Kauno apylinkės teismo įsakymas

2019-12-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3642-1009/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-12-04
Bylos Nr.
1-3642-1009/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39821-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Kazlauskienė
Kaltinamasis
S. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3642-1009/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39821-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.12; 1.2.25.6; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 4 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajonas) prokurorės Tomos Laurinaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-39821-19, kurioje

S. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsiskyrusi, profesinio išsilavinimo, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), teista – 2016-12-13 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, bausmę atlikusi,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. G. 2019-09-16 apie 04:35 vai. (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0380 nustatytas 2,07 promilių neblaivumas).

Kaltinamoji S. G. dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad su sugyventiniu A. K. gyvena (duomenys neskelbtini) . 2019-09-16 naktį išsikvietė taksi automobilį, nuvažiavo į visą parą prekiaujančią alkoholiu parduotuvę, nusipirko degtinės ir alaus. Grįžus namo, kilo konfliktas su sugyventiniu. Tada ji sėdo į sugyventinio automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo į degalinę, kad išsikviestų pagalbą. Nuvažiavo į degalinę, prie langelio darbuotojo prašė iškviesti policijos pareigūnus. Tada sėdo į automobilį ir važiavo į (duomenys neskelbtini), bet jai pasidarė bloga, nuvažiavo į stovėjimo aikštelę, kur išjungusi automobilio variklį, išsiėmusi iš rankinės alkoholio butelį vartojo jį. Vėliau atsimena tik, kad prie jos buvo priėję policijos pareigūnai. Ji jiems papasakojo kas jai atsitiko, patikrino jos blaivumą. Išsiblaivius galvojo, kad po to kada buvo sustojusi aikštelėje ir gėrė alkoholį, daugiau niekur nevažiavo, galvojo, kad pareigūnai jos važiuojančios nesustabdė Dabar supranta, kad yra nufilmuota, kaip ji vairuoja automobilį, ją sustabdo, patikrina blaivumą, ji pripažįsta, kad taip galėjo būti, nors ir neprisimena, bet mano, kad aikštelėje pavartojusi alkoholio užvedė variklį ir išvažiavo į kelią, tada ją ir sustabdė policija. A. K. nematė, kad ji išvažiavo jo automobiliu, jei būtų matęs, būtų bandęs ją sustabdyti. Ji kaltę pilnai pripažįsta, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Prašo skirti jai su laisvės apribojimu nesusijusią bausmę, sutinka su baudos bausme (b. 1. 134–135, 138, 141–142).

Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad S. G. yra jo sugyventinė, su kuria apie metus laiko veda bendrą ūkį, gyvena adresu (duomenys neskelbtini). A. S. G. turi priklausomybę nuo alkoholio, pavartojusi alkoholio ji tampa agresyvi, neprognozuojama. 2019-09-16 nakties metu namuose ruošėsi miegoti. S. G. viena namuose vartojo alkoholį, o po to pradėjo triukšmauti, neleido jam ilsėtis. Apie 3.00 val. nakties išgirdo, kad ji kažkam skambina, prašo, kad atvežtų jai dar alkoholio. Jai išėjus į lauką parsinešti alkoholio, jis iš vidaus užrakino duris, nenorėjo kad ji grįžtų. S. G. negalėjo įeiti į namus, daužė duris, vėliau nuėjo į garažą atsinešti laužtuvo ir išlaužė spyną. Įėjusi į namus ji pradėjo rėkti. Iš antro aukšto atėjo namo savininkai D. ir R., liepė jai eiti miegoti. Ji išėjo į lauką. Jis nuėjo miegoti ir nežiūrėjo, kur ji nuėjo. 2019-09-16 apie 10.00 val. jį pažadino Romas, pasakė, kad pas jį atvažiavo policija. Išėjęs į kiemą pamatė, kad nėra jam priklausančio automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį pirko prieš mėnesį laiko. Automobilio rakteliai buvo namuose ant spintelės. A. S. G. naudotis be jo leidimo neleidžia. Jei būtų matęs, kad S. G. paima raktelius, nebūtų jai leidęs vairuoti savo automobilio girtai. Ji pasiėmė raktelius ir išvažiavo savavališkai, be jo žinios ir be leidimo ( b. 1. 44–45).

