- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-22
- Bylos Nr.
- 2YT-37371-235/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfonsas Guobys
- Pareiškėjas
- M. T.
- Suinteresuotas asmuo
- AB SEB bankas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys, rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. T. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje antstolis Donatas Kisielius, suinteresuotas asmuo AB SEB bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į antstolį su skundu, kuriuo prašė: panaikinti arba sumažinti atlygį antstoliui pagal vykdomąjį dokumentą dėl patvarkymų skolos išieškojimų; nustatyti, išanalizuoti ir vertinti ar antstolis teisingai apskaičiavo patvarkymus (vykdymo išlaidas numatytas CPK 609 str.) pagal vykdomąją bylą Nr. 2- 2102-600/2012; taip pat nustatyti ar antstolis teisėtai ir nepažeisdamas protingumo ir ekonomiškumo principo, tai pat nesilaikydamas ankstesnių susitarimų kelis kartus siuntė išieškojimus patvarkymus į bankus bei darbovietes taip tik padidindamas pareiškėjo skolą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2018-09-11 elektroniniu paštu informavo antstolį Donatą Kisielių jog netekau darbo, todėl neturi jokių pajamų, ryšium su kuo laikinai negalės pervesti susitartų perlaidų. Tačiau, kaip nurodė, sprendžiant iš tolesnių antstolio veiksmų - tokiais savo veiksmais ne tik nepalengvino antstolio darbo, bet tik išprovokavo antstolį imtis veiksmų kurie tik padidins skolą. Teigė, kad 2018-09-20 gavęs pranešimą į mobilų-telefoną apie tai, kad į mano sąskaitą pervesta bedarbio pašalpa sužinojo, kad sąskaitoje areštuota virš 6800 Eur. Iškarto t. y. 2018-09-20 elektroniniu paštu kreipiausi į antstolį su prašymu- skundu. Nesulaukęs atsakymo kreipėsi telefonu, o vėliau ir nuvyko asmeniškai į antstolių kontorą. Kontoroje vienos iš padėjėjų paaiškino, kad yra išsiųstas patvarkymas dėl lėšų išieškojimo, be to išsiųstas tuo adresu kuriuo senai pareiškėjas nebegyvena ir senai yra nurodęs, kad visą korespondenciją pageidauja gauti el. paštu. Pareiškėjas nurodė, kad antstolio padėjėjo paklausus, kodėl išsiųstas patvarkymas, kadangi nesislapsto, moka išmokas net iš bedarbio pašalpų ir visada informuoja apie pasikeitimus taip kaip ir tarėmės ankščiau. Teigė, kad jau 4-tą kartą tokiu būdu nebuvo nieko išieškota, o tik jau eilinį kartą buvo ženkliai padidinta skola ir atlygis antstoliui jau siekia bemaž pusę išieškomos sumos. Nurodė, kad
2017-12-05 darbe sužinojo, jog jo vardu atsakovas (antstolis) Donatas Kisielius pradėjo išieškojimą pagal vykdomosios bylos Nr. 2-2102-600/2012 atsiųsdamas į darbovietę patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo 2017-11-28 Reg.Nr.2DK-S-2391. Pareiškėjo teigimu jis visą laiką bendravo su antstolio kontora, o mokėjimai buvo nutrūkę tik tada kai jis nedirbo.
