- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-01
- Bylos Nr.
- e2-8282-1004/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03452-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidotas Narvidas
- Ieškovas
- UAB Legal Balance
- Atsakovas
- E. K.
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB Legal Balance ieškinį atsakovui E. K. dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 140,00 Eur negrąžinto kredito, 12,78 Eur bendros kredito kainos, 72,20 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties nepateiktų atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.
2. Atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį be pateisinamos priežasties nepateikė, ieškinys su priedais jam įteiktas tinkamai, apie atsiliepimo pateikimą ir jo nepateikimo pasekmes pranešta tinkamai – 2020 m. liepos 20 d. įteikiant viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalis).
3. Atlikus formalų procesinį dokumentą pateikusios šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, todėl priimtinas sprendimas už akių.
Motyvuojamoji dalis
Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškinys tenkinamas iš dalies.
4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „Ferratum“ 2015 m. birželio 22 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB „Ferratum“ suteikė atsakovui 140,00 Eur paskolą (vartojimo kreditą), o atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis grąžinti 140,00 Eur paskolos sumą ir vykdyti kitus Sutartyje numatytus įsipareigojimus (Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1.2 punktas, 7.1 punktas, Sutarties Specialiosios sąlygos). Galutinis kredito grąžinimo terminas pagal Sutartį – 2015 m. liepos 22 d. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų pradiniam kreditoriui UAB „Ferratum“ pagal Sutartį laiku ir tinkamai nevykdė. Pradinis kreditorius UAB „Ferratum“ 2016 m. liepos 22 d. sutarties dėl paskolų sutarčių perkėlimo pagrindu perleido reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pastaroji 2019 m. gegužės 9 d. subrogacijos sutarties pagrindu perleido reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą ieškovei. Apie reikalavimo perleidimą atsakovui pranešta 2019 m. birželio 13 d. pranešimu.
5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas 2019 m. birželio 18 d. pranešimu, todėl laikytina, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą.
6. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų ginčijęs Sutarties sąlygas ar būtų atsiskaitęs su ieškove ar pradiniais kreditoriais (CPK 178, 185 straipsniai), t. y. būtų grąžinęs jam suteiktą kreditą, ieškovei iš atsakovo priteistinas 140,00 Eur negrąžintas kreditas ir 12,78 Eur bendra kredito kaina.
7. Ieškovė prašo priteisti 72,20 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už laikotarpį nuo Sutartyje numatyto termino grąžinti kreditą pabaigos 2015 m. liepos 23 d. iki 2020 m. liepos 1 d., jas skaičiuoja nuo negrąžinto 140,00 Eur kredito sumos, pateikia palūkanų paskaičiavimo lentelę. Ieškovė remiasi Sutarties bendrųjų sąlygų 10.1 punktu ir specialiųjų sąlygų 5.2 punktu, kurie numato skolininko pareigą, praleidus Sutartyje numatytą kredito grąžinimo terminą, mokėti specialiosiose sąlygose nustatyto dydžio palūkanas iki visiško kredito grąžinimo. Specialiosiose sąlygose numatytas palūkanų dydis – 111,08 proc. Iš Sutarties bendrųjų sąlygų 10.1 punkto matyti, kad Sutartis taip pat numato skolininko pareigą suėjus kredito terminui mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne daugiau kaip už 180 dienų. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Paminėtina, kad Sutarties sudarymo metu minėta įstatymo norma numatė maksimalų 0,05 proc. netesybų ir kitokių mokesčių dydį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais, nenumatė, kad netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Visgi teismų praktikoje priimta atsižvelgti į šiuo metu įstatyme įtvirtintus ribojimus vertinant vartojimo kredito sutarčių nuostatų dėl netesybų (kitų mokesčių praleidus mokėjimo terminus) sąžiningumą.
8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek Vartojimo kredito įstatymo, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
9. Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama, jog nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Teismų praktikoje priimta, kad jeigu netesybos viršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą dydį, tai tokios netesybas nustatančios sąlygos turi būti pripažįstamos nesąžiningomis, negaliojančiomis ab initio, o ne mažinamos iki įstatyme nustatyto 0,05 proc. dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; taip pat žr. 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą, Teismų praktika Nr. 52).
10. Nagrinėjamu atveju, remiantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, maksimali prievolė, kuri galėtų būti nustatyta vartojimo kredito sutartyje ir mokama dėl prievolių vykdymo terminų pažeidimo (nesvarbu, ar ji pavadinta delspinigiais, kompensuojamosiomis palūkanomis ar kitaip), yra 0,05 proc. mokestis už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos. Už 180 dienų šis mokestis būtų 12,60 Eur (140,00 Eur * 0,05 * 180 dienų / 100). Pagal Sutartį terminą grąžinti skolą praleidęs skolininkas privalo mokėti 111,08 proc. metines kompensacines palūkanas (iki visiško skolos grąžinimo) ir 0,05 proc. delspinigius per dieną (180 dienų). Tokios Sutarties nuostatos pažeidžia Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, todėl, atsižvelgiant į aptartą reglamentavimą ir teismų praktiką, pripažintinos nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio. Atitinkamai kreditoriaus reikalavimas priteisti 72,70 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas atmetamas kaip nepagrįstas.
11. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškinys teisme priimtas 2020 m. liepos 7 d., todėl nuo šios dienos iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistiną 152,78 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
12. Tenkinus ieškinį iš dalies ieškovės reikalavimai patenkinti 68 procentais, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 10,20 Eur žyminis mokestis ir 32,91 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).
13. Byloje teismo patirtos 1,86 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
14. Kadangi atsakovo E. K. gyvenamoji, buvimo ir darbo vietos yra nežinomos, todėl teismo sprendimas už akių atsakovui įteiktinas viešo paskelbimo būdu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 140,00 Eur (vieno šimto keturiasdešimties eurų, 00 centų) negrąžintą kreditą, 12,78 Eur (dvylikos eurų, 78 centų) bendrą kredito kainą, 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas už priteistą 152,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 43,11 Eur (keturiasdešimt trijų eurų, 11 centų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB Legal Balance, į.k. (duomenys neskelbtini).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Specialiame interneto tinklapyje per 3 dienas nuo teismo sprendimo už akių priėmimo dienos paskelbti sekančio turinio pranešimą:
“Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2020 m. rugsėjo 1 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr.e2-8282-1004/2020 (Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03452-2020-0 iškeltoje pagal ieškovo UAB „Legal Balance“, į.k. (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovui E. K., gim. (duomenys neskelbtini), dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl jam sprendimas už akių yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas už akių laikomas įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Informacijos teirautis tel. 8-41-598 494.“
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.