Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Radviliškio raj., Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent:

jis 2016 m. birželio 5 d., apie 15.15 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto su nukentėjusiąja – sugyventine T. N. metu, pagrasinęs pasmaugti, rankose turėtomis trumpikėmis apjuosė jos kaklą ir ėmė smaugti, sukeldamas pastarajai fizinį skausmą, tačiau didesnių sužalojimų nepadarė, nes nukentėjusioji išsilaisvino ir, pagriebusi telefoną, paskambino į bendrąjį pagalbos centrą,

Tokiais savo veiksmais R. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

jis 2016 m. birželio 5 d., apie 15.15 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, po konflikto su sugyventine T. N., kurio metu smaugė ją, kol nukentėjusioji mobiliojo ryšio telefonu skambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį, atidarė kambaryje stovėjusią spintą ir, išvertęs ant grindų spintoje buvusius dokumentus bei pasiėmęs prie dokumentų buvusius nukentėjusiajai T. N. priklausančius pinigus - 500 eurų nominalo kupiūrą, pasišalino iš buto, tuo padarydamas nukentėjusiajai T. N. 500 eurų turtinę žalą,

Tokiais savo veiksmais R. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. B. kaltu neprisipažino. Parodė, kad prieš nagrinėjamą įvykį, naktį jis nenakvojo namuose, todėl paskambino sugyventinei T. N. ir parnešė, kad negrįš namo. Ji jam atskambino ir pasakė, kad jis apskritai gali negrįžti namo. Ji buvo išgėrusi, pasakė jam, kad miegos su buvusiu vyru ir jis liko darbe. Sekančią dieną, t.y. sekmadienį apie 13.00-14.00 val., tikslaus laiko neatsimena, jis grįžo į namus. T. N. gulėjo, vaizdas buvo ne koks. Jis pasėdėjo, pagalvojo ir nusprendė išeiti, nes jau dvi savaites turėjo išsinuomojęs kitą butą. Spintoje jis pradėjo ieškoti savo rūbų ir rado joje krūvą tuščių butelių. Tai pamatęs jis išsigando ir nusprendė, kad laikas iš čia bėgti. Taip pat jis nusprendė paimti savo dokumentus, nes prieš tai dirbo užsienyje ir jam reikėjo susigrąžinti iš ten pinigus. Jis susitvarkė, nusiskuto. Tuo metu atsikėlė T. N. ir pradėjo mėtyti į jį dokumentus. Konfliktas įvyko labai greitai. Savo dokumentų jis nerado, gal sugyventinė juos išmetė ar sudegino, nes prieš tai ji buvo išplėšusi jo vaikų nuotraukos iš jo albumo. Jis pasižiūrėjo, kad nieko gero nebus, atidavė T. N. raktus ir išėjo iš buto. Pakeliui sutiko T. N. motiną, kuriai pasakė, kad eina į parduotuvę. Stotelėje apie valandą laiko laukė autobuso. Apie tai, kad T. N. kreipėsi į policiją, jis sužinojo po savaitės. Jeigu jis būtų paėmęs pinigus, T. N. galėjo jo neišleisti iš buto, kviesti policiją. Kaltinamasis nurodė, kad kartu su T. N. jis gyveno apie trejus metus. Kai ji būdavo blaivi, tai problemų jų šeimoje nekildavo, tačiau kai ji išgerdavo, tada pavirsdavo vyru. Šis konfliktas jų šeimoje buvo ne pirmas, policija dėl jų konfliktų anksčiau taip pat buvo kviečiama, jis ne kartą yra nakvojęs darbe, servise. Kaltinamojo teigimu, nagrinėjamo įvykio išvakarėse nukentėjusioji jam skambino būdama neblaivi, kitą dieną atėjęs į namus jis taip pat jautė alkoholio kvapą. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausė nukentėjusiajai, jis nuosavo būsto neturi. R. B. teigia, kad nukentėjusioji apie pavogtus pinigus meluoja. Dėl žymių ant kaklo gali pasakyti tik tiek, kad pati nukentėjusioji prieš save ne kartą yra kėlusi ranką, jis pats ją nuo virvės yra tris kartus nukėlęs.

