškinimus teismo posėdžių metu ne kartą pabrėžė, jog iki konflikto, įvykusio (duomenys neskelbtini), ieškovė gyveno name, o atsakovas jau apie metus gyveno atskirai, namo kieme esančioje pirtyje. Tai, jog atsakovas išsikraustė gyventi į pirtį, patvirtina, kad šalių turtiniai santykiai nutrūko daug anksčiau nei (duomenys neskelbtini) įvykęs incidentas. Kadangi šalių turtiniai santykiai nutrūko daug anksčiau, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), todėl nuo šios datos šalys tiesiog vykdė turtines prievoles kitų asmenų atžvilgiu, mokėdamos už su turtu susijusias prekes ir paslaugas, tačiau ne kaip sutuoktiniai, o kaip bendrų paslaugų ir prekių gavėjai.

10.2. Ieškovė nepripažino, kad pagal jos raštelius ir reikalavimus teikti išlaikymą vaikui toks išlaikymas buvo teiktas, o atsakovas neįrodė, kad tokį išlaikymą teikė. 2024 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio metu atsakovas teikė paaiškinimus ir atsakinėjo į klausimus dėl vaiko išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) ir nurodė, jog išlaikymą teikė duodamas pinigų pagal ieškovės paliktus raštelius. Detalizuodamas dukros išlaikymui teiktas sumas nurodė, jog ieškovės raštelyje buvo nurodyta, jog reikalinga 100,00 Eur dukters anglų kalbos korepetitoriui arba 50,00 Eur dukters draudimui, ir jis juos davęs ieškovei. Šiuos duomenis atsakovas pažadėjo pateikti teismui po teismo posėdžio, tačiau savo įsipareigojimo neįvykdė.

10.3. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta. Šiuo atveju atsakovui, kuris ir privalėjo įrodyti gyvenęs kartu su ieškove kaip sutuoktinis, vedęs bendrą ūkį iki pat (duomenys neskelbtini), ši taisyklė turi būti taikoma. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas atsisakė atsakyti į priešingos šalies atstovo klausimus, 2024 m. balandžio 18 d. užduotus teismo posėdžio metu, į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) teikė išlaikymą dukrai, nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas už šį laikotarpį privalo būti priteistas.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. gegužės 8 d. dalinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-60-867/2024 dalį, kuria teismas ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo atmetė, palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

11.1. Atsakovas neginčijo, jog tarp šalių nuo (duomenys neskelbtini) pradžios įsivyravo įtampa, paaštrėjo ginčai. Būtent dėl nurodytų aplinkybių atsakovas būdavo pirtyje, t. y. nutrūko šalių, kaip sutuoktinių, asmeniniai santykiai, tačiau bendri jų, kaip sutuoktinių, turtiniai teisiniai santykiai tęsėsi. Tai pripažįsta ir pati ieškovė – šalys kartu pagal susitarimą rūpinosi šeimos poreikiais, t. y. buvo pasiskirstę, kas už ką moka, ieškovė mokėdavo už vaiką, maistą, o iš atsakovo duotų pinigų ji mokėjo už komunalinius ir ant lapelio surašydavo, už ką dar reikia mokėti.

11.2. Jei abu tėvai gyveno su vaiku, išlaikymo neteikimo faktą turi įrodyti išlaikymo reikalaujantis tėvas (motina). Atsakovas jau nurodė, kad šalys nakvojo atskirose patalpose, bet gyveno viename kieme ir dirbo kartu vienoje įmonėje, kartu rūpinosi bendru šeimos ūkiu. Atsakovas nebuvo nusišalinęs nuo šeimos poreikių tenkinimo, todėl nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo vaiko išlaikymo teikimą vykdyti kaip atskirą prievolę. Taigi ieškovė siekia pagrįsti savo reikalavimą dėl turtinių santykių nutrūkimo momento nepateikdama jokių konkrečių įrodymų.

11.3. Iš esmės santuokos iširimo momentu ieškovė įvardija elementarų sutuoktinių (tarp) asmeninių ryšių nutrūkimą ir naujai į bylą pateikia (duomenys neskelbtini) telefoninių žinučių susirašinėjimą, kuris apibūdina subjektyvų ieškovės požiūrį į ginčo situaciją, kai atsakovas nusišalino nuo konflikto eskalavimo ir laikėsi sutuoktinių susitarimo dėl bendrų išlaidų paskirstymo.

