- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-27
- Bylos Nr.
- 2-10583-944/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06312-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Barškietytė
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- Ž. B.
išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotam asmeniui V. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui Ž. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė J. M. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti vaiko E. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo Ž. B. sūnaus E. B. išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės ir 600 Eur išlaikymo įskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2016-04-09; lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog su atsakovu (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus E. B.. Atsakovas nuo sūnaus gimimo gyvena atskirai, vaiku visiškai nesidomi ir išlaikymo neteikia. Ieškovė išlaiko sūnų padedama tėvų. Ieškovė šiuo metu nedirba, augina vaiką. Sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga 200 Eur suma.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Nesutinka mokėti vaiko išlaikymui 100 Eur per mėnesį, nes šiuo metu yra bedarbis, išlaikomas tėvų. Sutinka teikti sūnui 60 Eur dydžio išlaikymą.
Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, nedalyvavimo priežastys nežinomos.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu sutiko, kad nepilnamečio E. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, o iš tėvo priteistas išlaikymas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių įrodymų, ieškovės atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio vaiko E. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 7). J. M. gauna motinystės pašalpą (b. l. 8), įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (b. l. 9). Ž. B. vykdo individualią veiklą (b. l. 40). J. M. ir Ž. B. nekilnojamojo turto neturi (b. l. 10).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).
Byloje nustatyta, kad nepilnametis E. B. gyvena su motina J. M., tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovas sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnamečio E. B. gyvenamoji vieta nustatytina su motina J. M..
Dėl išlaikymo priteisimo
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
Ieškovė nurodė, jog sūnaus E. B. poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro po 200 Eur per mėnesį. Nors ieškovė jokių duomenų, pagrindžiančių vaiko poreikiams tenkinti reikalingas sumas, nepateikė, tačiau atsakovas vaiko poreikiams reikalingos sumos neginčijo. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad dėl sunkios materialinės padėties sutinka teikti 60 Eur dydžio išlaikymą, tačiau sunkią materialinę padėtį pagrindžiančių duomenų nepateikė. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių bylos nagrinėjimo teisme metu (vieneri metai), į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaiko poreikius, tačiau mažamečiam vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, teismas sprendžia, kad ieškovės nurodyta 200 Eur suma per mėnesį šiuo metu yra pakankama šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti, todėl teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė yra vaiko auginimo atostogose, atsakovas VSDFV duomenimis vykdo individualią veiklą. Nekilnojamojo turto nei ieškovė, nei atsakovas neturi. Nustačius, kad abu nepilnamečių vaikų tėvų turtinė padėtis yra panaši, spręstina, kad abu tėvai prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti po lygiai. Pažymėtina, kad pajamų, susijusių su darbo santykiais, neturėjimas ar nepakankamas jų turėjimas neatleidžia atsakovo nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką, atsakovas privalo teikti materialinį išlaikymą, kuris tenkintų bent minimalius nepilnamečio vaiko poreikius. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, iš atsakovo nepilnamečiam vaikui E. B. priteistinas išlaikymas po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2016-04-01) iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.
Ieškinyje prašoma už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2016-04-09 priteisti iš atsakovo 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
Remiantis Civilinio kodekso 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo vaiko gimimo išlaikymo neteikia. Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovas laikotarpiu iki ieškinio pateikimo dienos (2016-04-01) būtų netekęs pareigos teikti išlaikymą. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų vaiko išlaikymui skirtas sumas, kas leistų sumažinti išlaikymo įsiskolinimo sumą. Teismas pažymi, jog prašomas priteisti išlaikymas yra atitinkantis vaiko amžių ir jo poreikius. Teismas sprendžia, kad atsakovas per minėtą laikotarpį buvo finansiškai pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą savo vaikui, tačiau to nedarė savo valia, taip paneigdamas vaiko teisę į abiejų tėvų išlaikymą.
Nustačius, kad atsakovas savo vaikui būtino išlaikymo neteikė, reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą tenkintinas, iš atsakovo priteistinas 600 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2015-11-09 iki ieškinio pateikimo dienos (2016-04-01) (CK 3.200 str.).
Išlaikymas kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė J. M..
Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).
Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Ieškinį tenkinus visiškai, valstybei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 41 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 54 Eur už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ir 189,05 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnamečio vaiko E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2016-04-01) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo dienos.
Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 95 Eur žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 189,05 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.