Nukentėjusioji T. N. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nagrinėjamo įvykio išvakarėse ji paskambino kaltinamajam į darbą, norėdama paklausti, kada jis grįš namo, nes jis dažnai negrįždavo naktimis namo, nors jie gyveno kartu. Kaltinamasis atsakė, kad namo negrįš ir tada ji jam pasakė porą žodžių. Sekančios dienos rytą ji paskambino savo motinai ir paprašė, kad ši atvažiuotų pas ją. Sekmadienį į namus grįžo R., ji jam atidarė duris, pradėjo klausinėti, kur jis buvo, jie pradėjo bartis. R. apie tai, kad nori išeiti iš namų, nieko jai nesakė. Konflikto metu ji jam pati pasakė, kad jis išeitų iš namų ir paprašė grąžinti buto raktus. Buto raktus jis numetė ant stalo, o nuo sandėliuko pasiliko. Kaltinamasis prašė dokumentų, pats atidarė sekciją ir pradėjo mėtyti jos ir kitus dokumentus. Tuo metu jos kambaryje nebuvo, ji buvo išėjusi į balkoną parūkyti. Tada kaltinamasis nuėjo į vonią, ji jam kažką pasakė. T. R. išbėgo iš vonios ir pradėjo ją smaugti. Mano, kad ji buvo smaugiama su kelnaitėmis, tačiau negali pasakyti, kad jas matė, nes buvo streso būsenoje. Ji ištrūko ir iškvietė policiją. Jos telefone pagalbos centro telefonas yra įvestas kaip greitasis numeris ir jai tereikia paspausti mygtuką, kad iškviestų pagalbą. Ji ruošėsi pardavinėti savo butą, todėl buvo paėmusi už butą 2000 eurų dydžio avansą keturiomis 500 eurų nominalo kupiūromis, iš jų 1500 eurų ji buvo davusi kaip užstatą už kitą perkamą butą, o 500 eurų liko. Ji nematė, kaip kaltinamasis paėmė pinigus ir iš karto net nepastebėjo, kad dingo pinigai. Kaltinamasis išgirdo, kad ji iškvietė policiją, todėl paėmė rankinę, į kurią padėjo iš spintos paimtą megztinį ar marškinius, ir iš karto išbėgo iš buto. Kaltinamajam išėjus atėjo mama ir po to greitai atvyko policijos pareigūnai. Atvykus pareigūnams jos kaklas buvo paraudęs, todėl pareigūnai ją nufotografavo. Jos motina, pamačiusi bute esančią netvarką ir ją pačią, labai susinervino, todėl jai teko kviesti greitąją. Kaltinamasis iš jos buvo išėjęs prieš 5-10 minučių prieš atvykstant pareigūnams, pareigūnai ieškojo kaltinamojo, bet niekur jo nerado. Mama jai sakė, kad Rimantą sutiko maždaug 100 metrų atstumu nuo jų namo. Ji paklausė kaltinamojo, kur jis eina ir jis jai atsakė, kad eina į parduotuvę. Prieš nagrinėjamą įvykį dėl kaltinamojo smurto prieš ją į policiją ji kreipėsi tris kartus ir visus tris kartus pareiškimus atsiėmė. Dėl sumušimų ji du kartus buvo Lazdynų ligoninėje. Vieną kartą grįžusi iš Norvegijos, namuose pasigedo televizoriaus.

Liudytojas A. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra tyrėjas, tikslios datos neatsimena, buvo gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje Salininkuose. Policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko gana greitai. Pareiškėja buvo labai susijaudinusi, ant jos matėsi sužalojimai – ant kaklo matėsi paraudimai, apibrozdinimai. Atvykusiems pareigūnams ji nurodė, kad jos sugyventinis ją smaugė ir pavogė pinigus. Ji parodė vietą, iš kur buvo pavogti pinigai, buvo atidarytas stalčius. Pareigūnai ieškojo sugyventinio pagal nurodytus požymius, bet nerado. Liudytojas nurodė, kad galbūt nukentėjusiosios nuotraukos buvo darytos, bet tiksliai pasakyti negali, taip taip pat neprisimena, ar jo kolegė darė nuotraukas. Pranešėja iš pažiūros buvo blaivi, dvejonių, kad ji būtų išgėrusi, pareigūnams nekilo. Tarnybiniame pranešime visada yra pažymima, jeigu pranešėjas ar įtariamasis yra neblaivūs. Liudytojas patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 24).