11.4. Apeliaciniu skundu ieškovė pripažįsta, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) teikė išlaikymą dukrai, vienapusiškai konstatuodama šalių turtinių santykių nutrūkimą nuo (duomenys neskelbtini) Tuo tarpu atsakovas pažymi, kad, visų pirma, nėra jokių įrodymų, jog šalių turiniai santykiai nutrūko nuo (duomenys neskelbtini), iš to išeina, kad atsakovas neprivalo įrodinėti vaiko išlaikymo fakto, kuris yra viena iš bendrai vedamo ūkio sudėtinių dalių.

11.5. Akivaizdu, kad ieškovės teiginiai, jog šalių atliekamas įvairių prekių ir paslaugų, komunalinių, apsaugos, bendrijos mokesčių, vaiko užsiėmimų išlaidų apmokėjimas buvo vykdomas ne dėl šalių šeiminių santykių vedimo, aiškiai stokoja teisinio pagrįstumo. Būtent ieškovei tenka neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta, nes byloje nėra duomenų, jog šalys, nors ir konfliktuodamos, bet gyvendamos santuokoje, nuo (duomenys neskelbtini) nevedė bendro ūkio, kurio, kaip minėta, viena iš sudėtinių dalių – nepilnamečio vaiko išlaikymas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylą nagrinėja neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neatsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgusi į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinusi ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo

14. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – ieškovės ir atsakovo susirašinėjimą telefono žinutėmis; susirašinėjimo ištraukų vertimą į lietuvių kalbą (DOK-27816). Šiais įrodymais apeliantė grindžia apeliacinio skundo argumentus, kad vien tik šios ieškovės rašytos atsakovui žinutės patvirtina, jog šalys nevedė bendro ūkio, o atsakovas neprisidėjo prie dukters išlaikymo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini).

15. Kasacinis teismas, pateikdamas išaiškinimus dėl CPK 314 straipsnio taikymo, yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, kadangi teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateikti papildomi įrodymai yra susiję su ginčo dalyku apeliacinės instancijos teisme ir gali turėti reikšmės šios bylos įrodinėjimo dalykui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pateikti papildomi įrodymai (šalių susirašinėjimų ištraukos) kitai bylos šaliai turėtų būti žinomi, be to, atsakovas dėl jų turėjo galimybę pasisakyti, todėl pateiktų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Atsižvelgus į tai, pateikti papildomi įrodymai priimtini.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

17. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad santuokos metu šalys susilaukė dukters D. L., gimusios (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 14).

18. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) duomenų nustatyta, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB „Lagrilita“, o nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB „Dinitekas“ (t. 1, b. l. 129). Ieškovė laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) dirbo UAB „Lagrilita“, o nuo (duomenys neskelbtini) ieškovė dirba UAB „Ethalon Recruitment Co“ (t. 1, b. l. 148).

19. Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-17046-22 nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

20. Iš ieškovės sąskaitos išrašo nustatyta, kad atsakovas 2022 m. gegužės 18 d. pervedė 300,00 Eur kaip dovaną dukrai, 2022 m. spalio 5 d. pervedė 900,00 Eur už 9, 10, 11 mėnesius, 2023 m. sausio 17 d. pervedė 300,00 Eur už gruodžio mėnesį ir vėliau iki 2023 m. gegužės 17 d. mokėjo kas mėnesį dukters išlaikymui po 300,00 Eur, o 2023 m. gegužės 17 d. pervedė 350,00 Eur (t. 3, b. l. 154–155).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo laikotarpio nustatymo

21. Tarp šalių kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti dukrai išlaikymą nuo (duomenys neskelbtini), motyvuodama tuo, kad nuo (duomenys neskelbtini) ji su atsakovu pradėjo gyventi atskirai ir nutrūko jų kaip sutuoktinių turtiniai santykiai ir atsakovas nuo to momento neteikė dukrai išlaikymo. Atsakovas nesutiko su šiuo ieškovės reikalavimu motyvuodamas, kad jis iki (duomenys neskelbtini) gyveno kartu su ieškove jų bendrame name ir nors nepalaikė artimų sutuoktinių santykių su ieškove, tačiau finansiškai prisidėjo prie šeimos bendro biudžeto, mokėjo mokesčius, paskolas, atliko kitus mokėjimus, kuriuos nurodydavo ieškovė.

22. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

23. Apeliantė savo procesiniuose dokumentuose tiek ieškinyje (2022 m. rugsėjo 23 d.), tiek patikslintame ieškinyje (2024 m. sausio 31 d.) nurodė, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) nutrūkus šalių šeiminiams santykiams išlaikymo nepilnametei dukrai neteikė.

24. Apeliantė, apklausta pirmosios instancijos 2023 m. kovo 16 d. teismo posėdžio metu (teismo posėdžio garso įrašas nuo 10:22:11 iki 11:01:23), nurodė, kad šalys kartu nebegyvena nuo (duomenys neskelbtini) Atsakovas asmeniškai nusprendė pats išsikraustyti gyventi į pirtį. Atsakovas grįžęs po darbo ar kitų reikalų laiką leisdavo pirtyje tol, kol ieškovė su šalių dukra nueidavo miegoti, t. y. pakildavo į namo antrąjį aukštą. Tuomet, ieškovės teigimu, atsakovas grįždavo namo nakvoti į namo pirmąjį aukštą. O ryte, kol ieškovė su dukra dar nebūdavo atsikėlusios, ieškovas išeidavo, kad su jomis nesusitiktų. Atsakovas ignoruodavo ieškovę, neatsiliepdavo į jos skambučius, neatsakydavo į telefonu siunčiamas jos žinutes arba nekalbėdavo, kai būdavo kalbinamas ieškovės. Ieškovė nurodė, kad atsakovas visiškai nusišalino nuo šalių dukters priežiūros, nedalyvavo jokiose šventėse, renginiuose ir pan. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu jos gaunamos pajamos atsikaičius privalomuosius mokėjimus yra 3 200,00 Eur. Tačiau kai šalys gyveno kartu, taip pat iki jai pakeičiant darbovietę jos darbo užmokestis buvo minimalus. Ieškovės teigimu, nuo to momento, kai atsakovas išsikraustė gyventi į pirtį, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), ji namo priežiūros, komunalinius mokesčius, paskolą mokėjo pati ir vaiką išlaikė savo lėšomis. Tačiau vėliau teismo posėdžio metu patikslino, kad ji ir toliau rašė raštelius, kiek ir už ką reikia mokėti, o atsakovas tai palikdavo pinigų jos raštelyje nurodytoms išlaidoms apmokėti, tai nepalikdavo, vėliau atsakovas iš viso nustojo mokėti.

25. Ieškovės teigimu, tarp šalių iki (duomenys neskelbtini) buvo nusistovėjusi tvarka, kad ieškovė iš savo gaunamo darbo užmokesčio pirkdavo maistą ir kitas prekes, skirdavo lėšų šalių dukrai, o atsakovas iš savo gaunamų pajamų dengdavo paskolas ir duodavo ieškovei pinigų, jeigu jai nepakakdavo iš jos gaunamo darbo užmokesčio. Ieškovė teigė, kad ji surašydavo atsakovui raštelį, už ką ir kiek reikia sumokėti, o atsakovas nurodytą sumą paduodavęs ieškovei. Tuomet ieškovė tuos pinigus paskirstydavo pagal poreikį pati. Ieškovė nurodo, kad po (duomenys neskelbtini) ieškovė ir toliau rašiusi raštelius atsakovui apie susidariusias išlaidas, o atsakovas tai palikdavęs pinigų, tai nepalikdavęs pinigų toms išlaidoms padengti. Tačiau kiek vėliau nustojęs iš viso mokėti pagal ieškovės pateiktus raštelius dėl patirtų išlaidų. Ieškovės teigimu, ji nuo (duomenys neskelbtini) įsidarbino kitoje įmonėje. Ieškovė nurodė, kad šalys dirbo UAB „Lagrilita“, kur atsakovas ėjo generalinio direktoriaus pareigas.