Liudytojas R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad S. G. yra jo giminaičio A. K. draugė. A. K. gyvena jo namo rūsyje adresu (duomenys neskelbtini). 2019-09-16 naktį, valandos nepamena, namo apačioje išgirdo triukšmą, nusileido žemyn, pamatė stovinčius S. G. ir A. K., namo durys buvo sugadintos. A. K. pasakė, kad nenori būti su S. G.. Pasakė, kad ji eitų miegoti į mansardą. Ji išėjo į lauką. S. G. neatrodė sužalota, niekuo jiems nesiskundė, apie konfliktą su A. K. neminėjo. Ar ji buvo blaivi, negali pasakyti. Ryte iš policijos pareigūnų sužinojo, kad S. G. išvažiavo A. K. automobiliu „Renault Megane“ (b. 1. 55–56).

Liudytojos D. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš esmė analogiški liudytojo R. J. parodymams (b. l. 58–59).

Liudytojas V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba kasininku-operatoriumi degalinėje (duomenys neskelbtini). 2019-09-16 apie 4.00 val. jis buvo degalinės tarnybinėje patalpoje. Išgirdo intensyvų beldimą į degalinės langą. Priėjęs pamatė stovinčią moterį, dėvinčią chalatą su ant galvos uždėtu gobtuvu. Moteris šaukė, kad vyras ją sumušė, išmetė iš namų, atėmė mobilų telefoną, prašė, kad iškviestų pagalbą. Jis nubėgo į tarnybinę patalpą pasiimti mobilaus telefono, ketino iškviesti pagalbą, tačiau grįžęs pamatė, kad moteris jau sėdi automobilyje „Renault“, valstybinio numerio nematė. Moteriai užvesti automobilį pavyko tik iš trečio ar ketvirto karto. Užvedusi automobilį ji išvažiavo iš degalinės teritorijos ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini) kaimo link. Jis nustebo, nes buvo tikras, kad moteriai reikalinga pagalba. Moteriai pasišalinus, pagalbos nusprendė nekviesti, nes nežinojo jokių įvykio aplinkybių. Ar moteris, prašiusi pagalbos, buvo apsvaigusi nuo alkoholio negali atsakyti (b. l. 61–62).

Liudytojas M. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyr. patruliu. 2019-09-16 su kolega vyr. patruliu E. J. tarnybiniu automobiliu „Hyundai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) patruliavo nustatytoje teritorijoje. (duomenys neskelbtini) kaime, apie 4.00 val., apsaugos tarnybos (duomenys neskelbtini) ekipažo vienas iš darbuotojų pranešė, kad matė kelyje keistai manevruojantį automobilį „Renault“. Važiuodami (duomenys neskelbtini) pamatė stovintį automobilį „Renault“, kurio viduje sėdėjo moteris. Jie įvažiavo į tą pačią aikštelę, apsisukę nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), tęsė patruliavimą. Apsisukę nuo (duomenys neskelbtini) pamatė neįjungtomis šviesomis važiuojantį automobilį „Renault“, kurį matė stovintį aikštelėje. Jie apsisuko ir įjungtais švyturėliais stabdė minėtą automobilį. Automobilis nedaug pavažiavęs įsuko į akligatvį prie (duomenys neskelbtini), sustojo. Priėjęs prie automobilio vairuotojos pamatė, kad jos veidas sumuštas, kruvinas, nuo vairuotojos sklido stiprus alkoholio kvapas. Moteris prisistatė S. G., paaiškino, kad vairuoja automobilį būdama neblaivi, nes bėga nuo sugyventinio, kuris ją sumušė. Alkotesteriu patikrintas vairuotojos blaivumas. (b. 1. 64–65).