Liudytoja I. K.-P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra policijos pareigūnė. Liudytoja nurodė, kad nagrinėjamo įvykio ji neatsimena. Taip pat ji paaiškino, jog jeigu iškvietimo metu pareigūnai kažką fotografuoja, tos nuotraukos yra po to įkeliamos į kompiuterį ir prisegamos prie bylos. Jeigu nagrinėjamoje byloje nėra nuotraukų, tai reiškia, kad ji nefotografavo, nes taip negali būti, kad nuotraukos yra užmirštos ir neprikabintos.

Policijos įvykių registre nurodyta, kad 2016 m. birželio 5 d., 15.19 val. bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje buvęs pranešėjos sugyventinis R. B. puolė smaugti pranešėją, pavogė 500 eurų ir pabėgo (b.l. 5).

2016 m. birželio 5 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2016 m. birželio 5 d., apie 15.38 val. gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvęs pranešėjos sugyventinis puolė smaugti pranešėją. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė T. N.. Įvykio vietoje pareigūnai nustatė, kad 2016 m. birželio 5 d., apie 12.00 val. T. N. sugyventinis R. B. ją smaugė ir mušė rankomis. Pranešėja verkė, buvo sutrikusi, blaivi ir susijaudinusi, aplinka tvarkinga, ant kūno matėsi smurto žymės. T. N. paaiškino, kad sugyventinis ją smaugė savo apatiniais, mušė kumščiu į įvairias kūno vietas, grasino nužudyti ir pavogė 500 eurų. Ant T. N. kaklo matosi smaugimo žymės. Smurtu įtariamas asmuo R. B. pasišalino iki policijos pareigūnų atvykimo automobiliu Opel Omega, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-7).

2016 m. birželio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolu buvo apžiūrėta vieta – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Protokole nurodyta, kad butas yra dviejų kambarių. Koridoriaus gale dešinėje pusėje yra miegamasis su balkonu. Koridoriaus gale kairėje yra atvira svetainė su virtuve. Svetainės kairėje pusėje yra spinta, iš kurios R. B. ištraukė dokumentus, ieškodamas pinigų ir juos numetė ant svetainėje stovėjusios sofos – lovos ir grindų. Kambariai, išskyrus minėtą dokumentų išvertimą, yra tvarkingi (b.l. 25-27).

2016 m. rugpjūčio 16 d. akistatos tarp T. N. ir R. B. metu kiekvienas iš jų pasiliko prie savo anksčiau duotų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 32-33).

2017 m. sausio 27 d. Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pranešime nurodyta, kad 2016 m. birželio 5 d. Centro informacinėje sistemoje yra užregistruoti du pranešimai dėl įvykių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Skambinta iš telefono, kurio abonento numeris +370 64578389 (b.l. 91).

Pagalbos centro pateiktuose garso įrašuose yra užfiksuota, kaip T. N. pirmą kartą skambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie tai, kad jos buvęs sugyventinis R. B., su kuriuo ji gyveno trejus metus, ją sumušė, smaugė, pavogė 500 eurų ir pabėgo. Nurodė, kad ant kaklo pas ją yra smaugimo žymės, greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Taip pat ji nurodė, kad ji parduoda savo butą, todėl buvo paėmusi užstatą. Paskambinusi bendrajam pagalbos centrui antrą kartą T. N. nurodė, kad skambino prieš pusvalandį, policijos pareigūnai dar neatvažiavo. Jis (sugyventinis) pavogė pinigus ir išbėgo iš buto adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Bendrojo pagalbos centro darbuotojas, susisiekęs su policija, informavo pranešėją, kad policija atvažiuos 20 minučių bėgyje.

Nukentėjusioji T. N. pateikė teismui 2016 m. gegužės 20 d. preliminarią sutartį, pagal kurią ji parduoda butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir šios sutarties pasirašymo momentu pirkėjas jais grynais sumoka 2000 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Dėl kaltinimo šeimos nariui sukėlus fizinį skausmą

Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

R. B. savo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nepripažįsta, iš esmės nurodydamas, kad nors nurodytu laiku ir vietoje tarp jo ir sugyventinės T. N. įvyko konfliktas, tačiau buvo tik žodinis konfliktas, jis jos nesmaugė, ir būtent T. N., būdama neblaivi, nes jis jautė alkoholio kvapą, mėtė dokumentus ir sukėlė šį konfliktą, todėl jis pats nusprendė išeiti, ir nuo šio įvykio daugiau nebegrįžo. Tačiau nepaisant tokių kaltinamojo parodymų, teismas visgi vertina, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę.