Antstolis 2018 m. spalio 3 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, jog 2018-10-01 gautas pareiškėjo M. T. 2018-09-26 skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo skolininkas nesutinka su 482,51 Eur dydžio antstolio atlygiu (v. b. Nr. 0174/14/14694 l. 214-215). Nors konkretus dokumentas, kurį skolininkas skundžia, nėra nurodytas, iš pateikto dokumento turinio bei jame suformuluoto reikalavimo darytina išvada, kad skolininkas skundžia 2017-11-28 vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S-l7-174-13502 ir 2018-09-17 vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S-l 8-174-16077 apskaičiuotą antstolio atlygio dydį, kuris šių dokumentų priėmimo laikotarpiu ir dalimis mokant skolą sumažėjo nuo 482,51 Eur iki 453,45 Eur, o 2018-09-21 antstoliui priėmus išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą, sudaro 451,93 Eur (v. b. Nr. 0174/14/14694 l. 212). Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-29 išduotame vykdomajame rašte Nr. 2-2102-600/2012 nurodyta iš skolininko (pareiškėjo) M. T. išieškoti dėl 6454,72 Eur (22 286,84 Lt) skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas. SVI 1 lentelės 13 p. numato, kad vykdant išieškojimą sumos, esančios ne mažesnės nei 4344,30 Eur, bet ne didesnės nei 8688,60 Eur (t. y. nuo 15 000,00 Lt iki 30 000,00 Lt), antstolio atlygį sudaro 10 procentų nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 521,32 Eur. Vykdomojoje byloje Nr. 0174/14/14694 (senas v. b. Nr. 0093/12/02585) 2012-07-30 apskaičiuotas antstolio atlygis 2297,00 Lt, kurio dydį sąlygojo išieškotinos sumos dydis, t. y. 22 286,84 Lt skolos, 686,32 Lt palūkanų iki 2012-07-30, iš viso 22973,16 Lt suma, kurios 10 procentų sudaro 2297,00 Lt (665,26 Eur) (v. b. Nr. 0174/14/14694 l. 40- 41). Vykdomojoje byloje išieškotos lėšas skirstomos CPK 753 str. nustatyta eilės tvarka: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidoms, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; 2) vykdomosios bylos administravimo papildomoms išlaidoms, patiriamoms atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 3) kitoms su vykdymu susijusioms išlaidoms; 4) išieškotojams CPK 754 str. ir 755 str. nustatyta eilės tvarka ir antstoliui kaip atlygis už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą. Atlygis antstoliui paskirstomas proporcingai išieškotojams paskirstytai sumai Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka, kas ir buvo daroma viso vykdomosios bylos Nr. 0174/14/14694 vykdymo laikotarpiu. Skundo nagrinėjimo dienai iš skolininko išieškomą sumą sudaro 6182,08 Eur skola, 187,07 Eur 5 proc. dydžio palūkanos, paskaičiuotos iki 2018-09-17, antstolio atlygis 451,93 Eur, iš viso 6821,08 Eur suma (v. b. Nr. 0174/14/14694 l. 212). Antstolio teigimu, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skolininko teiginiai, kad antstolio atlygio suma siekia bemaž pusę išieškomos sumos ir, kad buvo pažeistos CPK 609 str. nuostatos, neatitinka tikrovės. Įvertinus vykdomojoje byloje Nr. 0174/14/14694 nustatytas aplinkybes antstolis daro išvadą, kad antstolis neturi teisinio pagrindo naikinti ar mažinti vykdomojoje byloje apskaičiuotą antstolio atlygį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis vykdo antstolei Palmiai Kisielienei pateiktą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-29 išduotą vykdomąjį raštą N r. 2-2102-600/2012 dėl 6454,72 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko M. T., 3-ios eilės išieškotojo AB SEB banko, kodas 112021238, naudai (v. b. Nr. 0174/14/14694, l. 4). Vykdant vykdomąjį dokumentą nustatyta, kad skolininkas 2012-07-30 pateikė antstolei Palmai Kisielienei prašymą dėl išieškomo sumos mokėjimo dalimis po 250 Lt/mėn. (v. b. Nr. 0174/14/14694 l. 39). Skolininko prašymas buvo patenkintas ir jam leista skolą mokėti dalimis, nors skolininkas dažniausiai nesilaikė susitarimo ir į antstolės depozitinę sąskaitą pervesdavo mažesnę nei sutarta sumą, po 150 Lt/mėn., vėliau po 43 - 50 Eur/mėn. (v. b. Nr. 0174/14/14694 l. 104, 114, 124, 140, 153, 217-218). Paskutinis mokėjimas pagal