Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2A-682-826/2016

Teisėja Jurgita Grigonienė (Proceso Nr. 2-57-3-00529-2013-9)

2016 m. balandžio 29 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Giedrės Seselskytės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų V. V., J. V., A. V., Ž. V. ir R. U. atstovo advokato R. D. bei atsakovų P. V. ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos, apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. U., atstovaujančio pagal įstatymą ieškovams V. V., J. V., A. V. ir Ž. V., ieškinį atsakovams P. V. ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti jiems iš abiejų atsakovų 1 158 480,07 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas, o iš atsakovo P. V. ieškovui R. U. – 1390,18 Eur turtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK policijos pareigūnams laiku neatvykus pagal L. V. kreipimąsi dėl pagalbos, P. V. 2013-02-11 smurtaudamas nužudė savo žmoną – nepilnamečių ieškovų V. V., J. V., A. V. ir Ž. V. motiną L. V.. Šias aplinkybes grindžia Klaipėdos apygardos teismo 2014-02-14 nuosprendžiu, kuriuo P. V. pripažintas kaltu už žmonos L. V. tyčinį nužudymą, ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-11-24 nuosprendžiu, kuriuo V. V. ir R. R. pripažinti kaltais už tai, kad jie, būdami valstybės tarnautojais, netinkamai atliko savo pareigas. Nurodė, kad atsakovas P. V. yra tiesiogiai atsakingas už savo ir nužudytosios vaikams padarytą neturtinę žalą, kadangi kaltais tyčiniais veiksmais nužudydamas L. V., paliko keturis vaikus be motinos ir sukėlė ypatingai skaudžių dvasinių išgyvenimų. Taip pat nurodė valstybės atsakomybės pagrindus – tai, kad ji šiuo atveju neužtikrino tinkamo paties piliečių gyvybės apsaugos mechanizmo funkcionavimo, užtikrinančio optimalų reagavimą į kilusią grėsmę. Neteisėti pareigūnų veiksmai pasireiškė neteisėtu neveikimu, o būtent: 2013 m. vasario 11 d., apie 18 val. 38 min., gavę pranešimą apie smurtaujantį vyrą, laiku tinkamai nesureagavo į L. V. gresiantį pavojų, profesionaliai nereagavo į gautą pagalbos skambutį, nesiėmė jokių veiksmų dėl smurtautojo bei nesuteikė skubios ir būtinos pagalbos, tai sukėlė neatitaisomus padarinius, nors prieš tai daug kartų lankėsi mirusiosios namuose ir žinojo apie nevienkartinius P. V. smurto prieš sutuoktinę atvejus. Neteisėti P. V. veiksmai ir valstybės pareigūnų įstatymo numatytų pareigų nevykdymas nulėmė, kad keturi mažamečiai vaikai tapo motinos nužudymo liudininkais. Jų patirta žala dėl motinos nužudymo susijusi su itin svarbiomis jų šeimos vertybėmis – fizine, psichine mažamečių vaikų sveikata, jų asmenybe, socialiniais ryšiais, visaverčio gyvenimo perspektyvomis. Priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovų veiksmų, L. V. mirties ir su tuo susijusios žalos padarymo yra akivaizdus, o prašomos priteisti sumos – adekvačios patirtam netekimui ir su tuo susijusioms pasekmėms. Taip pat pažymėjo, kad ieškovas R. U. patyrė 1390,18 Eur turtinę žalą, susijusią su L. V. laidotuvėmis, ji pagrįsta dokumentais.