Pirmiausia pažymėtina, kad nukentėjusioji T. N. nuosekliai parodė, kad nurodytą dieną grįžus R. B. į namus po to, kai naktį jis nenakvojo namie, kilo konfliktas, konflikto metu jisišmėtė kambaryje dokumentus, po to nuėjo į vonią, o iš vonios išbėgęs, po to, kai ji jam kažką pasakė, pradėjo ją smaugti; parodė, kad mano, jog buvo smaugiama su kelnaitėmis, tačiau negali pasakyti tiksliai, nes buvo streso būsenoje. Pažymėtina, jog esminės aplinkybės – kad nurodytą dieną R. B. ją smaugė su apatiniais, be to, mušė ją, buvo nurodytos jau jos pirminiame pareiškime (b. l. 8), informacija, kad buvęs jos sugyventinis R. B. ją puolė smaugti, nurodyta ir pranešime Bendrajam pagalbos centrui (b. l. 5; taip pat pranešimo Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas, esantis byloje, kur užfiksuota jog ji nurodė, kad sugyventinis ją dusino), analogiškai ji nurodė ir atvykusiems pareigūnams surašant Tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 6-7), kuriame nurodyta, jog T. N. paaiškino, kad smurtas pasireiškė tuo, jog sugyventinis ją smaugė savo apatiniais, mušė kumščiu į įvairias kūno vietas, grasino nužudyti ir pavogė 500 eurų; be to, užfiksuota, jog pareigūnai matė smurtą galinčius rodyti požymius – nubrozdinimus ant kaklo. Taip pat apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, įvykio dieną (2016 m. birželio 5 d.) nukentėjusioji parodė, jog išėjęs iš vonios R. B. ją smaugė su apatinėmis kelnaitėmis, smaugimo žymės buvo matomos ant jos kaklo (b. l. 19-20); bei apklausiama 2016 m. birželio 10 d. parodė, kad kai kaltinamasis išėjo iš vonios, ji pasakė, kad jis išeitų, jis rankose laikė apatinius, supykęs, kad jį išvaro, rankose turėtais apatiniais pradėjo ją smaugti; ji juto skausmą, netgi pristigo oro, tada ji ištrūko, pagriebė telefoną, kur įrengtas pagalbos mygtukas, ir iškvietė policiją (b. l. 21).

Tam tikrus T. N. parodymų aspektus patvirtina ir liudytoju apklausto į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno A. N. parodymai. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas, A. N. parodė, kad neatsimena tikslios datos, bet buvo gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje Salininkuose; atvykus pareigūnams, pranešėja buvo labai susijaudinusi, ant jos matėsi sužalojimai – ant kaklo matėsi paraudimai, apibrozdinimai; jiems atvykus pranešėja nurodė, kad jos sugyventinis ją smaugė ir pavogė pinigus; taip pat parodė, kad pranešėja iš apžiūros buvo blaivi, abejonių dėl jos blaivumo jiems nekilo, o tarnybiniame pranešime visada pažymima, jeigu pranešėjas ar įtariamasis yra neblaivūs. Liudytojas A. N. taip pat patvirtino savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 24), kuriuose, be kita ko, taip pat nurodyta, kad pranešėja rodė sužalojimus ant kaklo, buvo stiprus paraudimas, ryškesnis kairėje pusėje.

Kaltinamasis, kaip minėta, nurodė, kad žymės ant nukentėjusiosios kaklo galėjo atsirasti dėl to, kad nukentėjusioji pati galėjo šias žymes padaryti, nes ji ne kartą jau bandė žudytis, be to, nurodė, kad nukentėjusioji prieš tai vakare jam skambino neblaivi, ir tą dieną, kai ji grįžo, taip pat jautė alkoholio kvapą. Tačiau, teismo vertinimu, tokius kaltinamojo teiginius patvirtinančių duomenų byloje nesurinkta, ir netgi priešingai – yra duomenų, paneigiančių, jog nukentėjusioji buvo neblaivi, kadangi liudytojas A. N. nurodė, jog nukentėjusioji atrodė blaivi, be to, jei yra tokių duomenų (apie neblaivumą), tai visada pažymima tarnybiniame pranešime. Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, be kita ko, jog pranešėja buvo blaivi, aplinka tvarkinga (b. l. 6).