26. Apeliantė apklausta pirmosios instancijos 2024 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio metu (teismo posėdžio garso įrašas nuo 10:31:35 iki 10:38:57) nurodė, kad rašomi rašteliai dėl mokėjimų atsakovui buvo prašymai, kad atsakovas sumokėtų bent dalį mokesčių. Ieškovė teigė, kad iš pradžių nuo (duomenys neskelbtini) ji gaudavo prašomas sumas iš atsakovo, tačiau nepamena, nuo kokio momento atsakovas nebemokėdavo prašomų sumų pagal pateiktus raštelius. Teigia, kad pinigų iš atsakovo negaudavo nuo to momento, kai jis išėjo gyventi į pirtį, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Pagal ieškovės rašomus raštelius atsakovui, kuriuose buvo nurodyti ir vaiko išlaikymo pinigai, atsakovas nemokėjo, vadinasi, neprisidėjo prie vaiko išlaikymo.

27. Atsakovas tiek priešieškinyje (2022 m. spalio 11 d.), tiek ir patikslintame priešieškinyje (2023 m. vasario 8 d., pirmosios instancijos teisme gautas 2024 m. vasario 8 d.) nurodė, kad nuo 2022 m. gegužės 1 d. sutiko geranoriškai teikti dukros išlaikymui po 300,00 Eur kas mėnesį, o nuo 2023 m. gegužės 17 d. moka po 350,00 Eur. Nuolat būdavo bendruose namuose, taigi vaikas faktiškai liko gyventi su abiem tėvais.

28. Atsakovas apklaustas pirmosios instancijos 2023 m. kovo 16 d. teismo posėdžio metu (teismo posėdžio garso įrašas nuo 11:28:32 iki 11:32:00) nurodė, kad su ieškove gyveno tik dėl vaiko, kadangi sužinojęs, kad ši turi kitą vyrą. Teigė, kad jis visuomet palikdavo pinigų tiek, kiek paprašydavo ieškovė ir išeidavo.

29. Atsakovas, apklaustas pirmosios instancijos 2024 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio metu (teismo posėdžio garso įrašas nuo 09:53:50 iki 10:28:46), nurodė, kad nebevedė bendro ūkio su ieškove nuo to momento, kai jis su policija buvo išmestas iš namų. Nurodė, kad po (duomenys neskelbtini) tarp šalių nebebuvo asmeninių santykių, liko tik bendras ūkis. Ieškovė teikė atsakovui raštelius, šis pagal juos mokėjo ieškovei grynaisiais pinigais, bankinių pavedimų neatlikdavo. Teigė, kad jis pusantrų metų gyveno pirtyje. Teigė, kad jis iki pat (duomenys neskelbtini) su ieškove vedė bendrą ūkį, mokėjo įmokas, mokėjo paskolas, prisidėjo prie vaiko išlaikymo. Vaikui piniginių lėšų skirdavo pagal vaiko poreikius. Išlaidas, susijusias su vaiko išlaikymu, nurodydavo ieškovė pateiktuose rašteliuose ir telefonu siųstose žinutėse. Visas šeimos biudžetas buvo iš atsakovo pajamų.

30. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje dėl teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, išaiškinta, kad CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Teismas, šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes, gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Konkrečiu atveju byloje yra sprendžiamas fakto klausimas, t. y. nuo kurio momento atsakovas faktiškai nebeprisidėjo prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo, dėl kurio sprendžiama pagal byloje pateiktus įrodymus. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Todėl ieškovė privalo įrodyti aplinkybes, jog šalys nebevedė bendro ūkio ir atsakovas neprisidėjo prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo, kadangi byloje nėra duomenų, jog šalys gyveno skyrium.