šį susitarimą padarytas 2016-12-20. Nustatyta, kad 2017-11-22 VSDFV duomenimis nustatyta, kad skolininkas dirba Lipeikio įmonėje „Egzotika“, kodas 168409136 (v. b. Nr. 0174/14/14694 l. 161). Atsižvelgiant į surinktus duomenis, 2017-11-28 priimtas patvarkymas Nr. 2-DK-S-2391 dėl skolos išieškojimo iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio ir išsiųstas vykdyti minėtai įmonei (v. b. Nr. 0174/14/14694 l. 162-166). Kartu su 2017-11-28 patvarkymu priimtas ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-17-174-13502, kuriame nurodyta, kad iš skolininko išieškomą vykdymo išlaidų sumą sudaro 9,80 Eur antstolio papildomų vykdymo išlaidų, patiriamų atliekant atskirus veiksmus byloje bei 482,51 Eur antstolio atlygio, iš viso 492,31 Eur (v. b. Nr. 0174/14/14694 l. 162-163). Nustatyta, kad 2017-12-06 telefonu su antstolio kontora susisiekė skolininkas ir pateikė žodinį prašymą dėl išieškomos sumos mokėjimo dalimis po 50 Eur/mėn. Skolininko prašymas buvo patenkintas ir gavus pirmąją įmoką 50 Eur antstolis 2017-12-11 savo patvarkymu Nr. 2-DK-E-l 1816 panaikino 2017-11-28 priimtą patvarkymą Nr. 2-DK-S-2391 dėl skolos išieškojimo iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio (v. b. Nr. 0174/14/14694 l. 169). Nustatyta, kad 2018-09-12 skolininkas antstoliui pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad išėjo iš darbo, dėl ko negalės atlikti kasmėnesinių įmokų (v. b. Nr. 0174/14/14694 l. 193). Vykdomojoje byloje Nr. 0174/14/14694 buvo surinkti duomenys, kad skolininkas nedirba, tačiau turi neareštuotą banko sąskaitą, duomenų apie gaunamą nedarbo draudimo išmoką ar skirtą socialinę pašalpą nebuvo (v. b. Nr. 0174/14/14694 l. 194-195). Taip pat nustatyta, kad 2018-09-17 nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. 2- DK-Z-5044 buvo areštuota skolininko sąskaita 6851,36 Eur sumai, kurią sudarė 6 182,08 Eur skola, 5 proc. dydžio metinės palūkanos, paskaičiuotos iki 2018-09-17 ir sudarančios 208,43 Eur, 460,85 Eur vykdymo išlaidos (v. b. Nr. 0174/14/14694 l. 198). Vykdymo išlaidos detalizuotos 2018-09-17 vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S-l8-174-16077, kur nurodyta, kad vykdymo išlaidų sumą sudaro 7,40 Eur antstolio papildomų vykdymo išlaidų, patiriamų atliekant atskirus veiksmus byloje, bei 453,45 Eur antstolio atlygio, iš viso 460,85 Eur (v. b. Nr. 0174/14/14694 l. 196-197). Nustatyta, kad 2018-09-18 nuo skolininko banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nurašyta 5,28 Eur suma. 2018- 09-20 skolininkas el. paštu pateikė raštą, kuriuo prašė grąžinti lėšas, nurodydamas, kad nurašyta nedarbo draudimo išmoka, pridėjo mokėjimo nurodymo kopiją (v. b. Nr. 0174/14/14694 l. 205-206). Tą pačią dieną skolininkas atvyko į antstolio kontorą ir pateikė prašymą dėl išieškomos sumos mokėjimo dalimis po 30 Eur/mėn. tol, kol susiras darbą (v. b. Nr. 0174/14/14694 l. 209). Taip pat tą pačią dieną skolininkas atliko 25 Eur pavedimą į antstolio depozitinę sąskaitą, tam kad susidarytų sutarta 30 Eur (viso 30,28 Eur) suma (v. b. Nr. 0174/14/14694 l. 210-211). Tą pačią dieną apribojimas minėtai skolininko sąskaitai atšauktas 2018-09-20 nurodymu nurašyti pingines lėšas Nr. S-18-174-16293 (v. b. Nr. 0174/14/14694 l. 207-208). Nustatyta, kad 2018-10-01 gautas pareiškėjo M. T. 2018-09-26 skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo skolininkas nesutinka su 482,51 Eur dydžio antstolio atlygiu (v. b. Nr. 0174/14/14694 l. 214-215). Nors konkretus dokumentas, kurį skolininkas skundžia, nėra nurodytas, iš pateikto dokumento turinio bei jame suformuluoto reikalavimo darytina išvada, kad skolininkas skundžia 2017-11-28 vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S-l7-174-13502 ir 2018-09-17 vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S-l 8-174-16077 apskaičiuotą antstolio atlygio dydį, kuris šių dokumentų priėmimo laikotarpiu ir dalimis mokant skolą sumažėjo nuo 482,51 Eur iki 453,45 Eur, o 2018-09-21 antstoliui priėmus išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą, sudaro 451,93 Eur (v. b. Nr. 0174/14/14694 l. 212).
