Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „GelvoraSergel“ ieškinį atsakovui S. T. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

UAB „Sergel" pagal 2019-07-05 Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 19/07-01-SP perėmė reikalavimo teisę iš UAB „Bitė Lietuva” į S. T. vardu susidariusią skolą (įskaitant, bet neapsiribojant: palūkanas ir delspinigius, baudas, išieškojimo išlaidas ir kt.). UAB „Sergel“ yra reorganizuota prijungimo būdu prie UAB “Gelvora”, kuri veiklą tęsia UAB „GelvoraSergel“ vardu, todėl ieškove šioje civilinėje byloje yra UAB „GelvoraSergel“.

Procesiniai dokumentai atsakovui S. T. įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, juos įteikiant viešo paskelbimo būdu. Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Kadangi ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų, šalys bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašė, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 441 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas su pradine kreditore UAB „Bitė Lietuva“ sudarė sutartis: 2011-08-13 sutartį Nr. GSPD/11447/2011; 2012-06-07 sutartį Nr. GSMBP/52316/2012 ir 2012-10-26 sutartį Nr. GSCD/76724/2012. Tuo pagrindu buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija TA Nr. 0020965674 bendrai 1344,73 Lt (387,06 Eur) sumai.

2019-07-05 tarp pradinio kreditoriaus ir UAB „Sergel“ (dabar – UAB „GelvoraSergel“) sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. 19/07-01-SP, ja pradinė kreditorė perleido ieškovei visas reikalavimo teises atsakovo atžvilgiu. Atsakovas apie kreditoriaus pasikeitimą informuotas 2019-07-18 pranešimu Nr. 853448. Ieškovė nurodo, kad atsakovo įsiskolinimą sudaro 387,06 Eur skola už suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas ir 96,82 Eur palūkanos. Duomenų, jog atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove, byloje nėra.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Be to, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Remiantis bylos duomenimis, atsakovas apie reikalavimo teisių perleidimą buvo informuotas pranešimu, todėl laikytina, kad atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą. Taigi ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo įvykdyti prievoles pagal sutartis.

Tarp pradinės kreditorės ir atsakovo susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1-6.4 straipsniai). Įstatyme numatyta šalių pareiga vykdyti sutartis, bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartis bei dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti (CK 6.200 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsnius prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama.

Nagrinėjamu atveju pradinė kreditorė suteikė atsakovui paslaugas, tačiau atsakovas savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, už suteiktas paslaugas neatsiskaitė, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 387,06 Eur skola.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 96,82 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2018-02-10 iki 2023-02-10 (387,06 Eur x 5 proc. x 1826 d.). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteistina 96,82 Eur palūkanų.

Ieškovei iš atsakovo priteistina 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023-02-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 21 Eur žyminis mokestis ir 0,23 Eur komisinis mokestis bankui už žyminio mokesčio mokėjimo pavedimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje susidarė mokėti 6,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 441 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

-5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (483,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023-02-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

- 21,23 Eur (dvidešimt vieną eurą 23 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „GelvoraSergel“, juridinio asmens kodas 125164834.

Priteisti iš atsakovo S. T. 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.