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nepaisant to, jog ieškovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir pirmosios instancijos teismo posėdžių metu (2023 m. kovo 16 d. ir 2024 m. balandžio 18 d.) nurodo daugybę faktinių aplinkybių ir pateikia įvairiausių šių aplinkybių interpretacijų, t. y. tai, kad atsakovas išėjo gyventi į pirtį, tačiau grįždavo nakvoti namo į pirmąjį aukštą, tai, kad atsakovas po (duomenys neskelbtini) duodavo ieškovei pinigų pagal jos pateiktus raštelius, po to teigė, kad neduodavo visai, kad ji viena mokėjo mokesčius už būsto išlaidas, išlaikė šalių dukrą, mokėjo paskolą, po to vėl teigė, kad atsakovas jai duodavęs pinigų pagal jos pateiktus raštelius, tačiau vėliau neduodavęs, prie vaiko išlaikymo neprisidėdavęs, teigė nepamenanti, nuo kurio momento atsakovas nebeduodavęs ieškovei pinigų, byloje nėra jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas tikrai neprisidėjo prie šalių bendro ūkio išlaidų, neprisidėjo prie vaiko išlaikymo išlaidų po (duomenys neskelbtini) santuokai faktiškai neiširus ir šalims gyvenant vienoje teritorijoje, nors ir skirtinguose pastatuose dieną, o naktį miegant vienoje patalpoje (šalių bendruose namuose) tik skirtinguose aukštuose.

32. Vertindama ieškovės parodymus, duotus minėtų teismo posėdžių metu, dėl šalių gyvenimo skyrium ir bendrų ūkio išlaidų teisėjų kolegija pažymi, kad jie yra nenuoseklūs ir neišsamūs. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į ieškovės nurodomą aplinkybę dėl vaikui skiriamų lėšų kas mėnesį, t. y. ieškovė teigė, jog vaiko išlaikymui kas mėnesį yra būtina skirti 1 000,00 Eur ir tokio dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai ieškovė teikusi po (duomenys neskelbtini) Tačiau ieškovė neįtikino teisėjų kolegijos tuo aspektu, kad ji po (duomenys neskelbtini), kai atsakovas, jos teigimu, nebeprisidėjo savo lėšomis prie bendro šeimos biudžeto, galėjo visiškai išlaikyti šalių vaiką skirdama jam 1 000,00 Eur kiekvieną mėnesį, išlaikyti gyvenamąjį būstą, mokant už jį mėnesines išlaikymo išlaidas, mokėti paskolą (ieškovės paaiškinimai, duoti pirmosios instancijos 2023 m. kovo 16 d. teismo posėdžio metu, teismo posėdžio garso įrašas nuo 10:22:11 iki 11:01:23), nors jos pajamas sudarė tik minimalusis darbo užmokestis per mėnesį. Iš ieškovės duotų paaiškinimų 2023 m. kovo 16 d. teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovės darbo užmokestis pasikeitė tik nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo to momento ieškovės darbo užmokestis atskaičius privalomuosius mokėjimus sudaro 3 200,00 Eur. Šiuos ieškovės teiginius patvirtina ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės, t. y. tai, kad ieškovė laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) dirbo UAB „Lagrilita“, o nuo (duomenys neskelbtini) ieškovė dirba UAB „Ethalon Recruitment Co“. Taigi šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, duoda pagrindo išvadai, kad laikotarpiu po (duomenys neskelbtini) ieškovė negalėjo viena savo lėšomis išlaikyti šalių bendro ūkio ir tuo labiau skirti išlaikymo dukrai po 1 000,00 Eur per mėnesį. Ieškovė neneigė, kad atsakovas gaudavo didesnes pajamas, ieškovė teismo posėdžių metu (2023 m. kovo 16 d. ir 2024 m. balandžio 18 d.) neneigė, kad atsakovas po (duomenys neskelbtini) prisidėdavo prie bendrų šalių išlaidų pagal jos pateiktus raštelius, galbūt ne visa rašteliuose nurodyta suma, tačiau prisidėdavo. Be to, tai, kad atsakovas prisidėjo prie šalių bendro ūkio išlaidų po (duomenys neskelbtini), nors ir gyveno pirtyje, patvirtina ir apeliantės apeliaciniam teismui pateiktos telefono žinutės, kuriose atsispindi visai kitas laikotarpis, t. y. (duomenys neskelbtini) ieškovė konkrečiu atveju įrodinėja, kad ji po (duomenys neskelbtini) negaudavo iš atsakovo lėšų vaiko išlaikymui, tačiau apeliacinės instancijos teismui pateiktos žinutės patvirtina tik tas faktines aplinkybes, kad ieškovė nuo (duomenys neskelbtini), tikėtina, negaudavo lėšų iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui, ir niekaip nepatvirtina fakto, kad atsakovas po (duomenys neskelbtini) neskyrė lėšų dukters išlaikymui.