Vykdymo procesas – baigiamoji civilinio proceso stadija, kurio metu priverstinai vykdomas teismo ar kitos kompetentingos institucijos išduotas vykdomasis dokumentas. Jo tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Vykdymo procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso VI dalies nuostatos, Sprendimų vykdymo instrukcija, kiti norminiai aktai. Įstatymų leidėjas vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją pavedė atlikti valstybės įgaliotam asmeniui – antstoliui. Civilinio proceso kodekso 651 straipsnio 1 ir 3 dalys bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 p. numatyta, kad antstolis gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą ir nustatęs, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti - pateiktą vykdomąjį dokumentą priima ir pradeda vykdymo veiksmus, t.y. užveda vykdomąją bylą, surašo patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, o įstatymų nustatytais atvejais – ir raginimą įvykdyti sprendimą ar siūlymą sumokėti skolą, bei išsiunčia juos skolininkui.
Civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principas taip pat reiškia ir būtinumą vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Taigi kiekvienas asmuo, dėl kurio teismas priima atitinkamą sprendimą, šiam įsiteisėjus, privalo jį įvykdyti. Tais atvejais, kai teismo sprendimas nevykdomas, asmuo, kurio naudai jis priimtas, gali prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas. Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Už nurodytų funkcijų vykdymą antstolis turi teisę gauti atlyginimą. Pagal Antstolių įstatymo 21 straipsnio 4 dalį atlyginimo antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą tvarką ir dydžius nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Civilinio proceso kodekso 609 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Šią instrukciją tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (Civilinio proceso kodekso 583 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 816 1.3 punkte įgaliojo Teisingumo ministeriją parengti ir patvirtinti Sprendimų vykdymo instrukciją, Teisingumo ministerija tokią parengė. Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtinti reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (Civilinio proceso kodekso 583 straipsnio 2 dalis). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Taigi, jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte, pagal kurį skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą.
Teismų praktikoje pažymėta, kad toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla 3K-7-1/2007).
Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, 2001 m. gruodžio 18 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo Nr. 942 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygų dalinio pakeitimo“ 6 ir 7.2 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 22 straipsniui“ nurodė, kad Konstitucijoje garantuota teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra tiesiogiai susijusi su visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms principu, ir kad ši teisė neatskiriama nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, apimančio ir teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Konstitucinis Teismas 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendime „Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 4 d. prašymo ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, kad vykdymo išlaidų teisinis reglamentavimas yra pagrindas antstoliams gauti teisingą atlyginimą už darbą. Tai yra konstitucinė kiekvieno žmogaus teisė ir garantija, tiesiogiai susijusi su konstituciniu visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms principu bei teisėtų lūkesčių apsaugos principu.
Tais atvejais, kai teismo sprendimas nevykdomas, asmuo, kurio naudai jis priimtas, gali prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas teismo sprendimą vykdo dalimis. Apie tai, kokius teisinius padarinius sukelia sprendimo neįvykdymas per raginime nustatytą terminą, pareiškėjas žinojo, nes jie yra nurodomi raginime įvykdyti sprendimą. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes neįvykdęs sprendimo gera valia, skolininkas privalo atlyginti ir vykdymo išlaidas (Civilinio proceso kodekso 610 straipsnis). Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 p. pagrindu, skolininkui įvykdžius sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. CPK 609 str. 1 d. apibrėžia vykdymo išlaidų rūšis, tai - 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; 2) vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (toliau - S VI). CPK 610 str. nustato, kad vykdymo išlaidos yra išieškomos iš skolininko. Vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarką nustato CPK 611 str. SVI II ir III skyriai detalizuoja vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką, nustato jų dydį. SVI 33 p. numato, kad visos vykdymo išlaidos, išskyrus numatytas išimtis, išieškomos iš skolininko pagal SVI nustatytus dydžius nepriklausomai nuo to, ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų, ar jos buvo sumažintos, ar atidėtos. SVI 43.2. p. nustato, kad viena iš vykdymo išlaidų rūšių yra atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą. SVI 49 p. nustato, kad kai vykdomajame dokumente yra nurodytos palūkanos, kurios turi būti išieškotos iš skolininko už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, palūkanų suma neįskaičiuojama į išieškotiną sumą, nustatant mokėtinas vykdomosios bylos būtinas vykdymo išlaidas, tačiau palūkanų suma įskaičiuojama į bendrą išieškotiną ir išieškotą sumas, nustatant atlygio antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą dydį. SVI 51 p. nustatyta, kad SVI 1 lentelėje nurodyto atlygio antstoliui dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į šioje lentelėje nurodytas išieškotinas sumas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių bei nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, kad teismui nenustačius vykdymo proceso pažeidimų ar antstolio neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290 -291 straipsniais, 443 straipsniu, 510 straipsniu, 513 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjo M. T. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo kopijos gavimo skundžiama Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.