Taigi įvertinus nukentėjusiosios parodymų nuoseklumą, taip pat tai, jog jos parodymų tam tikrus aspektus patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys – o būtent, minėtas tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto bei liudytojo A. N. parodymai, teismas sprendžia, kad pastarieji duomenys pripažintini įrodymais byloje ir jie patvirtina tai, jog 2016 m. birželio 5 d., apie 15.15 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaltinamasis R. B. konflikto su nukentėjusiąja – sugyventine T. N. metu, rankose turėtomis trumpikėmis ją smaugė.

Vertindamas veikos kvalifikavimui pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį reikšmingą aplinkybę – ar nurodytais veiksmais buvo padarytas fizinis skausmas, teismas pažymi, jog, kaip nustatyta, minėtą smaugimo veiksmą patvirtino atvykusių policijos pareigūnų užfiksuota aplinkybė, kad ant T. N. kaklo buvo matyti raudonos žymės, ryškesnės kairėje pusėje (b. l. 6; 24), taip pat T. N. parodė, kad ji juto fizinį skausmą. Todėl įvertinus paties smurtinio veiksmo pobūdį bei jau minėtas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę, kas atitinkamus veiksmus atliko šeimos nario atžvilgiu. Baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalis numato, kad šeimos nariai yra kartu su asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravę santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Analogiškai – t. y. kad šeimos nariu laikomas ir kartu su asmeniu gyvenantis asmuo, su kuriuo bendrai gyvenama neįregistravus santuokos, numatyta ir Baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnyje įtvirtintoje šeimos narių sąvokoje.

Tiek iš kaltinamojo, tiek iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad iki aktualaus šioje byloje konflikto R. B. ir T. N. gyveno kartu, vedė bendrą šeimos ūkį. Todėl pripažintina, kad jie laikytini sugyventiniais, t. y. būtent konflikto metu jie dar buvo šeimos nariais (iš parodymų išplaukia, jog bendras jų gyvenimas pasibaigė būtent po nagrinėjamo įvykio). Atitinkamai pripažintina, jog nustatyti tiek objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymiai – kaip minėta, R. B. smaugė savo šeimos narę – sugyventinę T. N., taip jai sukeldamas fizinį skausmą, tiek ir subjektyvieji veikos požymiai – t. y. tiesioginė tyčia, kadangi atitinkamus veiksmus atlikdamas jis suvokė, kad tokie veiksmai gali sukelti pasekmes (fizinį skausmą), ir to siekė. Taigi R. B. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl kaltinimo pagrobus svetimą turtą

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais, arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

R. B. kaltinamas tuo, jog minėto konflikto su T. N. metu, jis iš spintos, iš kurios išmėtė dokumentus, pagrobė T. N. turtą – 500 eurų. Kaltę dėl šios jam inkriminuojamos veikos kaltinamasis neigia, nurodydamas, kad dokumentus mėtė pati T. N. konflikto metu, o jis spintoje ieškojo tik savo dokumentų, kuriuos išeidamas iš namų norėjo pasiimti, tačiau jų nerado.

T. N. parodė, kad konflikto metu R. B. iš sekcijos mėtė jos dokumentus, tuo metu jos kambaryje nebuvo, ji buvo išėjusi į balkoną parūkyti, po to kaltinamasis nuėjo į vonią, iš vonios išėjęs, ėmė ją smaugti, o po to išėjo iš namų, pasiėmęs daiktus. Taip pat ji parodė, kad pinigų paėmimo ji nematė, ir karto net nepastebėjo, kad dingo pinigai. Dėl pinigų paaiškino, kad ji ruošėsi parduoti minėtą butą, buvo sudariusi preliminarią sutartį, pagal kurią gavo 2 000 eurų avansą (kupiūromis po 500 eurų), 1 500 eurų ji buvo jau atidavusi kaip avansą už butą, kurį ketino pirkti, o 500 eurų buvo spintoje; po to, kai R. B. išėjo iš namų, ji pamatė, kad dingo pinigai.