Liudytojo E. J. parodymai analogiški liudytojo M. R. duotiems parodymams (b. 1. 67–68).

2019-09-16 tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo užfiksuota, kad 2019-09-16 Kauno apskrities VPK vyr. patruliai (duomenys neskelbtini), sustabdė automobilį „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo S. G.. Patikrinus blaivumą pirmu tikrinimu 04.40 val. nustatytas 2.33 promilių girtumas, antru tikrinimu 04.59 val. buvo nustatytas 2.53 promilių girtumas (b. 1. 29).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, kad 2019-09-16 04.40 val. S. G. nustatytas 2.33 promilių girtumas, 04.59 val. nustatytas 2.53 promilių girtumas (b. l. 30–33).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 2286 nurodyta, kad 2019-09-16 06.13 val. S. G. fiksuotas 2,07 promilių girtumas (b. 1. 96).

2019-09-16 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu buvo apžiūrėtas automobilis ,,Renault Megane Scenic”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu paimta: automobilis ,,Renault Megane Scenic”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelis, automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. 1. 15–16, 18–27).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2019-09-05 savininkas yra A. K. (b. 1. 36).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad peržiūrėtas 2019-09-16 vaizdo įrašas iš policijos tarnybinio automobilio. Iš vaizdo įrašo matyti, kad 04.25.45 kameros rodomu laiku policijos automobilis įvažiuoja į aikštelę prie pastato, aikštelėje, kairėje pusėje prie įvažiavimo stovi „Renault“ markės automobilis, valstybinių numerių nesimato. Policijos automobilis aikštelėje apsisuka 04:26:15 val. išvažiuoja iš aikštelės pro tą patį įvažiavimą. 04.29.37 policijos automobilis įjungia švyturėlius. Priešinga kelio kryptimi matomas priešais atvažiuojanti automobilis, kurio markės ir valstybinių numerių nematyti. Tarnybinis automobilis su įjungtais švyturėliais apsisuka ir važiuoja paskui minėtą automobilį stabdo jį. Stabdomas automobilis priešais perėją parodo posūkį į kairę ir atlieka manevrą, policijos automobilis važiuoja paskui. 04.30.00 stabdomas automobilis padaręs posūkį sustoja, tarnybinis automobilis sustoja paskui automobilį „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Iš tarnybinio automobilio išlipa du uniformuoti pareigūnai, prieina prie „Renault“ automobilio vairuotojo durelių, 04.31.28 vairuotojo durelės atsidaro iš automobilio išlipa moteris vilkinti chalatą su gobtuvu, 04.31.35 ji atsisėda atgal, palikusi atidarytas vairuotojo pusės dureles. Šalia jos prieina ir atsistoja policijos pareigūnas. 04.32.06 moteris ištiesia ranką ir paduoda pareigūnui automobilio raktelius. Pareigūnas automobilio raktelius padeda ant automobilio stogo. Girdima, kaip pareigūnas per raciją perduoda informaciją „sustabdėm automobilį „Renault“, (duomenys neskelbtini) vairuotoja galimai neblaivi ir reikalinga greitoji pagalba jai, kraujuota nosis, moteris 33 metai, sumušta (b. l. 75–76).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

BK 2 straipsnio nuostatomis asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog pirmiau nurodytu laiku ir aplinkybėmis S. G. tyčia vairavo transporto priemonę „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos organizme nustatytas 2,07 promilių neblaivumas, tai yra daugiau negu 1,51 promilės alkoholio. Tai įrodo pačios kaltinamosios paaiškinimai, policijos pareigūnų M. R. ir E. J. parodymai, tarnybinis pranešimas, alkoholio kiekio matuoklio rodmenys, vaizdo įrašas iš tarnybinio automobilio, taip pat liudytojų A. K., R. J., D. J., V. P., kiti bylos įrodymai.