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų faktines aplinkybes, kad po (duomenys neskelbtini) ieškovei vienai teko našta išlaikyti šalių nepilnametį vaiką. Pati ieškovė nepaneigė aplinkybių, kad šalys dar iki (duomenys neskelbtini) turėjo nusistovėjusią mokesčių mokėjimo, jų paskirstymo tarp šalių tvarką, nepaneigė aplinkybių, kad ir po (duomenys neskelbtini) ši tvarka nenustojo galioti. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nors šalys ir nebegyveno kartu viename name, nebegyveno sutuoktinių gyvenimo, tačiau gyveno viename kieme, o atsakovas grįždavo miegoti į namo pirmąjį aukštą, atsakovui nebuvo draudžiama patekti į gyvenamąjį namą, palaikė tam tikrus turtinius santykius ir po (duomenys neskelbtini).

34. Atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdžio 2024 m. balandžio 18 d. metu (teismo posėdžio garso įrašas nuo 09:53:50 iki 10:28:46) nurodė, kad šalys bendro ūkio nebeveda nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo to momento, kai (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Abi šalys pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2024 m. balandžio 18 d., metu patvirtino, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) pirtyje nebegyvena, kad jis išsikraustė iš buvusių bendrų šalių patalpų ir daugiau ten nebepasirodė. Atsakovo teigimu, jis iki pat (duomenys neskelbtini) su ieškove vedė bendrą ūkį, mokėjo įmokas, mokėjo paskolas, prisidėjo prie vaiko išlaikymo. Ir tik po įvykusio šalių konflikto, t. y. po (duomenys neskelbtini), pradėjo mokėti išlaikymą dukrai. Teisėjų kolegija pažymi, jog šias aplinkybes, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo mokėti išlaikymą dukrai, patvirtina ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės, t. y. ieškovės pateikti banko išrašai, iš kurių matyti, kad atsakovas 2022 m. gegužės 18 d. pervedė 300,00 Eur mokėjimo paskirtyje nurodydamas „dovana dukrai“.

35. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos duomenis ginčo klausimu nenustatė, kad tarp šalių santykiai buvo visiškai nutrūkę, kad jie nenaudojo bendrų lėšų šeimos bendriems poreikiams tenkinti, vaiko išlaikymui ir panašiai po (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, šalims pradėjus gyventi skirtingose patalpose, tačiau viename kieme, susitarimas, jog atsakovas ir toliau prisidės prie bendro šeimos ūkio, taip pat ir vaiko išlaikymo, nenustojo galioti. Ieškovė neįrodė, kad santykiai nutrūko nuo (duomenys neskelbtini). Ieškovės paaiškinimai, pateikti duomenys nėra pakankami padaryti neabejotinas išvadas, jog konkrečiu atveju būtų buvę priešingai (CPK 178 straipsnis). Taigi abi šalys sutiko, kad bendro ūkio jos nebevedė nuo (duomenys neskelbtini), kai atsakovas ne savo noru išėjo namų, o buvo priverstas juos palikti dėl jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad tik nuo (duomenys neskelbtini) šalys kartu nebegyvena ir nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo, pagrįsta.

Dėl procesinės bylos baigties

36. Apibendrinusi nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, aktualius ginčo klausimu, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. gegužės 8 d. dalinio sprendimo dalį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo pakeisti ar panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

39. Atsakovas pateikė duomenis apie patirtas 640,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2024 m. birželio 18 d. SEB banko sąskaitos išrašas (DOK-30710)).

40. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, šiuo atveju 2023 m. IV ketvirtis – bruto 2 110,30 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, nagrinėjamu atveju sudaro 2 743,39 Eur (1,3 × 2 110,30 Eur). Šiuo atveju prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už surašytą atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, įvertinus išdėstytus argumentus, procesinio dokumento apimtį, yra pagrįstas, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, iš ieškovės atsakovui priteistina 640,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, kurią šis patyrė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. gegužės 8 d. dalinio sprendimo dalį dėl vaiko įsiskolinimo priteisimo palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 640,00 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Raimonda AndrulienėAurimas BrazdeikisVilija Valantienė