Teismas, įvertinęs jau minėtus argumentus dėl nukentėjusiosios parodymų nuoseklumo viso proceso metu, be to, atsižvelgdamas ir į jos paaiškinimus dėl to, iš kur pas ją buvo pinigai, pateikiant atitinkamus duomenis, patvirtinančius tai (pateikė kopiją 2016 m. gegužės 20 d. sudarytos preliminarios sutarties, pagal kurios 3.1 punktą 2 000 eurų pirkėjas sumoka pardavėjai (t. y. T. N.) sutarties pasirašymo momentu), nukentėjusiosios parodymus pripažįsta įrodymu, kuriais remiasi darydamas atitinkamas išvadas, o būtent – kad kaltinamasis R. B. pasisavino svetimą, t. y. T. N. priklausantį turtą – 500 eurų, kadangi, kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, po to, kai R. B. išmėtė spintoje buvusius dokumentus, kur ir buvo minėti pinigai, ir po to išėjo iš namų, šie pinigai (500 eurų) dingo. Savo ruožtu kaltinamojo parodymai vertinami kritiškai, kaip jo pasirinkta gynybos pozicija neigiant jam reiškiamus kaltinimus.

Taigi pripažinus, jog R. B. pagrobė svetimą, t. y. T. N. priklausantį turtą – 500 eurų sumą, be to, įvertinus, jog nurodyti veiksmai pasireiškė jo tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė savo veiksmus ir jų nulemiamas pasekmes (nukentėjusioji praras savo turtą), ir to siekė, pripažintina, kad nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

Pastebėtina, jog kaltinamajame akte R. B. veika buvo kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, t. y. kaip atvira vagystė, tačiau prokurorė, įvertinusi nukentėjusiosios parodymus, o būtent – kad ji nematė pinigų paėmimo fakto, nes nebuvo tuo metu kambaryje, baigiamosiose kalbose prašė R. B. veiką kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį. Kaip minėta, būtent tokia kvalifikacija – t. y. pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, ir atitinka byloje nustatytas aplinkybes, kadangi nenustatyta, kad svetimas turtas būtų buvęs pagrobtas atvirai.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo už padarytas nusikalstamas veikas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad R. B. padarytos nusikalstamos veikos – nesunkūs tyčiniai nusikaltimai asmens sveikatai ir nuosavybei. Nenustatyta nei R. B. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.

Be to, atsižvelgtina ir į R. B. asmenybę – išsilavinimas vidurinis, išsiskyręs, dirbantis, duomenų apie gydymąsi nuo priklausomybės ligų ir psichiatrinį gydymąsi, nėra (b. l. 55-59), neteistas, administracine tvarka baustas, nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už vairavimą neblaiviam (b. l. 47-18).

Už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, numatyta sankcija – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, o už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, ypač tai, kad kaltinamasis neteistas, dirbantis, teismas vertina, kad siekiant pasiekti bausmės keliamus tikslus, tikslinga R. B. skirti laisvės apribojimo bausmę, jos terminą nustatant trumpesnį nei galimos skirti šios bausmės vidurkis, o būtent, už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, skirti R. B. laisvės apribojimą 6 mėnesiams, o už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje – laisvės apribojimą 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės, paskirtos už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, bendrintinos, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežtesnės bausmės, skirtinos pagal Baudžiamojo kodeko 178 straipsnio 1 dalį, pridedant dalį bausmės, skirtinos pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, ir nustatytina galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams. R. B. nustatytini šie įpareigojimai: visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 48 str. 6 d. 1 p.); visu laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje (BK 48 str. 6 d. 3 p.), per 6 mėnesius nuo laisvės apribojimo vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajai ne mažiau kaip pusę padarytos turtinės žalos, o iki bausmės vykdymo pabaigos – likusią turtinės žalos dalį (BK 48 str. 6 d. 2 p.).

R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina.

Daiktų klausimas spręstinas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinti taikant dalinį bausmių sudėjimą bausmes, paskirtas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti R. B. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, paskiriant jam šiuos įpareigojimus: visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 48 str. 6 d. 1 p.); visu laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje (BK 48 str. 6 d. 3 p.), per 6 mėnesius nuo laisvės apribojimo vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajai ne mažiau kaip pusę, t. y. ne mažiau kaip 250 eurų turtinės žalos, o iki bausmės vykdymo pabaigos – likusią turtinės žalos dalį (BK 48 str. 6 d. 2 p.).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą – kompaktinį diską su pranešimų Bendrajam pagalbos centrui garso įrašais – saugoti byloje.

R. B. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. (8 5) 212 3551).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.