Kaltinamoji S. G. parodė, jog 2019-09-16 naktį ji išsikvietė taksi automobilį, nuvažiavo į visą parą prekiaujančią alkoholiu parduotuvę, nusipirko degtinės ir alaus, o grįžusi namo sukonfliktavo su sugyventiniu A. K., po to sėdo į jo automobilį, važiavo į degalinę, vėliau nuvažiavo į stovėjimo aikštelę, kur išsiėmusi rankinėje turėtą alkoholio butelį vartojo alkoholį. Kaltinamoji pripažino, kad nors ir neprisimena, tačiau galėjo taip būti, jog aikštelėje pavartojusi alkoholio ji užvedė automobilio variklį ir išvažiavo į kelią, kur ją ir sustabdė policija. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai M. R. ir E. J. parodė, kad sustabdžius kaltinamosios vairuojamą automobilį, priėjus prie vairuotojos pamatė, kad jos veidas sumuštas, kruvinas, o nuo vairuotojos sklido stiprus alkoholio kvapas, moteris prisistatė S. G., paaiškino, kad vairuoja automobilį būdama neblaivi, nes bėga nuo sugyventinio, kuris ją sumušė. Iš alkoholio matuokliu užfiksuotų duomenų matyti, kad 2019-09-16 04.40 val. S. G. nustatytas 2.33 promilių girtumas, 04.59 val. nustatytas 2,53 promilių, o pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 2286 nurodyta, kad 2019-09-16 06.13 val. S. G. fiksuotas 2.07 promilių girtumas. Patikros metu alkoholio kiekio matuokliui galiojo atlikta metrologinė patikra. Tą aplinkybę, kad kaltinamoji būdama neblaivi buvo sustabdyta vairuojanti automobilį, patvirtina vaizdo įrašas iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio, kurio peržiūra užfiksuota kitų objektų apžiūros protokole.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad S. G. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamosios veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamoji yra kalta, todėl baustina.

Pažymėtina, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalies teisės norma nėra blanketinė, sankcija joje numatyta tik už transporto priemonės vairavimą, kai asmeniui nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Pažymėtina, kad teisės teorijoje blanketinėmis teisės normomis vadinamos tos normos, kurių esminiai turinio elementai išdėstyti kitame teisės akte. Gi BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicija nėra blanketinė ir norint atskleisti šios normos turinį bei kvalifikuoti kaltininko veiksmus nereikia (nėra būtina) vadovautis kitų teisės aktų nuostatomis ir nurodyti, kokius norminius aktus kaltininkas pažeidė (Šiaulių apygardos teismo nutartys bylose Nr.1S-180-332/2017, 1S-190-744/2017), todėl iš kaltinimo šalintina aplikybė dėl punkto reikalavimų pažeidimų.

Taip pat iš kaltinimo šalintina aplinkybės, kad kaltinamajai nustatytas 2,33 promilės girtumas, tikslinant, kad nustatyta 2,07 promilės girtumas. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajai S. G. neblaivumas buvo tikrintas tris kartus. Mažiausia etilo alkoholio koncentracija kaltinamajai nustatyta 2,07 promilės. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog visos abejonės yra aiškinamos kaltinamojo naudai. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punkte nustatyta, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Šiuo atveju mažiausia etilo alkoholio koncentraciūja iškvėptame ore buvo 2,07 promilės (Kauno paygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.1A-646-658/2019).

Dėl bausmės

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

S. G. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 151–153).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamosios asmenybę, kaltinamosios atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamoji padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, veikdama tiesiogine tyčia. Vertinant kaltinamosios asmenybę, pažymėtina, kad ji praeityje teista vieną kartą už smurtą artimoje aplinkoje, paskirtą bausmę atlikusi; administracine tvarka bausta (b. l.120–124); psichiatrinių ligų gydymas – VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje gydyta stacionare 2019-03-26 – 2019-03-28, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (100); priklausomybės ligų gydymas – Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale įrašyta į priežiūros/dispanserinę grupę nuo 2016-07-13, diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį priklausomybės sindromas (b. 1. 99); 2019-09-26 specialisto išvadoje Nr. 93TPK -1154/2019 nurodyta, kad S. G. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 104); nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota. Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdama recidyvistė.

Atsižvelgiant į jos atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamosios asmenybę, baudos dydis nustatytinas artimas minimaliam įstatyme numatytam šios bausmės rūšies dydžiui.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, skirtiną bausmę kaltinamajai mažinant vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajai taip pat skirtinos ir baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių eismo transporto priemones (BK 68 straipsnis) ir turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis).

S. G. vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (nustatyta 2,07 promilės etilo alkoholio), tuo sukeldama pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamosios asmenybę, atkreipiant dėmesį į tai, kad ji praeityje teista už nusikalstamą veiką, kurią padarė būdama neblaivi (smurtas artimoje aplinkoje, nustatytas 1,72 promilių girtumas, b. l. 114–117), ne kartą bausta administracine tvarka, taip pat ir už 2018-04-06 padarytą administracinį nusižengimą esant 1,71 promilių girtumui (sistemingai, įvairiais laiko intervalais daužė gyvenamojo buto duris, tuo kėlė triukšmą, trikdė asmenų ramybę ir poilsį; b. l. 120–124), siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Nurodytas terminas skaičiuotinas nuo 2019-11-17, kai kaltinamajai prokuroro nutarimu buvo sustabdyta minėta specialioji teisė (b. l. 143).

Dar viena baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad S. G. jai inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodama transporto priemonę automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio (nustatyta 2,33 promilės etilo alkoholio), todėl minėta transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į įstatymo leidėjo valią, tikslus ir siekius užkirsti kelią galimam pakartotiniam ir piktybiškam nusikalstamų veikų darymui, nusikalstamos veikos priemone pripažinta S. G. eismo įvykio metu vairuota transporto priemonė turėtų būti konfiskuota. BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiuo konkrečiu atveju konfiskuotinas turtas – transporto priemonė valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. K. (b. l. 36). Iš VšĮ „Emprekis” išrašo matyti, kad šios transporto priemonės vidutinė rinkos kaina yra 604,00 Eur (be PVM) (b. l. 41). Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamosios išieškotina konfiskuotino turto, t. y. nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkanti pinigų suma – 604,00 Eur.

Procesinės prievartos priemonės

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (t. y. asmens tapatybės kortelės Nr. 13164256, laikomos byloje – galio viršelio vidinė pusė) paėmimas, – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktai

Bylos duomenimis, automobilis „Renault Meganer Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jo užvedimo raktelis, automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), paimti 2019-09-16 įvykio vietos apžiūros metu, grąžinti šio automobilio savininkui A. K. (b. 1. 47–48).

Dokumentas – kompaktinė plokštelė su garso įrašu, esanti baudžiamojoje byloje, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Voke byloje esanti S. G. asmens tapatybės kortelė Nr. 131642562, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintina šio dokumento savininkei, tai yra S. G. (BPK 96 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

S. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 51 MGL, tai yra 2 550 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. G. galutinę bausmę – 34 MGL, tai yra 1 700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) eurų dydžio baudą.

Paskirtoji bauda per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos įmokos sumokėjimą, turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120). Nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirti S. G. baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 17 d.;

– išieškoti iš S. G. konfiskuotino turto – automobilio Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 604,00 Eur (šešis šimtus keturis eurus 00 ct).

S. G. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (t. y. asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjo, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.

Byloję esančią S. G. asmens tapatybės kortelę N r. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti šio dokumento savininkei – S. G..

Dokumentą – kompaktinę plokštelę su garso įrašu, esančią baudžiamojoje byloje, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

S. G. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Sigita Kazlauskienė